Kelių eismo taisyklės Lietuvoje

Kelių eismo taisyklės (KET) nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios taisyklės yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis eismą keliuose, ir jokie kiti įgyvendinamieji teisės aktai negali joms prieštarauti.

I. Bendrosios nuostatos ir sąvokos

Kelių eismo taisyklės yra patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 ir nuo to laiko buvo daug kartų keičiamos bei papildomos, paskutinį kartą - 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 935.

Pagrindinės KET sąvokos:

• Aptarnaujantysis transportas - transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims, arba atvežančios į tą zoną krovinius ar atvykstančios jų paimti. Tai apima ir lengvuosius automobilius taksi bei automobilius, teikiančius keleivių vežimo už atlygį paslaugas pagal užsakymą.
• Duoti kelią - reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.
• Dviračių gatvė - kelias, kurio pradžia pažymėta kelio ženklu „Dviračių gatvė“, o pabaiga - „Dviračių gatvės pabaiga“.
• Eismo įvykio deklaracija - apibrėžta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme.
• Geležinkelio pervaža - kelio susikirtimas su geležinkeliu viename lygyje.
• Gyvenamoji zona - teritorija ar kelias, kurių pradžia pažymėta kelio ženklu „Gyvenamoji zona“, o pabaiga - „Gyvenamosios zonos pabaiga“.
• Kelias - eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau - važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.
• Kelkraštis - šalia važiuojamosios dalies esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga, arba atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija. Jis nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku.
• Lenkimas - vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
• Lydintis asmuo - ne jaunesnis kaip 18 metų asmuo, lydintis eismo dalyvį arba jų grupę.
• Mokyklinis autobusas - geltonas vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais paženklintas autobusas, kuriuo vežami vaikai (švietimo įstaigų mokiniai). Prie jų priskiriami ir kitos spalvos autobusai, vežantys vaikus į švietimo įstaigą ar iš jos pagal sutartis ir paženklinti vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais.
• Organizuota dviratininkų grupė - dviratininkų grupė, dalyvaujanti iš anksto suplanuotame renginyje ir vykstanti suplanuotu maršrutu, lydima motorinės transporto priemonės (-ių) su įjungtu (-ais) oranžiniu (-iais) švyturėliu (-iais) ar policijos transporto priemonių su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais.
• Organizuota pėsčiųjų grupė - suplanuotu maršrutu keliu judančių pėsčiųjų grupė su lydinčiais asmenimis.
• Pagrindinis kelias - kelias, pažymėtas atitinkamais kelio ženklais („Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“, „Automagistralė“, „Automobilių kelias“), arba kelias, turintis kietąją dangą (betono, asfalto danga, grindinys) šalutinio ar neasfaltuoto kelio atžvilgiu. Reguliuojamose sankryžose pagrindinio kelio nėra.
• Persirikiavimas - eismo juostos keitimas neįvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
• Transporto priemonių stovėjimo aikštelė - teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti.
• Važiuojamųjų kelio dalių sankirta - plotas, kurį riboja tiesios linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus.
• Kitos KET vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatyme.

II. Bendrosios eismo dalyvių pareigos

Eismo dalyvių elgesys keliuose grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Kiekvienas eismo dalyvis privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Visi eismo dalyviai turi teisę naudotis keliais, laikydamiesi įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos bei apribojimų.

Eismo dalyviai privalo paklusti teisėtiems transporto priemones tikrinančių pareigūnų (toliau - tikrinantis pareigūnas) ir už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, kelių eismo reguliuotojų (toliau - reguliuotojas) reikalavimams, vykdyti jų nurodymus ir laikytis nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai.

Eismą keliuose Lietuvoje gali apriboti tik:

• kelio ženklai (nurodyti Kelių eismo taisyklių 1 priede), įskaitant kintamos informacijos kelio ženklus (pavyzdžiai nurodyti KET 2 priede);
• kelio ženklinimas (nurodytas KET 3 priede);
• šviesoforai;
• reguliuotojo signalai.

Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi jais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.

