Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims net nesusimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo. Tuo pažeidžiame draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį.
Toks šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui - užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą.
Draudėjo pareigos ir draudimo rizikos pasikeitimas
Informacijos teikimas draudikui
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau - TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtina draudėjo pareiga pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę.
Pareiga informuoti apie rizikos padidėjimą
Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d. Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką.
Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje nurodo, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui.
Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką.
Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.
Draudimo įmokos nustatymas ir rizikos vertinimas
Šios nuostatos buvo ne kartą nagrinėtos ir aiškintos teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai.
Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2013).
Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2014).
Draudiko atgręžtinis reikalavimas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
Teismų praktikos pavyzdžiai
Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų (2014 m. kovo 4 d. civilinė byla Nr. 3K-3-55/2014) buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims. Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Šioje byloje buvo įvertintas draudimo sutarties pažeidimo pobūdis - t. y. kaip pagrindą priteisti iš kasatoriaus maksimalią teisės aktuose nustatytą išmokėtos sumos dalį teismas nurodė tai, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu. Pabrėžtina, kad tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką.
Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje (2016 m. liepos 15 d. civilinė byla Nr. e3K-3-380-969/2016) teismas pažymėjo, kad savaime negalima visais atvejais laikyti, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Šioje byloje teismas vertino, kokio išmokėtos draudimo išmokos dydžio gali reikalauti draudikas tuo atveju, kai transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu buvo 27 metų amžiaus ir turėjo 6 metų vairavimo stažą, tuo tarpu draudimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad transporto priemonę vairuos ne jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir turintis ne mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą asmuo. Teismas pažymėjo, kad tai reiškė, jog draudimo rizika dėl nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo amžiumi ir vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui iš kasatoriaus priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir taikydamas draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, teismas nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc.
Kasko draudimo ypatumai ir padangų nusidėvėjimas
Padangos montavimas
Pavasaris - ne tik šiltesnių orų, bet ir po žiemos atsivėrusių duobių gatvėse metas. Atsainiai prižiūrėtuose kelio ruožuose duobės tampa tokios gilios ar aštrios, kad vairuotojai dažnai ne tik prakerta padangą, bet ir smarkiai apgadina brangius ratlankius. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, nuostolius už pradurtą padangą gali padengti savivaldybė (jei žala kilo dėl kelio būklės) arba draudimo bendrovė, kurioje automobilis apdraustas Kasko draudimu.
Problemos dėl padangų nusidėvėjimo vertinimo
Vis dėlto, su portalu tv3.lt susisiekęs vairuotojas piktinosi, kad draudimo bendrovės naudoja neaiškius vertinimo metodus, kuomet reikia atlyginti nuostolius. Pasak jo, pramušus vieną padangą, kompensacija buvo sumažinta net 50 proc., nes protektoriaus gylis nesiekė 7 mm. „Juokingiausia, kad automobilis iš gamyklos išvažiavo turėdamas padangas, kurių originalus protektoriaus gylis yra tik 6 mm“, - sakė pašnekovas. Anot jo, tai reiškia, kad net ką tik įsigytai, nenaudotai padangai gali būti pritaikytas ženklus nusidėvėjimas. Vairuotojas taip pat teigia, kad dėl jam nesuprantamo sprendimo kreipėsi į draudimo bendrovę, tačiau atsakymas buvo šabloniškas ir formalus: „Tokia metodika, tokios lentelės.“ Tačiau toks draudimo bendrovės pasiteisinimas vairuotojo neįtikino: „Niekaip nesuprantu, kodėl draudimo kompanija taiko 50 proc. nusidėvėjimą padangoms automobiliui vos išvažiavus iš salono.“
Padangų vertinimas pagal techninę būklę
Pasak „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovo Giedriaus Petriko, padangų vertė nėra nustatoma vien pagal jų amžių - esą daug svarbiau įvertinti faktinę būklę. „Padangos yra specifinis transporto priemonės elementas, kurio vertės pokytis priklauso ne tik nuo amžiaus, bet ir nuo realios eksploatacijos“, - aiškina jis. Pašnekovas tikina, kad draudimo bendrovė taiko aiškią ir objektyvią metodiką, pagrįstą techniniais kriterijais - pirmiausia, protektoriaus gyliu. „Tai leidžia tiksliai nustatyti padangos nusidėvėjimą ir proporcingai taikyti vertės sumažinimą“, - pažymi G. Petrikas.
Jei žala padaryta tik padangai, tuomet taikoma atskira Kasko draudimo taisyklė. Tokiu atveju nusidėvėjimas vertinamas tiesiogiai pagal protektoriaus likutinį gylį. „Tačiau jeigu padanga pažeidžiama kartu su kitomis transporto priemonės dalimis, tuomet vadovaujamasi bendra Kasko taisyklių tvarka, kurioje numatyta, kaip taikomas nusidėvėjimas visai transporto priemonei“, - priduria jis.
