Istorija apie motociklus prasideda dar XIX amžiaus viduryje, kuomet vyko pramonės revoliucija ir sparčiai tobulėjo vidaus degimo varikliai. Nors pirmasis automobilis buvo sukurtas 1885 m. K. Benzo, jau 1886 m. G. Daimleris pristatė savo inovaciją - pirmąjį pasaulyje motociklą, pavadintą „Petroleum - Reitwagen“.
Pirmasis motociklas ir jo ypatumai
Šis pirmasis motociklas buvo iš medžio pagaminta konstrukcija. Medinis rėmas su grakščiai išlenkta priekine dalimi, mediniai vienodo dydžio ratai su dešimčia medinių stipinų, medinė priekinio rato šakė, medinės paminos ir du maži ratukai, prilaikantys ekipažą, kad šis nenuvirstų ant šono. Iš metalo buvo tik variklis. Jis buvo vieno cilindro, 264 cm³ talpos ir turėjo vos 0,5 arklio jėgos. Toks motociklas galėjo išvystyti nuo 6 iki 12 km per valandą greitį.
Virš variklio buvo įrengtas arklinis balnas, kuris atstojo sėdynę. Ant jo sėdėdamas vairuotojas sukinėjo vairą, sujungtą su priekine šake, kurioje buvo įtvirtintas priekinis ratas. Motociklininkas kojomis nesiekė žemės, todėl, norint išlaikyti pusiausvyrą, reikėjo atraminių ratukų šonuose. G. Daimlerio motociklo ratai buvo apauti geležiniais lankais.
Važiuoti pirmuoju motociklu buvo sunku: metalu kaustyti ratai slysčiojo, kadangi jokios amortizacijos, išskyrus balną, nebuvo, vairuotoją negailestingai kratė. Variklis dirbo neritmingai, mat tuo metu karbiuratorius dar nebuvo išrastas. Variklis siurbė orą bei pusiau pripildytame plokščiame degalų bake susidarančius benzino garus ir greitai perkaisdavo.
Motociklų evoliucija ir moderni samprata
Jau XX amžiaus pradžioje motociklas įgavo savitus konstrukcinius bruožus, prasidėjo motociklų gamyba pramoniniu mastu, ėmė plisti ir pavadinimas „motociklas“. Dabar motociklas apibrėžiamas kaip vienvietė arba dvivietė dviratė sausumos transporto priemonė be kėbulo su vidaus degimo varikliu, kurio cilindrų darbo tūris yra didesnis nei 49,8 cm³.
Motociklų sandara ir pagrindiniai mazgai
Motociklų sandara yra panaši. Visus motociklo mazgus jungia rėmas. Jis būna suvirintas iš plieninių plonasienių vamzdžių arba štampuotų detalių. Rėmo priekyje tvirtinama šakutė, prie jos - priekinis ratas ir vairas, užpakalyje - galinis ratas, ties viduriu - variklis, virš jo - kuro bakas.
Variklis būna karbiuratorinis arba su įpurškimu, dažniausiai 1-4 cilindrų, 2-4 taktų, aušinamas oru arba skysčiu. Pavarų dėžė paprastai būna 3-5 laipsnių, krumplinė. Sankaba - 1 skridinio, sausa arba kelių skridinių, panardintų alyvoje. Stabdžiai - būgniniai arba skridininiai.
Motociklas yra paprasta, pigi, greita ir ekonomiška transporto priemonė.
Motorolerių ir mopedų atsiradimas
Po Antrojo Pasaulinio karo, kai didmiesčių gatvėse pasidarė automobiliams ankšta, imta konstruoti motorolerius. Žodis „motoroleris“ sudarytas iš lotyniško žodžio „motor“ - variklis ir vokiško žodžio „rolen“ - riedėti. Taip pat imta konstruoti dar viena motociklų atmaina - mopedai bei motoriniai dviračiai. Žodis „mopedas“ sudarytas iš jau minėto žodžio „motor“ ir lotyniško žodžio „pes“ - koja.
