Lietuvoje pastaraisiais metais pastebimai auga eismo įvykių ir juose nukentėjusių asmenų skaičius. Ši tendencija kelia susirūpinimą, o valdžios institucijos, įskaitant policiją ir aplinkosaugos pareigūnus, imasi aktyvesnių priemonių situacijai gerinti. Vis dėlto, bendras eismo saugumo vaizdas ilgalaikėje perspektyvoje rodo teigiamus pokyčius.

Eismo įvykių statistika ir pagrindinės tendencijos

Eismo nelaimių statistika Lietuvoje išties gąsdina: auga tiek avarijų, tiek nukentėjusiųjų skaičius. Per pastaruosius 5 metus geriausia situacija buvo 2021-aisiais, kai per pirmuosius 9 mėnesius buvo užfiksuoti 2087 eismo įvykiai, o sužeisti 2377 žmonės. Šiemet beveik visi rodikliai prastesni - iki spalio įvyko 2247 eismo įvykiai, per juos sužeista 2611 žmonių. Iki spalio mėnesio didžiausias žuvusiųjų skaičius buvo automobilių vairuotojų (33 proc.), pėsčiųjų (23 proc.) ir keleivių (21 proc.).

Regioniniai skirtumai ir labiausiai paveiktos apskritys

Didžiausias šuolis fiksuojamas Šiaulių apskrityje: šiemet iki spalio įvyko 222 avarijos (pernai - 195), kuriose nukentėjo 263 (pernai - 222) ir žuvo 14 (pernai - 6) žmonių. Daugiausia eismo įvykių buvo tankiausiai apgyvendintose Vilniaus (637 eismo įvykiai, 699 sužeisti, 20 žuvusiųjų) ir Kauno (430, 486, 11) apskrityse.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Kelių policijos skyriaus viršininkas Robertas Radavičius teigia, kad eismo įvykių skaičius išties auga, tačiau perspėja, kad draudikų duomenys gali ir neatitikti tikrosios situacijos. Pavyzdžiui, „Lietuvos draudimo“ ataskaitoje pastebima, kad šių metų rugsėjį, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, eismo įvykių padaugėjo beveik 15 proc.

Saugiausios ir pavojingiausios dienos bei paros metai

Remiantis TKA ataskaita, saugiausios savaitės dienos yra sekmadienis (284 įskaitiniai eismo įvykiai) ir pirmadienis (298). Įdomu, kad saugiausia eismo dalyviams yra tamsiuoju paros metu, kai sutemose šiemet įvyko tik 13 proc. visų eismo įvykių.

Pagrindinės eismo įvykių priežastys ir pažeidimai

Policijos pareigūnų pranešimu, vairuotojai Lietuvoje turi didelę pagundą viršyti leistiną važiavimo greitį, ignoruoja taisykles, stokoja atsakomybės ir savo dėmesį nukreipia ne į eismo aplinką. Kartu su Kelių eismo taisyklėse (KET) numatytos tvarkos nesilaikymu, greitis lemia daugiau nei pusę visų pažeidimų.

Greičio viršijimas: didžiausia problema

Didžiausia problema - greičio viršijimas. Per metus užfiksuojama beveik 400 tūkstančių tokių pažeidimų. Dažniausiai vairuotojai viršija greitį nuo 10 iki 20 km/val. (176 421 atvejis 2025 metais) ir nuo 20 iki 30 km/val. (187 267 atvejai 2025 metais). Daugiau nei 30 km/val. leistiną greitį sau leidžia viršyti dar dešimtys tūkstančių vairuotojų.

Tai rodo, kad šis pažeidimas vis dar neteisingai suvokiamas kaip „nedidelė nuodėmė“, nors būtent jis dažniausiai lemia skaudžiausias pasekmes. Iki šiol tai vienas iš dažniausiai daromų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir pagrindinė eismo įvykių, kuriuose žūsta žmonės, priežastis. Dėl leistino važiavimo greičio viršijimo arba pasirinkto nesaugaus greičio 2025 metais žuvo 41 asmuo, 584 buvo sužeisti. Statistika rodo, kad didžiausią dalį, 33 proc. avarijų, pasibaigusių mirtimi, sukėlė saugaus greičio nepasirinkę ir leistiną greitį viršijantys vairuotojai.

Kiti dažni pažeidimai

Antras pagal dažnumą pažeidimas - transporto priemonių be techninės apžiūros vairavimas. Net 163,5 tūkst. vairuotojų gavo baudas už važiavimą neturint šio dokumento per vienuolika 2023 metų mėnesių.

