Išsamiai apie EGR vožtuvą: veikimas, gedimai ir sprendimo būdai

Kiekvienais metais didėjant pasauliniam spaudimui mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, EGR (išmetamųjų dujų recirkuliacijos) vožtuvas vaidina ypač svarbų vaidmenį. Jis yra esminis šiuolaikinių vidaus degimo variklių komponentas, skirtas spręsti dviem svarbiausiems iššūkiams: emisijų mažinimui ir kuro sąnaudų optimizavimui. Šiame straipsnyje detaliai panagrinėsime, ką jis daro, kodėl genda ir kokie yra jo priežiūros bei remonto variantai.

Kas yra EGR vožtuvas ir jo paskirtis?

EGR vožtuvas valdo išmetamųjų dujų recirkuliaciją. Tai reiškia, kad ši sistema dalį atidirbusių dujų grąžina į įleidimo kolektorių. Pagrindinė sistemos paskirtis - sumažinti išmetamųjų dujų toksiškumą varikliui šylant ir staigiai kylant alkūninio veleno apsisukimams, kuomet variklis dirba riebesniu degiu mišiniu nei įprasta.

Azoto oksido (NOx) emisijos, atsirandančios aukštoje temperatūroje degimo metu (kuri gali siekti 1370°C), prisideda prie oro taršos ir kenkia žmonių sveikatai. Beveik 80 procentų oro, kuriuo kvėpuojame, yra azotas. Tačiau susidūrus su itin aukšta temperatūra variklio degimo kameroje, paprastai inertinės dujos tampa reaktyvios, susidaro kenksmingi azoto arba NOx oksidai, kurie per išmetimo sistemą patenka į atmosferą. Kad tai sumažintų, EGR vožtuvas leidžia tiksliam išmetamųjų dujų kiekiui vėl patekti į įsiurbimo sistemą, efektyviai keisdamas į variklį patenkančio oro cheminę sudėtį.

Iš naujo į įsiurbimo kolektorių išsiųsdamas išmetamąsias dujas, EGR vožtuvas sumažina deguonies koncentraciją degimo mišinyje ir aukščiausią degimo temperatūrą. Tai stabdo NOx junginių susidarymą, skatina švaresnes išmetamąsias dujas ir padeda tausoti gamtą.

Be išmetamųjų dujų taršos mažinimo, EGR vožtuvas atlieka pagrindinį vaidmenį optimizuojant degalų sąnaudas. Į degimo procesą įtraukdamas išmetamąsias dujas, EGR vožtuvas sumažina į degimo kamerą patenkančio šviežio oro kiekį. Dėl to variklis sureguliuoja degalų įpurškimą taip, kad būtų išlaikomas tinkamas oro ir degalų santykis, o tai pagerina degimo efektyvumą ir sumažina kuro sąnaudas.

Iš esmės, EGR vožtuvas veikia balansuodamas taršos mažinimą ir kuro ekonomijos gerinimą. Nuosėdų kaupimasis, vožtuvo gedimai ir elektroninių jutiklių problemos gali trikdyti sistemos veikimą, todėl reikia reguliariai patikrinti sistemą ir pašalinti gedimus laiku, siekiant užtikrinti, kad EGR vožtuvas ir toliau tinkamai funkcionuotų.

EGR vožtuvo veikimo principas

EGR vožtuvas veikia kaip sudėtingas išmetamųjų dujų kontrolės mechanizmas. Jis veikia nukreipdamas dalį išmetamųjų dujų atgal į variklio įsiurbimo kolektorių, pakeisdamas degimo procesą, kad sumažintų kenksmingų teršalų kiekį ir padidintų variklio efektyvumą.

