Vis daugėja automobilių, varomų elektra ar dujomis, tačiau vidaus degimo varikliai - benzininiai ir dyzeliniai - tebėra populiarus pasirinkimas. Dažnai kyla klausimas, kuris iš jų yra pranašesnis, ekonomiškesnis ir mažiau teršiantis aplinką. Šis straipsnis padės susipažinti su svarbiausiomis dyzelinių bei benzininių automobilių savybėmis ir duos žinių, norint teisingai apsispręsti.
Aplinkosauginis aspektas: tarša ir efektyvumas
Anglies dvideginio (CO2) emisijos
Vienas iš pagrindinių dyzelinių automobilių privalumų yra tas, kad jie išmeta mažiau anglies dioksido (CO2) nei benzininiai automobiliai. Lietuvos tyrėjų duomenimis, tipiškas dyzelinis automobilis išmeta apie 15-20% mažiau CO2 nei panašus benzininis automobilis. Tai susiję su didesniu dyzelinių variklių efektyvumu, kitaip sakant, mažesniu degalų suvartojimu: kadangi sudeginama mažiau degalų, mažesnės ir emisijos.
VGTU Transporto inžinerijos fakulteto docentas dr. Alfredas Rimkus teigia, kad atlikus tyrimus, kuriuose buvo lyginami vienodo darbinio tūrio dyzeliniai ir benzininiai varikliai, dyzelinis variklis sudegina vidutiniškai 26 procentais mažiau degalų ir į aplinką išmeta vidutiniškai 16 proc. mažiau CO2 nei benzininis variklis, lyginant energetinius ir ekologinius rodiklius varikliams funkcionuojant įprastuose režimuose.
Kitų kenksmingų teršalų emisijos
Anksčiau dyzelinas buvo laikomas vienu iš pagrindinių oro taršos kaltininkų, ypač po „Dieselgate“ skandalo, kai paaiškėjo, kad kai kurie gamintojai klastojo emisijų testų rezultatus. Dyzeliniai automobiliai įprastai išmeta daugiau kenksmingų azoto oksidų (NOx) nei benzininiai automobiliai. Tačiau naujesniuose dyzelinių variklių modeliuose NOx emisijos gerokai sumažintos ir prilygsta benzininiams automobiliams.
Benzino degimo metu susidaro daugiau anglies monoksido (CO) ir anglies dioksido (CO₂).
Modernios technologijos reikšmingai sumažino dyzelinių variklių taršą. Naujausios kartos dyzeliniai varikliai, atitinkantys Euro 6 standartus, turi pažangias filtravimo ir selektyviosios katalizinės redukcijos (SCR) sistemas. Jos reikšmingai sumažina NOx išmetimą. Dėl šios įrangos, naujausi dyzeliniai varikliai gali kone pilnai neutralizuoti šias emisijas. Todėl dėl technologijų pažangos naujesni dyzeliniai automobiliai yra daug švaresni už senesnius modelius.
Dr. Alfredas Rimkus pabrėžia, kad nauji automobiliai su „Euro 6“ standartu atitinkančiomis išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemomis pasiekia anglies monoksido, angliavandenilių ir azoto oksidų emisijas, kurios yra artimos nuliui. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad senesnės kartos dyzelinių automobilių su neatnaujintomis arba prastai prižiūrimomis išmetimo sistemomis tarša, būtent kietųjų dalelių ir azoto oksidų, įprastai yra didesnė.
Monrealio universiteto tyrėjai išsiaiškino, kad benzininių automobilių tarša ženkliai išauga esant minusinei temperatūrai, lyginant su dyzeliniais automobiliais.
Biodegalų įtaka taršai
Taršos rodikliams įtakos turi ir naudojami degalai. Naujos kartos biodyzelinas, gaminamas naudojant naujas technologijas, savyje gali turėti mažiau anglies, kurią pakeičia vandenilis. Šių biodegalų gamybai gali būti naudojamos įvairios žaliavos, tarp kurių gali būti įvairių pramonės šakų gamybos atliekos, buitinės atliekos, ne maistui skirti žemės ūkio produktai. Taigi CO2 emisijas galima sumažinti ir pakeičiant degalus ekologiškesniais, kurie yra atsinaujinantys ir prisideda prie atliekų utilizavimo.
