Automobilių padangų apskaita ir valdymas

Šiuolaikiniame verslo pasaulyje neįmanoma įsivaizduoti veiklos be automobilių, o neatsiejama verslo dalis yra ir jų apskaita. Automobiliai, kaip įmonės ilgalaikis turtas, bei su jais susijusios išlaidos, tokios kaip padangų nusidėvėjimas ir naudojimas, privalo būti tiksliai apskaitomos ir registruojamos. Dažnai buhalteriams kyla klausimų, kaip tinkamai registruoti automobilių padangas apskaitoje.

Padangų apskaita įmonėje

Nepaisant to, kad padangos gali atrodyti kaip smulki detalė, jų apskaita turi būti išsamiai aprašyta įmonės apskaitos politikoje. Vienintelis privalomas dokumentas, kuris turi būti vedamas, yra automobilio padangų apskaitos kortelė. Joje privalomai žymima informacija, susijusi su padangų komplekto (ilgalaikio turto) eksploatavimo laiku.

Padangų apskaitos ypatumai

Tarkime, įmonė įsigyja automobilių padangas. Buhalteris turi įvertinti, ar pirkinys atitinka Europos Sąjungos standartus. Jeigu automobilių padangos atitinka tam tikrus kriterijus (pvz., žymimos „C“ raide, nurodančia energijos efektyvumo klasę), joms turėtų būti sukurta ilgalaikio turto kortelė ir padangų apskaitos eksploatavimo kortelė, o apskaita vedama kaip įprasto materialaus ilgalaikio turto.

Taip pat dažnai kyla klausimų dėl situacijų, kuomet automobilių padangos pirktos su didele arba po pirkimo momento pritaikyta nuolaida. Tokiu atveju situacija yra standartinė - kaip ir su bet kokiais kitais pirkiniais - registruojama padangos nuolaida ir sumažėjęs įsipareigojimas.

Dar viena itin dažnai pasitaikanti situacija, kuomet padangos siunčiamos iš kito miesto arba perkamos internetu. Pavyzdžiui, jei įmonė įsikūrusi Kaune, o automobilių padangos atkeliauja iš Klaipėdos arba Šiaulių. Tokiu atveju siuntimo išlaidos turėtų būti traukiamos tą pačią minutę į sąnaudas arba priskaičiuojamos prie įsigyto turto savikainos. Pastarasis pasirinkimas padidintų turto vertę.

Kuro ir padangų nusidėvėjimo apskaita

Įmonių vadovams svarbu priminti, kad įmonės automobiliu važinėjantis darbuotojas turi vesti kelionės lapus, registruodamas įmonės labui nuvažiuotą atstumą. Ši informacija padeda tiksliai ir be klaidų nurašyti kurą ir registruoti padangų nusidėvėjimą.

Kuro apskaitai privaloma turėti kuro pirkimo sąskaitas faktūras. Jeigu darbuotojui leidžiama automobilį naudoti ir asmeniniams tikslams, tuomet patirtos išlaidos negali būti pripažįstamos įmonės sąnaudomis. Tuo tarpu, jeigu darbuotojas važinėja nuosavu automobiliu įmonės tikslais, automobilio kuro ir remonto išlaidos laikomos gyventojo pajamomis natūra.

Ilgalaikio turto apskaitos pakeitimai biudžetinėse įstaigose

Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarka, patvirtinta 2001 metais, buvo atnaujinta Finansų ministro įsakymu (2005 12 30 Nr. 1K-405). Šie pakeitimai yra reikšmingi ir apima įvairius ilgalaikio turto apskaitos aspektus.

Pagrindiniai pokyčiai ilgalaikio turto apskaitoje biudžetinėse įstaigose

• Inventoriaus numerių suteikimo tvarka.
• Ilgalaikio turto vertės rodymas litais ir centais.
• Nusidėvėjimo skaičiavimo tvarka (kas mėnesį).
• Turto, kuriam nusidėvėjimas neskaičiuojamas, sąrašo papildymas.
• Padangų ir akumuliatorių eksploatavimo normatyvų panaikinimas.

Inventoriaus numerių suteikimas

Iki pakeitimų, inventoriaus numeris buvo suteikiamas visam ilgalaikiam turtui. Dabar inventoriaus numeris nesuteikiamas ilgalaikiam turtui, įsigytam pagal atitinkamas programas ir skirtam perduoti pavaldžioms įstaigoms arba kitiems ūkio subjektams. Tokio turto apskaita tvarkoma atskirai. Taip pat numatyti atvejai, kai ilgalaikiam turtui suteiktas inventoriaus numeris gali būti pakeistas.

Ilgalaikio turto vertės rodymas

Anksčiau ilgalaikio turto vertė apskaitoje buvo rodoma litais be centų. Dabar ilgalaikio turto vertė rodoma litais ir centais.

Nusidėvėjimo skaičiavimas

Svarbūs pakeitimai įvyko ir nusidėvėjimo skaičiavimo srityje. Papildytas sąrašas ilgalaikio turto, kurio nusidėvėjimas neskaičiuojamas: vykdant atitinkamas programas įsigyto ilgalaikio turto, perduotino naudoti pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms arba kitiems ūkio subjektams; ilgalaikio turto, negalimo naudoti dėl trečiųjų asmenų veikos. Anksčiau biudžetinių įstaigų ilgalaikio turto nusidėvėjimas buvo skaičiuojamas vieną kartą per metus pagal gruodžio 31 d. būklę, nepriklausomai nuo to, kokį einamųjų metų mėnesį jis įsigytas.

