Nepakankamai pripūstų padangų pasekmės

Tyrimai rodo, kad beveik kas antras Europos vairuotojas pamiršta patikrinti slėgį padangose ir važiuoja tol, kol kas nors apie tai primena arba ateina laikas keisti padangas. Važiuojant su pernelyg mažu slėgiu, padangos kur kas greičiau dyla, sunaudojama daugiau degalų, be to, yra didesnė tikimybė tapti avarijos kaltininku. Lietuvoje šios problemos mastas yra ypač didelis - kasmet dėl nepakankamai pripūstų padangų pasaulio keliuose žūsta beveik 200 žmonių ir 33 000 sužalojama. Dauguma Lietuvos vairuotojų padangų slėgį tikrina tik tada, kai jaučia akivaizdžius gedimo požymius, o tai kelia didelę grėsmę saugumui visame transporto tinkle.

Eksperimentas: slėgio įtaka degalų sąnaudoms ir valdymui

Siekdami išmėginti, kaip pernelyg mažas slėgis veikia vairavimą ir ekonomiją, atlikome eksperimentą su automobiliu NISSAN Qashqai 1,5 tdci, įveikdami atstumą iš Vilniaus į Kauną ir atgal su skirtingai pripūstomis padangomis.

Važiavimas su rekomenduojamu slėgiu

Pirmyn važiuojant su gamintojo rekomenduojamu slėgiu (priekyje - 2,3 atmosferos, gale - 2,1 atmosferos), kelionė iš Vilniaus į Kauną pro Sudervę ir Dūkštą, o vėliau autostrada, pasižymėjo ekonomiškumu. Automobilio greitis iki Vievio buvo 90-99 km/h, autostradoje - 100-109 km/h. Borto kompiuteris kelionės pabaigoje parodė, kad automobilis degalų naudojo 5 l/100 km.

Važiavimas su sumažintu slėgiu

Grįždami atgal, slėgį visuose ratuose ekstremaliai sumažinome iki 1,3 atmosferos. Padanga subliūkšta, todėl važiuoti su tokiomis padangomis buvo nedrąsu ir reikalavo kitokio valdymo. Automobilis atrodė sunkesnis ir labiau prilipęs prie žemės. Tai natūralu, nes sumažinus slėgį, padangos protektorius didesniu plotu liečiasi su kelio danga, didindamas sukibimo plotą ir pasipriešinimą, o kartu ir degalų sunaudojimą.

Be to, automobilį reikėjo kur kas atsargiau vairuoti posūkiuose, nes subliuškusios padangos labiau krypsta ir svyra, keldamos riziką, kad padanga gali išsimontuoti. Kelias iki Vilniaus ta pačia trasa buvo įveiktas be nuotykių, tačiau borto kompiuteris parodė 5,7 l/100 km sąnaudas. Tai reiškia, kad dėl padidėjusių degalų sąnaudų 100 kilometrų kelionė pabrango 2,1 Lt. Tokie skaičiai nuteikia nemaloniai, ypač atsižvelgiant į ilgesnes keliones: 1 000 kilometrų pabrangtų 21 Lt, o 10 000 kilometrų - 210 Lt. Automobiliui su galingesniu varikliu degalų sąnaudos padidėtų dar labiau.

Nepakankamai pripūstų padangų įtaka saugumui ir ilgaamžiškumui

Nepakankamai pripūstos padangos ne tik padidina degalų sąnaudas, bet ir turi didelę neigiamą įtaką padangų ilgaamžiškumui ir bendram eismo saugumui. Lietuvos vairuotojai susiduria su rimta grėsme, nes nepakankamas padangų slėgis gerokai pailgina stabdymo kelią, pažeidžia automobilio stabilumą ir gali sukelti pavojingą ratų sprogimą.

