Kelių eismo pažeidėjus fiksuoja automobilių važiavimo greičio kontrolės sistemos. Šių prietaisų pagalba siekiama drausminti vairuotojus, kurie pažeidžia taisykles ir nesilaiko greičio ribojimų. Greičio viršijimas Lietuvoje yra viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių, ypač tų, kuriuose nukenčia ar žūsta žmonės. 2024 m. statistika rodo, kad greičio viršijimas arba saugaus greičio nepasirinkimas yra tiesiogiai susiję su daugiau nei 50% visų eismo įvykių su sužeistaisiais ar žuvusiaisiais.
Kiekvienam vairuotojui, kuris važiuoja su transporto priemone pagal Kelių eismo taisykles, papildoma kontrolė neturi reikšmės. Važiuojant leistinu greičiu, už nieką mokėti nereikės.
Greičio matuoklių istorija ir evoliucija Lietuvoje
Pirmieji greičio matuokliai Lietuvoje buvo įrengti prieš 20 metų. Tai buvo radijo bangų principu veikiantys Doplerio radarai, liaudyje vadinami „inkilais“. Jie gebėjo fiksuoti tik greitį ir duoti signalą, kada reikia nufotografuoti važiuojančią transporto priemonę. Šie radarai neturėjo jokių papildomų funkcijų, ir greitai išryškėjo jų trūkumai - keliuose, kuriuose buvo daugiau nei viena eismo juosta kiekviena kryptimi, jie negalėjo užfiksuoti visų greičio viršijimo atvejų.
Laikui bėgant, buvo suprasta, kad eismo saugumui užtikrinti būtina kontroliuoti ne tik greitį, bet ir imtis kompleksinių priemonių. Netrukus buvo sukurtas kilpinis greičio matuoklis. Kondukcinių kilpų veikimo dėka nustatoma, kada ir kokiu greičiu automobilio vairuotojas kirto neleistiną stop juostą. Šie įrenginiai sankryžose naudojami iki šiol, nes iki šiol nėra nieko, kas geriau ir tiksliau nustatytų specifinius dalykus: kokio dydžio transporto priemonė (lengvasis automobilis, autobusas ar sunkvežimis), kada ir kokiu greičiu automobilio vairuotojas kirto neleistiną stop juostą. Tačiau vienas pagrindinių jų trūkumų yra tas, kad indukcines kilpas, atsakingas už pažeidimų generavimą, reikia įrengti kelio dangoje. Taip gadinamas ir pjaustomas asfaltas, po kuriuo paklojamas kabelis. Vilniuje vienas toks greičio matuoklis yra prie prekybos centro „Mada“, kur atliekama greičio ir raudonos šviesos kontrolė.
Perversmą greičio matuoklių istorijoje padarė lazerinis greičio matuoklis. Nuo 2007 iki 2010 metų valstybinės reikšmės keliuose buvo įrengta apie 10 lazerinių greičio matuoklių. Šis matuoklis sugebėjo sekti kiekvieną transporto priemonę: tiksliai nustatė, kur yra transporto priemonė ir kur link juda. Jis vykdė raudonos šviesos, greičio, neleistinų manevrų kontrolę (automobiliui apsisukinėjant arba kertant ištisinę juostą, sukant ten, kur draudžiama). Tačiau rinkoje šis eismo kontrolės įrenginys neprigijo, nes turėjo rimtų trūkumų. Greitį fiksuojantis sensorius buvo lazerinis, o tai reiškia, kad jis skleidė šviesą. Tam, kad ji sklistų, neturėjo būti jokių trikdžių. Pavyzdžiui, jei šis greičio matuoklis būdavo purvinas, užterštas, jis negalėjo matuoti greičio, nes stiklas, už kurio yra lazeris, nepraleido šviesos. Per trejus metus visi šie radarai išnyko.
Vėliau juos pakeitė patobulėję 3D Doplerio radarai. Technologijų vystymosi eigoje lygiagrečiai tobulėjo ir numerių atpažinimo technologija. Vėliau ši technologija tobulėjo ir pigo tiek, kad ją buvo galima pritaikyti automobiliams judant nesustojus, eismo metu. Ypač kalbant apie magistralinius kelius, kai greičiai yra dideli, tokios kameros geba fiksuoti iki 300 km/h. 3D Doplerio radaras perėmė tiek lazerinio greičio matuoklio, tiek papildomą numerių atpažinimo funkciją. Tad šis radaras gali stebėti autobuso juostas ir vykdyti visą kitą su numerių atpažinimu susijusį funkcionalumą: patikrinti, ar automobilis yra draustas, turi galiojantį techninės apžiūros dokumentą, ar netgi nustatyti, ar automobilis nėra vogtas.
