Antifrizo keitimo intervalas benzininiame variklyje

Automobilio aušinimo sistema yra viena iš svarbiausių komponentų, užtikrinančių optimalų variklio veikimą. Tinkamai prižiūrint aušinimo sistemą, galima išvengti daugybės problemų, kurios gali kilti dėl variklio perkaitimo ar kitų gedimų. Vienas iš pagrindinių aušinimo sistemos priežiūros aspektų yra reguliarus antifrizo keitimas.

Aušinimo skystis, dar kitaip vadinamas antifrizu, yra vienas iš svarbiausių automobilio skysčių, be kurio transporto priemonės eksploatavimas būtų neįmanomas. Jis ne tik šildo variklį jį užvedus, o vėliau palaiko stabilią darbinę variklio temperatūrą, bet ir sušildo automobilio saloną. Reguliarus aušinimo skysčio keitimas yra labai svarbus, kad variklis veiktų sklandžiai ir būtų išvengta rimtų pažeidimų.

Antifrizo svarba ir paskirtis

Aušinimo skystis, paprastai sudarytas iš vandens ir etilenglikolio mišinio, cirkuliuoja variklio aušinimo sistemoje, pašalindamas šilumą iš variklio ir išsklaidydamas ją per radiatorių. Žiemą jis apsaugo sistemą nuo užšalimo ir variklio detales nuo įtrūkimų, ypač Lietuvos klimato sąlygomis, kai žiemos būna atšiaurios, o temperatūra gali nukristi gerokai žemiau 0 °C. Be to, aušinimo skystis dėl savo cheminių savybių ne tik apsaugo variklį nuo perkaitimo, bet ir mažina trintį bei saugo metalines dalis nuo korozijos.

Etilenglikolis, kaip sudėtinė antifrizo dalis, ne tik užtikrina žemą užšalimo temperatūrą, bet ir pakelia aušinimo skysčio užvirimo temperatūrą, kas suteikia skysčiui papildomą privalumą. Tinkamos cheminės pusiausvyros palaikymas jūsų automobilio aušinimo sistemoje padeda užtikrinti ir eksploatacines savybes, ir variklio ilgaamžiškumą.

Antifrizo keitimo intervalai

Antifrizo keitimo dažnumas priklauso nuo kelių veiksnių, tokių kaip automobilio markė, modelis, naudojamo antifrizo tipas ir vairavimo sąlygos. Dauguma automobilių gamintojų rekomenduoja keisti antifrizą kas 2-5 metus arba kas 50 000-100 000 kilometrų. Naujesnių automobilių gamintojai dažnai rekomenduoja aušinimo skystį keisti po 5 metų arba 250 000 kilometrų. Senesniuose automobiliuose aušinimo skystis turėtų būti keičiamas kas 60 000 kilometrų arba kas 2-3 metus.

Tradiciškai žalias antifrizas, dažniausiai sutinkamas senesniuose automobiliuose, paprastai tarnauja apie dvejus metus arba 40 000 km. Priklausomai nuo automobilio markės ir modelio, aušinimo skystį vidutiniškai reikės keisti kas 2 ar 5 metus. Jei įsigijote naudotą transporto priemonę ir nežinote, kada tiksliai buvo keistas skystis, rekomenduojama nedelsti ir jį pakeisti.

Laikui bėgant aušinimo skystis susidėvi, praranda savo savybes, tampa rūgštesnis ir nebeužtikrina tinkamos apsaugos nuo užšalimo ir perkaitimo. Antifrize gali kauptis nuosėdos ir korozijos produktai, kurie gali pažeisti aušinimo sistemą ir sumažinti jos efektyvumą. Antikoroziniai priedai praranda savo savybes ir dėl to automobilio radiatorius, kitos aušinimo sistemos dalys pažeidžiamos korozijos, atsiranda šių detalių gedimai. Visa tai reiškia papildomas išlaidas.

Kaip patikrinti aušinimo skysčio lygį ir būklę?

