Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, kelių mokestis yra privalomas mokėjimas už naudojimąsi tam tikrais valstybinės reikšmės keliais. Surinktos lėšos skiriamos kelių priežiūrai ir plėtrai, siekiant išlaikyti aukštą magistralinių kelių kokybę, tiltų būklę ir viadukų saugumą.

Kelių mokesčio taikymas Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje kelių naudotojo mokestis taikomas keleivinėms transporto priemonėms, priskiriamoms M2 ir M3 kategorijoms (autobusai, skirti vežti daugiau nei 8 keleivius be vairuotojo), bei krovininėms transporto priemonėms, priskiriamoms N1, N2 ir N3 kategorijoms. Lengvieji keleiviniai automobiliai, kurių bendra masė neviršija 3,5 tonos (M1 kategorija), paprastai yra atleidžiami nuo šio mokesčio, nebent jie naudojami specifinėms komercinėms reikmėms. Svarbu pabrėžti, kad jei vairuojama lengvąjį asmeninį automobilį su priekaba asmeninėms reikmėms, kelių mokesčio mokėti nereikia, nepriklausomai nuo junginio svorio.

Mokami keliai ir tinklo plėtra
Mokestis renkamas ne už važiavimą visais keliais, o tik už naudojimąsi pagrindiniais magistraliniais keliais, kurie žymimi raide A. Šių kelių tinklas jungia didžiausius miestus, uostą ir pasienio punktus. Mokamų kelių tinklas apima didžiausias magistrales, tokias kaip A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A2 Vilnius-Panevėžys.
Nuo 2025 m. liepos 1 d. mokamų kelių tinklas krovininiam ir komerciniam transportui buvo išplėstas - į kelių naudotojo mokesčiu apmokestinamų valstybinės reikšmės kelių tinklą papildomai įtrauktas 21 krašto kelių ruožas. Tai padeda kurti tvarų kelių finansavimo modelį ir mažina srautus neapmokestinamais krašto ar rajoniniais keliais. Susisiekimo ministerijos duomenimis, Lietuvos automobilių kelių tinkle jau apmokestinta 19 magistralinių kelių, kurių bendras ilgis - apie 1,7 tūkst. kilometrų. Be to, planuojama tiesti beveik 7 kilometrų pietinį Klaipėdos aplinkkelį, 9 kilometrų ilgio Zarasų ir maždaug 16 kilometrų Kauno aplinkkelius, už kuriuos vairuotojams, kaip planuojama, tektų susimokėti.
Elektroninės vinjetės sistema
Lietuvoje visiškai atsisakyta popierinių lipdukų - visa sistema yra skaitmenizuota ir veikia elektroninių vinječių (e-vinječių) principu. Elektroninė vinjetė yra įrašas valstybinėje duomenų bazėje, susiejantis transporto priemonės valstybinį numerį su apmokėtu laikotarpiu. Kelių naudotojo mokestį galima sumokėti keliais būdais:
- Interneto svetainėje www.keliumokestis.lt, pasirenkant mokėjimo laikotarpį: dienai, savaitei, mėnesiui ar metams.
- Per mobiliąsias programėles, leidžiančias vairuotojams kelyje greitai nusipirkti vinjetę.
- Fizinėse vietose, tokiose kaip dauguma degalinių ir „Perlo“ terminaluose.
Pirkdami vinjetę, būtina būti itin atidiems suvedant valstybinį numerį, nes net ir vieno simbolio klaida reikš, kad mokestis už transporto priemonę nėra sumokėtas. Magistraliniuose keliuose įrengtos automatinės numerių atpažinimo sistemos (kameros) fiksuoja pravažiuojančių automobilių numerius ir automatiškai tikrina duomenų bazėje, ar konkrečiai transporto priemonei yra nupirkta galiojanti vinjetė. Baudos už važiavimą be vinjetės yra nemenkos ir gali svyruoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų.