Poveikis padangų tarnavimo laikui

Važinėjant 80 procentų pripūstomis padangomis, jų ilgaamžiškumas sumažėja 25 procentais. Jei slėgis siekia 60 procentų, ilgaamžiškumas sumažėja net 65 procentais. Pavyzdžiui, jei automobilio rekomenduojamas padangų slėgis yra 2,2 atmosferos, o jūs važiuojate su 80 procentų pripūstomis padangomis (t. y. 1,76 atmosferos), padanga vietoj 50 000 kilometrų nuvažiuos tik 37 500 kilometrų. Tai reiškia prarastus 12 500 kilometrų arba bent pusmetį, o kai kam ir metus, važiavimo. Jeigu automobilio padangos pripūstos tik 60 procentų (1,32 atmosferos), padanga bus naudojama tik 17 500 kilometrų.

Netinkama padangų priežiūra, kai slėgis sumažėja vos 0,5 baro, gali sutrumpinti protektoriaus tarnavimo laiką 20-30%, o visos padangos tarnavimo laikas gali sutrumpėti iki 40%. Toks nepakankamas slėgis padangose taip pat sukelia akvaplaningą - reiškinį, kai protektorius negali efektyviai išsklaidyti vandens, susidaro „vandens pleištas“ ir padanga praranda sukibimą, o tai lengvai gali sukelti avariją.

Grėsmė saugumui kelyje

Nepakankamai pripūstos padangos turi lemiamos įtakos saugumui keliuose. Didžiausias pasaulyje padangų gamintojas Bridgestone teigia, kad dėl to, kad Europos vairuotojai tinkamai neprižiūri savo automobilių padangų, smarkiai blogėja saugumas keliuose. Remiantis nemokamų padangų patikrinimų duomenimis, net 78 procentai patikrintų automobilių turėjo bent vieną nepakankamai pripūstą padangą, o daugiau nei kas ketvirtas automobilis turėjo visiškai nudėvėtas padangas, neatitinkančias minimalaus protektoriaus gylio reikalavimų. Tai dar labiau šokiruoja, turint omenyje, kad padangų, neatitinkančių kelių eismo taisyklių reikalavimų, padaugėjo net 25 procentais, lyginant su 2011 m. duomenimis.

Lietuvos vairuotojai, važiuodami A1 greitkeliu tarp Vilniaus ir Kauno, kur greitis siekia 130 km/val., susiduria su ypač dideliu pavojumi, nes nepakankamas padangų slėgis gerokai pailgina stabdymo kelią. Ekspertų teigimu, prie 90 km/val. greičio sumažinus slėgį padangose vos 0,5 baro, stabdymo kelias pailgėja 5-10 metrų. Be to, nepakankamai pripūstos padangos sukelia pernelyg aukštą vidinę temperatūrą, o tai gerokai padidina sprogimo riziką važiuojant dideliu greičiu. Šis šilumos kaupimasis ardo vidinį padangos plieninį diržą ir gumos mišinį, todėl susidaro sąlygos staigiai sprogti. Šis reiškinys tampa ypač pavojingas judriausiuose Lietuvos transporto koridoriuose, pvz., kelyje A2 Vilnius-Panevėžys ir A4, jungiančiame Vilnių su Lenkijos siena.

Vairo traukimas ir stabilumo problemos

Kitas didelis pavojus - vairo traukimas. Kai padangos veikia esant mažesniam nei reikiamas slėgiui, transporto priemonės linksta į vieną pusę, todėl tenka nuolat koreguoti vairą. Ši problema dar labiau sustiprėja Lietuvos greitkeliuose, kur greitis siekia 130 km/val. Nepakankamai pripūstos padangos net ir gerai prižiūrimus automobilius paverčia lėtomis, nenuspėjamomis mašinomis.

Europos Sąjungoje padangų slėgio stebėjimo sistemos (TPMS) tapo privalomos naujoms transporto priemonėms, parduodamoms po 2014 m. lapkričio mėn., ir padeda spręsti šią problemą.