Motociklų eksploatacija ir priežiūra
Dėl savo paprastos konstrukcijos motociklų eksploatacija nereikalauja daug lėšų ir pastangų. Motociklo eksploatacija yra pigesnė nei automobilių. Jo priežiūrai per metus reikia išleisti apie 1500 - 2000 litų. Vidutiniškai motociklai sunaudoja apie 4 litrus kuro šimtui kilometrų kelio. Į juos rekomenduojama pilti A95E markės benziną.
Teisingai eksploatuojant naujus motociklus, jų išvis nereikia remontuoti. Svarbu nepamiršti laiku techniškai aptarnauti motociklą, tada jo vertė nemažėja net 4-5 metus. Motociklo priežiūra kainuoja nedaug ir atliekama labai greitai: alyvą reikia pakeisti kas 6000 km, priekines stabdžių trinkeles - kas 6000-7000 km, po tiek pat nuvažiuotų kilometrų keičiama ir užpakalinė motociklo padanga.
Vidutiniškai naudoto motociklo, priklausomai nuo modelio, kaina per metus nukrinta apie 10 procentų. Tai paaiškinama tuo, kad Lietuvoje motociklai dyla palyginti lėtai, nes vasaros yra trumpos.
Motociklininko apranga ir saugumas
Mūsų klimatas, dėl trumpos vasaros, nepastovaus ir lietingo oro, yra nepalankus važinėti motociklais. Kad ir šiltą vasaros dieną, važiuojant reikia šilčiau rengtis, nuo skvarbaus vėjo apsisaugoti nuo galimo lietaus. Tuo tikslu yra parduodami specialūs odiniai kombinezonai ir odiniai drabužiai.
Viena iš svarbiausių motociklininko aprangos detalių - šalmas. Geras, apsaugantis nuo traumų avarijos atveju, šalmas - tai sudėtinga inžinierinė konstrukcija, privalanti atitikti griežtus saugumo reikalavimus. Europoje motociklų šalmams šiandien galioja ECE taisyklės NR. 22. Šiais metais aktualizuotos ir dabar žinomos kaip ECE 22.04. Nuo 1998 m. Vakarų Europoje gaminti ir pardavinėti šalmų be ECE 22.04. sertifikato bus uždrausta, bet kol kas sugriežtinti reikalavimai dar negalioja.
Kadangi svarbiausia šalmo funkcija - apsauga nuo smūgio, jų kevalo tvirtumas buvo bandomas dviem būdais. Pritvirtintas specialiame laikyklyje, šalmas 27 km/h greičiu krisdavo ir trenkdavosi į plokščią metalinę plokštę - šis bandymas imituoja smūgį į plokštą paviršių. Antras bandymas - šalmas tuo pat 27 km/h greičiu trenkdavosi į briaunotą metalinę plokštę, imituojant smūgį į nelygų paviršių.
Po išbandymų ekspertai pripažino, kad visi 12 šalmų modelių atitinka ECE 22.04. reikalavimus, bet geriausi yra trys modeliai - „BMW Systemhelm 3 Evoliution“, „Nolan N 90 GPX - Lite“, „Schubert Sun Racer“. Šiek tiek prastesni yra „AVG Q 3 PS“, „ARAI FV Plain“, „FM Superbike“, „KIWI K300“, „Marushin Faser“, „SHOEI XV Plain“, „Yamaha YEC Carbon“, „Uvex GP 500“. Šių šalmų kaina Vokietijoje - nuo 499 DM iki 769 DM, bet, kaip jau minėta, saugumas negali būti pigus.
Lietuvos keliuose ir miestų gatvėse pernai nukentėjo 310 motociklais važiavusių žmonių, iš jų 36 žuvo. Daugeliui medikai nustatė galvos traumas - mat motociklo avarija visada reiškia kritimą, o kelio danga, kaip žinome, yra kietesnė už žmogaus galvą. Be to, nemaža dalis nukentėjusių (o ir dar nenukentėjusių) avarijos metu buvo be šalmo arba šalmas nukrito, nes buvo neužsegtas.
Laimei, ne visi motociklais važinėjantys taip mąsto, todėl, leidžiantis kelionėn šia transporto priemone, apsirengiama deramai ir užsidedamas šalmas, iškart įgyjant ne kvailiojančio pleibojaus, o beveik kosmonauto ar naikintuvo piloto įvaizdį. Bet šalmas šalmui nelygu - neužtenka, kad jis gražus ir nespaudžia.