Eksploatavimo ypatumai ir išlaidos
Degalų sąnaudos
Dyzeliniai automobiliai paprastai taupiau naudoja degalus nei benzininiai automobiliai. Dyzelio sąnaudos mažesnės, jei visuomet važiuojama pastoviu dideliu greičiu. Skirtumas akivaizdus tik tuomet, jei važiuojama labai didelius atstumus (bent 30 000 km).
Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos 2018 m. atliktas bendrosios automobilio eksploatacijos kainos tyrimas parodė, kad dyzeliu varomi automobiliai atsidūrė antroje vietoje pagal eksploatacijos pigumą (po varomų dujomis), o benzinas užima tarpinę padėtį.
Kaina ir priežiūra
Dyzeliniu kuru varomi automobiliai paprastai yra brangesni už analogiškus benzininius modelius. Tai susiję su sudėtingesniu dyzelinių variklių gamybos procesu ir papildoma įranga, reikalinga kenksmingų emisijų neutralizavimui. Paprastai dyzelinių automobilių draudimas kainuoja brangiau nei benzininių automobilių.
Dyzelinių automobilių priežiūra paprastai yra brangesnė nei benzininių. Dyzeliniams varikliams reikia specialių degalų ir alyvos priedų, kurie gali būti brangūs. Be to, dyzelinių automobilių dalys dažnai yra aukštesnės kokybės nei benzininių automobilių, todėl vėliau gali tekti mokėti daugiau už remontą ir keitimą.
Benzininio variklio kuro sąnaudos yra didesnės, tačiau aptarnavimas - dažniausiai pigesnis.
Našumas ir vairavimo ypatumai
Benzininiai varikliai
- Privalumai:
- Geresnė važiavimo dinamika, greitesnis įsibėgėjimas.
- Nauji benzininiai automobiliai neretai būna pigesni.
- Tylesnis variklio garsas.
- Lengvesnis užvedimas šaltuoju metų laiku.
- Mažesni ir lengvesni varikliai.
- Galimybė sujungti su dujomis, kas gali reikšmingai sumažinti kuro išlaidas, nors toks važiavimas gali būti ne toks malonus. Tačiau dujinė įranga irgi gali gesti, tad ją reikia aktyviai prižiūrėti. Vis dėl to, venkite dujų didelio darbinio tūrio varikliuose. Šešių, aštuonių ar net dvylikos cilindrų dujinės sistemos gali tapti baisiausiu galvos skausmu. Jas įrengti kainuoja didelius pinigus, o remontavimas ilgainiui neatpirks įdėtų pinigų.
- Trūkumai:
- Didesnės kuro sąnaudos.
- Reikalinga intensyvesnė priežiūra norint išlaikyti geros būklės variklį.
- Mažų turbinų varikliai dažnai nėra patvarūs.
- Lyginant su dyzeliniais, benzininio tipo variklis paprastai greičiau nusidėvi.
Dyzeliniai varikliai
- Privalumai:
- Ekonomiškesni ir mažesnės kuro sąnaudos, ypač važiuojant ilgus atstumus ir esant didelei apkrovai.
- Ilgaamžiškumas - dyzelis yra lakus kuras, skirtingai nei benzinas, jis pats savaime sutepa tam tikras variklio vietas.
- Pravažumas sunkiomis sąlygomis.
- Didesnis sukimo momentas - iš vietos šie automobiliai pajudės geriau nei benzininiai oponentai. Tempiant priekabą ar krovinį jie daug efektyvesni. Dėl šios priežasties dyzeliniai varikliai dažniau naudojami didelėse transporto priemonėse ir technikoje (ne tik automobiliuose) - traktoriuose, lokomotyvuose.
- Trūkumai:
- Sunkesnis motoras ir dažnos turbinų ar su slėgyje dirbančių detalių problemos.
- Ne greitkelyje važiavimo dinamika nėra maloni bei garsesnis variklis.
- DPF filtrai ir kitos išskirtinai dyzeliams taikomos technologijos - brangiai taisomos.
- Sunkesnis užvedimas šaltuoju metų laiku.
- Pirkimo kaštai būna didesni.
- Vakarų Europoje dyzeliniams automobiliams pradedami taikyti ribojimai dėl oro taršos. Pavyzdžiui, Frankfurto miesto gyventojai jau gavo pranešimus, kad nuo 2019 m. vasario mėn. į miesto centrą negalės įvažiuoti senesnių modelių dyzeliniais automobiliais.