Kaip nustatyti ir palaikyti tinkamą padangų slėgį?

Siekiant užtikrinti saugumą ir prailginti padangų tarnavimo laiką, būtina tinkamai jas prižiūrėti ir reguliariai tikrinti slėgį. Tinkamas padangų slėgis garantuoja geresnį, saugesnį ir ekonomiškesnį vairavimą. Oro slėgis yra būtinas ne tik žmonėms, bet ir visoms keturioms jūsų automobilio padangoms. Slėgis toje pačioje ašyje visada turėtų būti vienodas.

Tinkamas padangų slėgis

Kiekvienas automobilio gamintojas nurodo padangų slėgį konkrečiam modeliui. Šią informaciją galima rasti automobilio naudojimo vadove ir ant plokštelės (dažniausiai lipduko), esančios ant statramsčio vidinės pusės, pirštinių dėžutėje arba ant degalų bako dangtelio. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šios vertės skiriasi priklausomai nuo keleivių ir vežamo bagažo skaičiaus. Vidutinis lengvojo automobilio padangų slėgis yra nuo 2,2 iki 2,5 baro.

Padangų slėgis dažniausiai išreiškiamas barais, kurie apytiksliai atitinka atmosferą, kilopaskaliais (kPa) arba psi britų matavimo vienetų sistemoje. Santykiai tarp šių vienetų yra tokie:

• 1 kPa = 0,01 baro
• 1 kPa = 0,01 ties
• 1 kPa = 0,145 psi

Padangų slėgiui įtakos turi aplinkos temperatūra. Jai krentant, mažėja ir slėgis; esant 10 laipsnių Celsijaus temperatūrai, skirtumas gali siekti net 0,2 baro. Todėl verta padidinti slėgį žieminėse padangose. Lietuvos vairuotojai turėtų tikrinti padangų slėgį kas mėnesį, ypač prieš ilgas keliones ir per sezoninius temperatūros pokyčius, kurie gali turėti įtakos 0,1-0,2 baro slėgiui.

Kaip ir kada tikrinti slėgį?

Padangų slėgį reikia reguliariai tikrinti. Jei jūsų padangos jaunesnės nei penkerių metų, rekomenduojama tai daryti kartą per mėnesį. Senesnes padangas tikrinkite dažniau. Žinoma, niekada nepamirškite to padaryti prieš bet kokią ilgą kelionę. Padangų slėgį visada reikia tikrinti šaltas, t. y. po to, kai transporto priemonė kelias valandas stovėjo. Priešingu atveju rodmuo visada bus didesnis, nes oras, kaip dujų mišinys, kinta priklausomai nuo temperatūros.

Padangų slėgį galima patikrinti degalinėje, transporto priemonių techninės apžiūros centre, padangų aptarnavimo centre ar net savo garaže, naudojant nedidelį manometrą. Pvz., „Moje Auto Virage“ siūlo dviejų tipų padangų slėgio matuoklius su ciferblatu - versijas, matuojančias slėgį iki 3 barų ir 5,5 baro. Jie gali būti naudojami dviračių, lengvųjų automobilių, lengvųjų komercinių transporto priemonių ir priekabų padangoms patikrinti. Tiesiog atsukite ventilio kotą, pritvirtinkite matuoklio antgalį, ir rodyklė ant ciferblato rodys tikrąjį slėgį. Jei slėgis skiriasi nuo transporto priemonės gamintojo nurodymų, jį reikia išlyginti.

Padangų pripūtimas automobilio kompresoriumi

Jei padangų slėgis per žemas, naudokite automobilio kompresorių, kad jas pripūstumėte. Nepamirškite apsaugoti transporto priemonės nuo pajudėjimo: įjunkite pavarą arba užtraukite rankinį stabdį. Prijunkite kompresoriaus antgalį prie padangos ventilio ir įkiškite laidą į cigarečių degiklio lizdą. Padangą pūsti ne ilgiau kaip 10 minučių. Naudingas įrankis yra „Moje Auto Virage“ automobilio kompresorius, turintis slėginę žarną su uždarymo vožtuvo antgaliu ir trijų metrų laidu. Jis jungiamas prie standartinio 12 V cigarečių degiklio lizdo. Jį galite naudoti ne tik padangoms, bet ir sporto įrangai pripūsti.

