Pastarosiomis savaitėmis Lietuvos magistraliniuose keliuose vairuotojai pastebėjo naujus mėlynus informacinius stendus, įspėjančius apie vykdomą transporto priemonių stebėseną. Šie stendai sukėlė įvairių klausimų socialiniuose tinkluose - ar tai nauji greičio matuokliai, ar atstumo tarp automobilių matavimas? „Via Lietuva“ paaiškina, kad nauji stendai atsirado pasikeitus Kelių eismo taisyklėms (KET).
Iki šiol prieš visus automatinės kontrolės įrenginius buvo statomas ženklas „Automatinė eismo kontrolė“. Tačiau nuo šių metų tokie ženklai įrengiami tik prieš greitį matuojančius įrenginius. Siekdama užtikrinti vairuotojų informuotumą apie kitus pažeidimus fiksuojančius įrenginius, „Via Lietuva“ keliuose įrengia specialius stendus su informacija apie vykdomą stebėseną ir duomenų rinkimą. Šie stendai aktualūs asmenims, kurie moka kelių mokestį (įsigyja vinjetes).
Kam naudojamos kelio dangos stebėjimo kameros?
Daugiau kaip 260 vaizdo kamerų, įrengtų šalies keliuose, nefiksuoja greičio. Lengvųjų automobilių vairuotojams, važinėjantiems privačiais tikslais, šie stendai nieko nekeičia. Tačiau svarbu suprasti, kokie duomenys renkami ir kam jie naudojami. Naujasis informacinis stendas, pasak „Via Lietuva“ atstovų, skirtas informuoti eismo dalyvius apie vykdomą kontrolę ir renkamus duomenis.
Greičio matuokliai
Šiuo metu Lietuvos keliuose galima pamatyti dviejų tipų greičio matuoklius - stacionarius ir vidutinio greičio.
- Stacionarūs greičio matuokliai: užfiksuoja tik momentinį greitį, kuriuo automobilis važiuoja pro matuoklį. Jie atrodo kaip didelė, balta arba pilka dėžė, dažniausiai stovinti ant aukšto stulpo šalia kelio, nukreipta į eismo juostas ir dažnai turinti mažą anteną viršuje. Paprastai randami įvažiavimuose į miestus, prie mokyklų, ligoninių, pavojingose sankryžose. Jie yra pažymėti ženklu „Automatinė greičio kontrolė“.
- Vidutinio greičio matuokliai: dirba tam tikruose ruožuose. Pavyzdžiui, viename ruožo gale jie užfiksuoja laiką, kai automobilis į ruožą įvažiavo, o kitame gale fiksuojamas laikas, kada automobilis iš ruožo išvažiavo. Pagal tai nustatomas vidutinis transporto priemonės greitis. Jei jis didesnis nei numatyta - fiksuojamas pažeidimas. Jie atrodo kaip dvi kameros ant atskirų stulpų viename ruože, su nedideliu ženklu „Vidutinio greičio kontrolė“. Montuojami ilgesniuose miesto ruožuose, ties viadukais, tuneliais. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nėra garso, blyksnio ar signalo - apie pažeidimą sužinoma tik gavus baudą.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus patarėjas Saulius Jansonas paaiškina: „Atskirti, kur stacionarus, o kur vidutinio greičio matuoklis, galima pagal kelio ženklus. Prie sektorinį greičio matuoklį žyminčio kelio ženklo papildomai montuojama lentelė, kurioje nurodomas kontrolės ruožo ilgis.“
Eismo, oro sąlygų ir svorio stebėjimo sistemos
Šalia kelio vairuotojai mato ne tik greičio matavimo įrangos kameras, bet ir tas, kurios stebi eismą. Kartais, pamatę jas, vairuotojai išsigąsta, kad tai gali būti nepažymėti greičio matuokliai. Tačiau S. Jansonas nuramina - greičio jos tikrai nefiksuoja.
„Kelio ženklais šios eismo stebėjimo kameros nepažymėtos, nes jos nukreiptos į kelio dangą ir skirtos tik eismo sąlygoms stebėti. Jokių asmens duomenų jos nerenka“, - tikina S. Jansonas. Ant metalinių santvarų sumontuotos kameros gali:
- Fiksuoti stambiagabarites transporto priemones, kurios neturi leidimo važiuoti šiuo keliu.
- Identifikuoti kelių mokesčio nesumokėjusius sunkvežimius.
- Nuskaičius valstybinius numerius, nustatyti automobilius, kurie neturi galiojančios techninės apžiūros ir nėra apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
- Identifikuoti policijos, valstybės sienos apsaugos ar muitinės tarnybų ieškomas transporto priemones.
Vaizdo stebėjimo įranga gali nustatyti transporto priemonės rūšį, rinkti duomenis apie transporto srauto intensyvumą ir greitį, bet visi šie duomenys renkami tik statistikai, o ne vairuotojų baudimui. Į kelio dangą įmontuoti jutikliai gali nustatyti transporto priemonės svorį. Tai itin aktualu, nes tyrimai rodo, jog ketvirtadalis sunkiojo transporto Lietuvoje viršija leistiną svorį, o tai neigiamai veikia kelių būklę ir greitesnį dėvėjimąsi.
