Aplinkosaugos krizė ir ministerijos veiksmai
Antradienį taip pat sustabdyta ir prekyba „Grigeo“ akcijomis biržoje. „Praėjusiais metais buvo pradėta rinkti duomenis, tiek apie tai aš ir žinojau. Apie kai kuriuos veiksmus negaliu nieko pasakyti, nes vyksta ikiteisminis tyrimas, medžiaga yra įslaptinta“, - DELFI sakė ministras. „Reiktų pasakyti, kad tie teršalai turbūt tekėjo nuo 2012 metų“, - pridūrė jis.
Anot ministro, buvo atliekami visi veiksmai, kad būtų išaiškinta tarša. „Dabar iš įmonės vadovų girdime, kad tai galbūt buvo vienkartinė avarija ar atsitikimas. Tačiau, pasimokant ir iš kitų atvejų, kurie yra buvę, nustatyti ilgalaikį tyčinės taršos poveikį buvo daromi visi veiksmai. Apie taršą ir kvapus net ir patys gyventojai kalbėjo, žinojo jau ne vienerius metus. Prokuratūra ir policija buvo pajungta paskutiniuoju metu, nes be jų tyrimo mes negalime atlikti jokių veiksmų, pavyzdžiui, eiti į teritoriją ir paimti dokumentų. Bet patį darbą iki tos nakties, kuri buvo lemtinga kulminacija, atliko būtent aplinkosaugininkai ir Aplinkos apsaugos agentūros specialistai, kurie ėmė mėginius.“
Buvęs Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento viršininkas, o paskui reorganizuoto Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Andrius Kairys yra patekęs į STT ir VSD akiratį dėl savo ryšių su „MG Baltic“ ir kitais Klaipėdos verslininkais. Pasiteiravus, ar jis negalėjo daryti įtakos savo pavaldiniams ir „Grigeo Klaipėda“ atžvilgiu, tikino, kad reikia sulaukti tyrimo.
„Tai turbūt bus pasakyta po prokuratūros atliekamo tyrimo. Aš paprašiau, kad būtų paimti ir pateikti visi dešimties metų senumo patikrinimai šioje įmonėje, kad galėtume palyginti, kokie pažeidimai buvo užfiksuoti. Mano pavedimu toks tyrimas bus pradėtas. Kalbant apie šį asmenį, dar prieš naujuosius metus buvo pasirodžiusi ta skandalinga informacija dėl korupcinių ryšių ir galimų kyšių. Jis neteko mano pasitikėjimo ir pareigų. Jeigu mes nebūtume priėmę reikiamų sprendimų per praėjusius metus, galbūt ir šiandien, niekam nežinant, tos nuotekos tekėtų į Kuršių marias ir dar gal 10 metų ta tarša vyktų, visiems mojuojant žaliomis vėliavomis“, - kalbėjo K.Mažeika.
Laidoje pasiteravus, ar ministras neketina prisiimti atsakomybės, K.Mažeika tikino, kad jaučia atsakomybę už pokyčius, o iš posto trauktis neketina. „Aš savo atsakomybę matau už tuos praėjusius metus, kas buvo padaryta. Kalbu apie tuos pokyčius, kurie įvyko aplinkosaugos sistemoje“, - tvirtino ministras.
Pasiteiravus, ar bus siekiama stabdyti įmonės veiklą, ministras patikino, kad kol kas yra paprašyta prokuratūros įvesti laikinus apribojimus. „Įmonei yra nustatyti įpareigojimai stabdyti nuotekų išleidimą. (…) Jeigu nuotekos yra tinkamai valomos, tikrai nematau priežasties stabdyti įmonės veiklos. Tarša yra kontroliuojama ir stebima. Tikėtina, kad daugiau taršos šaltinių ir kažkokių paslėptų vamzdžių įmonė neturi. Vyksta tyrimas ir patikrinimai. Kalbant apie įmonės veiklą, nėra prasmės jos stabdyti. Prašėme prokuratūros įvesti laikinus apribojimus dėl tos galimos didelės žalos“, - sakė politikas.
Pasak K. Mažeikos, žala gamtai dėl į Kuršių marias leistų nevalytų nuotekų gali siekti 60 mln. eurų. „Jeigu vertinant pagal įstatymus, tai senatis yra penkeri metai, tai iki penkerių metų gali būti skaičiuojama žala. Jeigu per metus 12-13 mln. eurų, pagal tokius kiekius, kokie buvo, tai žala gali būti apie 60 mln. eurų“, - teigė ministras. Pasak jo, pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, žala būtų paskaičiuota už penkerių metų laikotarpį.
