Saugos oro pagalvės automobiliuose: kiek jų reikia ir kaip patikrinti jų funkcionalumą

Saugos oro pagalvės (airbag) yra esminė šiuolaikinių automobilių saugumo sistemos dalis, padedanti apsaugoti keleivius avarijos atveju. Šiame straipsnyje apžvelgsime oro pagalvių istoriją, veikimo principus, įvairius tipus, jų ilgaamžiškumą ir patikrinimo būdus, taip pat paliesime su saugumu susijusias problemas ir automobilių saugumo vertinimus.

Saugos oro pagalvių evoliucija ir istorija

Saugos oro pagalvės turi ilgą istoriją, prasidėjusią Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pirmasis saugos oro pagalvės patentas JAV buvo užregistruotas 1952-aisiais. Prireikė beveik dvidešimties metų, kol ši saugumo priemonė buvo pradėta naudoti automobiliuose.

Pirmieji bandymai ir diegimas

• 1970-aisiais „General Motors“ eksperimentavo su saugos oro pagalvėmis, kurios, kaip vėliau paaiškėjo, buvo itin patikimos. Praėjus keliems dešimtmečiams, JAV įsikūręs automobilių saugumo bandymus atliekantis „Draudėjų institutas greitkelių saugumui“ (IIHS) išmėgino kelis seniai nebenaudojamus 1973-iais pagamintus eksperimentinius „Chevrolet Impala“ automobilius ir tyrėjų nuostabai, atlikus saugumo bandymus, šių automobilių oro pagalvės veikė puikiai.
• 1971 m. „Ford“ atliko pirmąją bandomąją seriją.
• 1972 m. „Chevrolet Impala“ buvo pirmasis automobilis, kuriame buvo serijiniu būdu naudojamos oro pagalvės. Tais pačiais metais „Mercury Monterey“ siūlė keleivio saugos oro pagalvę kaip papildomą įrangą.
• Nuo 1970-ųjų iki 1977-ųjų „Ford“ ir „General Motors“ pardavė nedaug automobilių, kuriuose kaip papildoma įranga buvo sumontuotos oro pagalvės. Tačiau tuo metu JAV vyriausybė norėjo priimti nutarimą, kad oro pagalvės taptų privaloma naujų automobilių įrangos dalimi. Dėl šios priežasties „Ford“ ir „General Motors“ nusiuntė savo lobistus, kurie valdžios atstovus „įtikino“, kad oro pagalvės yra „nepraktiškos“.
• Pirmoji avarija, kurioje susidūrė du automobiliai, aprūpinti saugos oro pagalvėmis, įvyko tarp dviejų „Chrysler Lebaron“. Abu vairuotojai susidūrimą išgyveno.

Oro pagalvės Europoje

• Pirmasis europietis gamintojas, kuris pradėjo montuoti oro pagalves į savo automobilius, buvo „Mercedes-Benz“ 1981 m., modelyje W126. Vokiečiai taip pat pirmieji sujungė oro pagalvės išsiskleidimą su saugos diržų įtempiklio funkcija.
• 1987-ųjų „Porsche 944 Turbo“ buvo pirmasis automobilis, kuriame standartiškai buvo montuojamos dvi saugos oro pagalvės - vairuotojo ir keleivio.

Saugos oro pagalvių veikimas ir tipai

Saugos oro pagalvės yra sudėtinga sistema, kuri turi išsiskleisti preciziškai tiksliai ir neįtikėtinai greitai, nes jei jos suveiktų bent kiek pavėlavusios, padarytų daugiau žalos nei naudos. Išsiskleidimo procesas, kai oro pagalvė pripildoma dujomis per maždaug 45 milisekundes, yra akompanuojamas galingu garsu.

Veikimo principas

Visa sistema valdoma valdymo bloko, kuris gauna duomenis iš jutiklių. Jei jutikliai užfiksuoja smūgį, t. y., labai staigų sulėtėjimą ar pagreitėjimą, kurį valdymo blokas įvertina kaip pavojingą, jis, naudodamas 12 V įtampą, aktyvuoja pirotechninį užtaisą. Šis užtaisas generuoja dujas, kurios pripučia oro pagalvę. Po smūgio, oro pagalvė turi išleidimo vožtuvą, kuris išleidžia dujas, kad ji netrukdytų keleiviams išlipti iš automobilio. Šiuolaikinės oro pagalvės turi dvifazį slėgio išleidimą, todėl visiškas slėgio praradimas įvyksta vėliau.

