Ne vienas vairuotojas susiduria su pažeistu automobilio stiklu. Dažnai į tai per daug nekreipiama dėmesio, ypač jei skilimas ar įdauža netrukdo vairuoti. Tačiau netaisoma įdauža ar įskilimas su laiku gali tapti rimtesne problema, kuri gali lemti sėkmingą techninės apžiūros rezultatą.

Automobilio stiklo svarba ir funkcijos

Automobilio stiklai yra viena svarbiausių transporto priemonės dalių, užtikrinanti tiek gerą matomumą, tiek saugumą. Priekinis stiklas nėra tik „langas į pasaulį“; jis atlieka vieną svarbiausių funkcijų automobilio saugumo sistemoje. Jis apsaugo vairuotoją ir keleivius nuo vėjo, lietaus, dulkių ir kitų išorinių veiksnių. Be to, automobilio stiklai prisideda prie struktūrinio automobilio tvirtumo ir vientisumo, ypač avarijos atveju.

„Priekinis stiklas iš tiesų mus apsaugo nuo daugelio faktorių, kaip pavyzdys, nuo šiukšlių, nuo dulkių, nuo vėjo. Tai ir kitas dalykas, kad mes per jį žiūrime ir kiekviena ta įdaužytė, gal viena, nieko baisaus, bet kai jų atsiranda labai daug, jos gali iškreipti vaizdą. Ir tiesiog čia toks yra geras iš tiesų liaudyje pasakymas, kaip akmenukas įkrenta į batą, mums nepatogu. Tai čia lygiai tas pats yra, mes važiuojam, nematom iš tiesų normaliai to kelio. Ir diskomfortas, dėl ko iš tiesų atsiranda nuovargis vairuotojui. Tos įdaužos iš tiesų erzina vairuotojus“, - LRT TELEVIZIJOS laidai „Keliai. Mašinos. Automobiliai“ sakė specialistas.

Automobilių stiklų tipai

Yra dviejų tipų automobilio stiklai:

• Laminuotas stiklas: Priekinis stiklas yra laminuotas ir sudarytas iš kelių sluoksnių, kuriuos skiria skaidri plėvelė ir jie suklijuoti butilo guma. Dėl tokios konstrukcijos laminuoti stiklai yra sunkiai išdaužiami ir atsparesni įtrūkimams.
• Grūdintas stiklas: Šoniniai ir galiniai stiklai yra grūdinti. Sudaužius tokį stiklą, jis pažyra į daug mažų stiklo gabalėlių. Grūdinti stiklai yra ne taip lengvai pažeidžiami, tačiau skyla netikėtai.

Techninės apžiūros reikalavimai ir stiklo pažeidimų vertinimas

Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) patvirtintuose „Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose“ labai aiškiai apibrėžta, kokie trūkumai priskiriami „nedideliems“ (NT), kokie „dideliems“ (DT) ir kokiais atvejais transporto priemonę „draudžiama eksploatuoti“ (DE).

Svarbiausias trūkumo klasifikavimo kriterijus yra vieta, kurioje atsirado įdauža ar įtrūkimas. Identiško dydžio defektas vienu atveju gali būti laikomas nereikšmingu, o kitu - jei patenka į vairuotojo tiesioginio matomumo zoną - bus pripažintas „dideliu trūkumu“. T. y. TA centrą teks lankyti dar kartą, prieš tai stiklą suremontavus ar pakeitus.

Priekinio stiklo zonos ir defektų tolerancija

Automobilio stiklas suskirstytas į keturias zonas, kurioms keliami skirtingi reikalavimai:

1. I zona: Vairuotojo matymo zona

   Šia zona vadinamas 300 mm pločio stačiakampis, kurio vidurinė linija eina per vairaračio centrą, viršutinis kraštas sutampa su valytuvų nuvalyto stiklo paviršiaus kreive, apatinė riba - yra linija, išvesta per aukščiausiai vairuotojo pusės apatiniu stiklo valytuvo kraštu nuvalytą stiklo paviršiaus tašką. Techninių reikalavimų reglamente aiškiai apibrėžta: priekinio stiklo įtrūkimai, esantys vairuotojo matymo zonoje, yra laikomi pavojingu defektu. TA patikrą pavyks įveikti, jei čia bus:

   • tik nežymūs ištrupėjusio stiklo pažeidimai (mažesni nei 3 mm; įtrūkių „spinduliai“ iki 10 mm);
   • ne daugiau dviejų tokio pat dydžio įdaužų, o atstumas tarp defektų taškų ne mažesnis kaip 150 mm.

