Transporto priemonių techninė apžiūra (TA) yra esminė saugaus eismo užtikrinimo dalis, o techninės apžiūros centrų (TAC) įkūrimas ir valdymas reikalauja specifinės patirties ir investicijų. Lietuvoje ši sistema turi ilgą istoriją ir nuolat tobulinama, siekiant efektyvumo ir skaidrumo.
Lietuvos techninės apžiūros sistemos raida
Lietuvos transporto priemonių techninės apžiūros sistema pradėta kurti 1993 m., kai šią funkciją perėmė Susisiekimo ministerija iš Vidaus reikalų ministerijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 418 techninės apžiūros vykdymas ir priežiūra buvo perduota Susisiekimo ministerijai. Pagal jos parengtą techninės apžiūros centrų steigimo ir darbo tvarką bei norminius techninius dokumentus, Lietuvos teritorija buvo suskaidyta į 10 zonų, kurios beveik atitiko vėliau įsteigtų apskričių ribas.
1994 m. vasarį darbą pradėjo Vilniaus TAC (Lietuvos ir Vokietijos bendrovė „Tuvlita“), techninę apžiūrą vykdžiusi Vilniaus mieste, o nuo 1995 m. - visoje Vilniaus zonoje. Tais pačiais metais Susisiekimo ministerijos pavedimu Švietimo ir mokslo ministerija bei Vilniaus TAC įsteigė konsultacinę įmonę „Transporto studijos“. 1994-1995 m. 10-yje šalies zonų buvo įkurti techninės apžiūros centrai (TAC): bendrovės „Kauno TAC“, „Panevėžio TAC“, „Skirlita“, „Šiaulių TAC“, „Tauragės TAC“, „Techalga“, „Telšių TAC“, „Transkona“, „Tuvlita“ ir „Utenos TAC“.
Dabartinė techninės apžiūros sistema ir infrastruktūra
Nuo pat susikūrimo intensyviai plėtojama techninės apžiūros sistemos infrastruktūra. Šiuo metu veikia proporcingai šalies teritorijoje išsidėstęs 68-ių techninės apžiūros centrų ir stočių tinklas, garantuojantis ne ilgesnį kaip 30 km atstumą iš bet kurios šalies vietos iki artimiausio techninės apžiūros punkto. TA sistemoje dirba daugiau kaip 400 aukštos kvalifikacijos specialistų. Kasmet šalyje atliekama apie 840 tūkst. pirminių ir 420 tūkst. pakartotinių techninių apžiūrų.
Lietuvoje eksploatuojamų lengvųjų automobilių amžiaus vidurkis siekia 14 metų. Iš pirmo karto TA patvirtinimą gauna apie 52 proc. transporto priemonių. Šiuo metu visos techninės apžiūros įmonės atitinka standarto LST EN ISO/IEC 17020:2004 reikalavimus, pagal kuriuos joms suteiktas „A” tipo kontrolės įstaigos statusas.
Technologijos ir duomenų valdymas
Šalies techninės apžiūros struktūroje įdiegta bendra techninės apžiūros informacinė sistema su centralizuota techninės apžiūros duomenų baze. Ji suteikia galimybes visoms TA įmonėms naudotis centrine techninės apžiūros duomenų baze bei keistis technine ir operatyvia informacija. Realizuoti duomenų mainai su Kelių transporto priemonių registru, Draudikų biuro, Valstybinės kelių transporto inspekcijos, Policijos informacinėmis sistemomis. Pastaruoju metu transporto priemonių valdytojų patogumui plečiamos ir diegiamos elektroninės paslaugos. Optimaliai išplėtota techninių apžiūrų sistema ir infrastruktūra, spartus šiuolaikinių technologijų diegimas lėmė visoje Europoje mažiausią techninės apžiūros kainą.
Naujo techninės apžiūros centro pavyzdys Radviliškyje
Radviliškyje duris atvėrė naujas transporto priemonių techninės apžiūros centras. Kaip teigiama pranešime spaudai, šiame techninės apžiūros centre įkūnyta visa per bendrovės „Šiaulių TAC“ tris veiklos dešimtmečius sukaupta patirtis, leidžianti kur kas efektyviau dirbti TA kontrolieriams ir komfortiškiau jaustis transporto priemonių savininkams.
„Šiaulių TAC“ direktorius Vaidotas Vaišvila pasakoja, kad lig šiol Radviliškyje dirbta nuosavose patalpose, tačiau jose trūko papildomos infrastruktūros: nebuvo erdvios laukimo aikštelės atvykstantiems, patogaus išvažiavimo, o įranga buvo gerokai susidėvėjusi ir morališkai pasenusi. Imtis reikiamos apimties atnaujinimo senosiose patalpose nebuvo prasmės, nes sunkiojo transporto stabdžių stendas su ašies iškėlimo - apkrovos imitavimo funkcija ten tiesiog fiziškai netilpo. Dėl šių priežasčių ryžtasi ieškoti naujos erdvės, kuri rasta prieš gerus pusantrų metų, leidimai statyboms gauti prieš pat pernykštes Kalėdas, o 2026-uosius pasitinkama jau visiškai įrengtoje TA stotyje.
