KASKO draudimas yra sudėtinga draudimo rūšis, apimanti daugybę niuansų, susijusių su žalos atlyginimu. Nors daugelis vairuotojų moka draudimo įmokas ir yra įsitikinę, jog tai yra garantija, kad jie gaus draudimo išmokas už padarytą automobiliui žalą, statistika rodo, kad iš dešimties avarijų tik vienas vairuotojas gauna teisingai apskaičiuotą draudimo kompensaciją. Kitais atvejais draudimo žalos įvertinimas būna neobjektyvus, o išvados neatitinka tiesos.
KASKO draudimo esmė ir atlyginami nuostoliai
KASKO draudimas yra skirtas atlyginti nuostolius, padarytus Jūsų automobiliui. Priklausomai nuo pasirinktos draudimo bendrovės KASKO sąlygų, draudimo suma apskaičiuojama pagal visuotinai patvirtintą rinkos vertę draudiminio įvykio dieną. Ši draudimo rūšis suteikia galimybę asmenims (draudėjams) apsaugoti savo transporto priemonę nuo netikėtų ir rizikingų gyvenimo atvejų, leidžiant pasirinkti labiausiai tinkančias sąlygas iš skirtingų kompanijų.
Draudimo bendrovė atlygina žalą dėl įvairių įvykių, tokių kaip avarija, stichinės nelaimės (pvz., liūtis, hidrosmūgis), ar trečiųjų asmenų nusikalstama veika. Svarbu pažymėti, kad draudiminiai įvykiai ir taisyklės, nurodytos KASKO draudimo taisyklėse, skiriasi priklausomai nuo draudimo kompanijos.
Draudimo išmokų apskaičiavimas ir problemos praktikoje
Portalas kauno.diena.lt yra aprašęs istoriją, kai elektromobilio "Tesla" vairuotojas, po nepataisomai pažeisto automobilio avarijos, tikėjosi, kad draudimas padengs nuostolius. Tačiau elektromobilio savininkui teko nusivilti, nes draudimas apskaičiavo gerokai mažesnę išmoką (apie 15 tūkst. eurų), nepaisant to, kad tiek "Teslos" atstovai Vokietijoje, tiek Lietuvoje dirbantys nepriklausomi turto vertintojai pateikė išvadas, jog elektromobilis pažeistas taip, kad jo remontuoti neapsimoka ir jis nebegali toliau dalyvauti eisme.
Lietuvos vertintojų rūmų (LVR) atstovai, nepriklausomi vertintojai, stebėjosi, kad į jų išvadas draudikai numojo ranka ir turto vertinimo ataskaitą ignoravo. Pasak jų, jei automobilio negalima remontuoti dėl saugumo, draudimas turėtų padengti visus nuostolius, o ne atlyginti vidutinę rinkos kainą arba perduoti draudėjo nuosavybėn analogišką transporto priemonę, ypač kai KASKO taisyklėse nenurodyta, kad bus atlyginta tik automobilio vidutinė vertė.
Nepriklausomų turto vertintojų vaidmuo
Apie automobilių pardavimų aikšteles 🚘🫵👊| AUTOpatikros.lt || Važiuojam AUTO
Nepriklausomo automobilių eksperto darbas yra susijęs su visų konkrečių kelių eismo įvykio aplinkybių tyrimu, o pagrindinė užduotis yra ištirti padarytą žalą ir nustatyti sumą, kuri turės būti sumokėta už automobilio remontą. Nepriklausomi turto vertintojai viską nuodugniai apžiūri, jei reikia, ardymo ir kėlimo ant keltuvo būdu, bei nustato žalą vadovaudamiesi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu ir vertinimo metodika. Į tai įeina rinkos, atkuriamųjų kaštų, likutinė ir kitos vertės.
LVR atstovai pabrėžia, kad nepriklausomų turto vertintojų kvalifikacija negali kelti abejonių, nes jie laiko kvalifikacinius egzaminus ir turi techninį išsilavinimą bei licencijas, o draudimo ekspertams nereikia jokio išsilavinimo ar kvalifikacijos. Jie mano, kad draudimas turėtų į juos žiūrėti ne kaip į priešus, bet kaip į pagalbininkus, o vertinimo ataskaita turėtų būti svaresnis ir didesnę įrodomąją reikšmę turintis dokumentas nei serviso sąmata.