   Be to, I zonoje stiklo paviršius neturi būti matinis (neskaidrus), neturi būti valytuvų subraižymų, sudarančių matines (neskaidrias) juostas, neleidžiami ir įtrūkimai - „plauko“ pobūdžio įtrūkimai.

2. II zona: Likęs valytuvų nuvalytas plotas

   Šiai zonai priskiriamas likęs vairuotojo ir keleivio valytuvų nuvalytas stiklo paviršiaus plotas, esantis abipus menamų I zonos ribų. Čia jau toleruojamos šiek tiek didesnės (iki 5 mm; įdaužų „spinduliai“ iki 20 mm) „akutės“ ir „žvaigždutės“, o atstumas tarp trijų tokių pažeidimų turi būti ne mažesnis kaip 150 mm. TA kontrolieriai „nedideliu trūkumu“ laikys ir II zonoje esančius „plauko“ tipo įtrūkimus, jei jie neviršys 100 mm. Kaip ir svarbiausioje matomumo zonoje, čia stiklo paviršius neturi būti matinis, neturi būti valytuvų subraižymų, sudarančių matines juostas, o stiklas negali būti atsisluoksniavęs.

3. III zona: Juosta žemiau valytuvų

   Šiai zonai priskiriama juosta žemiau vairuotojo ir keleivio valytuvų nuvalyto stiklo paviršiaus.

4. IV zona: Viršutinis valytuvų neliečiamas plotas

   Tai viršutinis valytuvų šluotelių neliečiamas stiklo paviršiaus plotas.

Dar atlaidžiau vertinami III ir IV zonoje esantys stiklo defektai: jų gali būti ne daugiau kaip 5, išsibarsčiusių ne mažesniu kaip 50 mm atstumu. Leidžiami nežymūs ištrupėjusio stiklo pažeidimai, kurių diametras iki 5 mm, o įmušimų atšakos 20 mm (apatinėje dalyje) - 40 mm. Įtrūkimų ilgis šiose zonose nėra ribojamas, tačiau įmušimo vietoje gali būti pažeistas tik vienas stiklo sluoksnis, o atsisluoksniavimo požymių neturi būti.

Pagrindiniai reikalavimai automobilio stiklui techninės apžiūros metu:

• Stiklas turi užtikrinti gerą matomumą vairuotojui.
• Įtrūkimai vairuotojo matymo zonoje yra laikomi pavojingu defektu.
• Stiklas turi atitikti šviesos pralaidumo reikalavimus (ne mažiau kaip 75 % priekiniam ir 70 % šoniniams).

Kodėl stiklui keliami tokie aukšti reikalavimai?

Techninių ekspertizių įmonės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius teigia, kad svarbiausiai laikomi du dalykai:

1. Nors stiklas iš esmės yra tvirtas ir ilgaamžis (jo tąsumo jėga didesnė nei metalo), tačiau pažeistas jis praranda 90 proc. tvirtumo. Nuo kėbulo vibracijos ar didesnių temperatūros svyravimų net nedidelis stiklo pažeidimas gali labai greitai išplisti sunkiai prognozuojamomis kryptimis ir trukdyti vairuotojui.
2. Šviesos spinduliai įdaužose ir įskilimuose lūžta taip klaidindami ar blaškydami. Juos galima palyginti su miniatiūriniu akmenuku, įkritusiu į batą, ar krislu akyje. Net jei kurį laiką tai atrodys nevertu dėmesio dalyku, vairuotojas kur kas greičiau pavargs ir taps potencialiu grėsmės šaltiniu visiems eismo dalyviams.