Padangų pripūtimas azotu

Padangos dažniausiai pripučiamos suslėgtu oru, tačiau alternatyva yra azoto naudojimas. Azotu pripildytos padangos slėgį išlaiko tris kartus ilgiau nei atmosferos oru pripildytos padangos, iš dalies dėl mažesnio dujų jautrumo temperatūros pokyčiams. Grynas azotas apsaugo gumą nuo oksidacijos, prailgindamas padangų tarnavimo laiką. Be to, azoto naudojimas gali šiek tiek padėti slopinti koroziją, o tai ypač svarbu plieniniams ratlankiams. Tačiau padangų pripūtimas azotu gali būti problemiškas, nes negalite patys padidinti ar sumažinti padangų slėgio - teks apsilankyti padangų remonto dirbtuvėse. Mokestis už azoto pripūtimą kiekvienai padangai yra maždaug 5-10 PLN (Lenkijoje), priklausomai nuo dirbtuvių.

Per didelio padangų slėgio pasekmės

Per didelis padangų slėgis, nors ir mažiau akcentuojamas nei per mažas, taip pat turi neigiamų pasekmių. Neteisingas padangų slėgis neigiamai veikia transporto priemonės valdymą. Saugumo požiūriu, jis pailgina stabdymo kelią; ekonomiškumo požiūriu, pagreitina protektoriaus susidėvėjimą; o aplinkosaugos požiūriu, padidina degalų sąnaudas ir, atitinkamai, transporto priemonės eksploatavimo išlaidas.

Sumažėjęs sukibimas ir stabdymo kelias

Per didelis padangų slėgis sumažina padangos sąlyčio su keliu plotą. Dėl šios deformacijos padangos kontaktas su keliu susiaurėja, tampa apvalesnis, o automobilio svoris bei spaudimas sutelkiamas siaurame ruože per vidurį. Todėl tokiomis aplinkybėmis padangos turi ribotą sukibimą, o stabdymo kelias pailgėja. Šis poveikis yra ypač ryškus esant blogoms oro sąlygoms - ant šlapios ar slidžios dangos.

Kėbulo dalių susidėvėjimas ir diskomfortas

Per daug pripūstos padangos prasčiau sugeria smūgius, todėl važiavimas tampa nelygus ir nepatogus. Jausime stipresnį smūgį, o tai savo ruožtu prisideda prie priešlaikinio kėbulo dalių susidėvėjimo. Taip pat gali kilti problemų su elektronine sistema arba pakabos laisvumu. Per didelis padangų slėgis sukelia netolygų susidėvėjimą - labiau dyla padangos vidurinė dalis, o tai žymiai sutrumpina padangos eksploatacijos laiką.

Nors kai kurie vairuotojai sąmoningai perpildo padangas, tikėdamiesi sumažinti pasipriešinimą riedėjimui ir taip pagerinti degalų sąnaudas, tai yra klaidinga praktika. Nors teoriškai tai gali šiek tiek sumažinti riedėjimo pasipriešinimą, tai daroma saugumo sąskaita, nes drastiškai sumažėja sukibimas, o tai ilgesnėje perspektyvoje sukelia finansinius nuostolius dėl dažnesnio padangų keitimo. Be to, per didelis slėgis padidina padangos sprogimo riziką, ypač esant didelėms apkrovoms ir važiuojant dideliu greičiu.

