Termostatas yra esminė automobilio aušinimo sistemos dalis, reguliuojanti variklio temperatūrą, kad būtų užtikrintas jo optimalus darbas. Jis kontroliuoja aušinimo skysčio srautą, leisdamas varikliui greičiau pasiekti reikiamą darbinę temperatūrą ir vėliau ją palaikyti, saugant variklį nuo perkaitimo ar nepakankamo įšilimo. Taisyklingai veikiantis termostatas garantuoja efektyvų variklio veikimą, mažesnes degalų sąnaudas ir ilgesnį tarnavimo laiką.
Kaip veikia termostatas?
Automobilių aušinimo sistemose naudojami du aušinimo skysčio cirkuliacijos ratai: mažasis ir didysis. Mažasis ratas cirkuliuoja tik variklio viduje, o didysis apima aušinimo ir salono pečiuko radiatorius bei kitus išorinius komponentus. Termostatas yra uždarytas, kai variklis yra šaltas, taip neleisdamas aušinimo skysčiui cirkuliuoti per radiatorių ir leidžiant varikliui greičiau pasiekti darbinę temperatūrą. Tuo metu aušinimo skystis cirkuliuoja tik tarp variklio ir salono šildytuvo. Varikliui pasiekus tam tikrą darbinę temperatūrą, termostato viduje esantis vožtuvas atsidaro, leisdamas aušinimo skysčiui tekėti į radiatorių, kur jis atvėsinamas, ir vėl grįžti į variklį. Tai padeda palaikyti optimalią variklio temperatūrą ir neleidžia jam perkaisti.
Termostato struktūra yra gana paprasta - viduje dažniausiai yra vaškas, kuris, kylant temperatūrai, skystėja ir plečiasi, taip atidarydamas termostatą. Verta pažymėti, kad varikliui dirbant termostatas niekada nebūna visiškai atsidaręs ar uždarytas. Jis palaipsniui artėja prie vienos iš kraštutinių padėčių, kad būtų užtikrinta stabili darbinė temperatūra. Kuo daugiau kartų termostatas atsidaro ir užsidaro (ypač užvedant šaltą variklį), tuo didesnė gedimo tikimybė.
Pagrindinės termostato gedimų priežastys
Automobilio termostatai gali sugesti dėl įvairių priežasčių, įskaitant amžių, natūralų nusidėvėjimą ir ekstremalių temperatūrų poveikį. Laikui bėgant termostatas gali užstrigti atviroje arba uždarytoje padėtyje, todėl jis negali tinkamai reguliuoti aušinimo skysčio srauto. Dažniausiai termostato gedimų priežastis yra nekokybiškas aušinimo skystis ir nepakankama automobilio priežiūra. Termostato korpusas taip pat gali surūdyti arba būti pažeistas, dėl ko skystis gali nutekėti. Tinkamas aušinimo skysčio pasirinkimas ir reguliarus keitimas, ypač prieš žiemą, yra svarbūs prevenciniai veiksmai.
Termostato gedimo simptomai
Kaip žinoti, kokie yra termostato gedimo požymiai? Žinodami juos, galėsite greičiau identifikuoti problemą ir ją išspręsti, kol neatsitiko didesnė nelaimė.
1. Neįprasti variklio temperatūros parodymai
- Kaistantis variklis (užstrigęs uždarytas termostatas): Tai vienas iš pavojingiausių požymių. Per pirmas 15 minučių įjungus variklį, temperatūros rodyklė kyla virš optimalios darbinės temperatūros. Užstrigus uždarytam termostatui, labai mažai aušinimo skysčio patenka į didįjį apytakos ratą, todėl temperatūra ima sparčiai kilti. Laiku nepastebėjus sparčiai kylančios temperatūros, variklis perkaista, o viduje esančios detalės gali deformuotis arba lūžti.
- Variklis neįšyla (užstrigęs atviras termostatas): Užstrigus atsidariusiam termostatui, aušinimo skystis nuolat cirkuliuoja, ir variklis neįšyla iki optimalios temperatūros. Temperatūros rodyklė nekyla arba kyla labai lėtai, nors variklis jau turėtų būti pasiekęs darbinę temperatūrą. Iki optimalios darbinės temperatūros jis gali apskritai nepakilti.
- Staigūs temperatūros svyravimai: Gali rodyti termostato gedimą, ilgainiui lemiantį blogą variklio darbą ir mažinantį degalų naudojimo efektyvumą.
2. Salono šildytuvo gedimas
Jei termostatas užrakintas atviroje padėtyje, aušinimo skystis nuolat teka variklyje, nepaisant to, ar jis pakankamai šiltas. Įjungus automobilio šildytuvą, o termostatui esant atidarytam, iš ventiliacijos angų nuolat išeis šaltas oras, net jei padidinsite šildytuvo temperatūrą. Šiltas aušinimo skystis nepateks į didįjį apytakos ratą, kuriame yra ir šildymo sistemos radiatorius, todėl pro angas pajusite tik šaltą, o geriausiu atveju - vėsų srautą.
3. Aušinimo skysčio nuotėkis
Sugedęs termostatas gali užstrigti uždarytoje padėtyje, dėl to aušinimo skystis pradės veržtis per termostato korpusą ar žarnų fiksavimo vietas. Aušinimo skysčio nutekėjimą lengva pastebėti patikrinus žemę po variklio skyriumi - galite pastebėti ryškiai žalios arba raudonos spalvos balas. Dažniausiai nuotėkis matomas aplink patį termostatą.