Be to, stiklo įdaužos labai trumpina valytuvų šluotelių tarnavimo amžių, todėl matomumo kokybė sparčiai prastėja.

Dažniausios priekinio stiklo pažeidimų priežastys

Daugelis vairuotojų susiduria su pažeistu automobilio stiklu. Stiklų meistras V. Gonczar mini, kad dažniausia stiklo skilimo ar įdaužų priežastis - į stiklą atsitrenkę akmenukai nuo priešais važiuojančių transporto priemonių. Tačiau yra ir kitų priežasčių:

• Rūdys: Jei kėbule aplink stiklą atsiranda rūdžių, jos besiplėsdamos sudaro didelį spaudimą, dėl kurio stiklas įskyla. Ši problema atsiranda, jei anksčiau keičiant stiklą buvo pažeistas kėbulo apsauginis sluoksnis - dažai, lakas.
• Nekokybiškas remontas: Po avarijos buvęs nekokybiškai atliktas automobilio remontas gali turėti įtakos stiklo būklei.
• Temperatūros permainos: Staigi temperatūros kaita. Galbūt kada bandėte žiemą užšalusį stiklą atitirpinti karštu vandeniu? Dar didesnė tikimybė pažeisti stiklą, jei karštą vasaros dieną nuspręsite automobilį ar jo stiklus plauti lediniu vandeniu iš šulinio.
• Gamyklinis brokas: Anot meistro, stiklas dar gali įskilti dėl gamyklinio broko.
• Netinkamas krovinių transportavimas: Norėdami sutaupyti transportavimo išlaidas, įvairias statybines ar kitas medžiagas žmonės vežasi patys. Ir jei tai būna ilgos lentos ar kitos apdailos dalys, staiga stabdant automobilį, jos pažeidžia stiklą.
• Atsitiktiniai smūgiai: Kartais tai gali būti ir gerokai menkesnė priežastis - tarp stiklo ir prietaisų skydelio nukritęs varžtas ar kitas kietas daiktas.
• Metaliniai ledo gremžtukai: Stiklams labai „nepatinka“ metaliniai ledo gremžtukai, naudojami žiemos metu.
• Duobės: Stiprus smūgis ratu į duobę, ir po kelių dienų galima laukti stiklo įtrūkimo.
• Valytuvai: Stiklai skyla ir dėl netyčia paleidžiamų valytuvų, kuomet yra keičiamos šluotelės. Be to, reikia reguliariai keisti valytuvų šluoteles, kurios ilgainiui pradeda braižyti stiklą.

Ką daryti pastebėjus įskilimą ar įdaužą?

Vos tik stikle atsiranda įdauža, svarbiausia nedelsti. Kuo anksčiau jį sutvarkysite - tuo daugiau šansų, kad pavyks išvengti viso stiklo keitimo. Specialistai pataria mažuosius stiklo „kraterius“ užklijuoti skaidria plėvele, kad įdaužose neprisikauptų purvo, ir kreiptis į stiklų remontininkus. Nedidelės „akutės“ pripildomos specialia derva, kuri keletą minučių pakaitinus ultravioletiniais spinduliais, sukietėja. Po to stiklą nuvalius ir nupoliravus, suremontuota vieta tampa vos pastebima.

Tačiau stiklo pataisyti nepavyks, jei įdauža yra per didelė arba per arti stiklo krašto. Stiklo gamintojai nerekomenduoja taisyti įdaužų, kurių skersmuo viršija tris centimetrus. Taip pat jei stiklo pažeidimas yra arčiau nei dešimt centimetrų nuo krašto, mat šiame plote, automobiliui važiuojant susidaro didžiausias tempimas. Todėl taisant stiklą arti krašto yra didelė tikimybė, kad stiklas įskils dar labiau. Be to, nepatariama taisyti stiklo, pažeisto keliose vietose.