Padangų dilimo tipai ir juos sukeliančios priežastys

Padangų nusidėvėjimas yra puikus diagnostikos įrankis, galintis atskleisti įvairias automobilio problemas. Dilimas per vidurį yra tik viena iš galimų formų. Reguliariai atliekant vizualinę apžiūrą nustatomi svarbūs įspėjamieji ženklai, įskaitant netaisyklingą nusidėvėjimą, šoninių sienelių įtrūkimus ar įsirėžusias kelio šiukšles.

Dilimas per vidurį

Pagrindinė padangos dilimo per vidurį priežastis yra susijusi su per dideliu oro slėgiu padangose. Kai padanga pripūsta per daug, jos centrinė dalis išsipučia. Dėl šios deformacijos padangos kontaktas su keliu susiaurėja, tampa apvalesnis, o automobilio svoris bei spaudimas sutelkiamas siaurame ruože per vidurį. Dėl to šioje vietoje trintis ir dilimas yra intensyvesni nei padangos kraštuose. Ši aplinkybė žymiai sutrumpina padangos eksploatacijos laiką.

Dilimas per kraštus

Dilimas per kraštus, t. y. kai labiau dyla padangos šoninės dalys, rodo per mažą oro slėgį. Nepakankamai pripūstos padangos „susmunka“, todėl didesnė trintis ir apkrova tenka jų kraštams. Tai ne tik pagreitina dilimą, bet ir padidina degalų sąnaudas, o dėl padidėjusios trinties padangos gali perkaisti ir sprogti.

Banguotas (plunksniškas) nusidėvėjimas

Šis nelygus, bangelių formos nusidėvėjimas paprastai rodo rimtesnes važiuoklės ar pakabos problemas, pavyzdžiui, susidėvėjusius amortizatorius ar netinkamai sureguliuotą galinės ašies geometriją. Toks nusidėvėjimas yra pavojingas, nes sukelia papildomas vibracijas ir triukšmą, o svarbiausia - prastina automobilio valdymą ir kelia grėsmę saugumui.

Netolygus vienos padangos dilimas

Jei viena padangos pusė dyla labiau nei kita, tai gali reikšti neteisingą ratų suvedimą. Netaisyklingai veikiant važiuoklei, transporto priemonė tampa sunkiau valdoma, o vairavimas tampa mažiau tikslus.

Padangų priežiūra ilgai stovinčioms transporto priemonėms

Jei transporto priemonė ilgą laiką stovi nejudėdama, tai gali pažeisti padangas ir sukelti plokščių dėmių atsiradimą. Kai padangos ilgą laiką laikomos toje pačioje padėtyje, automobilio svoris tenka tai pačiai padangų daliai. Šis procesas deformuoja padangas. Aukšta arba žema temperatūra taip pat veikia gumos elastingumą ir prisideda prie deformacijos proceso. Kuo sunkesnė transporto priemonė, tuo didesnis spaudimas tenka padangai. Automobilio-furgono padanga, žinoma, patiria visai kitokią apkrovą nei mopedo padangos. Ant kai kurių padangų galite pastebėti plokščias dėmes - padanga nebėra apvali. Šios plokščios dėmės taip pat pastebimos vairuojant - padanga darda ir bumbsi. Tokios deformacijos, atsiradusios ilgą laiką stovint toje pačioje padėtyje, gali išsilyginti pačios, vos nuvažiavus pirmą kilometrą. Vis dėlto, jei važiuojant išlieka bumbsėjimas, tai reiškia, kad padangai padaryta neatitaisoma žala arba atsirado disbalansas.