Kai variklis yra užvestas, EGR vožtuvo padėtį reguliuoja variklio valdymo blokas, atsižvelgdamas į tokius veiksnius kaip apkrova, temperatūra ir variklio greitis. Kai kuriuose automobiliuose EGR vožtuvą reguliuoja vakuumo sistema. Dalinės arba mažos apkrovos sąlygomis atsidaro EGR vožtuvas, leidžiantis kontroliuojamam išmetamųjų dujų kiekiui patekti į įsiurbimo kolektorių. Šios inertinės išmetamosios dujos išstumia dalį šviežio oro ir kuro mišinio, todėl degimo kameroje sumažėja deguonies koncentracija.

Benzininis variklis aukščiausioje EGR sistemos veikimo fazėje gali grąžinti į degimo kamerą net 25 procentus išmetamųjų dujų tūrio. Dyzelinių variklių atveju šis kiekis siekia net iki 50 procentų. Tačiau, iš pradžių išmetamosios dujos turi būti atvėsintos: benzininiuose varikliuose - iki apie 650 °C, dyzeliuose - maksimaliai iki 450 °C. Būtent dėl to šiuolaikiniuose varikliuose naudojami specialūs radiatoriai, dažniausiai varikliuose su turbokompresoriais. Naudojant šiuos variklius, dujos, patenkančios į išmetimo sistemą, gali būti įkaitusios net iki 1000 °C.

Išmetamosios dujos, patenkančios į degimo kamerą, netampa oro ir degalų mišinio elementu. Jos tarsi užpildo erdvę, be to, pašildo degimo kamerą ir dėl to degalai greičiau garuoja. Jos taip pat inicijuoja kenksmingų junginių, susidarančių vykstanti degimui, oksidaciją. Atidirbusių dujų ir švaraus oro kiekio santykį reguliuoja variklio valdymo kompiuteris, priklausomai nuo variklio darbo sąlygų.

EGR vožtuvo tipai

• Vakuuminiai EGR vožtuvai naudoja vakuuminį solenoidą, kad vakuumas atitiktų diafragmą ir savo ruožtu atidarytų ir uždarytų EGR.
• Skaitmeniniuose EGR vožtuvuose yra elektromagnetinis arba žingsninis variklis ir daugeliu atvejų grįžtamojo ryšio jutiklis.

EGR vožtuvo darbo zona

EGR vožtuvas yra pilnai uždarytas variklio apsukoms pakilus virš 3400 RPM arba paduodant į cilindrus kuro kiekį viršijantį 37.5 mg/str. Visas kitas diapozonas žemiau šių reikšmių yra EGR vožtuvo darbo zona. Tai reiškia, kad techninės apžiūros (TA) metu, kai variklis yra išsukamas daugiau nei 4000 RPM, EGR vožtuvas yra uždarytas jau prie 3400 RPM, todėl atjungto ar neatjungto EGR vožtuvo buvimas neturi įtakos dūmingumo matavimo rezultatams.

EGR aušintuvas

EGR aušintuvas yra svarbi automobilio išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) sistemos dalis. Jo pagrindinė funkcija - aušinti išmetamąsias dujas, kurios vėliau grąžinamos atgal į įsiurbimo kolektorių. Tai padeda sumažinti azoto oksidų (NOx) emisijas ir pagerinti variklio efektyvumą.

EGR aušintuvas naudoja aušinimo skystį, kad sumažintų išmetamųjų dujų temperatūrą iki optimalios ribos. Kai išmetamosios dujos yra aušinamos, jos mažiau kenkia varikliui ir aplinkai. Šie aušintuvai yra gaminami iš nerūdijančio plieno arba aliuminio.

EGR aušintuvo gedimo priežastys ir požymiai

1. Suodžių ir anglies nuosėdų kaupimasis. Tai viena iš pagrindinių EGR aušintuvo problemų.
2. Aušinimo skysčio nuotėkis. Jei EGR aušintuvas pradeda leisti aušinimo skystį, gali kilti rimtų variklio problemų, pvz., balti dūmai iš duslintuvo, aušinimo skysčio netekimas, variklio perkaitimas, emisijų testo nepraėjimas. Dažniausia gedimo priežastis yra nuotėkis išmetamųjų dujų sistemoje. Retesnė priežastis yra taškinė korozija aušinimo skysčio sistemoje. Netinkami aušinimo skysčiai gali sukelti koroziją arba kavitaciją.
3. Korozija arba mechaninis pažeidimas. EGR aušintuvas gali būti pažeistas dėl korozijos arba mechaninio poveikio.
4. Užsikimšimas. Jei EGR aušintuvas visiškai užsikemša, dujos nebegali tinkamai cirkuliuoti, dėl ko gali kilti rimtų variklio veikimo sutrikimų.