Pirkimo aspektas: naujas ar naudotas automobilis?
Perkant naują automobilį
Nusprendę įsigyti naują automobilį (iki 3-5 metų amžiaus) neprašausite bet kokiu atveju. Kadangi automobiliams iš salono taikoma garantija, jis tikriausiai buvo prižiūrėtas autorizuotame servise ir jokių bėdų kilti neturėtų, tad čia apsisprendimą galėtų lemti tik keli faktoriai: mažesnė kaina, komfortas automobilio viduje ir važiavimo dinamika. Išlaikymo kaštai susivienodina maždaug po 5-6 metų turėjimo, tačiau tai tikrai mažas skirtumas.
Perkant naudotą automobilį
Svarbu kuo daugiau sužinoti apie automobilio praeitį. Dyzelinis automobilis pakankamai patvarus gali būti net ir po 20 metų eksploatacijos, kol benzininiai visiškai išsikvėps per 15-17. Pastariesiems reikalingi kapitaliniai remontai, didelės investicijos norint atgaivinti trauką, o dyzelinis motoras, prižiūrėtas, tarnaus kaip ir pirmą dieną.
Naudoto automobilio VIN numerį patikrinkite internetu ar markės atstovo servise bei visad nuvarykite perkamą automobilį į servisą, jeigu turite tam galimybę. Ten jį patikrins sertifikuoti ekspertai ir padės atrasti bėdas ar gedimus.
"Ekspertai pataria": kaip neapsigauti perkant naudotą automobilį
Degalų kainos
Anksčiau dyzelinas buvo brangesnis, tačiau dabar abiejų rūšių degalų kainos panašios. Visgi, yra šalių, kur dyzelinis kuras yra brangesnis nei benzinas (pvz., Jungtinė Karalystė, dauguma JAV valstijų, Šveicarija). Švedijoje benzino ir dyzelio kainos daugmaž lygios.
Netikėkite internete skelbiamomis kuro sąnaudomis. Prie oficialiai skelbiamo kuro suvartojimo drąsiai pridėkite 1-1,5 litro vasarą ir apie 2 litrus - žiemą, su didesnio darbinio tūrio agregatais kuro sąnaudos skiriasi dar ženkliau.
Apibendrinimas: kurį variklį rinktis?
Galutinis pasirinkimas tarp benzininio ir dyzelinio variklio priklauso nuo jūsų individualių poreikių ir vairavimo įpročių. Tiek dyzeliniai, tiek benzininiai varikliai turi teigiamų ir neigiamų savybių.
Rinkitės dyzelinį automobilį, jei:
- Daug keliaujate tiek mieste, tiek užmiestyje ir važinėjate ilgus atstumus greitkeliais.
- Dažnai vežate sunkius krovinius arba tempiate priekabą.
- Jums reikalingas pravažus visureigis ūkio ar kitiems darbams.
- Vertinate mažesnes CO2 emisijas ir degalų sąnaudas.
- Planuojate eksploatuoti automobilį ilgą laiką (dyzeliniai varikliai yra ilgaamžiškesni).
Rinkitės benzininį automobilį, jei:
- Daugiausia važinėjate tankiai apgyvendintuose miestuose, kur reikalingas greitas įsibėgėjimas ir manevringumas.
- Vertinate vairavimo malonumą ir norite smagiau jaustis už vairo, galbūt net nuvykti į trasą.
- Jums svarbus tylesnis variklio darbas.
- Ieškote pigesnio pradinio pirkimo varianto ir mažesnių priežiūros kaštų (jei nenumatoma didelių remonto darbų).
- Apsvarstote galimybę įdiegti dujų įrangą siekiant dar didesnės ekonomijos.
Pasirinkimą taip pat lemia automobilio modelis, jūsų biudžetas, vairavimo poreikiai ir tai, kiek daug dėmesio skiriate aplinkosauginėms problemoms. Transporto priemonės, naudojančios benziną ir dyzeliną, turi vidaus degimo variklius. Nesvarbu, kokio automobilio ieškote, tiek benzininiai, tiek dyzeliniai modeliai turi privalumų ir trūkumų. Galiausiai, parduodant ar atiduodant automobilį supirkėjui, naudojamų degalų tipas įtakoja tiek pardavimo, tiek supirkimo kainą.