Oro pagalvių tipai

Šiuolaikiniuose automobiliuose saugos oro pagalvės saugo keleivius nuo galvos iki kojų. Dėl griežtų saugumo reikalavimų, šiandienos masinės gamybos automobilių rinkoje nerasite automobilio, kuriame nebūtų bent vienos, dažniausiai dviejų priekinių oro pagalvių:

• Vairuotojo oro pagalvė - integruota į vairą.
• Keleivio oro pagalvė - integruota į prietaisų skydelį.

Standartinėje komplektacijoje yra 6-7 oro pagalvės, o septintoji paprastai būna kelio oro pagalvė, skirta apsaugoti vairuotojo kūną nuo paslydimo po diržu.

Ypatingi sprendimai

• Pirmosios kartos „Citroen C4“ turėjo vairą su nejudančia centrine dalimi. Prancūzai tokį konstrukcinį sprendimą argumentavo tuo, jog iš nejudančios dalies išsiskleidusi oro pagalvė geriau apsaugo vairuotoją. Tai leido sukurti ir savotišką oro pagalvės formą - ji ne apvali, kaip įprasta, bet viršuje platesnė, o apačioje siauresnė, taip geriau apsaugodama vairuotojo pečius.
• Dabartinės kartos „Citroen C5“ modelyje oro pagalvė yra įmontuota į fiksuotą vairo centrą, todėl ji visada laikosi idealioje padėtyje.
• „Citroen C4 Cactus“ modelyje keleivio oro pagalvė yra lubose, kas leidžia sukurti praktišką daiktadėžę prietaisų skydelyje ir sutaupyti remonto išlaidas po avarijos.
• „General Motors“ pristatė centrinę saugos oro pagalvę, kuriai išsiskleidus, avarijos metu būtų atskirti keleivis ir vairuotojas.

Kiti oro pagalvių tipai

• Šoninės oro pagalvės: Pirmą kartą jas turėjo „Volvo 850“ 1995 metais. Jos paprastai įmontuojamos į sėdynes ir padeda išlaikyti kūną saugioje padėtyje bei apsaugo šoninio smūgio metu.
• Galvos oro pagalvės: Jų premjera įvyko 1998 metais BMW dėka. Dažniausiai jos montuojamos ant šoninio statramsčio ir dažnai būna pailgos formos, išsiskleisdamos kaip „antklodė“ per visą salono šoną. Skirtingai nei šoninės ar kelio oro pagalvės, jos ilgiau išlieka pripūstos, kad galėtų atlikti savo funkciją pakartotinai, esant galimiems automobilio apsivertimo atvejams.
• Oro pagalvės saugos diržuose: Nuo 2010 metų „Ford“ montuoja oro pagalves saugos diržuose. Jos paskirsto smūgio energiją į penkis kartus didesnį kūno plotą nei tradicinis diržas, mažindamos krūtinės apkrovą ir nekontroliuojamo keleivio galvos bei kaklo judesio riziką.
• Galinė oro pagalvė: „Toyota“ savo mažiausiam modeliui IQ siūlo galinę oro pagalvę, kuri, įvykus smūgiui iš galo, išsiskleidžia per visą galinį stiklą.
• Oro pagalvė sėdynės priekyje: „Lexus“ savo LS prailgintoje versijoje gamina oro pagalvę sėdynės priekyje, kuri turi užkirsti kelią keleiviui paslysti po saugos diržu.
• Oro pagalvė tarp sėdynių: Japonai taip pat sukūrė oro pagalvę tarp sėdynių, kuri atskiria keleivius antroje eilėje.
• Išorinė oro pagalvė: „Mercedes-Benz“ ankstesnės kartos S klasės prototipe pademonstravo išorinę oro pagalvę po priekine automobilio dalimi, kuri veikia kaip papildoma trintis, sutrumpinanti stabdymo kelią.
• Pėsčiųjų oro pagalvė: „Volvo“ savo mažiausiame modelyje V40 nuo 2012 metų naudoja oro pagalvę, skirtą apsaugoti pėsčiuosius avarijos atveju, be pirotechninio variklio dangčio iššovimo.
• Motociklininkų oro pagalvės: Motociklininkai yra apsaugomi specialia liemene, kuri prisipučia atleidus prie motociklo prijungtą truktuką. Taip pat rinkoje yra oro pagalvių striukės.