Esant nepalankioms eksploatavimo sąlygoms (pvz., kai variklis naudojamas su dideliu sieros kiekiu arba ekologišku kuru), gali susidaryti agresyvūs degimo proceso produktai, kurie ilgainiui gali sukelti vidinį nuotėkį su nepastebimu aušinimo skysčio praradimu. Kadangi išmetamųjų dujų priešslėgis variklio veikimo metu yra didesnis nei slėgis aušinimo sistemoje, aušinimo skysčio praradimas ne visada greitai pastebimas. Jei EGR aušintuvas yra aukščiau nei įleidimo ir išleidimo vožtuvai, tai gali sukelti aušinimo skysčio susikaupimą vieno ar kelių cilindrų degimo kamerose.

Jei aušinimo skystyje yra alyvos pėdsakų arba skystis yra drumzlinas, tai gali rodyti nuotėkį. Jei įmanoma, aušintuvą reikėtų nuimti ir patikrinti vizualiai. Kiauras EGR aušintuvas paprastai nėra taisomas, todėl būtina jį pakeisti nauju. Norint išvengti problemų su EGR aušintuvu, svarbu reguliariai jį prižiūrėti. EGR aušintuvas yra esminė transporto priemonės dalis, užtikrinanti efektyvų variklio darbą ir mažinanti taršą.

EGR vožtuvo gedimai ir jų priežastys

EGR vožtuvas veikia agresyvioje aplinkoje, todėl laikui bėgant jis susidėvi. Bet kurioje aptarnavimo instrukcijoje rašoma, kad sistema yra riboto resurso, taigi idealiai tarnaus 70-100 tūkst. kilometrų.

Viena didžiausių gedimo priežasčių yra anglies dalelių kaupimasis išmetamosiose dujose išilgai EGR ir įsiurbimo sistemos kanalų. Laikui bėgant tai užkimš vamzdžius, išmetamųjų dujų kanalus ir galiausiai vožtuvo stūmoklio mechanizmą, dėl kurio jis gali užstrigti uždarytoje arba atidarytoje padėtyse. Nešvarumai EGR sistemoje verčia variklį dirbti sunkiau, didindami kuro sąnaudas.

EGR vožtuvas yra vykdomasis visos sistemos komponentas. Tai variklio valdymo bloko kontroliuojamas elektrinis vožtuvas, kuris leidžia ir stabdo išmetamųjų dujų tiekimą į įsiurbimo kolektorių. Maža to, kad išmetamosios dujos yra karštos, jose yra suodžių, nesudegusio dyzelino ar variklio alyvos dalelių, šios medžiagos kartu su išmetamosiomis dujomis patenka ant vožtuvo ir ant jo nusėda. Dėl to mechanizme kaupiasi degėsiai, kurie laikui bėgant stabdo jo veikimą arba sumažina tikslumą ir efektyvumą. Vožtuvas turi patikimai atsidaryti ir sandariai užsidaryti, pagal variklio poreikį įleisdamas išmetamąsias dujas atgal į degimo kamerą.

Problemos esmė - ribotas EGR vožtuvo resursas ir gana didelė naujo mazgo kaina. Nenaujam varikliui jis sukelia daugiau bėdos nei naudos - mažėja variklio galia, išmetamosios dujos, sugrąžintos į įsiurbimo kolektorių, teršia jį, kartais užkemša vos ne aklinai. Kadangi EGR vožtuvą turi dauguma dyzelinių variklių, tai anksčiau ar vėliau su EGR gedimu tenka susidurti dažnam jo vairuotojui.