„Pagal galiojančius teisės aktus, mano duomenimis, taip, o kaip bus, matysim. Jeigu įmanoma, tai tikrai, aš nežinau, kiek ji teršė, tai išsiaiškins prokuratūra. Bet aš, bent jau pirminiais duomenimis, žinau tokią informaciją. Aš būčiau už tai, kad kiek terši, tiek ir moki“, - tvirtino K. Mažeika.
Kęstučio Mažeikos biografija ir ankstesni įvykiai
Asmeninis gyvenimas ir karjera
Kęstutis Mažeika gimė 1982 m. balandžio 28 d. 2000 m. baigė Marijampolės 6-ąją vidurinę mokyklą. 2006 m. baigė Lietuvos veterinarijos akademiją (LVA), įgijo veterinarijos gydytojo specialybę. Studijuodamas dalyvavo studentų ir jaunimo organizacijų veikloje. Po studijų dirbo LVA Karjeros centro vadovu. 2009 m. tapo ūkininku (užsiima augalininkyste, bitininkyste, dekoratyviniais paukščiais). 2016 m. vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktas į LR Seimą.
Nelaimingas atsitikimas Marijampolėje
2015 m. kovo 28 dienos vakarą, važiuodamas V. Kudirkos gatve Marijampolėje, Kęstutis Mažeika partrenkė ir mirtinai sužalojo pėsčiąjį. Apie šį faktą buvo pranešta LNK laidoje KK2. Šis faktas yra žinomas ir valstiečių lyderiui Ramūnui Karbauskiui, kuris teigė, kad „žmonės neturi pretenzijų vieni kitiems, visos problemos išspręstos. Nemanau, kad tai problema.“
Seimo narys laidoje sakė, kad žmogus į perėją žengė netikėtai: „Prisimenu tą dieną - buvo blogas oras, šlapia, drėgna, rūkas. Ir važiavau gatve ir netikėtai išėjo žmogus ir aš jį partrenkiau.“ Partrenktas vyras buvo skubiai išgabentas į ligoninę. Tą vakarą budėjęs gydytojas Gediminas Akelaitis sulaukė skambučio iš Kęstučio Mažeikos sesers, kuri domėjosi įvykio detalėmis.
Politiko partrenktas vyras po mėnesio mirė ligoninėje. „Įvyko klinikinė mirtis ir nepavyko išgelbėti gyvybės. Tai buvo labai skaudu ir tada, kai jau žmogaus nėra, teko susisiekti su artimaisiais ir aš, be abejo, jų nuoširdžiai atsiprašiau“, - kalbėjo politikas.
Tačiau įvykio liudininkai teigė, kad tyrimo metu tuometinis Marijampolės tarybos narys neva ėmė kurti savo įvykių versiją - neva avarija įvyko ne pėsčiųjų perėjoje. „Žmonės sakė, kad dabartinis Seimo narys išlipo iš automobilio ir nuspyrė skėtį nuo pėsčiųjų perėjos, o paskui „apiformino“, kad jau ne pėsčiųjų perėjoje įvyko. Nes tie žmonės, kurie kalbėjo iš pradžių, kurie matė tą įvykį, nustojo prisiminti arba nematė - nusisukę buvo. Tai čia tos pačios kalbos, kaip liaudis sako: „Rublis kalba, rublis tyli“, - sakė gydytojas.
K. Mažeika teigė, kad po įvykio nieko nedarė specialiai: „Nežinau, kaip ten buvo, bet aš tikrai nieko specialaus nedariau, man buvo svarbiausia žmogus, kuris buvo partrenktas, ir buvo svarbiausia pasirūpinti ir suteikti jam pagalbą.“
Po metus trukusio tyrimo žuvusiojo artimieji Seimo nariui K. Mažeikai atleido. „Laukiau ir tikėjau, kad tas žmogus pasveiks, kad ta situacija pasikeis, kad reikės man kompensuoti gydymo išlaidas, tačiau man reikėjo kompensuoti patirtas išlaidas ir ligoninėje gydymą, ir artimiesiems moralinę žalą, kurią jie patyrė. Aš tiksliai neprisimenu, kiek tai buvo pinigų, bet tai buvo apie ar virš 10 tūkst. eurų“, - laidoje kalbėjo K. Mažeika.
Susišaudymas politiko namų kieme
Tai nėra vienintelė tamsioji K. Mažeikos biografijos detalė. Pasirodo, kad politiko namų kieme buvo įvykęs susišaudymas. „Kažkas veržėsi į namus, buvo panaudotas ginklas ir baigėsi blogai...“ - pasakos G. Akelaitis. Pats politikas nelaimę pripažįsta: „Matyt, rikošetu į pėdą jam pataikė.“
Aplinkos ministro K. Mažeikos komentarai dėl kitų aplinkosaugos incidentų
Incidentas „Kauno vandenyse“
Antradienį įvykus avarijai, kurios metu nuotekos apsėmė „Kauno vandenų“ patalpas Marvelės gatvėje, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad bendrovė tokioms situacijoms turėtų ruoštis atidžiau. Ministras su savivaldybės atstovais taip pat narpliojo individualių teršėjų klausimus bei apžiūrėjo Vičiūnų vandenvietėje statomus vandens gerinimo įrenginius.