Nors padangos vertinamos pagal vienodą metodiką, tam tikrais atvejais galima ir individuali peržiūra. „Jeigu klientas pateikia oficialius dokumentus, įrodančius, kad padanga nebuvo naudota arba turi specifinį gamyklinį protektoriaus gylį, tokie atvejai gali būti nagrinėjami individualia tvarka“, - sako G. Petrikas.
Ką daryti, jei vairuotojas nesutinka su draudiko vertinimu?
Kaip pabrėžia G. Petrikas, draudimo veikla remiasi aiškiomis vidinėmis procedūromis ir sutartyse numatytais principais. Vis dėlto, jei vairuotojas mano, kad sprendimas nėra objektyvus, jis turi teisę inicijuoti nepriklausomą žalos vertinimą. „Draudėjas gali kreiptis į nepriklausomus ekspertus ir savo lėšomis užsakyti žalos įvertinimą. Gavus svarų pagrindimą ir argumentus, sprendimas gali būti peržiūrėtas ir pakeistas. Tačiau reikia pažymėti, kad tokia praktika taikoma gana retai“, - teigia jis. Pasak G. Petriko, tokie atvejai yra pavieniai ir konkrečiai susiję su individualiomis situacijomis, todėl apie juos plačiau pakomentuoti negalėjo.
Automobilių draudimo rūšys ir jų ypatumai
Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas
Privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draudžiama automobilio valdytojo civilinė atsakomybė, o žala atlyginama tretiesiems asmenims. Atsitikus eismo įvykiui (jeigu dėl jo aplinkybių tarpusavyje sutariama), jį fiksuoti ir aprašyti reikia eismo įvykio deklaracijoje, kurią išduoda visos transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę draudžiančios bendrovės. Pildant šią deklaraciją, svarbu, kad ją pasirašytų visi eismo dalyviai, kad būtų nurodyti jų telefonų numeriai ir el. paštų adresai, pažymėtos faktinės eismo įvykio aplinkybės. Tačiau esama atvejų, kai deklaracijos pildymo neužtenka.
Atlyginamos žalos dydis, kai transporto priemonė sunaikinta, nustatomas iš transporto priemonės vertės iki draudiminio įvykio atėmus jos likutinę vertę po įvykio. Jei nusprendžiama sugadintą automobilį remontuoti, atlyginimo dydis nustatomas atsižvelgiant į remonto išlaidas. Kai žala padaryta asmens sveikatai, draudimo išmoka nustatoma pagal negautas pajamas, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sutrikdyta.
Privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokos dydis svyruoja. Jis priklauso nuo transporto priemonės savininko amžiaus, vairavimo stažo ir padarytų eismo įvykių skaičiaus, transporto priemonės naudojimo pobūdžio, variklio darbinio tūrio, markės, metų ir pan. Sutartis sudaroma ilgiausiai vieneriems metams, bet ją galima sustabdyti, o prireikus ir nutraukti.
Kasko draudimas
Kasko draudimas - tai automobilių draudimas, kuriuo savanoriškai apdraudžiamas kliento automobilis ar kita transporto priemonė. Vis dėlto verta atkreipti dėmesį, kad esama atvejų, kai nuostolių nepadengs joks draudimas ir jokia draudimo bendrovė. Pirmiausia tai tie atvejai, kai vairuotojas eismo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų.
Kodėl verta rinktis šią automobilių draudimo rūšį? Visų pirma klientas taip apsaugo savo į transporto priemonę investuotus pinigus. Be to, šis draudimas atlygina žalą net tuomet, jei kaltininkas nežinomas arba apsidraudusysis pats sukėlė avariją. Tačiau priimant sprendimą draustis Kasko draudimu, reikėtų įvertinti savo galimybes ir tokio draudimo reikalingumą, rizikos ir planuojamų draudimui išleisti lėšų dydį, visus teigiamus ir neigiamus padarinius bei gerai apsvarstyti draudimo sąlygas.
Kasko automobilių draudimo sutartis paprastai yra sudaroma 12 mėnesių laikotarpiui, tačiau prieš draudžiantis naudinga įvertinti savo ateities planus, kadangi draudžiant transporto priemonę ilgesniam laikui kai kurios bendrovės gali pritaikyti nuolaidų. Konkretų Kasko draudimo įmokos dydį įvertina paslaugos teikėjas (draudikas) atsižvelgdamas į tam tikrus rizikos kriterijus. Kaina svyruoja priklausomai nuo transporto priemonės pagaminimo datos, modelio, vairuotojo vairavimo patirties, ankstesnių draudiminių įvykių skaičiaus ir kt. Iki 2 metų amžiaus automobiliai gali būti draudžiami jų nauja verte, o senesniems draudimo sumos dydis apskaičiuojamas pagal rinkos vertę įvykio dieną.
Be to, dažnai galima pasirinkti franšizę (arba besąlyginę išskaitą) ir jos dydį. Tai nuostolių dalis, kurią kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju atlygina pats klientas, o draudimo bendrovė atlygina nuostolių dalį, viršijančią franšizės sumą. Klientas, pasirinkdamas franšizę, sumažina draudimo įmokos kainą.