S. Jansonas papildo, kad ši daugiafunkcė įranga šiuo metu pilnai paruošta naudojimui, bet kol kas veikia tik bandymų režimu. Automatinis baudimas dėl pažeidimų galės būti atliekamas modernizavus Administracinių nusižengimų registrą.
Meteorologinės stotelės ir eismo intensyvumo skaitikliai
Dar vienas įrenginys, kurį vairuotojai kartais klaidingai identifikuoja kaip greičio matavimo įrangą, yra meteorologinės stotelės.
„Šalia valstybinės reikšmės kelių pastatytos automatinės kelių oro sąlygų stotelės, iš kurių duomenys renkami į Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą. Kelių oro sąlygų stotelėse sumontuoti jutikliai, matuojantys kelių būklei ir eismo sąlygoms nustatyti reikalingą informaciją. Tai yra, kelio dangos paviršiaus ir oro temperatūrą, oro santykinę drėgmę, rasos tašką, vėjo kryptį, greitį ir gūsius, kritulių intensyvumą ir tipą, matomumą, kelio dangos būklę, kelio konstrukcijos įšalo gylį“, - LRT.lt pasakoja S. Jansonas.
Kitas įvairiais mitais apipintas kelio įrenginys - į asfalto dangą įlieti „kvadratai“. Kol vidutinio greičio matuokliai buvo tik vizija, kai kurie vairuotojai manė, kad būtent tokie kvadratai atlieka greičio matavimo funkciją. Tai eismo intensyvumo skaitikliai, kurie į Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą teikia duomenis apie tam tikroje kelio atkarpoje pravažiavusių transporto priemonių vidutinį skaičių ir greitį. Tai padeda nustatyti, kokiu greičiu atitinkamoje atkarpoje važiuojama žiemą ir kokiu vasarą.
Kintamos informacijos ženklai
Šiuo metu keliuose A1, A2 ir A5 yra įrengtos šešios kintamos informacijos ženklų sistemos. Jos įspėja apie iš šalutinio kelio išsukančius ar į apsisukimui skirtą juostą įvažiavusius vairuotojus. Keliuose A1 ir A5 tokie ženklai įspėja ir apie prastas eismo sąlygas.
Transporto priemonių registravimas ir kontrolė
Daugeliui Lietuvos vairuotojų kyla klausimas, ar greičio matuokliai ir eismo kontrolės sistemos fiksuoja transporto priemones, kurios turi tik transporto priemonės identifikavimo numerį (SDK), bet oficialiai negali dalyvauti eisme. SDK - tai transporto priemonės identifikavimo kodas, kurį suteikia VĮ „Regitra“, kai automobilis įvežamas į Lietuvą arba pasikeičia jo statusas. Tačiau SDK kodo turėjimas nereiškia, kad transporto priemonė teisėtai gali dalyvauti viešajame eisme.
Teisės ekspertai ir policija įspėja, kad vairavimas neregistruotos transporto priemonės yra pažeidimas. Net jei kameros ne visada tai užfiksuoja automatiškai, policijos patikrinimai arba kryžminės duomenų bazės nuorodos gali baigtis baudomis ar kitomis nuobaudomis.
Kameros sankryžose - „raudonos šviesos gaudytojai“
Kameros sankryžose yra montuojamos virš sankryžos, dažniausiai prie šviesoforų, nukreiptos į pervažiavimą per sankryžą, ir dažnai turi kelių objektyvų sistemą. Jos fiksuoja važiavimą per raudoną šviesą, greitį prie šviesoforo ir net sustojimą už „Stop“ linijos. Šios kameros dažniausiai sutinkamos didesniuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) ir pavojingose ar avaringose sankryžose. Dažna klaida - bandoma „įšokti“ į geltoną, o kamera jau užfiksuoja pažeidimą.
Mobilios kameros - nematomos, bet aktyvios
Mobilios kameros yra įrengtos nežymėtuose automobiliuose, stovinčiuose šalia kelio. Jos turi mažą objektyvą, dažniausiai už tamsinto stiklo. Šios kameros fiksuoja greitį, netikslų atstumą tarp automobilių ir net telefono naudojimą. Jos pasitaiko tankiai apgyvendintose vietovėse, netoli prekybos centrų ir prie judrių sankryžų.
Vaizdo registratoriai ir jų funkcijos
Vaizdo registratoriai - tai nedideli prietaisai, kurie fiksuoja ir įrašo vaizdą priešais ir, kai kuriais atvejais, gale ir viduje viso važiavimo metu. Tiesioginės transliacijos ekrane galima stebėti, kas vyksta kelyje. Kai kurie vaizdo registratoriai turi ekranus, kurie leidžia matyti įrašomą vaizdą. Vaizdo registratorių įrašyta vaizdo medžiaga gali būti panaudota kaip įrodymas įvykus eismo įvykiui.
Vaizdo registratorių būna įvairių formų ir dydžių, su skirtinga atminties talpa (dažnai nuo 16GB iki 512GB) ir skirtingomis įrašymo galimybėmis (nuo 720p iki 4K skiriamoji geba).