„Ko gero, ir įmonės vadovybė turėjo planuotis, prognozuoti tą situaciją. Tai kainuos pačiai bendrovei, nors, kiek šiandien išgirdau, taršos mastas nėra didelis ir žala aplinkai didžiulėmis sumomis neatsilieps“, - kalbėjo K. Mažeika.
Anot jo, ateityje tokius dalykus reikėtų planuoti ir turėti budintį personalą, kad tarša būtų kuo mažesnė. „Tuos klausimus aptarėme, įmonė prisiima atsakomybę ir tikimės, kad ateityje to bus išvengta“, - pridūrė ministras.
Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Konstantinas Šumskas aiškino, kad dėl gausaus lietaus sulūžo vandens valymo įrenginių grotos ir nuotekos apsėmė „Kauno vandenų“ patalpas. Vis dėlto į Nemuną nuotekos nepateko, o avarija yra vidinė bendrovės problema. „Viskas, kas buvo nugulę vamzdžiuose, per lietų pasidavė į „Kauno vandenų“ patalpas. Stambūs nešmenys sulaužė vadinamas grotas, kurios atlieka pirminį, mechaninį, nuotekų valymą. Nuotekos pasipylė į „Kauno vandenų“ vidines patalpas, dalis iš jų pateko į kiemą, bet įmonė suvaldė avariją ir vandenį vėl nukreipė atgal į valymą. Į Nemuną nuotekos nepateko“, - situaciją komentavo K. Šumskas.
Pasak specialisto, „Kauno vandenys“ sugebėjo bėdas išspręsti savo jėgomis, nebuvo svarstoma atidarinėti avarinį vandens išleistuvą. Visgi Aplinkos apsaugos departamentas žada kontroliuoti bendrovę, kol ši grįš į savo ritmą - bus stebima, kaip valomas vanduo. „Jei „Kauno vandenys“ pilnai neišvalo vandens ir išleidžia per pagrindinį išleistuvą, jie susimokės baudą už normatyvinį taršą“, - dėstė K. Šumskas.
Vandentvarkos klausimų sprendimas
K. Mažeika trečiadienį apsilankė Vičiūnų vandenvietėje, kur verda naujų vandens gerinimo įrenginių statybos darbai. Teigiama, kad įgyvendinus 6,5 mln. eurų vertės projektą, vandens kokybė pagerės pietinės Kauno dalies ir priemiesčių gyventojams, vamzdžiuose nebesusidarys juodos nuosėdos.
Žvelgdamas į milijonines „Kauno vandenų“ investicijas K. Mažeika svarstė, kad įmonė ar savivaldybė negali vien savo lėšomis pagerinti vandens visose vandenvietėse. Dėl to miestui ir Kauno rajonui ministerija pasiruošusi ištiesti pagalbos ranką sprendžiant vandentvarkos bendrovių plėtros klausimus.
„Jeigu tam pritartų tiek miesto, tiek rajono savivaldybės, galėtume surasti nemažą pinigų sumą - kalbame apie keliasdešimt milijonų eurų - kuria prisidėtume ir prie vandens kokybės gerinimo investicinių projektų. Kiek žinau, Kauno savivaldybė tam pačiam tikslui suplanavusi dar 6,5 mln. investicijas kitoje vandenvietėje, bet vidiniams sprendimams tai jau nepakeliama našta, todėl turime ieškoti sprendimų“, - sakė K. Mažeika.
Griežtesnė kontrolė privatiems valdoms
Kauno valdžia su aplinkos ministru susitikusi įvardijo poreikį peržiūrėti įstatyminę bazę dėl atsakingų kontrolę atliekančių specialistų patekimo į privačias valdas. „Poreikis peržiūrėti teisinę bazę iškeltas atsižvelgiant į tai, kad ne į visas gyventojų valdas pavyksta prisibelsti, o jiems siunčiami kvietimai atvykti ir suteikti reikiamą informaciją bei dokumentaciją apie vietines nuotekų sistemas ar atliekų tvarkymą labai užvilkina procesus. Vien per šiuos metus parengta daugiau kaip 4 tūkst. tokių laiškų“, - nurodoma pranešime.
„Kauno vandenų“ atstovams, savivaldybės duomenimis, šiuo metu žinoma per 5 tūkst. namų ūkių, kurie vis dar naudojasi individualiomis nuotekų sistemomis.