Lietuvoje vis aktyviau diegiamos ir tobulinamos vaizdo stebėjimo sistemos, skirtos viešajai tvarkai užtikrinti, nusikaltimams užkardyti ir kelių eismo taisyklėms kontroliuoti. Šios sistemos apima tiek miestų, tiek valstybės sienos ruožus, tiek pagrindinius šalies kelius, o jų funkcionalumas nuolat plečiamas, siekiant efektyvesnio saugumo ir skaidrumo.
Vilniaus miesto vaizdo stebėjimo sistema
Vilniaus savivaldybės ir Vilniaus apskrities policijos kontroliuojamą vaizdo kamerų sistemą už 900 tūkst. eurų įdiegė ir septynerius metus prižiūrės bendrovė „Telia Lietuva“. Sistemos su 103 kameromis diegimas užtruko apie metus. Kameros įrengtos vietose, kur, policijos duomenimis, vyksta daugiausiai nusikaltimų.
Vilniaus apskrities policijos viršininkas Saulius Gagas teigė, kad nuo kovo 19 dienos, kai buvo pradėtos jungti vaizdo kameros, užfiksuoti pirmieji 124 pažeidimai, tokie kaip viešosios tvarkos pažeidimai, muštynės, alkoholinių gėrimų vartojimas viešoje vietoje, narkotinių medžiagų vartojimas ar platinimas, kelių eismo taisyklių pažeidimai, vagystės. Ši sistema skirta antisocialiam elgesiui užkardyti ir atskleisti, įskaitant grafičių piešimą ir kišenvagystes.
Stebėjimo centras ir lokacijos
Aukštos raiškos vaizdas siunčiamas į specialią patalpą Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate, kur jį stebi du operatoriai. Intensyviausiai stebima centrinė miesto dalis: Gedimino prospektas, Katedros, Kudirkos, Rotušės aikštės, taip pat dėmesio skiriama Geležinkelio stočiai, Vilniaus taborui ir įvažiavimams į miestą.
Duomenų saugojimas ir sistemos plėtra
Kameros bus naudojamos tik policijos reikmėms - visi įrašai po mėnesio bus automatiškai ištrinami, nors, esant poreikiui, įrašai galėtų būti ir archyvuojami. Vilniaus meras Remigijus Šimašius pabrėžė, kad šis projektas yra tik pradžia ir bus tęsiamas. Buvo reikalaujama atviros prieigos, kad visos kitos kameros, kurias turi savivaldybė ar kiti, galėtų būti prijungtos prie sistemos. Tai traktuojama kaip kvietimas daugiabučių namų bendrijoms ir įmonėms prijungti savo kameras prie sistemos.
Kol kas nėra įdiegta veido atpažinimo technologija ar kitos žadėtos sistemos galimybės, tokios kaip garso fiksavimas ir geros kokybės naktinio stebėjimo režimas. Nepaisant to, kameros ir naktį leis stebėti asmenų judėjimą ir šviesas, nes miestas yra apšviestas. Kameromis stebimi ir sostinės policijos komisariatai, o policijos budėtojai bendradarbiauja su operatoriais, kurie girdi pranešimus iš Bendrojo pagalbos centro ir policijos pokalbius, taip nukreipdami kamerų stebėjimą reaguodami į įvykius realiu laiku ir padėdami užkirsti kelią išpuoliams ar teroristiniams aktams. Šios sistemos nauda iliustruojama pavyzdžiu iš Turku miesto Suomijoje, kur vaizdo stebėjimo pagalba asmuo, vykdęs nusikalstamą veiką, buvo operatyviai sulaikytas per tris minutes.
Kameros taip pat naudingos vertinant policijos veiksmus. Pavyzdys iš Estijos, kur kameros padėjo nustatyti, kad pareigūnai, panaudoję šaunamąjį ginklą sulaikant užpuoliką, neviršijo įgaliojimų.
Pasienio apsauga ir kamerų panaudojimas
Lietuvos pasienyje su Baltarusija, siekiant sureguliuoti vilkikų eiles prie pasienio kontrolės punktų ir užtikrinti viešąją tvarką, nuo 2023 m. gruodžio 1 d. įvesta išankstinė visų krovininių transporto priemonių, išvykstančių iš Lietuvos per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną, registracija į elektroninę eilę. Nuo 2024 m. kovo 1 d. nutrauktas vykimas per Lavoriškių ir Raigardo pasienio kontrolės punktus, Vyriausybei pritarus Vidaus reikalų ministerijos siūlymui.