Trečioje vietoje - vairuotojai neturintys draudimo. Per minėtą laikotarpį 96 tūkst. automobilių buvo sustabdyti, nes neturėjo draudimo.

Ketvirtoje vietoje - vairuotojai, nesilaikantys ženklo „sustoti ir stovėti draudžiama“. Per 11 mėnesių užregistruota 90 tūkst. pažeidimų.

Ne mažiau svarbi problema - Kelių eismo taisyklių ignoravimas, susijęs su sustojimu netinkamose vietose, stovėjimu ar kelio ženklų nepaisymu. Per metus fiksuojama daugiau nei 246 tūkstančiai tokių pažeidimų.

Galiausiai - pavogtas dėmesys. Beveik 47 tūkstančiai pažeidimų per metus susiję su naudojimusi mobiliaisiais telefonais vairuojant. Nors skaičius mažesnis, ši problema yra itin pavojinga - pakanka kelių sekundžių neatidumo, kad įvyktų nelaimė.

Baudų dydžiai ir jų efektyvumas

Lietuva patenka į sąrašą Europos šalių, kuriose baudos už greičio viršijimą ganėtinai mažos. Pavyzdžiui, šalyje viršijus greitį iki 15 km/val. skiriama 30 eurų bauda. Turint omenyje, jog vidutinė mėnesinė alga Lietuvoje - 1 343 eurai, baudos dydis siekia vos 2,2 proc. atlyginimo. Pagal šį rodiklį iš 23 tyrime dalyvavusių Europos šalių Lietuva rikiuojasi 21-oje vietoje - lenkdama tik Lenkiją ir Ukrainą.

Baudų skirtumai Europoje

Automobilių duomenų įmonė „carVertical“ atliko tyrimą 23-ose šalyse, siekdama išsiaiškinti, kaip baudų dydis koreliuoja su apgadinimų statistika. „Baudos už greičio viršijimą iki 15 km/val. Europoje skiriasi kartais: nuo 10 eurų iki daugiau nei 200 eurų. Nors šalyse, kuriose baudos didesnės, automobiliai paprastai apgadinami rečiau, nereikėtų pamiršti ir vairavimo kultūros - tolerancijos lygis kelių eismo taisyklių pažeidėjams skirtinguose Europos regionuose smarkiai skiriasi“, - aiškina „carVertical“ automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.

Skandinavijos šalys - griežčiausios baudos

Iš visų tyrime dalyvavusių šalių, Skandinavijos šalys (Švedija, Danija, Suomija), o taip pat Slovėnija ir Belgija pasižymi ganėtinai didelėmis baudomis, lyginant su vidutiniu šalies atlyginimu. Šios šalys išsiskiria ir mažiausiu apgadintų automobilių skaičiumi Europoje. Viršijus greitį iki 15 km/val. Danijoje vairuotojui tektų atseikėti 3000 kronų (402 eurus), o tai net dešimtadalis šalies vidutinio atlyginimo. Danijoje apgadinti tik kiek daugiau nei penktadalis automobilių - vienas geriausių rezultatų visame tyrime.

Rytų ir Vidurio Europos šalys - mažos baudos ir aukštas avaringumas

Palyginimui, baudos už greičio viršijimą Rytų ir Vidurio Europos šalyse ganėtinai nedidelės, o apgadintų automobilių dalis aukšta. Latvijoje bauda už greičio viršijimą iki 15 km/val. siekia 40 eurų, Čekijoje - 40 eurų, Lenkijoje - 100 zlotų (24 eurus), Slovakijoje - 39 eurus. Įvertinus vidutinį atlyginimą šiose šalyse, už šį nusižengimą vairuotojai sumoka vos 1,6-3,3 proc. nuo savo mėnesinių pajamų. Visose šiose šalyse daugiau nei pusė automobilių buvo apgadinti, o aukščiausia transporto priemonių su žalų įrašais dalis fiksuota Lenkijoje - 62,1 proc.

Šalys su nedidelėmis baudomis ir žemu avaringumu

Visgi, tokia statistika fiksuojama ne visur, mat kai kuriose šalyse pastebima ne tik sąlyginai maža apgadintų automobilių dalis, tačiau ir ganėtinai nedidelės baudos. „Mažos baudos nebūtinai reiškia, kad šalyje bus daugybė greitį viršijančių vairuotojų ir aukštas avaringumas. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Ispanijoje baudos sąlyginai nedidelės, tačiau apgadintų automobilių dalis irgi žema. Tai byloja ir apie tam tikrą visuomenės brandą, kai patys vairuotojai supranta greičio viršijimo pasekmes“, - sako M. Buzelis.

