Dažnai automobilių dalių parduotuvėse vairuotojai vartoja žodžius, kurie iš šalies stebinčiam pokalbį gali skambėti kaip visiškai nesuprantami. Ekspertai teigia, kad reikiamų detalių ieško net keliomis kalbomis, o bene rečiausiai išgirsta detalių pavadinimus lietuviškai.
Žargonas automobilių pramonėje ir jo iššūkiai
Mantas Milerius, automobilių dalių, priežiūros priemonių ir aksesuarų prekybos tinklo „Autoaibė“ ekspertas, pasakoja, kad detalių ieškoti galima pačiais įvairiausiais būdais. Pavyzdžiui, naudojamos detalizuotos schemos ir paieškos sistemos veikia trimis kalbomis: lietuvių, anglų ir rusų. „Dalis žargonų mums tikrai būna žinomi. Kartais iš aplinkos, kartais iš ankstesnių darbų, kai kurie yra dirbę automobilių remonto dirbtuvėse. Bet jeigu į šią sritį ateina šviežias žmogus, jis žargonų tikrai nežino - tenka klausti kliento arba tikslintis su kolegomis“, - aiškino M. Milerius.
Pasitaiko ir kuriozinių situacijų. M. Milerius prisiminė, kad vienas klientas ilgai ieškojo „indėno galvos“, aiškindamas, kad visur, kur nueina, pasakius tokį pavadinimą iš karto aišku, ko šis ieško. Tiesa, M. Milerius pastebi ir gerėjančių tendencijų: „Pavyzdžiui, anksčiau dažnai sakydavo, kad ieško „babinos“, o štai dabar nuolat girdime, kad ieškoma uždegimo ričių.“
„Geriausio Lietuvos vairuotojo“ konkurso finalo dalyviai nesugebėjo lietuviškai įvardyti visų 17 pateiktų detalių. Didžioji dauguma teisingai atsakė po mažiau nei pusę. Žargoną dažniau vartoja vyresnio amžiaus žmonės, dar mokantys rusų kalbą, nors „glušitelį“ ar „prikurkę“ galime išgirsti ir iš jauno vairuotojo lūpų.
Lietuviški automobilių detalių atitikmenys
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas doc. dr. Antanas Smetona puikiai žino, kaip „begunoką“ ar „trampliorių“ pakeisti lietuviškais žodžiais. Jis „trampliorių“ įvardino kaip skirstytuvą, o „begunoką“ - skirstytuvo skriejiką.
Įdomu tai, kad didžiąją dalį barbarizmais vadinamų automobilio detalių pavadinimų lietuviškais atitikmenimis be vargo moka pakeisti ir patys mechanikai. Jiems, o taip pat ir kiekvienam vairuotojui vertėtų žinoti, kad:
- „fiškė“ yra jungtis
- „faros“ - žibintai
- „patfarnikai“ - pažibinčiai
- „prikurkė“ - prietaisas cigaretei pridegti
Mažiau populiarūs slaviškos kilmės žodžiai ir tinkami terminai
Automobilių servisuose naudojami ir mažiau populiarūs slaviškos kilmės žodžiai, tokie kaip:
- „krestovina“ (lygių kampinių greičių šarnyro kryžmė)
- „pylnikas“ (pusašio lanksto apsauga)
- „atboinikas“ (metalinė ar guminė apsaugą suteikianti detalė)
Kiek labiau paplitę tokie neformalios kalbos „perlai“ kaip „pravodkė“, kuri reiškia elektros laidų instaliaciją, ar „kusačkėmis“ ne tik mechanikų vadinamos žnyplės.
Visgi yra ir tokių žodžių, kurie nors ir skamba keistai, tačiau yra vartotini. „Lingės“, kurios iki šiol naudojamos sunkiasvorių transporto priemonių konstrukcijoje, yra lietuviškas terminas. „Ventilio“ taip pat kitaip pavadinti nepavyks, o šnekamojoje kalboje gali būti vartojamas ir terminas „krokodilai“ (laidų gnybtai).
Žargono nauda ir ateities tendencijos
„FlixAuto“ serviso vadovas Artūras Puidokas pasakojo, kad žargono naudojimas jų darbe yra naudingas. Vyresnio amžiaus klientams tokiu būdu yra gerokai lengviau paaiškinti, kas nutiko. Lietuvoje atsinaujinant automobilių parkui sąsajų su rusiškais automobiliais ir jų detalėmis lieka vis mažiau. O būtent sovietinės technikos mazgus buvo įprasta vadinti slaviškais žodžiais.
A. Smetona pažymėjo, kad atskiros veiklos srities terminologija visuomet bus gerokai platesnė už oficialų žodyną, todėl svetimybių išvengti niekaip nepavyks. Anot jo, natūralu tikėtis, kad artimiausiais metais pradės daugėti angliškos kilmės terminų.