Saugos oro pagalvių ilgaamžiškumas ir priežiūra

Oro pagalvės automobilyje yra komponentas, kurio būklės ir ilgaamžiškumo daugelis vairuotojų nesprendžia. Gamintojai numato oro pagalvių tarnavimo laiką, atsižvelgdami į bendrą automobilio ilgaamžiškumą. Anksčiau tai buvo 10 metų, o šiuo metu - 15 metų.

Oro pagalvių ilgaamžiškumas

Per dešimtmetį ar pusantro dešimtmečio valdymo elektronika turi puikiai atlikti savo funkciją, pats maišas neturi prarasti tvirtumo, o pirotechninis užtaisas, prireikus, turi žaibiškai pripildyti maišą dujų. Oro pagalvei automobilyje nėra lengva: vasarą ji veikiama daugiau nei 50 laipsnių temperatūros, žiemą - savaitėmis trunkančio šalčio, kartais drėgmės, kartais sausros, ir nuolatinių virpesių.

„Takata“ oro pagalvių problema

Maždaug prieš dešimt metų kilo didžiulė problema dėl „Takata“ oro pagalvių. Šiomis oro pagalvėmis buvo aprūpinta daugybė automobilių, ypač „Honda“ modelių, kurie yra labai populiarūs JAV. Tačiau „Takata“ padarė klaidą kūrimo ar bandymo metu, ir jei pirotechninis užtaisas būdavo drėgnas (o tai automobilyje nėra neįprasta), jo aktyvavimas galėjo būti per stiprus. Vietoj greito dujų generavimo įvykdavo sprogimas, kuris suplėšydavo plieninę kasetę, kurioje slepiasi sudėtis. Tokia oro pagalvė tapo panaši į pėstininkų miną, ir aštrūs metalo gabalėliai buvo išsviedžiami tiesiai į vairuotojo galvą.

Dėl to net palyginti nedidelė avarija virsdavo kova už gyvybę. Keliais atvejais po autoįvykio tyrimo buvo galima nurodyti, kad būtent sugedusi oro pagalvė automobilyje buvo mirties priežastis, dažnai net ir esant nedideliems smūgiams. Iki šiol sugedęs pirotechninis užtaisas buvo 27 žmonių mirties priežastis ir sužalojo mažiausiai 400 kitų asmenų. Dėl sugedusių oro pagalvių buvo surengta daugybė atšaukimo akcijų.

Kaip patikrinti naudoto automobilio oro pagalves?

Pirkdami nenaują automobilį, daugelis vairuotojų susiduria su klausimu, kaip patikrinti, ar jame yra veikiančios oro pagalvės.

Įspėjamieji ženklai

• Šviečianti lemputė prietaisų skydelyje: Užsidegusi lemputė su diržu apjuosto keleivio ir priešais jį esančio apskritimo simboliu yra pirmasis signalas, įspėjantis vairuotoją apie oro pagalvių gedimus. Tai nebūtinai reiškia, kad automobilyje nėra oro pagalvių, tačiau tai rodo, jog reikia kreiptis į servisą patikrai. Aiški priežastis yra akivaizdi avarija ir suveikusios oro pagalvės.
• Prastai atliktas salono apdailos remontas: Nelygios siūlės arba netvarkingai surinktos plastikinės salono apdailos detalės, nelygūs tarpai tarp jų gali išduoti prasto meistro atliktą darbą, tačiau tiksliai nustatyti pagalvių trūkumą gali tik patyręs specialistas.