Projektavimas ir įranga
Naująją TA stotį Radviliškyje projektavo architektas Viktoras Katarskis, jau įrodęs savo meistrystę statant TA stotis Kuršėnuose bei Kelmėje. „Šiaulių TAC“ vadovo teigimu, sukaupta patirtis ir techninės apžiūros procesų išmanymas leidžia kur kas greičiau rasti optimalius sprendimus, pavyzdžiui, kokios erdvės reikia vilkikams su puspriekabėmis manevruoti, kaip turėtų būti suformuota laukimo aikštelė, kur kokie inžineriniai tinklai turi būti sumontuoti ar kaip atrodyti klientams skirtos patalpos. V. Vaišvila džiaugėsi gavęs ne šiaip pastatą, o „gerą darbo įrankį“.
Į naująją trijų patikros linijų stotį (dvi skirtos lengviesiems automobiliams, o viena sunkvežimiams) investuota kiek daugiau nei 1,5 mln. eurų. Čia sumontuota pati moderniausia „Maha“ kompanijos patikros ir diagnostikos įranga. Lengvųjų automobilių stendas pritaikytas tikrinti ir keturračius, keltuvai su aukštikelčiais ir priekinės bei galinės ašies detektoriais. Stotis priims tiek iš anksto užsirašiusius automobilininkus, tiek atvykusius be išankstinės registracijos ir pasirinkusius luktelėti „gyvoje“ eilėje.
Korupcijos prevencija
Naujajame Radviliškio TA centre realizuotas dar vienas nepaprastai svarbus sprendimas, su kuriuo „Šiaulių TAC“ strategai eksperimentavo keletą pastarųjų metų: nuolatinė kontrolierių rotacija. „Nors Radviliškio TA stotyje darbuotojų skaičius išliks nepakitęs, kas dvi savaites čia dirbs vis kita kontrolierių komanda. Tai itin efektyvi korupcijos prevencijos priemonė, nes niekada niekas nežino, su kuo reikėtų bandyti „susitarti“. Be to, išvengiama situacijų, kai sąlyginai nedideliame mieste gyvenantys ir vieni kitus pažįstantys žmonės „vardan geros kaimynystės“ atlaidžiau žiūri į automobilio techninius trūkumus, ar, priešingai, - nei vieno kontrolieriaus rankose nesukoncentruojama perteklinė galia“, - akcentuoja „Šiaulių TAC“ direktorius.
Diskusijos dėl techninės apžiūros sistemos reformos
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Andriaus Bagdono pateikta iniciatyva reformuoti automobilių techninės apžiūros sistemą ketvirtadienį nesulaukė pritarimo po pateikimo ir buvo grąžinta iniciatoriui tobulinti. Tai buvo jau antras nesėkmingas bandymas inicijuoti automobilių techninės apžiūros sistemos reformą.
Seimo narys A. Bagdonas siūlė, kad automobilių techninės apžiūros paslaugas galėtų teikti daugiau įmonių, pavyzdžiui, autoservisai. Pateikdamas įstatymų pataisas jis sakė, kad siekiama visiems 1,5 mln. vairuotojų sudaryti galimybę gauti techninės apžiūros paslaugą lanksčiau ir greičiau. „Šiuo metu techninės apžiūros centrai yra suskirstyti regioniniu principu. Didmiesčiuose, kur vairuotojų yra daugiau, jie turi vienintelį pasirinkimą - užsiregistruoti ir laukti eilėse į patikros centrus. Nustačius net ir menkiausius neatitikimus, pakartotinei techninės apžiūros paslaugai grįžta apie pusę visų vairuotojų, kurie iš naujo privalo užsiregistruoti ir laukti eilėse. Tuo metu, pavyzdžiui, Lenkijoje kvalifikuoti autoservisai turi galimybę teikti šią paslaugą, tad atvykus į autoservisą ir nustačius smulkius neatitikimus šie yra greitai pašalinami vietoje“, - teigė A. Bagdonas.
Anot A. Bagdono, atsisakius techninių apžiūrų centrų kiekio ribojimo regioniniu principu, atsirastų galimybė ir kitoms akredituotoms įmonėms teikti tokias paslaugas. Pasak Seimo nario, tai paskatintų konkurenciją ir prisidėtų prie paslaugų kokybės gerinimo bei kainos mažinimo. „Šiais metais Konkurencijos taryba taip pat patvirtino, kad dabartinė sistema prieštarauja Konkurencijos įstatymui“, - pateikdamas projektą sakė A. Bagdonas.
Visgi, Seimo narys Antanas Vinkus nesutinka, kad atsiras konkurencija, ir mano, kad augs kaina. Jis taip pat pabrėžė kokybės klausimo svarbą. „Šiuo metu techninės apžiūros paslaugas galima gauti ir mažesniuose miesteliuose. Manau, kad sunaikinus dabartinę sistemą, ten neliks techninės apžiūros centrų, tai bus tik didžiųjų miestų klausimas“, - sakė A. Vinkus. Seimo pritarimo nesulaukė ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, kuriais buvo siūloma numatyti iki 5 tūkst. eurų baudas už techninės apžiūros pažeidimus.