Draudikų ir servisų skaičiavimo skirtumai
Pasak nepriklausomų turto vertintojų, servisų atstovai surašo preliminarią sąmatą, pagal kurią draudimas ir išmoka klientams. Tačiau remontuoti už tokias sumas servisai nesutinka, kadangi automobilio remonto kaštai paprastai būna žymiai didesni ir kokybiškai suremontuoti reikia didesnės pinigų sumos. Susidaro situacija, kad servisų atstovai hipotetiškai apskaičiuoja remonto kainą, ir jei žmogus kitur tvarkosi automobilį, jam siūloma ta mažoji suma.
Draudikai taip pat skaičiuoja, kokiu tarifu bus apmokėtas serviso darbuotojų darbas. Paprastai jie skaičiuoja, kad be PVM servisui už valandą turėtų būti skirta apie 20 eurų, nors vidutinis užmokestis rinkoje siekia apie 30 eurų be PVM mokesčio.
Draudimo įmonių pozicija ir teismų praktika
Draudimo kompanijos, apskaičiuodamos padarytą žalą, taiko įvairius metodus ir būdus. Jos vertina ne tik nukentėjusiojo pateiktas nuotraukas, bet ir savo nurodyto serviso partnerio, kuriam pristatomas apgadintas automobilis, išvadas, apgadintą automobilį apžiūri ir draudimo įmonės darbuotojai, remiasi ilgamete ir kasdiene praktika administruodamos draudžiamuosius įvykius.
Suformuotoje teismų praktikoje nurodoma, kad turto vertintojo ataskaita nėra aukštesnės galios įrodymas ir yra lygiavertis draudimo bendrovės skaičiavimams, remonto įmonių skaičiavimams ar kitiems šalių pateiktiems įrodymams. Ginčo atveju kiekvienas iš įrodymų yra vertinamas ir lyginamas su kitu.
Teismų praktikoje pažymima, kad draudimo bendrovių ekspertų vertinimas yra tinkamas ir nelaikomas prastesniu nei turto vertintojų. Draudimo bendrovių darbuotojai, autoservisų ekspertai, vertinantys nuostolio dydį, neprivalo turėti turto vertintojo licencijos, kad tinkamai nustatytų nuostolio dydį. Vis dėlto yra buvę atvejų, kai draudimo bendrovės ekspertais samdo ir sudaro darbo sutartis su kvalifikuotais turto vertintojais.
Draudimo įmonės visada vertina visus pateiktus dokumentus ir duomenis, įskaitant ir turto vertintojų ataskaitas, ir pačios yra suinteresuotos turėti tinkamos kvalifikacijos specialistus, kitaip atsiranda nemažai rizikų - pavyzdžiui, pralaimėti bylą teisme ir patirti dideles išlaidas bei reputacinę žalą.
Žalos nustatymas ir apžiūros būdai
Pagal draudimo atlyginimo taisykles, po pranešimo apie eismo įvykį draudikai per tris darbo dienas privalo apžiūrėti transporto priemonę ir surašyti apžiūros ataskaitą bei pateikti ją susipažinti nukentėjusiam. Apžiūros būdą nulemia transporto priemonės sugadinimų pobūdis, automobilio vieta ir susitarimas su klientu.
Automobilis gali būti apžiūrimas draudimo bendrovės atstovų, taip pat gali būti vertinamos pateiktos sugadinimų nuotraukos ar autoservisų įvykdytos apžiūros aktai. Jei sugadinimai yra nedideli, siekiant operatyvumo, nuostolio įvertinimas, kliento sutikimu, gali būti atliekamas nuotoliniu būdu pagal pateiktas nuotraukas. Tačiau jeigu sugadinimai yra sudėtingi, apžiūrą gali atlikti draudimo bendrovės atstovas. Jeigu konkrečiu atveju kažkuris iš apžiūros būdų yra nepakankamas ar tarp šalių kyla ginčas dėl sugadinimų apimčių, gali būti pasirenkamas kitas apžiūros būdas.
Suderinus remonto darbų apimtis ir kainą, būtent už tokią sumą automobilis ir yra suremontuojamas. Itin išimtiniais atvejais gali pasitaikyti, kad remonto darbų sąmata padidėja. Tai nutinka dėl objektyvių priežasčių - nepavykus pašalinti defektų planuotu būdu, pasikeitus užsakomų dalių kainai, paaiškėjus, kad yra papildomų defektų.