Vienintelis užtikrintas būdas

Pasak specialistų, patikrinti, ar viskas savo vietoje, galima vieninteliu būdu - išardyti salono apdailą ir pažiūrėti. Neardant salono neįmanoma tiksliai pasakyti, ar automobilyje yra oro pagalvės. Vietoje jų galima sumontuoti varžas, ir net atliekant diagnostiką nesimatys jokių trūkumų. Tokia elektros grandinė veikia panašiai kaip sena girlianda: jeigu reikiamos varžos yra ten, kur ir turi būti, kompiuteris negali užfiksuoti neatitikimų.

Saugos diržų ir oro pagalvių sąveika

Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad oro pagalvių gamintojai savo skaičiavimuose atsižvelgia į tai, kad žmogų pirmiausia pritrauks saugos diržų įtempiklis. Tik tuomet, kai kūnas atleidžiamas link oro pagalvės, ji jau būna pripūsta ir palaipsniui išleidžia slėgį. Neprisitvirtinus saugos diržu, kyla pavojus, kad oro pagalvė prisipūs, pavyzdžiui, į veidą, sukeldama nemalonių sužalojimų net ir esant palyginti nedideliam greičiui.

Saugumo problemos ir teisės aktų trūkumas

Lietuvos teisėsaugos pareigūnai nustatė įmonę, kuri remontavo ir pardavinėjo saugos pagalves, naudojo svetimus prekės ženklus ir galimai apgaulingai tvarkė apskaitą. Kratų metu buvo rasta neapskaitytų pinigų ir įvairių markių bei modelių saugos pagalvių, kurių dalis, pirminiais duomenimis, pagaminta Kinijoje ir buvo žymima automobilių gamintojų logotipais. Tačiau įmonei byla buvo iškelta dėl galimai apgaulingai vykdytos apskaitos ir svetimų prekės ženklų naudojimo neturint tam leidimo, o ne dėl naudotų saugos pagalvių elementų pardavinėjimo, jų remonto ar avarijų duomenų trynimo.

Reglamentavimo trūkumas

Lietuvoje nėra teisinio reglamento, nurodančio, kad norint grąžinti automobilį į eismą po avarijos, kai jam panaikinama techninė apžiūra, reikia įrodyti, kad sumontuotos naujos, tinkamos ir tinkamai veiksiančios saugos pagalvės. Toks reglamento trūkumas ir lemia panašių įmonių atsiradimą. Nors toks reglamentas yra planuojamas ir Susisiekimo ministerija yra numačiusi, kad gali būti, jog po avarijos atstatant automobilį reikės įrodyti, kad saugos pagalvės buvo bent jau pirktos, to bus sunku patikrinti.

Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) generalinis direktorius Vitoldas Milius pažymi, kad Estijoje, atstatant automobilį po avarijos, privalu įrodyti, kad jam buvo pirktos saugos pagalvės. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad įtariant įmonę vykdžius apgaulingą apskaitą, negalima reikalauti, kad parduota prekė išties veiktų.

Geografinė problema

Tai, kad į teisėsaugos akiratį patekusi bendrovė Lietuvoje veiklą vykdė nuo 1995 metų, reiškia, kad Lietuvos keliuose yra daugybė automobilių su saugos pagalvėmis, kurios atkeliavo iš šios įmonės. Be to, nemaža dalis automobilių išvažiuoja iš Lietuvos į Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą, Kirgiziją, Kazachstaną, o taip pat Vokietijoje daužti automobiliai remontuojami Lietuvoje ir vėliau grįžta atgal į eismą savo šalyje. Todėl visiškai tikėtina, kad ir Vokietijoje važinėjančiuose automobiliuose yra iš Šakių kilusios saugos pagalvės.

Automobilių saugumo vertinimas ir „Euro NCAP“

Naujų automobilių saugumo bandymus atliekanti nepriklausoma „Euro NCAP“ vertinimo organizacija testuoja Europoje parduodamų naujų automobilių saugumo įrangą ir skelbia ataskaitas.

„Euro NCAP“ svarba

„Euro NCAP“ organizacija yra vienas didžiausių automobilių pramonės pažangos variklių. Ji išnarsto kiekvieno modelio kėbulo struktūrą, jų darbą dažniausiai realiame gyvenime pasitaikančių incidentų metu (susidūrimai kaktomuša, smūgiai į šoną, susidūrimas su pėsčiaisiais) ir pateikia aiškias išvadas. Ilgainiui į automobilių vertinimą pradėta traukti ne tik pasyvaus, bet ir aktyvaus saugos sistemų bei elektroninių vairuotojo pagalbininkų efektyvumo bandymų rezultatus.