Pagrindinės EGR sistemos gedimo priežastys

1. Anglies nuosėdų kaupimasis. Tai dažniausia EGR sistemos problema. Išmetamosiose dujose esanti anglis ilgainiui kaupiasi ant vožtuvo ir kanalų sienelių.
2. Užstrigęs EGR vožtuvas (atidarytas arba uždarytas).
3. Sugedęs EGR padėties jutiklis. Elektroniniai EGR vožtuvai turi integruotą padėties jutiklį. Kai šis sugedęs - ECU neteisingai valdo EGR sistemą.
4. Vakuumo nuotėkis (vakuminėse sistemose). Senuose modeliuose EGR vožtuvą valdo vakuumas. Įtrūkusi ar atsijungusi žarnelė trikdo sistemą.
5. Elektrinės grandinės gedimai. Instaliacijos ar ECU jungčių pažeidimai gali sukelti EGR sistemos gedimus elektroniniuose modeliuose.
6. EGR aušintuvo gedimas (dyzeliniuose varikliuose). EGR aušintuvas mažina dujų temperatūrą. Jis gali įtrūkti arba pradėti leisti aušinimo skystį.

Kartais pasitaiko tik EGR vožtuvo padėties daviklio gedimas, tačiau pasekmėje tik užsidegusi gedimo lemputė, sistema (pneumatinė) funkcionuoja kaip įprasta, elektrinė pavara gali sutrikti. Varikliuose su slėgio davikliu (MAP daviklis) - degimo mišinio pariebinimas sumažėjus išretėjimui įleidimo kolektoriuje dėl nesandaraus EGR vožtuvo. Varikliuose, naudojančiuose abi kontrolės sistemas vienu metu, pastebimas mišinio pariebinimas tuščia eiga ir mišinio paliesinimas didinant apsisukimus. Simptomų tarpusavio priklausomybės gana sudėtingos ir skirtingiems automobiliams gali pasireikšti skirtingai. Variklio valdymo blokas stengiasi stabilizuoti tuščiosios eigos apsisukimus, keisdamas kitus parametrus - praleidžiamo oro srautą, purkštukų darbą ir t. t.

EGR gedimo požymiai

Simptomai, susiję su EGR vožtuvo gedimu, yra panašūs į daugelio kitų variklio valdymo komponentų simptomus, todėl daugeliui technikų EGR gedimai ir toliau kelia galvos skausmą. Norint laiku pastebėti EGR sistemos gedimus ir pašalinti juos laiku, labai svarbu atpažinti šiuos požymius:

• Deganti „Check Engine“ lemputė: Nuolat šviečianti oranžinė variklio formos lemputė prietaisų skydelyje yra įprastas EGR vožtuvo gedimo indikatorius. Variklio valdymo blokas pastebi EGR vožtuvo veikimo sutrikimus ir aktyvuoja įspėjimą. Nuskaičius su kompiuteriu klaidas, dažniausiai matomas klaidos kodas - P0400, P0401 (nepakankamas EGR srautas), P0402 (per didelis EGR srautas), P0405 (per žema jutiklio įtampa), P0403 (EGR valdymo grandinės sutrikimas).
• Gęstantis arba netolygiai dirbantis variklis: Netinkamai veikiantis EGR vožtuvas gali sutrikdyti variklio darbą tuščiąja eiga arba netgi užgesinti variklį. Taip atsitinka dėl netinkamos išmetamųjų dujų recirkuliacijos, turinčios įtakos oro ir kuro mišiniui. Tai pasireiškia netolygiu variklio darbu laisvąja eiga, vibracija ir netolygiu veikimu esant mažiems sūkiams.
• Sumažėjusi variklio galia: Sugedęs EGR vožtuvas gali žymiai sumažinti variklio galią. Sutrikęs degimo procesas turi įtakos bendram variklio darbui, todėl įsibėgėjimas gali būti gerokai lėtesnis. Pradinėje stadijoje variklio dinamika taps nepakankama, gali atsirasti „duobės” greitėjant, trūkčiojimas akseleruojant, variklio gesimas pajudant iš vietos (galios trūkumas).
• Padidėjusi išmetamųjų dujų tarša: Kadangi EGR vožtuvas atlieka esminį vaidmenį mažinant išmetamųjų dujų taršą, dėl šios sistemos gedimo išmetamosiose dujose gali padidėti azoto oksidų (NOx) ir kitų teršalų kiekis, todėl automobilis gali neatitikti taršos reikalavimų techninės apžiūros metu. Lengviausiai atpažįstamas požymis, be abejo, automobiliui su dyzeliniu varikliu staigiai greitėjant iš išmetimo vamzdžio besiveržiantys juodi dūmai.
• Padidėjusios kuro sąnaudos: Netinkamai veikiantis EGR vožtuvas gali sutrikdyti kuro degimą, todėl variklis gali sudeginti daugiau degalų nei reikia.
• Pašaliniai garsai sklindantys iš variklio skyriaus: Užstrigęs EGR vožtuvas gali sukelti neteisingą kuro degimą, dėl kurio iš variklio skyriaus gali sklisti pašaliniai garsai.
• Pernelyg didelis nuosėdų kaupimasis: Netinkamai veikiantis EGR vožtuvas gali prisidėti prie per didelio nuosėdų kaupimosi įsiurbimo kolektoriuje ir kitose variklio vietose, o tai gali sukelti papildomų veikimo problemų.
• Degalų kvapas: Galite užuosti degalų kvapą, jei į įsiurbimo kolektorių nuolat teka išmetamosios dujos, nes esant mažiems apsisukimams, ne visi degalai dega.
• Variklio detonacija: Užstrigusiam vožtuvui uždarytoje padėtyje, padidėjusios NOx emisijos ir variklio detonacija esant apkrovai.

Simptomų tarpusavio priklausomybės gan sudėtingos ir skirtingiems automobiliams gali pasireikšti skirtingai. Dažniausiai vienu metu pastebėsite bent keletą požymių, o kartais požymiai gali būti ir labai neįprasti. Bet kokiu atveju, visada rekomenduojama pagalbos kreiptis į specialistus.

Toliau eksploatuojant automobilį su gedusiu EGR vožtuvu, atsiras papildomų problemų. Papildomas problemas sukels įkaitusių dujų, kurios į įleidimo kolektorių patenka per nesandarų EGR, ir variklio alyvos garų, kurie į kolektorių patenka per karterio ventiliaciją, sąveika. Anksčiau ar vėliau variklis pasiprašys rimtesnės pagalbos, todėl problemą geriau spręsti neatidėliojant.

EGR gedimų šalinimo variantai

Ką gi daryti su EGR problema? Priklausomai nuo problemos, EGR sistemos gedimų šalinimo būdai gali būti įvairūs. Jeigu turite pakankamai įgūdžių, galite bandyti išimti ir patikrinti EGR būklę patys. Kitu atveju rekomenduojame vežti į servisą patikrai, po kurios tiksliai išsiaiškinsime, kokia EGR būklė, ar galima jį sutvarkyti, ar reikia keisti. Taip pat profilaktiškai rekomenduotume naudoti kuro priedus, kurie padės tinkamai prižiūrėti ir apsaugoti EGR nuo suodžių.

1. EGR vožtuvo keitimas

Idealus ir rekomenduojamas problemos sprendimas - pakeisti visą sistemą nauja. Tai yra pats geriausias būdas, tačiau ir pats brangiausias. Naujo EGR vožtuvo kaina svyruoja nuo keliasdešimties iki kelių šimtų eurų, priklausomai nuo automobilio modelio ir modifikacijos. Daugumos populiarių automobilių vožtuvo kaina neturėtų viršyti 200 EUR.

Naudoto vožtuvo pirkimas yra pigesnis variantas, tačiau visada perkate "katę maiše", nes negalėsite patikrinti, ar jis veiks tinkamai, kol nesumontuosite jo į automobilį. Todėl rizika yra gana didelė.