Važiavimas su įskilusiu stiklu ir baudos

Važinėti su įskilusiu stiklu yra ne tik nesaugu, bet ir draudžiama. Įstatymai aiškiai apibrėžia, kada stiklo būklė laikoma pavojinga, o techninė apžiūra į tai žiūri itin griežtai.

Pagal galiojančius Kelių eismo taisykles (KET), transporto priemonė negali dalyvauti eisme, jei priekinis stiklas yra įskilęs ir įskilimas patenka į vairuotojo matymo lauką arba apsunkina regėjimą. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), vairavimas techniškai netvarkingu automobiliu gali užtraukti baudą nuo 30 iki 90 eurų. Kraštutiniais atvejais gali būti laikinai atimtas leidimas eksploatuoti transporto priemonę, kol stiklas bus sutvarkytas, taip pat galima netekti techninės apžiūros talono.

Stiklo remontas ar keitimas?

Sprendimas tarp stiklo keitimo arba remonto priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir vietos. Mažesnės įdaužos ir įtrūkimai gali būti sėkmingai pataisomi specialiais klijais. Keitimas tampa būtinas esant didesniems, giliesiems arba tiesiogiai matomiems įtrūkimams.

Kainos ir efektyvumas

Automobilio stiklo keitimo kainos gali svyruoti priklausomai nuo automobilio modelio, stiklo tipo ir technologijų, naudojamų keitimo procese. Vidutiniškai naujo automobilio stiklo kaina gali siekti nuo 100 iki 500 eurų. Įdaužų remontas dažnai yra pigesnė ir greitesnė alternatyva, kainuojanti nuo 30 iki 100 eurų. Remontas gali būti efektyvus, jei pažeidimai yra nedideli, nėra vairuotojo matomumo zonoje ir technologija taikoma laiku.

Lietuvoje KASKO draudimas dažnai apima priekinio stiklo keitimą, todėl tokiais atvejais vairuotojas gali išvengti papildomų išlaidų. Tačiau, jeigu vairuotojas ilgai delsia ir stiklas įtrūksta per visą plotą, draudikas gali vertinti tai kaip savininko aplaidumą.

Automobilių stiklų keitimo procesas

Profesionalaus stiklo keitimo metu, siekiant užtikrinti kokybę ir saugumą, laikomasi aiškios eigos:

1. Pažeisto stiklo pašalinimas: Naudojant specialią įrangą, stiklas atsargiai išpjaunamas ir išimamas, vengiant tolesnių skilimų.
2. Paviršių paruošimas: Pašalinami senų klijų likučiai ir nuvalomi stiklo tvirtinimo paviršiai kėbule. Paviršiai nuvalomi ir padengiami specialiais preparatais, kad nauji klijai tinkamai sukibtų.
3. Naujo stiklo paruošimas: Tvirtinamosios vietos ir naujas stiklas patepami aktyvatoriumi ir gruntu, užtikrinant klijų sukibimą ir sandarumą. Stiklas tepamas sertifikuotais poliuretano klijais.
4. Naujo stiklo montavimas: Naujas stiklas įstatomas naudojant specialius laikiklius ir kitas pagalbines priemones. Svarbu tiksliai įstatyti stiklą, kad nebūtų tarpų ar nelygumų.
5. Klijų sukietėjimas: Po montavimo palaukiama 2-4 valandas, kol klijai visiškai sukietės.
6. Patikra ir grąžinimas: Įsitikinus kokybišku stiklo montavimu ir tinkamu visų funkcijų veikimu, transporto priemonė grąžinama klientui.

Po stiklo keitimo darbų klientams rekomenduojama papildomai padengti stiklą hidrofobine nano danga. Tai apsaugo stiklą nuo purvo ir vandens prilipimo, užtikrina geresnį matomumą ekstremaliomis oro sąlygomis ir lėtesnį stiklo dėvėjimąsi. Taip pat rekomenduojama pasikeisti ir valytuvus.

Kaip prižiūrėti automobilio stiklus?