Saugiausi automobiliai

Remiantis „Euro NCAP“ vertinimais, portalo carbuyer.co.uk žurnalistai buvo sudarę TOP10 saugiausių automobilių sąrašą, kuriame vyrauja švediški, vokiški ir japoniški automobiliai. Į dešimtuką patekę modeliai turi po penkias „Euro NCAP“ saugumo žvaigždes - aukščiausią įvertinimą, ir visi buvo patikrinti 2016 ir 2017 metais. Į šį sąrašą pateko:

• „Volvo XC60“ (visureigis)
• „Mitsubishi Eclipse Cross“ (visureigis)
• „Volvo XC40“ (visureigis)
• „Alfa Romeo Stelvio“ (visureigis)
• „Volkswagen Arteon“ (hečbekas)
• „Volkswagen T-Roc“ (visureigis)
• „Volkswagen Polo“ (hečbekas)
• „Volvo V90“ (universalas)
• „Toyota C-HR“ (visureigis)
• „Mazda CX-5“ (visureigis)

„Volvo“ - saugumo lyderis

„Volvo“, o taip pat ir apskritai Skandinavijos valstybės, yra vieni pasaulinių lyderių, vertinant saugą keliuose. 2018-aisiais visureigis „Volvo XC90“ Didžiojoje Britanijoje buvo nominuotas pačiu saugiausiu automobiliu. Remiantis tyrimų centro „Thatcham Research“ to meto duomenimis, nuo tada, kai 2002 metais pradėta juo prekiauti, per eismo įvykius, susijusius su šiuo automobiliu, nežuvo nė vienas žmogus. Pagrindiniais šio visureigio privalumais ekspertai įvardija avarinio stabdymo ir pranešimų apie galimą susidūrimą sistemas.

„Volvo“ yra sparčiai populiarėjantys automobiliai, ir dabar - ir įperkami lietuviams. Šis prekinis ženklas jau kurį laiką vadinamas saugumo pionieriumi - ne tik dėl ambicingų savo tikslų saugumo srityje, bet ir dėl saugumo inovacijų.

Automobilio dydis ir saugumas

Ar automobilio dydis proporcingas saugumui? Autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis sako kad ir taip, ir ne. Teoriškai, sunkūs automobiliai yra saugesni, o dažniausiai pramonėje galioja tokia taisyklė - kuo didesnis automobilis, tuo jis daugiau sveria. Bet ne vien svoris lemia saugumą. Saugumas priklauso ir nuo technologijų, inovacijų, techninių sprendimų, automobilio konstrukcinių savybių, panaudotų medžiagų surenkant automobilį.

Saugus automobilis yra tas, kuris, visų pirma, padeda išvengti eismo įvykio, o patekus į avariją - sugeba kuo švelniau sulėtinti viduje sėdinčius keleivius.

Nauji reikalavimai ir ateities perspektyvos

Europos Parlamentas pritarė siūlymui į visus naujus automobilius įdiegti sistemas, perspėjančias apie viršytą leistino greičio ribą ir pažangaus avarinio stabdymo sistemą. Europos Transporto saugos taryba (ETSC) rekomenduoja į automobilius įdiegti ne tik vaizdo kameras, kurios skaitytų visus kelio ženklus ir informaciją apie leidžiamą greičio režimą pateiktų prietaisų skydelyje prie vairuotojo akių, tačiau ir aktyvuotų greičio ribotuvą.

Su kiekviena automobilių karta daugėja pagalbinių sistemų, kurios iš tikrųjų padeda suvaldyti automobilį sudėtingomis sąlygomis.