Prevencinės priemonės

Jei žinote, kad jūsų automobilis ilgą laiką stovės vienoje vietoje, galite užkirsti kelią plokščių dėmių atsiradimui. Klasikinių automobilių, automobilių su atidengiamu stogu ir motociklų (dažniausiai vairuojamų vasarą), namelių ant ratų ir priekabų savininkai apie tai turėtų pagalvoti iš anksto. Paprasčiausias dalykas, kurį galite padaryti - stovėjimo metu tiesiog nuimti senas padangas, kad plokščios dėmės iš viso neatsirastų. Taip pat patariama šiek tiek padidinti padangų slėgį prieš pastatant automobilį. Jeigu turite tam laiko, taip pat galite užtikrinti, kad padanga ir automobilis reguliariai judėtų. Tam, kad slėgis susitelktų ties kita padangos dalimi, užtenka tik šiek tiek pakeisti padėtį.

Vis dėlto, automobilio ar motociklo pakėlimas gali atsirūgti. Viena vertus, abi padangos ir amortizatorius nepatiria slėgio, nes neturi sąlyčio su grindimis, tačiau tuomet slėgis atitenka ratų pakabai, tai gana neįprasta apkrova, kuri gali ją pažeisti. Pakeliant automobilį svarbu tai daryti ant lygaus paviršiaus, nes kitaip atramos gali išslysti.

Priedai plokščių dėmių išvengimui

Egzistuoja įvairūs priedai, padedantys išvengti plokščių dėmių. Pavyzdžiui, oru užpildomos pagalvėlės, kurias reikia padėti priešais ratus (nepripūstas), ant jų užstumti automobilį ir tuomet pagalvėles pripūsti. Prieš pripūsdami įsitikinkite, kad po pagalvėlėmis nėra aštrių objektų, kartais po jomis gali tekti padėti papildomą padėklą. Taip pat reikia neužmiršti reguliariai tikrinti oro slėgį ir, esant reikalui, jį pataisyti, kol automobilis yra uždėtas ant pagalvėlių. Tai ypač svarbu, kai pagalvėles veikia dideli temperatūrų svyravimai. Egzistuoja ir kiti padangoms skirti padėklai, taip pat vadinami padangų apsaugomis arba padangų batais, pagaminti iš putplasčio mišinio. Jas uždėti reikia tokiu pačiu būdu. Pagalvėlės padeda užtikrinti, kad ant padangų neatsiras plokščių dėmių, net jei apačia veikiama apkrovos. Tokiu būdu jos nebus deformuojamos. Vis dėlto šios pagalvėlės yra gana brangios, o jų suteikiamas aukščio kompensavimas taip pat ribojamas, priklausomai nuo gaminio.

Padangų amžius ir sprogimo rizika

Kelyje sprogusi padanga ar nulėkęs ratas sukelia itin pavojingą avarinę situaciją. Nors ir nedažnai, tai gali atsitikti bet kuriam vairuotojui. Vizualiai gerai atrodanti padanga gali būti nebetinkama naudoti, jei ji per sena. Jei vairuotojas nepamena, kokio senumo jo turimos padangos, tą nustatyti galima radus ant padangos šono esančius keturis skaičius, apibrėžtus plona linija. Pavyzdžiui, skaičius 3112 reiškia, kad ji pagaminta 2012 m. Jeigu padangos tokios senos, kad buvo pagamintos iki 2000-ųjų, jos bus pažymėtos tik trimis skaičiais: pirmi du nurodys savaitę, kada padanga pagaminta, paskutinis - metus. Prieš kelionę reikia patikrinti padangų būklę ir vizualiai.

Ką daryti sprogus padangai?

Sprogus padangai automobilis gali tapti visiškai nevaldomas. Sprogus priekinio rato padangai, pajusite stiprų trūkčiojimą, o vairas suksis link sugedusio rato. Galinės padangos sprogimas bus juntamas sėdynėje. Sprogus padangai, svarbiausia išlikti ramiems: neišsigąskite ir imkitės tam tikrų priemonių. Patariama lėtai nukelti koją nuo akceleratoriaus. Nespauskite stabdžių pedalo. Pajutę, kad vėl galite valdyti automobilį, po truputį mažinkite greitį.

tags: #kas #atsitiks #jei #vaziuosime #nepakankamai #pripustomis