2. EGR vožtuvo valymas

Dažnai padeda paprasčiausias vožtuvo valymas, kadangi laikui bėgant jis pasidengia suodžiais ir stringa. Galima bandyti išvalyti paties vožtuvo ir jo kojelės paviršių cheminiais preparatais, kad užtikrinti jo laisvą judėjimą ir sandarumą. Tiesa, reikėtų vengti bet kokio chemikalo patekimo ant guminės diafragmos, cheminiai valikliai gali ją pažeisti.

Jeigu EGR vožtuvas yra tik užsikimšęs suodžiais, jį galima bandyti valyti. Periodiškai "aptarnaujant" sistemą, jos gyvavimo laikas pailgės, o kai kurias išėjusias iš rikiuotės sistemas galbūt pavyks prikelti "antram gyvenimui".

Kaip atliekamas EGR vožtuvo valymas?

Valymas gali būti atliekamas dviem būdais:

1. Profesionalus valymas servise: Atliekama diagnostika, siekiant nustatyti užsiteršimo lygį ir galimas problemas. Naudojamos specialios cheminės medžiagos ir įranga, kuri leidžia pašalinti net sunkiai pasiekiamus nešvarumus, nesugadinant EGR sistemos komponentų. Geros dirbtuvės tokius vožtuvus puikiai remontuoja. Jų remontas apima elemento išmontavimą, kruopštų išvalymą (naudojamos suodžių degėsius tirpdančios cheminės priemonės arba ultragarsinės plovyklos), vožtuvo stūmoklio tepimą, kad jis laisvai atsidarytų ir užsidarytų, ir sumontavimą automobilyje. EGR vožtuvo valymo paslauga kainuoja nuo 60 iki 140 EUR. Po valymo servise ištrinamos klaidos iš kompiuterio, kad automobilis veiktų kaip naujas.
2. Savarankiškas valymas: Techniškai įmanoma. Pakanka turėti mechaninių žinių, raktų komplektą ir garažą. Be to, pravers teptukas, truputis ekstrakcinio benzino arba tirpiklio ir naujų tarpinių komplektas. Išmontavus vožtuvą, iš pradžių jį būtina gerai išmirkyti benzine arba tirpiklyje. Verta leisti jam pagulėti tokioje vonelėje keletą valandų. Deja, valant elektroninius vožtuvus, sumontavus būtinas kompiuterinis suderinimas, kurio negalima atlikti be specialaus diagnostikos kompiuterio.

Jeigu kompiuterinė diagnostika nurodo elektros gedimus, tai gali būti, kad reikalingas elektros laidų remontas arba keitimas. Laidai dažniausiai yra pažeidžiami tada, kai jie nėra tinkamai pritvirtinami ir liečiasi su kitais paviršiais, ilgainiui nutrindami izoliacinę medžiagą.

3. EGR vožtuvo atjungimas ir išprogramavimas

Dauguma vairuotojų renkasi kelią - atjungti EGR. Tačiau reikia susirasti rimtą specialistą, kuris sugebės tinkamai tai padaryti, juolab kad atjungus sistemą valdymo blokas turėtų būti „apgautas“, kitaip iš tokios saviveiklos gali nieko gero neišeiti. Galima rasti daug siūlymų pašalinti EGR vožtuvą, ir jie dažniausiai apima variklio kompiuterio perprogramavimą taip, kad jis nesiųstų vožtuvo atidarymo signalo. Taip pat rinkoje galima rasti specialių komplektų, kurie mechaniškai užblokuoja išmetamųjų dujų vamzdelius, einančius iš išmetimo kolektoriaus į EGR vožtuvą. Tokios situacijos rezultatas bus vienas: jūsų automobilio variklyje EGR vožtuvas bus atjungtas, ir gedimo požymių nepasirodys.