Didžiausios ir mažiausios baudos

Už minimalius kelių eismo taisyklių pažeidimus gali būti skiriamas įspėjimas, kuris neužtraukia finansinės atsakomybės. Mažiausia piniginė bauda - 10 eurų. Svarbu nepamiršti, kad jei tai nėra pakartotinis pažeidimas, per 15 kalendorinių dienų galima sumokėti tik pusę jos - 5 eurus.

„Griežčiausiai baudžiama už vairavimą neblaiviam, pasitraukimą iš eis

Lietuvos eismo saugumo apžvalga: baudos, statistika ir vairuotojų elgsena

Lietuvoje eismo įvykių ir juose nukentėjusių asmenų statistika išlieka itin aktuali tema. Nors per pastarąjį dešimtmetį (2011-2021 m.) žuvusiųjų keliuose skaičius šalyje sumažėjo perpus, pastarojo meto rodikliai rodo nerimą keliančias tendencijas. Per 2023 metus Lietuvos keliuose įvyko 2863 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 160 žmonių - tai 31 proc. daugiau nei 2022 metais.

Pagrindinės eismo įvykių priežastys

Policijos departamento duomenimis, didžiausią dalį mirtinų avarijų (33 proc.) sukelia vairuotojai, kurie nepasirenka saugaus greičio arba viršija leistiną greitį. Kitos svarbios priežastys:

• 9 proc. - saugaus atstumo nesilaikymas;
• 9 proc. - reikalavimo duoti kelią nesilaikymas;
• 8 proc. - pėsčiųjų padaryti Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai;
• 6 proc. - dviratininkų nepraleidimas;
• 6 proc. - priešpriešinio susidūrimo avarijos.

Be minėtų faktorių, statistiką neigiamai veikia prasta techninė automobilių būklė, pėsčiųjų elgesys tamsiuoju paros metu ir vairuotojų sveikatos sutrikimai. Didžiausias avaringumo šuolis pastebimas Šiaulių apskrityje, o daugiausia incidentų užfiksuojama tankiausiai apgyvendintose Vilniaus ir Kauno apskrityse.

Greičio viršijimas - didžiausia problema

Greičio viršijimas išlieka dažniausiai daromu KET pažeidimu. 2025 metais užfiksuota beveik 400 tūkstančių tokių atvejų. Ekspertai pabrėžia, kad viršijant greitį mieste vos 1 km/val., avarijų tikimybė išauga iki 4 proc.

Baudų sistema ir kontrolės stiprinimas

Lietuva patenka į Europos šalių sąrašą, kuriose baudos už greičio viršijimą yra palyginti nedidelės. Pavyzdžiui, viršijus greitį iki 15 km/val., skiriama 30 eurų bauda, kas sudaro tik apie 2,2 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Palyginimui, Skandinavijos šalyse baudos yra griežtesnės ir dažnai siejamos su pažeidėjo pajamomis, o tai prisideda prie atsakingesnio vairuotojų elgesio.

Siekiant užtikrinti saugumą, Lietuvoje vykdoma nuolatinė kontrolė: naudojami momentiniai ir vidutinio greičio matuokliai, mobilieji radarai bei vykdomos specialios policijos priemonės, tokios kaip „Greitis“, dažnai derinamos su ROADPOL tinklo veikla. Vairuotojai turi suprasti, kad atsakomybės išvengti tampa vis sunkiau.

Papildomos priemonės: aplinkosauga ir techninė būklė

Nuo 2024 metų sausio aplinkos apsaugos pareigūnai įgijo teisę stabdyti transporto priemones ir tikrinti jų taršą. Viršijus nustatytas normas, ne tik skiriama bauda (nuo 100 iki 500 eurų), bet ir anuliuojamas techninės apžiūros galiojimas. Tai - viena iš priemonių, skirtų pašalinti techniškai netvarkingus automobilius iš viešojo eismo.

Atsakomybės svarba

Nors technologijos ir baudos vaidina svarbų vaidmenį, tikrasis saugumas priklauso nuo vairuotojų sąmoningumo. Dažni pažeidimai, tokie kaip naudojimasis mobiliuoju telefonu vairuojant (beveik 47 tūkst. pažeidimų per metus) ar vairavimas be techninės apžiūros bei draudimo, rodo, jog dalis visuomenės vis dar ignoruoja saugumo principus. Policija ragina piliečius būti pilietiškais: ne tik patiems laikytis taisyklių, bet ir sudrausminti kitus, ypač neblaivius ar neatsakingai besielgiančius asmenis.

tags: #kiek #per #metus #lietuvos #policija #priskiria