4. Keisti garsai aušinimo sistemoje
Jei temperatūra pastebimai išaugs, bet to nepastebėsite, galiausiai pradėsite girdėti keistus garsus. Aušinimo skysčiui užverdant, juos gali skleisti radiatorius, variklis arba abu mazgai. Garsai gali būti virimo, čiurlenimo ar beldimo. Tokių garsų ignoruoti nederėtų.
5. Sumažėjusi variklio galia ir padidėjusios degalų sąnaudos
Sugedęs termostatas turės įtakos jūsų automobilio variklio veikimui, nes variklis idealiai dirba esant tam tikrai temperatūrai (nuo 90 iki 104 laipsnių Celsijaus). Nors termostato perkaitimas gali pabloginti veikimą, per žema variklio temperatūra taip pat gali sumažinti jo efektyvumą ir padidinti degalų sąnaudas. Tai lemia prastesnę trauką ir dinamiką.
Termostato patikra
Yra keli būdai patikrinti termostatą:
- Patikra verdančiame vandenyje: Vienas iš termostato tikrinimo būdų - tiesiog jį išimti ir panardinti į labai karštą (beveik verdantį) vandenį. Karštame vandenyje termostatas turi atsidaryti, o vandeniui atšalus - užsidaryti. Išėmus termostatą, patikrinkite, ar korpusas nepažeistas (pvz., nėra įtrūkimų ar nesandarių vietų).
- Patikra neišėmus iš automobilio: Termostatą galima patikrinti ir jo neišėmus, stebint variklio temperatūrą ir viršutinę bei apatinę radiatoriaus žarnas. Įjungus šaltą variklį, viršutinė radiatoriaus žarna šyla kartu su varikliu, o apatinė išlieka šalta, kol termostatas atsidaro. Varikliui pasiekus optimalią darbinę temperatūrą, termostatas atsidaro, ir apatinė žarna greitai įkaista iki tokios pat temperatūros, kaip ir viršutinė.
Jei termostatas nebeužsidaro, apatinė žarna pradės šilti kartu su viršutine nuo pat pradžių. Jei termostatas nebeatsidaro, apatinė žarna bus visada šalta. Specialistai tai atlieka naudodami specialų termometrą aušinimo žarnų temperatūrai matuoti arba įrenginį ar programą, padedančią nustatyti tikslią variklio temperatūrą.
Termostato keitimas
Pastebėjus termostato gedimą, labai svarbu kuo greičiau pakeisti šią detalę. Termostato kaina nėra aukšta, o jį pakeisti nėra labai sudėtinga, tačiau reikalauja tam tikrų žinių ir įgūdžių. Dažniausiai jis parduodamas kartu su tarpikliu, užtikrinančiu sandarumą.
Termostato keitimo eiga:
- Aušinimo skysčio išleidimas: Pirmiausia reikia išleisti aušinimo skystį. Paprastai tai daroma atsukus radiatoriaus apačioje esantį kamštį ir viršutinį radiatoriaus kamštį. Svarbu nepamiršti, kad aušinimo skystį reikia utilizuoti ir priduoti į atliekų supirktuves, o ne nuleidinėti ant žolės.
- Termostato vietos nustatymas: Termostatas paprastai yra variklio skyriaus gale, arčiau priekinio stiklo, šalia variklio bloko, tarp variklio ir radiatoriaus.
- Demontavimas: Dažnu atveju reikia nuardyti ir oro paėmimo sistemą, dujų reduktorius (jei yra). Atsukami termostatą tvirtinantys varžtai ir jis nuimamas.
- Tarpinės keitimas: Keičiant termostatą, verta pakeisti ir tarpinę, kuri yra tarp termostato ir variklio bloko, siekiant užtikrinti sandarumą.
- Naujo termostato montavimas: Naujas termostatas įstatomas į vietą ir pritvirtinamas. Svarbu naudoti tinkamus įrankius ir, jei reikia, vadovautis darbų gidu.
- Aušinimo sistemos pildymas ir nuorinimas: Pakeitus termostatą, aušinimo sistema pripildoma naujo aušinimo skysčio ir nuorinama, kad neliktų oro burbulų. Patikrinkite aušinimo skysčio lygį ir, jei reikia, įpilkite daugiau.
Termostato keitimas užtikrins sklandesnį automobilio variklio darbą ir pratęs jo eksploatacijos laiką. Nekaistantis ar per daug kaistantis variklis gali padaryti daug žalos automobiliui: ilgai neįšylantis variklis greičiau dėvisi, padidėja degalų sąnaudos. Perkaitusiame variklyje perkaista variklio galvutė, ji susikraipo, dėl padidėjusio aušinimo sistemos slėgio nutrūksta guminės žarnos, jungiamieji vamzdžiai, radiatorius.
Reguliari aušinimo sistemos patikra
Reguliarus automobilio aušinimo sistemos patikrinimas yra labai svarbus norint išvengti ne tik termostato gedimo, bet ir kitų problemų, susijusių su perkaitimu. Patikrinti aušinimo skysčio lygį, oro burbulius ir aušinimo sistemos sandarumą būtina, nes net menkiausi gedimai gali sukelti rimtų pasekmių. Jei laiku pastebima problema, ją galima išspręsti greitai ir efektyviai, išvengiant brangių remonto išlaidų vėliau. Aušinimo skysčio lygis matuojamas išsiplėtimo bakelyje, kuriame turėtų būti MIN ir MAX žymės. Aušinimo skystį patartina laikyti ties MAX žyma. Aušinimo skystį keiskite bent jau kas du metus, patartina prieš žiemą.
tags: #kiek #kainuoja #skoda #octavia #termostato #pakeitimas