2018 metais Lietuvoje atsirado vidutinio greičio matuokliai. Jie skirti tam tikro ruožo apsaugai tuomet, kai kelias yra vingiuotas, miškingas ar jame yra kitokių pavojingų reiškinių. Kovo mėnesį Vilniuje bendrovė „Fima“ išbandė naujos kartos hibridinį greičio matuoklį. Tai buvo pirmasis šio naujausio eismo pažeidimų kontrolės įrenginio bandymas Europoje. Šis naujausias hibridinis eismo pažeidimų kontrolės įrenginys veikia kaip tradicinis momentinio greičio matuoklis, o du tokie įrenginiai gali atlikti ir vidutinio greičio kontrolę kelio ruože. Jis atpažįsta transporto priemonės valstybinius numerius bei gali fiksuoti raudono šviesoforo signalo ir A juostos pažeidimus, atlikti neleistinų manevrų kontrolę, tikrinti, ar transporto priemonė apdrausta, ar nepasibaigęs techninės apžiūros galiojimas ir pan. Šio įrenginio atliekamas nuotraukų fiksavimo faktas vairuotojams nėra matomas, nes naudojama akiai nematoma blykstė.
Greičio matuoklių tipai ir veikimo principai
Šiuolaikiniai fotoradarai naudoja radijo bangas (Doplerio principą) arba lazerinę (LIDAR) technologiją. Aptikę greičio viršijimą, įrenginiai automatiškai užfiksuoja vaizdą - tai gali būti viena arba kelios nuotraukos. Matavimo nuotolis dažniausiai svyruoja nuo 10 iki 60 metrų; praktikoje dauguma nuotraukų Lietuvoje daromos 10-30 metrų atstumu. Kai kurie stacionarūs arba mobilūs kompleksai padaro net tris kadro kopijas, kad būtų užtikrintas teisinis pagrindas.
Įprasti stacionarūs greičio matuokliai („Inkilai“)
Įprastas stacionarusis greičio matuoklis (dar vadinamas inkilu) fiksuoja momentinį greitį - vienas blyksnis, ir lekiančio automobilio greitis jau nuotraukoje. Šių matuoklių veikimo principas - fotografuoti greitį viršijančius vairuotojus, o kai kurie gali fiksuoti ir važiuojančius per raudoną šviesoforo signalą ar skubančius viešajam transportui skirta eismo juosta. Pamatyti, kuriose vietose yra stacionarūs greičio matuokliai, galima sudarytame matuoklių žemėlapyje. Lietuvoje stacionarių greičio matuoklių yra apie 200.
Sektoriniai/Vidutinio greičio matuokliai
Sektoriniai/vidutinio greičio matuokliai fotografuoja automobilį įvažiuojant į ruožą bei išvažiuojant iš jo. Jie turi po dvi kameras ir du laikrodžius. Viena kamera atpažįsta numerius, o kita fiksuoja bendrą vaizdą. Be to, dėl papildomo apšvietimo, jos puikiai identifikuoja numerius tamsoje. Radarai yra sumontuoti po du: vienas kelio atkarpos pradžioje, o antras - pabaigoje. Pirmasis radaras užfiksuoja automobilio valstybinius numerius ir tikslų laiką, kada vairuotojas pravažiavo pro jį. Antrasis radaro matuoklis taip pat fiksuoja transporto priemonės valstybinius numerius ir tikslų laiką. Jeigu vairuotojas viršijo leistiną greitį, tai automatiškai greičio matuoklio apskaičiuotas vidutinis greitis bus didesnis nei leidžiamas toje kelio atkarpoje.
Prieš kiekvieną sektorinių/vidutinio greičio matuoklių kelio ruožo pradžią yra įspėjamasis kelio ženklas, pranešantis vairuotojui apie tai, jog šiame kelio ruože yra matuojamas vidutinis greitis. Vietos, kuriose jau yra ir dar atsiras nauji sektoriniai/vidutinio greičio matuokliai, pasirinktos neatsitiktinai. Jos orientuotos į vidutinį vairuotojų greitį, ypač tuomet, kai kelias yra vingiuotas, miškingas ar jame yra kitokių pavojingų reiškinių. Šiuo metu šalyje veikia 50 vidutinio greičio matuoklių ir stebimi 25 ruožai, kurių bendras ilgis valstybinės reikšmės keliuose siekia beveik 120 km. Pamatyti, kuriose vietose yra ir bus sektoriniai/vidutinio greičio matuokliai, galima sudarytame matuoklių žemėlapyje.