Šalčininkų ir Medininkų pasienio punktuose, besiribojančiuose su Baltarusija, vienos valandos parkavimas laukimo aikštelėse yra nemokamas. Už ilgesnį nei valandos parkavimą mokamas nustatytas mokestis. Sienos kirtimas yra nemokamas, išskyrus mokestį už eilės rezervaciją ir naudojimąsi laukimo aikštelių paslaugomis.
Naujos kartos sienos apsaugos sistemos
Naujos kartos sienos apsaugos sistemos diegiamos ir kituose Lietuvos pasienio ruožuose. Pavyzdžiui, 24,5 km Plaškių užkardos ruože, kur anksčiau tebuvo du stebėjimo bokštai, dabar situacija pasikeitė iš esmės. Už ES lėšas buvo pastatyti dar 9, 25 metrų aukščio bokštai. Kiekviename bokšte įrengtos po tris kameras: viena stebi patį bokštą, kita „mato“ vaizdą dieną, o trečioji kamera praverčia naktį ir aptinka šiluminę energiją spinduliuojančius objektus.
Naktinio matymo įrenginiai (termovizoriai) VSAT pareigūnams leidžia užfiksuoti pažeidėjus tamsoje, kelių kilometrų spinduliu. Specialūs davikliai automatiškai fiksuoja judesius ir pasisuka į judantį objektą. Šilumą fiksuojančios kameros yra itin jautrios: net automobiliui pravažiavus per sniegą aiškiai išsiskiria padangų paliktos žymės, kurių temperatūra, nors ir nežymiai, skiriasi nuo neliesto sniego ruožo. Kameros stebi ir pasienio ruožo iš Rusijos pusės prieigas, galėdamos užfiksuoti vaizdą kelių kilometrų atstumu, leidžiant pasieniečiams iš anksto stebėti galimus pažeidėjus. Miškingose teritorijose, kur kameros negali užfiksuoti vaizdo, naudojami specialūs davikliai, sumontuoti ties kelio išsišakojimais, kurie leidžia nustatyti objekto judėjimo kryptį. Šie žemėje užkasti ir plonas, nepastebimas antenas turintys davikliai yra žinomi tik nedideliam skaičiui pareigūnų.
Žmogiškasis faktorius
Nepaisant modernios sistemos, ji negalėtų funkcionuoti be žmonių pagalbos. Specialiame kabinete kamerų perduodamą vaizdą keliuose monitoriuose stebi du pareigūnai. Jie atskiria gyvūnų siluetus nuo galimų pažeidėjų, taip taupydami resursus. Naktį stabdomi visi automobiliai, užfiksuoti pasienio ruože, taip užfiksuojant ne tik galimus sienos pažeidėjus, bet ir Kelių eismo taisyklių nesilaikančius vairuotojus. Taip pat pastebima, kad įdiegus naują sistemą pasienyje su Rusija, kontrabandos „veteranai“ keliasi į mažiau apsaugotus pasienio ruožus su Baltarusija.
Daugiafunkcės pažeidimų kontrolės sistemos šalies keliuose
Pagrindiniuose šalies keliuose pradedama diegti bandomoji daugiafunkcė pažeidimų kontrolės sistema. Magistralinio kelio A6 ruože tarp Karmėlavos ir Jonavos montuojama unikali įranga, galinti pasverti įprastu greičiu važiuojančius automobilius. Iš viso keliuose bus įrengti trys tokie kontrolės postai. Ši sistema ne tik svers automobilius, bet ir fiksuos jų gabaritus, nuskaitys valstybinius numerius, rinks statistiką apie eismo intensyvumą. Ateityje siekiama, kad sistema automatiškai išsiųstų baudos kvitą svorį viršijusių ir kitus reikalavimus pažeidusių transporto priemonių valdytojams. Tyrimai rodo, kad maždaug ketvirtadalis sunkiojo transporto Lietuvoje viršija leistiną svorį, o tai spartina kelių dangos dėvėjimąsi ir turi įtakos eismo saugumui. Lietuva yra pirmoji iš kaimyninių šalių, diegianti tokią kompleksinę sistemą.