Prieš imdamasis aušinimo skysčio keitimo, kiekvienas vairuotojas turėtų žinoti, kaip patikrinti skysčio būklę ir lygį. Tai paprasta: atvėsus varikliui, atidarykite variklio dangtį ir raskite aušinimo skysčio rezervuarą. Jis turėtų būti lengvai pasiekiamas, po kapotu. Paprastai tai yra permatomas indas, pažymėtas MIN ir MAX padalomis. Kadangi indas yra permatomas, skysčio lygį galima pamatyti ir vizualiai. Jis turi būti tarp minimalios ir maksimalios padalų.

Nepamirškite, kad visada galima ir patartina vadovautis automobilio savininko vadovu. Daugelis vairuotojų nepastebi aušinimo skysčio priežiūros, tačiau tai labai svarbi variklio sveikumo palaikymo dalis.

Įspėjamieji ženklai, rodantys, kad reikia keisti antifrizą

• Užsidegusi aušinimo skysčio lemputė: naujuose automobiliuose rezervuarai turi specialius daviklius. Pajutę, jog skysčio lygis yra per žemas, jie siunčia signalą į saloną, vairuotojui. Užsidegusi aušinimo skysčio lemputė praneš, jog laikas jį papildyti. Tačiau elektroniniai jutikliai taip pat gali gesti, tad norint išvengti rimtų automobilio gedimų rekomenduojama periodiškai atidaryti variklio dangtį ir patikrinti aušinimo skysčio lygį.
• Spontaniški temperatūros svyravimai: tai gali reikšti, kad aušinimo skystis prarado gebėjimą perduoti šilumą arba gali būti vidinių užsikimšimų. Jei pastebėjote šiuos pokyčius, tai aiškus ženklas, kad turite imtis veiksmų.
• Aušinimo skysčio spalvos pokyčiai: nors aušinimo skystis sukurtas taip, kad tarnautų kelerius metus, jo išvaizda gali greitai parodyti, kada jį reikia keisti. Jei skystis tampa rūdijantis, rudas ar drumstas, tai aiškus ženklas, kad jis nebeapsaugo variklio taip, kaip turėtų.
• Neįprastas kvapas: kai aplink šaldiklio dangtelį arba aušinimo skysčio rezervuarą atsiranda saldus, aštrus ar pelėsių kvapas, tai dažnai yra požymis, kad aušinimo skystis sugedo arba tapo užterštas.
• Variklio perkaitimas: senas aušinimo skystis, praradęs savo efektyvumą, tinkamai nereguliuoja variklio temperatūros. Dėl to jūsų automobilio variklis gali veikti karščiau nei numatyta.

Jei automobilio variklis ima kaisti arba šalti, nedelsdami susisiekite su autoservisu.

Kaip pasirinkti tinkamą antifrizą?

Prieš renkantis aušinimo skystį, reikėtų peržvelgti automobilio gamintojo rekomendacijas. Kokio prekės ženklo aušinimo skystį ir kiek jo pilti įprastai nurodo automobilio gamintojas savo rekomendacijose. Antifrizas gali būti įvairių spalvų. Dažniausiai jis būna žalias, mėlynas ir raudonas (rožinis). Spalva parodo aušinimo skysčio tipą ir jame esančius priedus. Tiesa, neretai aušinimo skystis pasirenkamas pagal jo spalvą, tačiau spalva nėra oficialus indikatorius, kuris nurodo skysčio savybes.

Verta paminėti, kad spalva pirmiausia reikalinga nuotėkiams nustatyti ir saugumo sumetimais. Nors paprastai manoma, kad reikia maišyti tik tos pačios spalvos aušinimo skysčius, iš tiesų suderinamumas priklauso nuo aušinimo skysčio cheminės kategorijos, o ne nuo jo spalvos. Visgi, maišyti tiek skirtingų gamintojų, tiek skirtingų spalvų skysčių nerekomenduojama. Jei kelionės metu prireikė papildyti aušinimo skysčio bakelį ir išvengti aušinimo skysčių maišymo nepavyko, pasibaigus kelionei rekomenduojama pakeisti visą aušinimo skystį.