Mobilieji (trikojai) greičio matuokliai
Mobilieji (trikojai) greičio matuokliai „PoliScan FM1“ - tai lazeriniai greičio matavimo prietaisai, kurie naudojami transporto priemonių leistino greičio viršijimui fiksuoti. Trikojis greičio matuoklis greitį fiksuoja 50 metrų atstumu. Nuo 75 metrų pradeda matuoti automobilio greitį, o nuo 50 metrų - užfiksuoja. Trikojis fiksuoja kelias eismo juostas iš abiejų pusių ir gali užfiksuoti iškart keletą automobilių.
Vietos, kuriose stovi mobilusis greičio „trikojis“ matuoklis, atidžiai parenkamos. Dažniausiai jie statomi avariniuose ruožuose, kur jau yra įvykę avarijų, vietose, kur gali būti pažeidimų, tokių kaip greičio viršijimas, taip pat ten, kur dideli srautai automobilių, pagal piliečių skundus, bei kur greičio kontrolė vykdoma prevenciškai. Ne visur mobilūs greičio matuokliai gali būti statomi ten, kur prašo žmonės, mat vieta taip pat turi atitikti tinkamam įrangos darbui reikiamus kriterijus. „Trikojų“ negalima statyti gyvenamosiose zonose, ten, kur yra laikinieji kelio ženklai, ar negalima statyti dėl kelio savybių, pavyzdžiui, toje vietoje yra posūkis ar prastas matomumas, todėl neatitinka atstumo reikalavimų. Nors neretai žmonės piktinasi, kad matuokliai paslėpti, taip tikrai nėra. „Trikojai“ būna pastatyti akivaizdžiai, niekur nepaslėpti, tačiau siekiant kuo mažiau blaškyti vairuotojų dėmesį, jie iš tiesų nestatomi prie pat kelio. Policijos pareigūnai su civiliniu automobiliu visada stovi šalia, stebėdami aparatą. Matuoklis yra filmuojamas dėl saugumo. Lazeriniai greičio matuokliai turi kamerą, todėl aparatas tiek filmuoja, tiek fotografuoja, taip pat puikiai priartina. Ši įranga greičio viršytojus ar telefonu kalbančius gali užfiksuoti net už pusantro kilometro, o vaizdo įrašai yra išsaugomi.
Naujos kartos greičio matuokliai: Gatso RT ir MultaRadar CD/CT
Kaunas, Vilnius, Kėdainiai ir Klaipėda - šie miestai jau turi įrengtus išmaniuosius greičio matuoklius, tokius kaip Gatso RT arba T Series ir Multaradar matuokliai. Gatso RT ir MultaRadar CD/CT yra naujoviški radarai, galintys vienu metu TIKSLIAI matuoti kelių automobilių greitį keliose eismo juostose ir įvairiomis kryptimis. Tai palengvina darbą, nes jei šalia važiuoja keli automobiliai, radaras visada žino kiekvieno automobilio greitį. Klasikiniai radarai vienu metu gali matuoti tik vieno automobilio greitį ir dažniausiai tik viena kryptimi, todėl jei fotonuotraukoje būna keli automobiliai, su klasikiniu radaru niekada nežinai, kuris automobilis iš tiesų važiavo greičiausiai.
Lyginant su klasikiniais radarais, Gatso RT ir MultaRadar CD/CT spinduliuotė yra labai silpna ir antena minimaliai spinduliuoja į šonus. Šie radarai veikia visiems įprasta K banga, tačiau radijo bangų spinduliuotė yra unikali, ir daugelio net ir aukštos klasės radarų detektorių filtrai palaiko Gatso ar Multaradar signalus klaidingais, tad tai sukelia sunkumų radarų detektoriams sėkmingai aptikti šiuos unikalius radarus iš saugaus atstumo. Tiek Multaradar, tiek Gatso turi ne vieną modelį. Gatso RT ir MultaRadar CD/CT gali būti įrengti stacionariai įprastose fotoradarų dėžėse, pastatyti ant trikojo ar nepastebimai paslėpti nežymėtuose automobiliuose. Jie yra „ant bangos“, todėl gali būti įrengti bet kuriuo metu bet kurioje valstybėje.
Eismo radarų vienetai siunčia platų radaro spindulį, panašų į nematomą prožektorių. Radaro spindulys plečiasi važiuojant ir išmatuojamas kelių šimtų metrų pločio kilometro atstumu. Taigi eismo radaro įrenginys vienu metu „mato“ beveik visus automobilius. Radaro spindulys patenka į artėjančius automobilius ir atsispindi atgal į radaro bloką, kuris gali apskaičiuoti greitį pagal atitinkamus atspindžius.