Parkavimo režimas
Įprastai vaizdo registratorius įrašinėja vaizdą tik važiavimo metu. Jie automatiškai įsijungia pradėjus važiuoti ir išsijungia sustojus. Tačiau kai kurie modeliai integruoja ir parkavimo režimą. Parkavimo režimas - tai pažangi technologija, skirta aktyviai stebėti jūsų pastatytą automobilį. Jis veikia tiek dienos, tiek nakties metu.
Parkavimo režimas ne visada išeikvoja daugiau baterijos - pavyzdžiui, kai kurių vaizdo registratorių parkavimo režimai yra įkraunami, kai automobilis važiuoja. Kad atminties kortelė nebūtų užpildyta nenaudingais failais, dauguma parkavimo režimų failus išsaugos tik tada, kai įvyks įvykis, kurį verta įrašyti. Vaizdo registratoriai su parkavimo režimu gali filmuoti 24 valandas per parą, net kai automobilis stovi ir variklis išjungtas.
Vaizdo registratoriai su parkavimo režimu turi G-Force jutiklius, kurie aptinka judėjimą prie automobilio arba kontaktą su transporto priemone. Registratoriai su parkavimo režimu gali turėti vieną, dvi arba tris kameras. Siekiant maksimalios apsaugos priparkavus automobilį, rekomenduojama naudoti bent dviejų kamerų (2CH) vaizdo registratorių. Dvi kameros padvigubina jūsų matymo lauką, todėl padidėja tikimybė pamatyti, kas įvyko prie automobilio. Trijų kanalų vaizdo registratorius (3CH) papildomai fiksuoja automobilio vidų.
IP kamerų evoliucija ir diegimas
Nors senos kameros turėdavo tik „Motion Detect“ (judesio aptikimas), šiuolaikinės IP kameros pasižymi daug pažangesnėmis funkcijomis.
- 2 klasės IP kameros turi IVS, t.y., palaiko naujos kartos algoritmą: linijos ir/arba perimetro kirtimą, įsibrovimą. Filmuojamoje teritorijoje galima tiesiog pele nusipiešti kirtimo linijas, barjerus arba apsibrėžti norimą perimetrą, kurį kirtus bus fiksuojamas įsibrovimas.
- 3 klasės IP kameros turi IVS ir SMD plus (Smart Motion Detect plus), tad kameros papildomai analizuoja jūsų teritorijos vaizdą. Šios kameros jau geba išskirti, kas kerta liniją ar perimetrą, pvz., mašina, automobilis. Taipogi kameros ženkliai tiksliau veikia, ko pasekoje sulaukiama mažiau melagingų pranešimų.
- 5 klasės IP kameros turi juntamai geresnius sensorius (matricą), tad ne tik kameros „akis“ mato geriau, tačiau šios kameros turi juntamai galingesnę vaizdo analizę, turi ne tik 3 klasės galimybes (SMD Plus), bet jau ir dirbtinį intelektą, kuris mokosi jūsų aplinkos vaizde. Galingas vaizdo apdorojimas, aukštos kokybės kamera ir sensorius, gerokai gilesnė vaizdo analizė už pirmtakus brolius (2 ir 3 klasė).
Kameros vietą patartina pasirinkti toje vietoje, kurioje yra švariausias regėjimo ir efektyviausias matymo laukas. Rekomenduojama vengti stiprių šviesos šaltinių, kurie labai stipriai šviečia į mažą plotą, o visa likusi teritorija paskęsta tamsoje, nes pats palankiausias sprendimas yra tolygi, kad ir nestipri šviesa. Kamera neturėtų būti nukreipta į dažnai judančius objektus, dideles kliūtis aplink perimetro zoną, kurios gali užblokuoti įsibrovėlių vaizdą. Taip pat esant galimybei patartina vengti pastoviai judančių vietų (medžiai, krūmai, mirksinčios šviesos).
Vietos su atribotomis ar aiškiomis teritorijomis, tokios kaip tvora, parduotuvių įėjimai, garažo vartai, geležinkeliai, greitkeliai, yra idealios kamerų montavimui. Tačiau net ir neturint aptvertos teritorijos, vis tiek galima stebėti savo teritorijas. Tinkamas montavimo pasirinkimas taip pat yra svarbus perimetro stebėjimui. Rekomenduotinas montavimo aukštis yra ne mažiau nei ~3 metrai, o kameros palenkimas žemyn apie 45 laipsnius. Tačiau daug kas priklauso nuo kameros objektyvo ir jūsų teritorijos. Žinoma, reikia nepamiršti, kaip vietovė atrodys nakties metu. Labai svarbu pasirinkti tinkamą objektyvą, kuris sugebėtų matyti kuo daugiau jūsų teritorijos. Dažniausiai vienos kameros neužtenka, tad rekomenduojama tinkamai įsivertinti teritorijos plotus, norus, šviesos šaltinius, kad užtikrintumėte visos teritorijos stebėseną. Atminkite esminę taisyklę: kuo kamera mato plačiau, tuo toliau yra mažesnis vaizdo detalumas.