Priekinė atbraila pridengia akis nuo saulės ir lietaus, užpakalinė - sulaiko vandenį, kad nevarvėtų už apykalės. Nemažai reikšmės motociklininkui turi ir akiniai. Jie ypač reikalingi važiuojant vasaros pavakarį, kai ore apstu vabzdžių arba kai labai dulkėtas kelias. Gerai prilaikyti akiniai nevargina ir neerzina vairuotojo.
Visam veidui apsaugoti nuo vėjo gerai tinka nuleidžiamas plastmasinis skydas. Skydas prie šalmo tvirtinamas taip, kad galima jį pakelti arba nuleisti. Liemeniui, kojoms, rankoms apsaugoti nuo vėjo geriausiai tinka odinis arba odos pakaitalo specialus švarkas, su suveržiamais aulais batai. Megzta arba iš minkštos medžiagos pasiūta švarko apykalė netrina kaklo. Vartojamos ir minkštos skepetaitės. Po odiniais rūbais geriausia vilkėti šiltus ir minkštus vilnonius baltinius.
Lietpalčiai nenaudotini, nes jų skvernai plevėsuoja ir gali patekti į rato stipinus bei grandinę. Gaminami specialūs lietpalčiai motociklininkams, kurių skvernai atitinkamai susegti. Nemalonu, kai vėjas pučia į rankoves, todėl reikia mūvėti odines pirštines, kurios užeitų ant švarko rankovių iki alkūnių. Odiniai rūbai saugo motociklininką ir nuo nusibrozdinimų nuvirtus.
Lenktynėse motociklininkai susiveržia plačiu, vidurius saugančiu diržu. Kai tenka važiuoti su keleiviu ir dar vežti kuprinę, geriausiai kuprinę kabinti ne ant nugaros, bet ant krūtinės, kad nekliūdytų keleiviui. Ruošiantis turistinei kelionei, prie rėmo šonų, ties užpakaliniu ratu, prikabinami odiniai krepšiai, kelionės mantai sudėti. Bagažinę galima įrengti ir virš priekinio rato, ant jo sparno.
Motociklo ir automobilio avarijų palyginimas
Mažiausia motociklo avarija gali baigtis sunkiais motociklininko sužalojimais ir net mirtimi. Motociklininko nesaugo nei kėbulas, nei buferiai. Avarijos metu motociklininkas krinta ant kelio arba atsitrenkia į kitą transporto priemonę, medį, stulpą, patenka po ratais. Reikia atsiminti, kad automobilio avarijoje visada nukenčia automobilis, keleiviai gali išlikti net nesužeisti, o motociklo avarijoje visada nukenčia motociklininkas.
Motociklas mažesnis už automobilį, todėl vairuotojai ir pėstieji sunkiau ir vėliau pastebi motociklą, negu automobilį. Dažni atvejai, kai automobilio vairuotojas daro kairįjį posūkį, nepastebėjęs ir nepraleidęs iš priekio atvažiuojančio motociklo. Tad motociklininkas turi įdėmiai stebėti kitų vairuotojų ir pėsčiųjų elgesį ir atspėti jų ketinimus.
Eismo saugumas ir techninė priežiūra
Reikia būti atsargiam ir kaime, kur arti kelių rišami gyvuliai. Negalima staiga keisti važiavimo eilės, sukti nepažiūrėjus, kas darosi užpakalyje. Eismo saugumui dar reikšmės turi tvarkingi stabdžiai, stop, posūkių ir garsiniai signalai, užpakalinis bei priekiniai žibintai.
Motociklininko rūbai, ypač šalmas, turi būti kuo šviesesni, ryškesni, kad kiti vairuotojai iš tolo ir ypač tamsoje jį pastebėtų. Kad motociklo niekas kitas nenuvažiuotų, geriausia užrakinti vairą arba ratą. Tam tikslui gaminamos specialios spynos.