Kad stiklai kuo ilgiau tarnautų ir būtų išvengta pažeidimų, svarbu tinkamai juos prižiūrėti. Tai apima:

• Reguliarus stiklų tikrinimas dėl įtrūkimų, įdaužų ir kitų pažeidimų.
• Valytuvų priežiūra: laiku keisti gumeles, kad būtų išvengta stiklo braižymo.
• Atsargumas naudojant ledo gramdiklius, ypač metalinius.
• Vengti staigių temperatūros pokyčių, pavyzdžiui, negramdyti sušalusių stiklų karštu vandeniu.
• Laikytis saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių, ypač važiuojant prastesnės kokybės keliais.
• Reguliariai plauti automobilį, ypač žiemą, kad pašalintumėte sniego ir purvo mišinį, galintį subraižyti stiklą.
• Jei įmanoma, stiklo reikėtų negramdyti.

Priekinių automobilio stiklų tamsinimas

Lietuvoje galioja griežti reikalavimai dėl automobilio stiklų tamsinimo:

• Priekinis automobilio stiklas: Šviesos laidumas turi būti ne mažesnis nei 70 %, arba negali būti tamsintas daugiau nei 30 %. Daugumos automobilių gamykliniai priekiniai stiklai yra 75 % šviesos pralaidumo. Viršutinė priekinio stiklo dalis papildomai gali būti tamsinta 15 cm juosta (neribojant tamsumo), matuojant iš transporto priemonės salono matomo stiklo viršutinio krašto.
• Priekiniai šoniniai (vairuotojo ir keleivio) stiklai: Taip pat, kaip ir priekinis stiklas, gali būti tonuoti ne daugiau negu 30 %, t.y., šviesos pralaidumas turi būti ne mažesnis nei 70 %.
• Galiniai šoniniai automobilio langai: Tamsinimas nėra ribojamas. T.y., visi langai esantys už vairuotojo gali būti užtamsinti įvairaus tamsumo plėvele.
• Galinis automobilio stiklas: Užtamsinimas taip pat yra neribojamas.

Išimtis: Leidimas tamsinti priekinį ir priekinius šoninius stiklus išduodamas valstybės institucijoms teisės aktais nustatytai operatyvinei veiklai vykdyti, konvojuoti, eskortuoti ir lydėti, saugumo ar viešosios tvarkos užtikrinimo ir ikiteisminio tyrimo srityse atlikti, inkasavimo veiklai vykdyti, apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonėms.

Baudos: Viršijus nustatytas automobilio stiklų tamsinimo ribas, numatoma bauda nuo 30 iki 40 eurų ir privalomosios techninės apžiūros panaikinimas, jei tokio automobilio valdytojas pažeidimo padarymo vietoje nepašalintų užfiksuotų trūkumų.

Kaip apskaičiuoti užtamsintų stiklų šviesos pralaidumą?

Šviesos pralaidumą galima apskaičiuoti dviem būdais:

1. Daugyba: Pavyzdžiui, jei 5 % plėvelė užklijuota ant stiklo, kurio šviesos pralaidumas yra 70 % (daugumos automobilių originalus priekinių stiklų šviesos pralaidumas yra ne mažesnis nei 70 %), reikia padauginti 5 % (plėvelė) × 70 % (stiklas) = (0,05×0,70)×100=3,5 %. Vadinasi, stiklas su plėvele bus 3,5 % šviesos pralaidumo. Jei 70 % plėvelė užklijuota ant 70 % automobilio stiklo: (0,70×0,70)×100=49 %. Vadinasi, stiklas yra 49 % šviesos pralaidumo, o kadangi priekinių automobilio stiklų šviesos pralaidumas Lietuvoje turi būti ne mažesnis nei 70 %, reiškia, stiklas leidžiamą ribą viršytų 19 %.
2. Matavimas specialistų servise: Automobilio stiklo šviesos pralaidumą galima pamatuoti specializuotuose autoservisuose.

tags: #kiek #gali #buti #skiles #priekinis #stiklas