UAB „Fima“, bendradarbiaudama su Kauno technologijos universitetu (KTU), rengia transporto priemonių svėrimo nestabdant eismo sistemos metrologinės patikros metodiką. Virš kelio pažeidimų patikros postuose bus įrengtos santvaros su transporto priemonių gabaritų nustatymo jutikliais, vaizdo kameromis, fiksuojančiomis transporto priemones iš priekio, šono ir galo, kameromis su valstybinių numerių atpažinimo funkcija bei vaizdo kameromis, stebinčiomis galimus vandalų išpuolius. Įrangos diegimo ir bandomosios informacinės sistemos kūrimo darbus planuojama pabaigti iki šių metų pabaigos, o UAB „Fima“ įsipareigojo iki 2020 metų atlikti periodinę metrologinę patikrą, įrangą prižiūrėti, atnaujinti ir remontuoti. Bendra viso projekto vertė - 3,3 mln. eurų. Šis projektas yra pirmas žingsnis kuriant integruotą daugiafunkcę sistemą, kuria galės naudotis visos eismą prižiūrinčios, transporto priemones kontroliuojančios institucijos ir teisėsauga.
Greičio matuokliai ir eismo stebėjimo įranga
Lietuvos keliuose galima pamatyti dviejų tipų greičio matuoklius - stacionarius ir vidutinio greičio. Stacionarūs užfiksuoja momentinį greitį, kuriuo automobilis važiuoja pro matuoklį. Vidutinio greičio matuokliai dirba tam tikruose ruožuose, fiksuodami automobilio įvažiavimo ir išvažiavimo laiką, ir pagal tai nustatydami vidutinį greitį. Atskirti juos galima pagal kelio ženklus: prie sektorinį greičio matuoklį žyminčio kelio ženklo papildomai montuojama lentelė, kurioje nurodomas kontrolės ruožo ilgis.
Eismo stebėjimo kameros
Šalia kelio vairuotojai mato ne tik greičio matavimo įrangos kameras, bet ir tokias, kurios stebi eismą. Šios kameros kelio ženklais nepažymėtos, nes jos nukreiptos į kelio dangą ir skirtos tik eismo sąlygoms stebėti. Jos nerenka jokių asmens duomenų. Ant metalinių santvarų sumontuotos kameros gali fiksuoti stambiagabarites transporto priemones be leidimo, identifikuoti kelių mokesčio nesumokėjusius sunkvežimius, automobilius be galiojančios techninės apžiūros ar privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, taip pat ieškomas transporto priemones. Į kelio dangą įmontuoti jutikliai nustato transporto priemonės svorį, o tai padeda stebėti keliams kenkiančius per didelius krovinius. Ši daugiafunkcė įranga veikia bandymų režimu, o automatinis baudimas dėl pažeidimų galės būti atliekamas modernizavus Administracinių nusižengimų registrą 2019-aisiais.
Meteorologinės stotelės ir eismo intensyvumo skaitikliai
Meteorologinės stotelės, esančios šalia valstybinės reikšmės kelių, renka duomenis apie kelių oro sąlygas: kelio dangos paviršiaus ir oro temperatūrą, oro santykinę drėgmę, rasos tašką, vėjo kryptį, greitį ir gūsius, kritulių intensyvumą ir tipą, matomumą, kelio dangos būklę, kelio konstrukcijos įšalo gylį. Į asfalto dangą įlieti „kvadratai“ yra eismo intensyvumo skaitikliai, kurie teikia duomenis apie tam tikroje kelio atkarpoje pravažiavusių transporto priemonių vidutinį skaičių ir greitį. Tai padeda nustatyti, kokiu greičiu atitinkamoje atkarpoje važiuojama žiemą ir vasarą.
Šiuo metu keliuose A1, A2 ir A5 yra įrengtos šešios kintamos informacijos ženklų sistemos, įspėjančios apie iš šalutinio kelio išsukančius ar į apsisukimui skirtą juostą įvažiavusius vairuotojus.
Policijos pareigūnų naudojamos kameros ir įranga
„Motorola Solutions“ naująsias M500 sistemas su vaizdo medžiagos valdymo platforma „VideoManager“ suteiks Lietuvos policijai. Ši sistema naudoja pažangias dirbtinio intelekto funkcijas ir aukštos raiškos kameras, nuolat stebinčias aplinką iš kelių skirtingų pozicijų. Ji padeda pareigūnams laiku pastebėti grėsmes, o užfiksuota medžiaga gali būti pasitelkta kaip įrodymai. „VideoManager“ programinė įranga saugo ir valdo nufilmuotą medžiagą iš automobilinių M500 sistemų ir policijos jau naudojamų kūno kamerų VB400, užtikrindama sklandų darbą su vaizdo stebėjimo įrankiais ir leidžianti perduoti medžiagą į valdymo centrą tyrimui ar įvykio apžvalgai.