Važiavimo ypatumai slidžiu keliu
Važiuojant be priekabos slidžiu keliu, lengva nuvirsti. Ypač reikia saugotis apledėjusių ruožų, atsitiktinių alyvos dėmių ant asfalto, moliu arba durpėmis užterštų vietų. Tokius ruožus geriausia pravažiuoti nestabdant bei išminus sankabą ir nesukiojant vairo. Įsidėmėtina, kad vasarą, tik pradėjus lyti, iškritus rasai, kelias būna slidesnis, negu stipriai lyjant.
Motociklų vaidmens kaita Lietuvoje
Prieš gerą dešimtmetį Lietuvoje motociklų skaičius buvo šešiaženklis. Tačiau didelė gyventojų dalis iš tiesų naudojo savo motociklus kaip transporto priemones, ir ne tik į darbą nuvažiuoti, bet ir tolimoms kelionėms. Motociklo ekonomiškumas ir maža kaina buvo prieinami tiems žmonėms, kurie neįstengė nusipirkti tuo metu žymiai brangiau kainavusio automobilio. Tarybų Sąjungoje pagamintas motociklas kainavo iki 10 kartų mažiau nei automobilis. Tuo galima paaiškinti faktą, kad 1975-1990 m. Lietuvoje motociklų buvo įregistruota daugiau nei 200 tūkstančių.
Tačiau jau 9 dešimtmetyje, sparčiau didėjant automobilizacijai, motociklų skaičius ėmė mažėti. Be to, nuo 1990 m. į Lietuvą buvo pradėti įvežti pigūs automobiliai, kurie ilgainiui visiškai išstūmė tarybinius motociklus. Kadangi dauguma gyventojų motociklų neišregistravo, o tiesiog paliko juos kaip metalo laužą, Kelių policijos apskaitoje iki pat 1995 m. buvo per 170 tūkstančių motociklų.
Galima drąsiai teigti, kad masinė automobilizacija ir palyginti nedidelė automobilių kaina lėmė motociklų išstūmimą iš rinkos. 1995 m., įvedus Lietuvoje naujus valstybinio numerio ženklus, visos transporto priemonės privalėjo būti perregistruojamos.
Didėjant automobilizacijai, pagrindine transporto priemone tampa lengvasis automobilis. Jis yra žymiai praktiškesnis nei motociklas. Jis nėra toks priklausomas nuo oro sąlygų, galima eksploatuoti žiemą, lyjant ar sningant. Be to, lengvojo automobilio talpa ir keleivių skaičius žymiai lenkia motociklą. Ėmus įvežti į Lietuvą didelį kiekį pigių, naudotų automobilių iš Europos, vis daugiau žmonių kaip transporto priemonę pasirinko automobilį, o ne motociklą. Nuo pat 1975 m. lengvųjų automobilių skaičius ėmė pastoviai augti. Per 25 metus Lietuvoje jis padidėjo nuo 100 tūkstančių iki 1 milijono.
Motociklų atgimimas ir jų privalumai
Tačiau dabar vėl pradėta atsigręžti į motociklus. Jie turi ir savitų privalumų. Motociklai mažiau teršia orą, mažai naudoja degalų ir gerokai leidžia sutaupyti laiką esant „kamščiams“. Jie yra dinamiškesni nei automobiliai. Šių savybių dėka motociklai turi savo panaudojimo sferą. Užsienyje jie naudojami pašto siuntų ir kurjerių paslaugų versle, smulkių prekių ir maisto pristatymui į namus.
Iki šiol Lietuvoje motociklai kaip specializuota transporto priemonė buvo naudojami ne itin plačiai. Pagrindinė priežastis buvo ta, kad iki 1995 m. vyravo prekyba NVS ir Rytų Europos gamybos motociklais, kurie šiam tikslui netiko, o specializuotų naujų vakarietiškų motociklų salonų nebuvo. Ši motociklų rinkos dalis turėtų augti, nes atsiranda daugiau salonų, siūlančių ir specialaus panaudojimo motociklus bei atitinkamą įrangą.