Greičio matuoklių tikslumas ir paklaidos
Realūs automobilio greičio matuokliai nėra labai tikslūs. Gamintojai paprastai nustato, kad kalibravimas būtų maždaug penkiais procentais didesnis už tikrąjį greitį. Tai nėra universalus standartas - kai kurių automobilių greičio matuokliai bus tikslesni nei kitų.
Greičio jutiklio ir laidais valdomų greičio matuoklių konstrukcija yra iš esmės ydinga. Laikui bėgant, nusidėvėjus padangoms, greitis, kurį rodo greičio daviklis, kinta nežymiai. Mažesnis rato riedėjimo skersmuo reiškia, kad vidinė stebulė sukasi greičiau nei anksčiau, kad pasiektų tą patį faktinį greitį. Nors nusidėvėjus padangoms matomas pokytis yra nedidelis, tačiau, uždėjus skirtingų dydžių ratus ir padangas, pradeda kilti problemų. Vairuotojai, kurie dažniausiai pasimeta, yra 4x4 gerbėjai, kurie užsideda didesnius ratus ir padangas ant savo transporto priemonių, nežinodami, kaip tai paveiks jų greičio matuoklį. Greičio matuoklio kalibravimo sutrikimas labai priklausys nuo pasirinkto padangų dydžio. Kai kurios padangos turės nedidelę įtaką, tačiau kitos gali rodyti iki 10 proc. klaidingą rodmenį abiejose spektro pusėse.
Automobilio greičio matuoklį iš tiesų galima sukalibruoti. Yra įmonių, teikiančių šią paslaugą žmonėms, kurie ant savo transporto priemonių montuoja mažesnio ar didesnio skersmens ratus. Galima ieškoti vietinės automobilių prietaisų parduotuvės arba paklausti autoelektriko, ar jis siūlo greičio matuoklio kalibravimo paslaugas.
GPS greičio matuoklių tikslumas
Teoriškai GPS greičio matuoklis yra daug tikslesnis už standartinį automobilio greičio matuoklį, tačiau jis turi trūkumų. Naujojo Pietų Velso universiteto Kelių eismo saugumo ekspertas profesorius Maiklas Reganas (Michael Regan) teigia, kad GPS greičio matuoklių tikslumas priklauso nuo to, kur važiuojama. Jei važiuojate lygiu, tiesiu keliu, GPS greičiausiai bus tikslesnis už greičio matuoklio rodmenis. Tačiau jei važiuojate į statų kalną ar nuo jo, tikrasis greitis, pavyzdžiui, išmatuotas policijos mobiliuoju radaru, paprastai bus didesnis nei GPS rodmuo, tačiau proporcingas kelio, kuriuo važiuojate, statumui. Paklaida atsiranda dėl aukščio pokyčio, palyginti su viršuje skriejančiais GPS palydovais. Horizontalūs posūkiai jai įtakos neturi. Išmanus GPS įrenginys galėtų atsižvelgti į kelio statumą ir pakoreguoti rodomą greitį taip, kad jis būtų tikslesnis, tačiau tai yra palyginti retas atvejis. Pagrindinis GPS trūkumas - galimi signalo trukdžiai, pavyzdžiui, tuneliai, kurie neleidžia nustatyti greičio rodmenų.
Radarų klaidos
Nors eismo radaras priima atspindėtus signalus iš visų netoliese esančių automobilių, jis neturi galimybės parodyti visų skirtingų greičių ir net negali nuspręsti, kuris automobilis važiuoja kuriuo greičiu. Tiesą sakant, eismo radaras rodo tik vieną numerį, dažniausiai stipriausio atspindėto signalo greitį. Jei visos transporto priemonės būtų identiškos, stipriausias atspindys būtų iš artimiausio automobilio. Tačiau skirtingos transporto priemonės atspindi skirtingą radaro signalo kiekį. Dėl šio būdingo eismo radaro trūkumo pareigūnas galėjo apžiūrėti jūsų automobilį, o jo radaro blokas iš tikrųjų stebėjo didelio sunkvežimio greitį toli kelyje.
Fotoradarų užfiksuojami duomenys ir baudos
Standartinėje nuotraukoje, kuri vėliau patenka į administracinius dokumentus, matomi šie duomenys:
- transporto priemonės registracijos numeris;
- vairuotojo veidas (jei nuotrauka daryta iš priekio);
- įvykio data, laikas ir vieta (GPS koordinatės arba kelio atkarpa, pvz., Vilnius-Molėtų pl.);
- užfiksuotas greitis ir leistina riba;
- įrenginio identifikacinis numeris ir operatoriaus kodas.