Atsargumo priemonės ir draudimai

Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos.

Draudžiama savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančių techninių priemonių, užtverti kelio, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių. Taip pat draudžiama užtverti ar kitaip trukdyti privažiuoti prie gaisrinio hidranto ar kitos įrengtos gelbėjimo įrangos, mėtyti iš transporto priemonės kokių nors daiktų, šiukšlių, pilti tepalų ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinkos.

Eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti. Negalėdami to padaryti - pranešti policijai ar kelio savininkui (pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnyje nustatytą kelių suskirstymą), pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie tai kitus eismo dalyvius.

Specialiosios transporto priemonės

Eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, taip pat jų lydimoms transporto priemonėms. Avarinis koridorius sudaromas tokia tvarka:

• kelyje, kuriame viena kryptimi yra viena eismo juosta, transporto priemonių vairuotojai privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, o kai jo nėra - prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto;
• kelyje, kuriame viena kryptimi yra dvi ar daugiau eismo juostų, kraštinėje kairėje eismo juostoje ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai privalo pasitraukti kuo kairiau prie pat važiuojamosios dalies krašto ir sustoti. Kitose eismo juostose judantys vairuotojai privalo pasitraukti kuo dešiniau, dešiniojo važiuojamosios dalies krašto arba kelkraščio link ir sustoti;
• kelyje su skiriamąja kelio juosta (toliau - skiriamoji juosta) šie reikalavimai galioja tik ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojams.

Eismo dalyviai privalo netrukdyti atlikti pareigų transporto priemonių su įjungtais oranžiniais švyturėliais vairuotojams.

III. Transporto priemonių vairuotojų pareigos ir reikalavimai

Vairavimo teisė ir būklė

Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Draudžiama duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Transporto priemonės techninė būklė ir dokumentai

Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų (toliau - techniniai reikalavimai) neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, gaisrinės saugos, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Jeigu važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus KET 234 punkte nustatytus atvejus.

Tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti:

• galiojantį atitinkamai vairuotojo pažymėjimą ar dokumentą, kuriuo patvirtinama teisė vairuoti;
• transporto priemonės registravimo dokumentus;
• privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros (toliau - privalomoji techninė apžiūra) dokumentus;
• M2, M3, N2, N3, O3, O4 klasių transporto priemonių ir T1b, T2b, T3b, T4.1b, T4.2b, T4.3b, T5 kategorijų ratinių traktorių paskutinio techninio patikrinimo ataskaitą;
• transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau - privalomasis draudimas) liudijimą (polisą);
• kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus (išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytus atvejus, kai motorinės transporto priemonės, jos junginio su priekaba vairuotojas neprivalo su savimi turėti atitinkamų dokumentų).

Taip pat vairuotojas privalo leisti pareigūnams patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus.

Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Saugumo užtikrinimas ir draudimai

Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti.

Mopedą, motociklą, triratį, taip pat lengvąjį keturratį, keturratį, galingąjį keturratį, sunkųjį keturratį ir T3b kategorijos ratinį traktorių, kuris pagamintas keturračio konstrukcijos pagrindu ir neturi kėbulo (kabinos), (toliau - visų rūšių keturračiai) privalu vairuoti abiem rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai ranka rodomas signalas).

Transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.

Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą per eismo įvykį nukentėjusiems asmenims.

Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos ir jų junginių su priekaba vairuotojas, sustojęs tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje arba esant blogam matomumui, išskyrus stovėti skirtas vietas, išlipęs iš (nulipęs nuo) transporto priemonės, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

Vairuotojams draudžiama vairuoti transporto priemones neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse.

Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba asmenų su negalia.

Transporto priemonių vairuotojai, dalyvaudami viešajame eisme, privalo pasirūpinti, kad ant transporto priemonės įrengta darbo ar kita įranga neuždengtų išorinių šviesos prietaisų, šviesos atšvaitų, valstybinio numerio, skiriamųjų ženklų ir duodamų signalų, o papildomos šviesos, skirtos darbo vietai šalia transporto priemonės apšviesti, būtų išjungtos.