Oranžinės arba rožinės spalvos antifrizo sudėtyje paprastai yra organinių rūgščių technologijos (OAT), kuri labiau suderinama su šiuolaikiniais varikliais. Antifrizui būdingos trys savybės, kurios nurodo jo kokybę. Antifrizą būdinga skirstyti pagal spalvą, tačiau ant jo pakuotės būna nurodyta tarptautiniai klasifikavimo standartai, į kuriuos irgi vertėtų atsižvelgti renkantis aušinimo skystį.

Aušinimo skysčiai dažniausiai klasifikuojami pagal Volkswagen AG TL774 standartą:

• G11, G12, G12++, G13 nurodo antifrizo tipą ir jam keliamus reikalavimus.
• G12, G12+, G12++ - tai naujesnės kartos varikliams skirti aušinimo skysčiai. Pirmieji skysčiai dažniausiai būna raudonos spalvos, o trečiasis violetinės.
• G13 - tai aušinimo skystis, kuris savo savybėmis itin panašus į G12++.

Antifrizą vertėtų rinktis pagal automobilio gamintojo nurodymus. Mūsų prekybos vietose rasite antifrizų, kurių sudėtis yra tokia: monoetilenglikolis (sinonimai etilenglikolis, etanolis), vanduo ir priedų paketas, suteikiantis antifrizui antikorozines, priešputojančias ir fluorescentines (švytėjimo) savybes. Paskutinis parametras, į kurį rekomenduojame kreipti dėmesį - OE specifikacija. Pagal kodą galite rasti produktą, kurį rekomenduoja jūsų transporto priemonės gamintojas arba aptarnaujantis servisas. Visada pasižiūrėkite į savo transporto priemonės vadovą arba klauskite serviso specialistų, koks aušinimo skystis geriausiai tinka jūsų automobiliui.

Skirtingų specifikacijų aušinimo skysčiai skiriasi savo sudėtyje esančiais antikoroziniais priedais (paketais). Vieni jų stabilesni išlieka ilgesnį laiką, kiti skyla greičiau. Aušinimo sistemoje gali dominuoti skirtingi metalai, todėl svarbu atsižvelgti į automobilio gamintojo nurodymus. Vairuojantiems šaltesnėmis Lietuvos žiemomis, būtina rinktis aušinimo skystį su tinkama apsauga nuo užšalimo, nes temperatūra gali nukristi gerokai žemiau 0 °C.

Yra daug įvairių aušinimo skysčių, įskaitant paruoštus naudoti mišinius ir koncentratus, kuriuos reikia skiesti distiliuotu vandeniu santykiu 50/50. Priešingai nei paprastai manoma, naudoti didesnės koncentracijos koncentratą nėra geriau - grynas koncentratas gali užšalti esant tik -16 °C temperatūrai.

Vidutinė antifrizo kaina yra apie 10 eurų už 5 litrų pakuotę, pigiausi gali kainuoti ir 3 eurus už tokį kiekį. Visgi, nereikėtų rinktis pigiausio aušinimo skysčio, nes gali pasitaikyti prastos kokybės gaminių.

Kaip pakeisti antifrizą savarankiškai?

Turėdami pagrindinių techninių įgūdžių, galite patys pakeisti savo automobilio aušinimo skystį. Savarankiškas antifrizo keitimas gali būti ne tik ekonomiškas sprendimas, bet ir puiki galimybė įgyti techninių žinių ir pasitikėjimo savo sugebėjimais. Atlikdami šią procedūrą patys, turite visišką kontrolę dėl naudojamų produktų kokybės ir galite užtikrinti, kad visos dalys bus tinkamai sumontuotos.

Reikalingi įrankiai ir saugumas

Prieš pradedant antifrizo keitimo procesą, būtina pasiruošti visus reikalingus įrankius ir medžiagas. Užtikrinkite, kad automobilis stovėtų lygiame paviršiuje ir variklis būtų šaltas, kad išvengtumėte nudegimų. Niekada neatidarykite aušinimo sistemos, kol ji yra karšta. Atidarydami įkaitusį radiatorių galite nudegti nuo garų ir karšto aušinimo skysčio. Pakelkite automobilį naudodami kėliklį ir tvirtai pritvirtinkite jį ant stendų, kad būtų saugu dirbti po juo.