Kasko draudimo kaina priklauso ne tik nuo automobilio, bet ir nuo pasirinktų apsaugų. Gera kaina turi atitikti vertę, už ką mokate. Tad pirkdami Kasko, atkreipkite dėmesį į tai, kokias draudimo apsaugas turėsite. Tinkamai sukomplektavus draudimą, net ir maža Kasko kaina turėtų garantuoti svarbiausias draudimo apsaugas.
Net ir ilgamečiams klientams kartais kyla klausimų apie automobilio remontą, nuostolių apskaičiavimą, išskaitos taikymą bei Kasko sutarties niuansus. Jei turite Kasko draudimą, pasitikslinti, kur bus remontuojamas automobilis, galite savo draudimo liudijime. O jei dar renkatės draudimo variantą, pagalvokite, ar norėtumėte remontuoti mūsų partnerių servise, ar savo pasirinktame. Pasirinkus remontą partnerių servise, nereikia sukti galvos dėl kokybiškos remonto paslaugos tiekėjo. Gaunate 12 mėn. garantiją. Pasirinkę šį variantą, negalėsite remontuoti bet kur.
Jei automobilis nėra naujas (72 mėn. ir senesnis), tai mūsų partneriai jį remontuodami naudos dėvėtas originalias arba naujas neoriginalias dalis. Net jei automobilis nenaujas ir apdraustas rinkos verte, Jums nereikės primokėti už naujų originalių dalių naudojimą remontui. Senesni nei 4 metų automobiliai bus remontuojami mūsų pasiūlytame autoservise. Jei automobilis bus neberemontuotinas ar pavogtas, nuostolį apskaičiuosime atsižvelgdami į analogiškų automobilių pirkimo-pardavimo kainas rinkoje įvykio dieną. Jei automobilis bus neremontuotinas ar pavogtas, nuostoliu laikysime automobilio pirkimo sutartyje nurodytą kainą. Pvz.: jei automobilis yra senesnis nei 6 metais, jis remontuojamas naudojant dėvėtas originalias arba naujas neoriginalias dalis. Pageidaudami naujų originalių dalių, turėsite padengti dėvėtų ir naujų dalių kainos skirtumą.
Remonto išlaidas apskaičiuosime pagal serviso pateiktus ir su mumis suderintus šių išlaidų dokumentus, neatsižvelgdami į remontuojant keičiamų automobilio dalių nusidėvėjimą. Išskaita Kasko draudime gali būti 150 Eur, 200 Eur arba 300 Eur. Pasitaiko situacijų, kai klientai kreipiasi dėl vieno draudžiamojo įvykio, tačiau automobilio apžiūros metu paaiškėja, kad dalis sugadinimų padaryta ne vienu metu, ne per tą patį įvykį - pažeidimai yra skirtingų tipų, skiriasi jų aukščiai, gyliai, kryptis, vieta. Išskaita taikoma kiekvienam draudžiamajam įvykiui. Todėl net jei į mus kreipiamasi tik vieną kartą, jei remontuosime ar mokėsime išmoką už kelių įvykių padarytus sugadinimus, išskaitas taip pat taikysime kelias - už kiekvieną įvykį atskirai.
Papildomą (ne gamykloje sumontuotą) įrangą apdraudžiame automatiškai. Taip pat galite rinktis kompensaciją alternatyvioms transporto paslaugoms. Sumokėdami draudimo įmoką, Jūs patvirtinate, kad draudimo sutartyje nurodyti teisingi duomenys ir susipažinote su draudimo taisyklėmis. Kasko draudimo taisyklėse yra nurodyti atvejai, kada reikia informuoti apie pasikeitusias aplinkybes (t. y. +370 5 210 8800 ir el. paštu).
Teismų praktika ir Kasko taisyklių aiškinimas
2008 m. sausio 25 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008 UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ v. UADB „Ergo Lietuva“ konstatavo, kad vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą; taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi.
Kolegija patvirtino, kad draudiko atsisakymas mokėti draudimo išmoką dėl to, kad ieškovas autobusą eksploatavo neatlikęs autobuso gamintojo eksploatavimo instrukcijoje numatytų techninės priežiūros darbų, kas draudiko nuomone lėmė nepakankamą dešinio rato guolio tepimą, padidėjusią mechaninę trintį ir (ar) strigimą ir autobuso užsidegimą bei sudegimą, yra nepagrįstas. Draudikas savo atsisakymą motyvavo taisyklių nuostata, kad transporto priemonės Kasko draudimas neapima žalos, kuri atsirado dėl gedimų pačioje transporto priemonėje ją eksploatuojant, t.y. draudikas nepagrįstai laikė, kad gaisras, kilęs dėl gedimų pačioje transporto priemonėje ją eksploatuojant, yra nedraudiminis įvykis.
tags: #kasko #taisykles #priestarauja #istatymui