Transporto priemonių vairuotojams draudžiama įsiterpti tarp mokinio, besimokančio vairuoti mopedą, motociklą, triratį.

IV. Stovėjimo ir sustojimo draudimai

Sustoti ir stovėti draudžiama:

1. geležinkelių pervažose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų;
2. skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose;
3. ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai, taip pat tuneliuose;
4. pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų;
5. ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose;
6. ant pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako, dviračių juostos, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų ar (ar) dviračių tako;
7. ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio, kai jo nėra, - važiuojamosios dalies krašto mažesnis kaip 3 m atstumas;
8. sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai;
9. maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra, - arčiau kaip 15 m atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui; draudžiama kitoms transporto priemonėms stovėti lengvųjų automobilių taksi stovėjimo vietoje;
10. ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui;
11. ne gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 100 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118;
12. gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 50 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118;
13. ant užbrūkšniuotų plotų, žyminčių nukreipimo saleles;
14. kitoms transporto priemonėms maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje;
15. kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.

V. Kelių eismo taisyklių struktūra

Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklės yra suskirstytos į XXXI skyrius, detaliai reglamentuojančius įvairius eismo aspektus:

1. Bendrosios nuostatos (1-2 p.)
2. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos (3 p.)
3. Bendrosios eismo dalyvių pareigos (4-13 p.)
4. Transporto priemonės vairuotojų pareigos ir reikalavimai (14-26 p.)
5. Vairuotojų pareigos pėstiesiems (27-35 p.)
6. Pėsčiųjų pareigos (36-48 p.)
7. Keleivių pareigos (49-54 p.)
8. Reikalavimai dviračių vairuotojams (55-66 p.)
9. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taikomi reikalavimai ir draudimai (66(1-10) p.)
10. Reikalavimai vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliams (67-72 p.)
11. Eismo reguliavimo signalai (73-80 p.)
12. Įspėjamieji signalai (81-93 p.)
13. Šviesos prietaisų naudojimas (94-98 p.)
14. Važiavimo pradžia ir manevravimas (99-116 p.)
15. Transporto priemonių išsidėstymas kelyje (117-126 p.)
16. Važiavimo greitis (127-135 p.)
17. Lenkimas ir eismas juostose (136-140 p.)
18. Sustojimas ir stovėjimas (141-153 p.)
19. Važiavimas per sankryžas (154-167 p.)
20. Eismas per geležinkelių pervažas (168-173 p.)
21. Eismas automagistralėse ir greitkeliuose (174 p.)
22. Eismas gyvenamojoje zonoje (175-178 p.)
23. Eismas dviračių gatvėje (178(1-3) p.)
24. Maršrutinio transporto pirmenybė ir eismas maršrutiniam transportui skirtose eismo juostose (179-182 p.)
25. Asmenų su negalia transporto priemonių eismas (183-185 p.)
26. Specialiųjų transporto priemonių eismo ypatumai (186-188 p.)
27. Keleivių vežimas (189-195 p.)
28. Saugos diržų ir kitų saugos priemonių naudojimas (196-206 p.)
29. Krovinių vežimas (207-213 p.)
30. Transporto priemonių vilkimas ir vežimas (214-218 p.)
31. Eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui (219-222 p.)
32. Transporto priemonių reikalavimai (223-235 p.)
33. Kelių eismo taisyklių 1 priedas KELIO ŽENKLAI:
    • I. Įspėjamieji kelio ženklai
    • II. Pirmumo kelio ženklai
    • III. Draudžiamieji kelio ženklai
    • IV. Nukreipiamieji kelio ženklai
    • V. Nurodomieji kelio ženklai
    • VI. Informaciniai kelio ženklai
    • VII. Paslaugų kelio ženklai
    • VIII. Papildomos lentelės
34. Kelių eismo taisyklių 3 priedas KELIO ŽENKLINIMAS IR JO CHARAKTERISTIKOS:
    • I. Horizontalusis ženklinimas

tags: #keliu #eismo #taisykles #trackid #sp