Senojo antifrizo išleidimas

Prieš išleisdami seną antifrizą, įsitikinkite, kad po automobiliu yra talpa, į kurią surinksite išleidžiamą skystį. Atsukite radiatoriaus apačioje esantį išleidimo varžtą arba vamzdį ir leiskite antifrizui ištekėti į paruoštą talpą.

Sistemos praplovimas

Kai visas senas antifrizas išbėga, svarbu išskalauti aušinimo sistemą, kad pašalintumėte visas likusias nuosėdas ir nešvarumus. Užsukite išleidimo varžtą ir užpildykite sistemą paprastu vandeniu. Paleiskite variklį ir leiskite jam veikti keletą minučių, kad vanduo pasiskirstytų po visą sistemą. Tada išjunkite variklį ir vėl išleiskite vandenį. Šioje vietoje griežtai tariame NE - vandens naudoti aušinimo sistemoje galima tik kritiniu atveju, kai būtina pasiekti kelionės tikslą, neperkaitinus variklio.

Naujo antifrizo užpildymas

Kai aušinimo sistema yra švari, laikas užpildyti ją nauju antifrizu. Naudodami piltuvą, atsargiai supilkite naują antifrizą į radiatorių arba rezervuarą. Užtikrinkite, kad naudojate tinkamą antifrizą, kuris atitinka jūsų automobilio specifikacijas. Lėtai pilkite aušinimo skystį arčiau MAX ribos. Galite naudoti ir piltuvėlį. Neperpilkite.

Oro burbulų pašalinimas

Norint užtikrinti, kad aušinimo sistema veiktų efektyviai, būtina pašalinti visus oro burbulus. Paleiskite variklį ir leiskite jam veikti keletą minučių, kol antifrizas pasiskirstys po visą sistemą. Patikrinkite aušinimo skysčio lygį ir prireikus papildykite jį. Po pirmojo važiavimo patikrinkite antifrizo lygį ir prireikus papildykite jį. Taip pat patikrinkite, ar nėra nuotėkių aplink išleidimo varžtą ir užpildymo dangtelį. Būtinai įsitikinkite, kad iš sistemos buvo pašalintas visas oras, kad variklis neperkaistų.

Kokių pasekmių gali sukelti laiku nepakeistas antifrizas?

Laiku nepakeistas antifrizas dažnai sukelia išties nepageidaujamų pasekmių:

• Variklio dėvėjimasis: antifrizas atlieka svarbų vaidmenį mažinant trintį tarp variklio detalių. Jeigu jo kiekis per mažas arba jis praranda savo savybes, detalių paviršiai ima kontaktuoti tarpusavyje, padidėja mechaninė trintis. Tokia situacija lemia spartų susidėvėjimą ir net rimtus variklio pažeidimus.
• Pavojingai aukšta variklio temperatūra: užterštas antifrizas nesugeba efektyviai šalinti susidarančios šilumos, todėl variklis gali perkaisti. Net ir menkas aušinimo sistemos perkaitimas gali padaryti daug žalos jūsų automobiliui.
• Išaugusios degalų sąnaudos: apsunkinus variklio darbą, degalai deginami neefektyviai. Tai reiškia padidėjusias jų sąnaudas.
• Remonto išlaidos: nepakeistas antifrizas gali lemti rimtus gedimus, o tuo pačiu - ir didelius remonto kaštus. Aušinimo sistemoje gali atsirasti skylutės, per kurias į aušinimo sistemą pratekės tepalas, deformuosis galvutė, gali perdegti tarpinė. Šių išlaidų išvengti padeda tik reguliarios priežiūros procedūros.
• Trumpesnis automobilio tarnavimo laikas: nuolatiniai variklio pažeidimai dėl blogos aušinimo sistemos gali žymiai sutrumpinti automobilio eksploatacijos trukmę.

Reguliari aušinimo skysčio priežiūra yra labai svarbi jūsų automobilio būklei. Keičiant aušinimo skystį kas 5 metus arba pagal automobilio gamintojo rekomendacijas, galima išvengti brangiai kainuojančių gedimų ir užtikrinti optimalų veikimą.

tags: #kas #kiek #laiko #keiciamas #antifrizas #benzininiuj