Saugus automobilis - ne tik brangus

Ekspertai skaičiuoja, kad saugų automobilį galima įsigyti už 2-3 tūkst. eurų. Pirmasis 5 žvaigždučių rezultatą pelnęs automobilis „Euro NCAP“ bandymų istorijoje yra 2001-ųjų „Renault Laguna“. Tokių modelių rinkos kaina siekia apie 1 tūkst. eurų. Tačiau reikalauti iš 20 metų automobilio tokio saugumo, kokį jis parodė būdamas naujas, būtų optimistiška. Automobiliai per tiek metų patiria eismo įvykių, todėl reikėtų įvertinti jų būklę. Ir reikia nepamiršti, kad 2001 metais reikalavimai 5 žvaigždučių rezultatui buvo kitokie nei yra dabar.

Svarbiausi saugumo veiksniai

Saugumas svarbesnis jaunoms šeimoms - tėvams, auginantiems mažamečius vaikus. Tačiau ar iš tiesų jie pasirenka saugų automobilį - sunku pasakyti, nes saugumas tiesiogiai priklauso nuo transporto priemonės būklės ar amžiaus.

Vienas svarbiausių saugios kelionės garantų - vairuotojo sugebėjimas numatyti visus įmanomus scenarijus kelyje ir išvengti eismo įvykių. Taip pat vairuotojai dažnai pamiršta kelis labai svarbius automobilio saugumą apibrėžiančius dalykus - padangas ir vairuotojo faktorių:

• Padangos: Prastos padangos ant saugaus automobilio sunkiomis eismo sąlygomis gali neapsaugoti nuo pavojaus eisme.
• Vairuotojo faktorius: Vairuotojas turėtų sugebėti kritiškai įvertinti eismo situacijas bei sąlygas ir sugebėti prie jų prisitaikyti. Kelio ženkluose nurodomas leistinas greitis nebūtinai yra saugus greitis. Jei matomumas blogas, o kelio danga slidi, saugų greitį reikia rinktis šaltu protu, o ne aklai pasitikint kelio ženklais.

Automobilių techninės apžiūros ir trūkumai

Lietuvos transporto parkas yra itin senas, todėl daugelis automobilių neturi net pačių elementariausių saugos sistemų. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenimis, pernai techninę patikrą pirmuoju bandymu įveikė 52,56 proc. M1 bei N1 klasių automobilių. Šis rodiklis pastaraisiais metais kinta labai nedaug.

Pagrindiniai trūkumai

Tarp pagrindinių 40 didelių trūkumų šiek tiek padaugėjo pozicijų, kuriose užfiksuotas didesnis ar mažesnis gedimų prieaugis. Be to, pernai šiek tiek išaugo vienam automobiliui tenkančių didelių trūkumų ir pavojingų trūkumų skaičius: pastarųjų metų Lietuvos standartas buvo 2,11, o pernai šis skaičius šoktelėjo iki 2,44.

• Stabdžių sistema: Didelių trūkumų epitetą dėl stabdžių būgnų ir diskų, darbinių bei stovėjimo stabdžių efektyvumo ir bendros sistemos būklės pernai gavo daugiau nei 6 proc. tikrintų automobilių.
• Pakabos lankstinės jungtys (šarnyrai): Netvarkingos pakabos lankstinės jungtys fiksuotos maždaug 12 proc. technikos.
• Žibintai: Automobilių, kurių žibintai prastai sureguliuoti ar netvarkingi, skaičius pernai siekė beveik 18 proc. Dažniausiai tokias problemas lemia atmosferos poveikis ir naudojami agresyvūs plovikliai, dėl kurių plastikiniai žibintų sklaidytuvai bei reflektoriai neleidžia tinkamai fokusuoti šviesos spindulio.
• Ratų pakaba: Antra pagal dažnumą defektų turinti transporto priemonės konstrukcijos dalis. Dažniausios priekinės pakabos kreipiančiosios sistemos ir tampriųjų elementų problemos: per didelis laisvumas, lankstų (šarnyrų) klibėjimas. 11-15 metų senumo automobiliuose tokių trūkumų randama daugiausia (apie 20 proc.).
• Vairo mechanizmo būklė: Tiesiogiai susijusi su galimybe saugiai važiuoti. Klibančios traukės ir svirtys apie stabilumą, valdymo tikslumą leidžia kalbėti tik būtuoju laiku. TA centruose ši problema pradedama fiksuoti maždaug penktaisiais eksploatacijos metais, kai perkopia 3 proc. ribą.

tags: #kiek #airbag #saugiausia