EGR vožtuvo atjungimo ir išprogramavimo pliusai ir minusai

• Pliusai:
  • Šioks toks galios padidėjimas.
  • Ekonomiškumas (sąlyginis).
  • Problemų su priedegomis kolektoriuose nebuvimas.
• Minusai:
  • Padidėjusi degimo temperatūra: Atjungus EGR, dėl liesesnio mišinio ir nekontroliuojamo deguonies kiekio, padidėja degimo temperatūra variklio degimo kamerose. EGR misija - sumažinti degimo temperatūrą iki to lygio, kad NOx dujos neatsirastų. NOx dujos pro kompresinius žiedus patenka į karterį ir reaguoja tiesiogiai su variklio alyva, ko pasekoje alyva degraduoja, NOx trumpina alyvos tarnavimo laiką, naikina plovimo savybes. Alyva tampa klampesnė, cirkuliacija prastėja, labiau kaista variklio galvutė, velenai. Tai trumpina paties variklio resursą.
  • Techninės apžiūros (TA) problemos: Kišimasis į elementus, turinčius įtakos teršalų išmetimui, reiškia techninės apžiūros galiojimo nutraukimą ir leidimo dalyvauti viešajame eisme praradimą. Iš pirmo žvilgsnio EGR vožtuvo atjungimas nėra matomas, tačiau TA centro darbuotojas gali tuo įsitikinti atlikęs išmetamųjų dujų patikrą. Jis pastebės nukrypimus nuo leidžiamų normų. Dėl šių neatitikimų techninės apžiūros galiojimas nebus pratęstas. Norėdami pereiti techninę apžiūrą, privalėsite sutvarkyti išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistemą.
  • Baudos ir eksploatavimo draudimai: Policijos pareigūnas, pastebėjęs netinkamai veikiantį EGR vožtuvą (pvz., dėl aiškaus dūmijimo iš išmetimo vamzdžio), gali sustabdyti automobilio techninės apžiūros galiojimą ir skirti iki 600 EUR baudą. Be to, jis turi teisę uždrausti toliau eksploatuoti transporto priemonę.

Mūsų nuomone, atjungti, išpjauti, „apgauti“ automobilių sistemose esančius įrenginius yra nekorektiška. Tačiau mes nesmerkiame vairuotojų, kurie pasirenka tokį kelią, nes dauguma tiesiog NEŽINO, kas yra EGR ir kam jis reikalingas. Labiau gal norėtųsi sukritikuoti mechanikus, kurie atlieka tokią paslaugą - EGR pašalinimas, prieš tai pilnai ir detaliai nepaaiškinę klientui, kokia išvis yra EGR vožtuvo esmė. Taigi siūlome gerai pagalvoti prieš nusprendžiant panaikinti EGR.

4. Programinis EGR vožtuvo pašalinimas (remapingas)

Tai yra naujausias metodas, kuris pradėtas taikyti paskutiniais metais atsiradus galimybei perrašinėti variklio valdymo kompiuterius. Tai yra programinis metodas ir jo esmė - pakeisti variklio valdymo programą taip, kad joje „nebeliktų vietos“ EGR vožtuvui. Tai yra savotiškas mini chiptuningas, tiksliau būtų - remapingas. Ir tai yra ko gero pats geriausias sprendimo būdas šiomis dienomis, kadangi pašalina EGR gedimų bėdą teisingiausiai.

Šio metodo pliusai

• Teisingai suprogramavus variklio valdymo kompiuterį, yra teisingai sukoreguojamas oro:kuro santykis, dėl ko variklis dirba taip, kaip turėtų būti.
• Kadangi nėra jokios intervencijos į elektrines grandines, variklio valdymo sistema gauna teisingą informaciją iš atitinkamų daviklių ir dirba taip, kaip turėtų dirbti.

Teisingumo dėlei reiktų pasakyti, kad net ir išprogramavus EGR vožtuvą šis metodas, kaip ir visi anksčiau paminėti, turi minusiuką, ir išlieka pagrindinis aspektas, dėl ko ir yra montuojami šie vožtuvai, t.y. ekologija.

tags: #kiauras #egr #vakumas