Didžiajai daliai žalų nustatyti nereikalinga turto vertintojo kvalifikacija, pavyzdžiui, kai įvykio metu apgadinama viena ar kelios detalės (stiklas, žibintas, veidrodėlis ar pan.). Tokiu atveju žalos dydį sudaro detalės kaina, nusidėvėjimas ir remonto darbai.
Dalių nuvertėjimas ir franšizė
Dalių nuvertėjimas norma procentais yra svarbi KASKO draudimo dalis, kuri skiriasi tarp skirtingų draudimo kompanijų. Pavyzdžiui, PZU ir ERGO transporto priemonių dalių nusidėvėjimas procentais pagal metus yra skirtingai pateikiamas. Taip pat draudimo sutartyse numatoma franšizė (išskaita), kurią draudėjas sumoka pats, o likusią dalį - draudimo bendrovė.
Ginčų sprendimas ir vartotojų teisės
Visi, kurie nesutinka su draudimo įmonių siūloma kompensacija, pirmiausiai gali išsakyti savo pretenzijas bendrovei. Jeigu pastaroji nesutiktų su argumentais, galima kreiptis į Lietuvos banką arba teismą. Turto vertinimas, žalos dydžio nustatymas ir draudimo išmokos apskaičiavimas nėra tapatūs dalykai.
Atkreipiame dėmesį, kad turto vertintojai vertina turtą, o ne žalą, jie nevertina visų eismo įvykio aplinkybių, mažinančių įvykio kaltininko atsakomybę arba įrodančių, kad dėl žalos atsiradimo iš dalies atsakingas ir pats nukentėjęs asmuo. Įstatymai draudimo kompanijoms nenumato vadovautis nepriklausomų turto vertintojų sudarytomis turto vertinimo ataskaitomis.
Nepriklausomų turto vertintojų išvados yra svarbus argumentas, tačiau nėra absoliuti tiesa, kurią draudimo įmonės būtų įpareigotos aklai vykdyti. Draudimo įmonės visada vertina visus pateiktus dokumentus ir duomenis, įskaitant ir turto vertintojų ataskaitas.
Jei klientas nesutinka su draudimo bendrovės apskaičiuota suma ar siūloma patirtų nuostolių ar žalos kompensavimo suma dėl automobilio apgadinimo, išmokomis pagal transporto priemonių savininkų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis ar savanoriško transporto priemonių KASKO draudimą, rekomenduojama kreiptis į nepriklausomą automobilių ekspertą. Jokiu būdu negalima sutikti su neteisingai apskaičiuota pinigų suma, nes tada kelio atgal tiesiog nebebus.
Draudimo įmonių palyginimas
KASKO draudimo pasiūlymai skiriasi tarp įvairių draudimo bendrovių, tokių kaip ERGO, PZU, BTA, Compensa ir IF. Pavyzdžiui, ERGO teikia draudėjams ypač patogią paslaugą - draudimo įvykių administravimą visą parą, o PZU atlygina žalą, jei kaltininkas pabėgs iš įvykio vietos. ERGO atlygina žalą už neturtinę žalą (patirtus fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus), jei draudėjas bus apsidraudęs vairuotojo civilinės atsakomybės savanoriškuoju draudimu.
Palyginus, pavyzdžiui, 2005 metų automobilio "Toyota Corolla" KASKO draudimo pasiūlymus, pigiausias draudimas yra ERGO, o brangiausias - Compensos draudime. Tačiau įvertinus ir palyginus draudimo sąlygas bei papildomas draudimo paslaugas, IF draudimas už vidutinę kainą gali būti patrauklesnis, nes į jo draudžiamuosius įvykius, tokius kaip avarija, stichinės nelaimės, trečiųjų asmenų nusikalstama veika, įeina į draudimo kainą be papildomo mokesčio.
Draudimo procesų automatizavimas
Draudimo versle vis intensyviau naudojami nauji technologiniai sprendimai, leidžiantys daugybę iki tol fizinio dalyvavimo reikalavusių veiksmų atlikti nuotoliniu būdu. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymas pasitelkiant technologijų pagalbą savaime nėra problema. Problema būtų netiksliai įvertinta žala.