Mokesčio dydis ir tarifai
Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauji kelių mokesčio tarifai, kurie priklauso nuo transporto priemonės emisijos klasės (Euro klasės) ir ašių skaičiaus. Kuo aukštesnė transporto priemonės Euro klasė, tuo mažesnis mokestis, nes aukštesnės klasės transporto priemonės yra mažiau taršios. Pavyzdžiui, N1 kategorijos krovininės transporto priemonės, atitinkančios Euro VI klasę, moka apie 365 eurus per metus, o N2 kategorijos transporto priemonės su keturiomis ašimis ir Euro 0 klasės tarša moka iki 3053 eurus per metus.
| Faktorius | Aprašymas |
|---|---|
| Laikotarpis | Diena, savaitė, mėnuo arba metai. |
| Taršos klasė | „Euro 6“ moka mažiausiai, „Euro 0-2“ - daugiausiai. |
| Ašių skaičius | Svarbu sunkiajam transportui. |
Ateities pokyčiai ir diskusijos
Lietuvoje šiuo metu kelių mokestis už važiavimą magistraliniais keliais renkamas naudojant vinjetes. Tuo metu Europoje dominuoja atstuminis kelių mokestis, kai mokama už nuvažiuotus kilometrus ir transporto priemonės specifikaciją. „Via Lietuvos“ dar 2021 m. pateikti skaičiavimai rodo, kad įvedus kelių apmokestinimą už nuvažiuotą atstumą, kasmet būtų surenkama papildomai apie 60 mln. eurų. Danija ir Švedija jau paskelbė datas, kada įsives mokesčius už nuvažiuotą atstumą. Europoje beliko kelios šalys, kurios kalba apie tai, bet tokios sistemos dar neturi, įskaitant Lietuvą, Latviją, Rumuniją ir Liuksemburgą.
Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius teigia, kad Lietuvai yra reikalinga nauja, vieninga mokestinė kelių apmokestinimo sistema. Nors politikai diskutuoja apie idėją taikyti mokestį visų transporto priemonių vairuotojams (įskaitant ir M1 kategorijos automobilius), Susisiekimo ministerijos atstovai teigia, kad šiuo metu diskusijos dėl kelių apmokestinimo išplėtimo lengvosioms transporto priemonėms nevyksta. Tačiau yra numatyta galimybė apmokestinti ne tik magistralinius, bet ir krašto bei rajoninius kelius.
Kaip išlaikyti pusiausvyrą? Kęstutis Budrys
Kazys Starkevičius taip pat pabrėžia, kad nauja kelių mokesčio sistema galėtų būti taikoma tik naujai nutiestiems keliams, o vairuotojai, nenorintys mokėti už geros kokybės kelią, galėtų rinktis alternatyvius maršrutus, t. y. seniau nutiestus kelius. Tokiu atveju, mokestis būtų nedidelis, siekiantis iki 3 eurų, ir nereikėtų vairuotojams pirkti jokių vinječių, nes būtų įdiegta elektroninė sistema.
Aplinkosauginiai aspektai ir CO2 dedamoji
Nuo 2024 m. kovo 1 d. įvesta dar viena dedamoji - CO2 emisijos mokestis. ES šalys jau įpareigotos pradėti naudoti CO2 dedamąją kartu su kelių infrastruktūros mokesčiu. Ją jau įvedė Vokietija, Čekija, Austrija. Šiandien nuo mokesčio atleidžiami tik taršos nekeliantys sunkvežimiai (angl. zero emission vehicles). Be to, Vokietijoje panaikinta biometanu varomų transporto priemonių lengvata, anksčiau jiems nereikėjo mokėti kelių mokesčio.
Seimui gegužę priėmus „žaliųjų“ kuro akcizų paketą, nuo 2025 metų dyzelino akcizas bus suvienodintas su benzino, o nuo 2026 metų jis viršys benzino akcizą. Aplinkos ministerijos skaičiavimais, litras dyzelino degalinėse dėl to kasmet brangs 4-6 centais, o nuo 2025 metų variklių degalams įvedama anglies dvideginio (CO2) dedamoji jų kainą kasmet didins dar 3 centais.
Elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“
Nuo 2027 m. pradžios Lietuvoje pradės veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“. Ji bus taikoma sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms, kurių bendroji masė ne mažesnė kaip 3,5 tonos. Rinkliavą sudarys tokie elementai kaip išmetamųjų teršalų klasė, transporto priemonės ašių skaičius ir nuvažiuotų kilometrų skaičius. Dėl to mokamų kelių tinklas išsiplės 30% - atsiradus greitkelių ruožų ir regioninių kelių. Keičiasi ne tik tarifai, bet ir apmokestinimo taisyklės: nuo 2025 m. liepos mėn. už juos bus imamas mokestis elektroniniu būdu per „Toll Collect“ sistemą.