Visi šie duomenys siunčiami kartu su oficialiu pranešimu, kuriuo administracija reikalauja identifikuoti vairuotoją ar skiria baudą. Administracinė nuobauda gali būti pritaikyta ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo arba nuo jo atsiradimo dienos. Praktikoje laiškai su baudomis vairuotojus dažniausiai pasiekia per 2-4 savaites; jei sistema fiksuoja daug pažeidimų arba vyksta duomenų patikrinimai, procesas gali užsitęsti. Baudos paprastai siunčiamos registruotu paštu su prašymu identifikuoti automobilį vairavusį asmenį.
Blykstė ir jos reikšmė
Blykstė dažnai rodo, kad nuotrauka padaryta, tačiau ji nebūtinai lemia baudos išrašymą. Blykstė gali pasirodyti testavimo, kalibravimo metu arba tuomet, kai prietaisas užfiksuoja smulkų viršijimą, neviršijantį leidžiamos tolerancijos. Taip pat nuotraukos gali būti atmetamos dėl neryškių numerių, blogo oro ar neteisingų skaitymo rezultatų. Todėl matant blykstę neverta daryti skubotų išvadų - oficialus pranešimas yra vienintelis įrodymas. Nors nepastebėti fotografavimo yra sunkiai įmanoma - darydamas nuotrauką, greičio matuoklis stipriai sublyksi tiek dieną, tiek naktį.
Greičio matuoklių tolerancija
Greičio matuoklių tolerancija yra labiausiai diskutuotinas klausimas, kai tik kalba pasisuka šia tema. Policija yra paskelbusi tik stacionarių greičio matuoklių paklaidą - ji yra 2 km/val. Tai yra, jeigu greičio matuoklis užfiksavo jus važiuojant 31 km/val. greičiau nei leistina, baudą gausite už viršijimą 29 km/val. Tačiau apie stacionarių greičio matuoklių toleranciją policija neužsimena. Galima spėti, kad greičio matuoklių tolerancija - 20 km/val. To priežastis elementari - itin mažos baudos. Už greičio viršijimą iki 10 km/val. vairuotojams gresia tik įspėjimas, o už greičio viršijimą nuo 10 iki 20 km/val. teks susimokėti 11-28 eurus. Jeigu per pastaruosius metus nebuvote užfiksuotas pažeidžiantis KET ir galite baudą apmokėti per 10 dienų, tuomet piniginę paplonins tik 5,5 euro - pusė minimalios baudos. Greičiausiai neapsimoka administruoti tokio dydžio baudą, nes stacionarūs matuokliai nefiksuoja viršijančių iki 20 km/val.
Kaip automobilio savybės veikia fiksavimą
Automobilio konstrukcija, numerio lentelės vieta, buferio dizainas ar galinės durų formos gali turėti įtakos, ar kamera užfiksuos aiškų numerį. Plokščios, gerai matomos numerio lentelės ir standartinės montažo vietos palengvina identifikaciją. Tuo metu itin žemų ar labai aukštų automobilių variantai gali sukelti neryškius vaizdus, ypač kai naudojama viena kamera. Dizainas, juodos arba tamsintos galinės kameros dalys, papildomi lipdukai ant numerių - visi šie veiksniai gali pabloginti skaitomumą.
Lietuvos automobilių rinka pastaraisiais metais keičiasi: auga susidomėjimas kompaktiškais SUV modeliais, elektromobiliais ir naujais modeliais, importuojamais iš Europos. Dėl didėjančios vidutinės kainos ir logistikos išlaidų vairuotojai labiau investuoja į praktiškumą ir saugumą - tai reiškia, kad daugelyje naujesnių modelių geresnė matomumo sistema, parkavimo bei pažangios pagalbinės sistemos, kurios gali padėti išvengti pažeidimų. Renkantis automobilį Lietuvos rinkoje verta atkreipti dėmesį ne tik į kainą, bet ir į matomumo sprendimus bei numerio lentelės montavimo poziciją.
Praktiniai patarimai vairuotojams
- Laikykitės greičio ribų - tai geriausias būdas išvengti baudų ir išlaikyti saugumą.
- Užtikrinkite numerio lentelės švarą ir matomumą.
- Venkite neteisėtų priemonių (numerių uždengimas, trikdžiai) - jos gali sukelti rimtesnes teisines pasekmes.
tags: #automobilio #greicio #matuoklis