Kūno kamerų naudojimas ir tarnybinių automobilių žymėjimas
Kelių policijos pareigūnai visuomet dirba akylai stebimi visuomenės. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis paaiškino, kad kiekvienas LKPT pareigūnas aprūpintas Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintuose aprūpinimo standartuose numatytomis priemonėmis. Kiekvienas pareigūnas tarnybos metu turi išduotą mobilųjį telefoną su integruota vaizdo fiksavimo funkcija, o visose tarnybinėse transporto priemonėse įrengtos vaizdo stebėjimo priemonės. Nėra nurodymo, kad privaloma segėti vaizdo kamerą - vietoje jos galima naudoti mobilųjį telefoną. Taip pat nėra privaloma įrašinėti visko, kas vyksta; vaizdas įrašinėjamas, kai kyla konfliktai ir ginčytinos situacijos.
Specialiomis spalvomis nenudažyti ir policijos skiriamaisiais ženklais nepažymėti tarnybiniai automobiliai naudojami neviešam ar mišriam patruliavimui, siekiant efektyviau išsiaiškinti ir fiksuoti KET pažeidimus. Dviejų LKPT automobilių spalvos buvo pakeistos siekiant, kad transporto priemonės būtų mažiau pastebimos ir atpažįstamos. Pasikeitus transporto priemonių duomenims, jie buvo pakeisti ir „Regitroje“. Nenudažytuose automobiliuose švyturėliai turi būti priekyje ir gale. Taip pat naudojamas mėlynos spalvos švyturėlis su magnetu, statomas ant stogo stabdant kitas transporto priemones. Jeigu vykdomas neviešas patruliavimas ir KET pažeidimai fiksuojami tik techninėmis priemonėmis, gali būti naudojama transporto priemonė, kurioje nėra įrengtų švyturėlių.
Anksčiau galiojusi tvarka numatė, kad prieš tokius įrenginius privaloma statyti kelio ženklus Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“. Nuo šių metų tokie ženklai įrengiami tik prieš greitį matuojančius įrenginius. Siekdama užtikrinti vairuotojų informuotumą apie kitus pažeidimus fiksuojančius įrenginius, „Via Lietuva“ keliuose įrengia specialius stendus su informacija apie vykdomą stebėseną ir duomenų rinkimą. Visi stendai valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose bus įrengti iki spalio pradžios. „Via Lietuva“ primena,ad dar 2024 m. Lietuvos magistraliniuose keliuose buvo įrengtos 268 vaizdo kameros, skirtos kelių mokesčio kontrolei. Jos stebi keliu važiuojančias transporto priemones, automatiškai nuskaito valstybinius numerius ir duomenų bazėje patikrina, ar už transporto priemonę yra sumokėtas kelių mokestis.
Policijos automobiliuose montuojama įranga
Policijos pareigūnai, fiksuodami leistino greičio viršijimo ir KET pažeidimų atvejus, naudoja daugybę skirtingų prietaisų. Į automobilius montuojama kelių skirtingų tipų įranga, o greičio matavimo paklaida gali siekti net ir 1 km/val. Į policijos automobilius montuojama įranga gali užfiksuoti KET pažeidėjus, važiuojančius net 250-300 km/val. greičiu. Be to, pareigūnų automobiliai nebūtinai turi stovėti - jie gali ir važiuoti. Padaryti įrašai saugomi įrenginio atmintyje arba siunčiami tiesiai į nusižengimų registrą.
Be šalies vairuotojams jau puikiai pažįstamų trikojų, policijos pareigūnai naudoja bent kelis skirtingus mobiliuosius greičio matavimo įrenginius, kurie gali užfiksuoti 320-350 km/val. greitį. Policijos automobiliuose yra 4 vaizdo kameros: dvi filmuojančios priekyje ir gale, bei dvi filmuojančios automobilio vidų - viena sulaikytųjų patalpą, antra - automobilio saloną. Visos automobilių kameros yra naudojamos užtikrinti asmenų teisių ir laisvių apsaugą, viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevenciją, atskleidimą ir tyrimą, asmenų gyvybės ir sveikatos apsaugą, fizinį ir psichologinį neliečiamumą, saugų eismą, tarnybinių nusižengimų, drausmės pažeidimų tyrimą ir prevenciją. Kameros padeda nustatyti objektyvias įvykio aplinkybes, ypač tais atvejais, kai pareigūnų ir įvykyje dalyvavusių asmenų parodymai nesutampa, ir veikia kaip prevencinė priemonė. Nors kameros greičio nematuoja, tačiau esant poreikiui, jų užfiksuotas vaizdas galėtų būti panaudojamas KET pažeidimams identifikuoti.