Kelių mokesčiai Europoje: palyginimas
Šiandien kelių mokestis renkamas beveik visose Europos šalyse iš transporto priemonių, kurių bendras svoris viršija 3,5 tonos. Daugelyje Europos šalių lengvosioms komercinėms transporto priemonėms (lengviesiems automobiliams, motociklams, mažesniems automobiliams ir pan.) taip pat taikomas naudotojo mokestis. Kartais apmokestinami ruožai, pavyzdžiui, tiltai ir tuneliai, kai kur taikomas automobilių spūsčių mokestis.
Mokestis priklauso nuo kelių veiksnių, pvz., tonažo, taršos klasės, ašių skaičiaus ar nuvažiuotų kilometrų. Taip pat gali būti atsižvelgiama į laiką ar transporto priemonės aukštį. Be to, kai kuriose šalyse mokesčio dydis priklauso ir nuo transporto priemonės kategorijos ar klasės. Tačiau yra ir fiksuoti kelių naudotojo mokesčiai, kurie neapima įvairių veiksnių.
Pokyčiai ir tendencijos
- Vokietija: Nuo 2023 m. gruodžio 1 d. mokesčiai padidėjo net 86% EURO VI sunkvežimiams. Rinkliavos dydis skaičiuojamas pagal EURO klasifikaciją, didžiausią leistiną masę ir ašių skaičių. 2025 metais kelių mokesčių didinti neplanuojama.
- Austrija: Nauji rinkliavos tarifai įvedami palaipsniui. Nuo 2024 m. sausio 1 d. padidinimai taikomi daugiausiai teršalų išmetančioms (I klasės) transporto priemonėms. Kitas mokesčių padidinimas planuojamas 2025 m.
- Vengrija: Kelių rinkliavos padidėjo 17% 2023 m. spalio 1 d., ir dar 22% greitkeliuose bei 33% valstybinės reikšmės keliuose 2024 m. sausio 1 d. Vengrijoje rinkliavos tapo vienomis didžiausių visoje Europoje. Nuo 2025 m. sausio 1 d. tarifai didės 3,4 %.
- Čekija: Nuo 2024 m. kovo mėnesio rinkliavos padidėjo 10-15 %. Buvo įvesta vinjetė, suteikianti teisę lengviesiems automobiliams važiuoti greitkeliais, o metinis vinjetės mokestis padidėjo iki 2300 kronų (apie 408 PLN).
- Lenkija: Nuo 2025 m. sausio 1 d. kelių mokesčiai Lenkijoje turėtų padidėti maždaug 3 %. 2024 m. lapkričio 1 d. į elektroninės rinkliavos žemėlapį buvo įtraukta beveik 1600 km mokamų kelių ruožų.
- Belgija (Valonijos regionas): Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalios Valonijos regione galiojančio sunkiasvorių krovininių transporto priemonių rinkliavos pagal ridą tarifo korekcija.
- Šveicarija: Nuo 2025 m. sausio 1 d. kelių rinkliavos padidės maždaug 5 %. Taip pat panaikinta nuolaida transporto priemonėms su DPF.
Kelių mokesčių valdymas ir optimizavimas
Transporto planavimo ir biudžeto sudarymo procesą supaprastins skaitmeninių įrankių naudojimas. Pavyzdžiui, TIMOCOM Marketplace siūlomas maršruto planuoklis, padedantis pasirinkti geriausią maršrutą atsižvelgiant į viso maršruto ilgį, kelionės laiką, eismą keliuose, važiavimo draudimą sunkvežimiams, kelio darbus ir apmokestinamus ruožus. Funkcija „Maršrutas ir išlaidos“ leidžia apskaičiuoti transporto išlaidas atsižvelgiant į kelius, kuriuose renkamos rinkliavos. Transporto priemonių savininkams labai svarbu optimizuoti krovinių gabenimą, ypač kai tenka naudotis mokamais keliais.
Kelių mokestis skaičiuojamas kiekvienoje šalyje, tad jo surinkimas apima būtinas administravimo ir laiko sąnaudas. Su UTA Edenred visuomet galima turėti patyrusį partnerį, kuris padės nuo informacijos teikimo iki registracijos kelių mokesčių sistemoje, vinječių užsakymo ir naujoviškų prietaisų sumontavimo, taip pat su kelių mokesčių sąskaitomis.