Sumažėjus motociklo kaip transporto priemonės reikšmei, šiai prekei imtas suteikti visai kitas pobūdis. Parduodant motociklus vis labiau akcentuojamas socialinis motyvas. Šiandien motociklas tampa ne tik transporto, bet ir turizmo, laisvalaikio praleidimo, savęs įprasminimo bei sporto priemone. Daugumai žmonių motociklas asocijuojasi su praeitimi, primindamas tuos laikus, kai motociklai sudarė didžiąją transporto priemonių dalį. Be to, svarbu yra priminti, kad motociklas tai - jaunimo transporto priemonė. Motociklus galima vairuoti jau nuo 16 metų.
Kadangi per 5 pastaruosius metus motociklų skaičius vidutiniškai nusistovėjo ties 20 tūkstančių riba, galima spręsti, kad kaip transporto priemonės, motociklus naudoja būtent ši dalis vairuotojų. Ji turėtų nežymiai augti, vis labiau įsisavinant efektyvų motociklų panaudojimą miestų sąlygomis. Mano manymu, perspektyvoje motociklų skaičiaus didėjimą lems socialiniai faktoriai. Didelis rinkos augimas būtų, motociklus įsigyjant turizmo, laisvalaikio praleidimo, pramogų tikslais.
Transporto priemonių klasifikacija ir reikalavimai
Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatančia motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus, parengti Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimai. Šie reikalavimai taikomi Lietuvos Respublikoje gaminamoms vienetinės ir smulkiaserijinės gamybos, šalyje eksploatuojamoms, perdirbtoms ir perdirbamoms, taip pat iš užsienio įvežamoms transporto priemonėms.
M - paruoštos eksploatuoti transporto priemonės masė (kg) - transporto priemonės su kėbulu arba važiuoklės su kabina, jei gamintojas nesumontavo kėbulo, ir sukabintuvo, jei jį sumontavo gamintojas, masė, įskaitant aušinimo skysčio, alyvos, 90 proc. kuro, 100 proc. kitų skysčių (išskyrus naudojamą techninį vandenį), instrumentų komplekto, atsarginio rato ir vairuotojo (75 kg) mases.
N - sėdimų vietų skaičius, neskaitant vairuotojo.
N3 klasė - transporto priemonė kroviniams vežti, kurios techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė didesnė kaip 12 t (sunkusis krovininis automobilis).
Kategorija G - padidinto važumo transporto priemonės (visureigiai). Visureigiais vadinamos M ir N kategorijos transporto priemonės, kurios atitinka tam tikrus reikalavimus, nurodytus šių Reikalavimų 1 priede.
Transporto priemonės kėbulų tipų kodavimas ir apibrėžimas:
- AA - sedanas
- AC - mikroautobusas
- AD - dvivietis
- AE - su nudengiamu viršumi
- AG - limuzinas - transporto priemonė, kurios bendrasis ilgis - nuo 6 iki 12 metrų.
DC - centrinės ašies priekaba - priekaba, kurios grąžulas standžiai sujungtas su pačia priekaba ir kurios ašis (-ys) yra kiek galima arčiau pakrautos transporto priemonės svorio centro, todėl nedidelė statinės vertikaliosios apkrovos dalis, ne didesnė kaip 10 proc.
Visų tipų priekabų bei puspriekabių kėbulai pagal savo paskirtį koduojami ir apibrėžiami analogiškai kaip ir sunkvežimių BA kėbulų tipų kodai (išskyrus L kategorijos transporto priemonės priekabas). Priekabų ir puspriekabių paskirtis koduojama trečiu žymeniu, pvz.: DAK - puspriekabė-šaldytuvas; DCG - centrinės ašies priekaba-konteinervežis; DBB - priekaba-furgonas.
SA - gyvenamasis automobilis - specialiosios paskirties M kategorijos transporto priemonė, kurioje įrengta gyvenamoji patalpa su sėdimomis vietomis, stalu, miegamomis vietomis (gali būti padarytos iš sėdimų vietų), virtuvės ir maisto saugojimo įranga.
SS - valymo automobilis - transporto priemonė su specialia įranga keliams ir šaligatviams valyti bei ledui šalinti.
Transporto priemonės kodą sudaro trys dalys: pirmosios dvi kodo dalys susideda iš ne daugiau kaip trijų žymenų, paskutinė - iš dviejų.
tags: #automobiliai #motociklai #bendras #zodis