Dabar ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) skaičiuojamas kas mėnesį, pradedant skaičiuoti kitą mėnesį po įsigijimo, ir neskaičiuojamas nuo kito mėnesio po turto nurašymo, perdavimo nuosavybės arba patikėjimo teise, pardavimo. Nusidėvėjimas (amortizacija) skaičiuojamas taikant tiesinį skaičiavimo metodą, pagal kurį nusidėvėjimo (amortizacijos) per mėnesį suma apskaičiuojama ilgalaikio turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą, padauginus iš mėnesio nusidėvėjimo procento ir sandaugą padalijus iš 100.

Padangų ir akumuliatorių eksploatavimo normatyvai

Panaikintas reikalavimas dėl automobilių padangų ir akumuliatorių eksploatavimo normatyvų. Anksčiau automobilių padangų ir akumuliatorių, išduotų iš sandėlio pakeisti nusidėvėjusius, apskaita biudžetinės įstaigos buhalterinės apskaitos tarnyboje buvo tvarkoma sudarant atitinkamos formos analitinės apskaitos registrus normatyviniam jų eksploatavimo laikotarpiui. Dabar tokio reikalavimo nebėra.

Ilgalaikio turto apskaitos bendrieji principai

Ilgalaikis turtas yra svarbi kiekvienos įmonės dalis, todėl jo apskaita turi būti tvarkoma tinkamai ir atidžiai. Materialusis turtas, sudarantis prielaidas įmonei veikti būsimais laikotarpiais, nors ir neduodantis tiesioginės ekonominės naudos, pripažįstamas ilgalaikiu turtu (pavyzdžiui, turtas, įsigytas darbo saugos, gamtosaugos, valdymo tikslams).

Ilgalaikio turto įsigijimo savikaina

Jei įmonė ketina įsigyti materialųjį turtą, kuris teiks jai ekonominės naudos naudojamas ilgiau kaip vienerius metus, iš anksto už tokį turtą sumokėtos sumos turi būti priskiriamos kitam ilgalaikiam materialiajam turtui. Į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą neįskaičiuojamas grąžinamas pridėtinės vertės mokestis. Negrąžinamą pridėtinės vertės mokestį įmonė gali įskaityti į turto įsigijimo savikainą. Ilgalaikiam materialiajam turtui taip pat priskiriamas gautas, bet dar nepradėtas naudoti arba nebaigtas komplektuoti ilgalaikis materialusis turtas.

Perkant automobilį lizingu ir kartu su juo įsigyjant padangas bei kitus reikmenis (pvz., kilimėlius, svarelius), svarbu nuspręsti, ar šios išlaidos didina automobilio įsigijimo savikainą, ar nurašomos į sąnaudas. Paprastai, jei elementas nėra ilgaamžis ar reikšmingai nepratęsia pagrindinio turto tarnavimo laiko, jis gali būti nurašomas į sąnaudas.

Svarbu atsižvelgti į įmonės nustatytą ilgalaikio turto vertės ribą (su PVM ar be PVM). Jei įsigyjamo turto kaina viršija šią ribą, jis pripažįstamas ilgalaikiu turtu.

Palūkanų įtaka įsigijimo savikainai

Palūkanos į turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą neįskaičiuojamos. Jos pripažįstamos atitinkamų ataskaitinių laikotarpių sąnaudomis. Jei turtas įsigyjamas brangiau už jo tikrąją vertę išsimokėtinai per ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį ir jei sutartyje palūkanos nenurodytos arba jų dydis reikšmingai skiriasi nuo rinkos palūkanų normos, įsigijimo savikaina apskaičiuojama visą mokėtiną sumą diskontuojant iki dabartinės vertės pritaikius rinkos palūkanų normą.

Ilgalaikio turto eksploatavimo išlaidos

Ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo išlaidos priskiriamos to ataskaitinio laikotarpio, per kurį jos buvo patirtos, veiklos sąnaudoms, jei pagal įmonės apskaitos politiką jos nepriskiriamos gaminamos produkcijos savikainai. Ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimo ir remonto darbų registravimas apskaitoje priklauso nuo tų darbų suteikiamo rezultato. Jei rekonstravimas ar remontas nepagerina naudingųjų turto savybių, bet pailgina jo naudingo tarnavimo laiką, šių darbų verte turi būti padidinta turto įsigijimo savikaina ir patikslintas turto naudingo tarnavimo laikas.

Nusidėvėjimo skaičiavimas ir nurašymas

Ilgalaikis materialusis turtas gali būti riboto ir neriboto naudojimo laiko. Skaičiuojamas tik riboto naudojimo laiko turto nusidėvėjimas. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas nuo kito mėnesio 1 dienos po jo nurašymo, perleidimo, priskyrimo investiciniam turtui ar kitokio perdavimo. Jeigu apskaitoje užregistruotas ilgalaikis materialusis turtas neatitinka priskyrimo ilgalaikiam materialiajam turtui požymių, jis iškeliamas iš ilgalaikio materialiojo turto.

Nurašius visiškai nudėvėtą turtą, gautos dalys ar medžiagos apskaitoje registruojamos kaip atsargos grynąja galimo realizavimo verte. Jei nurašyto turto likvidacinė vertė didesnė už gautų dalių ir medžiagų grynąją galimo realizavimo vertę, skirtumas pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl turto nurašymo, jei likvidacinė vertė mažesnė - ataskaitinio laikotarpio pelnu. Jei nurašomas turtas ne visiškai nudėvėtas, nenudėvėta vertė pripažįstama ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl turto nurašymo.

Turto praradimas

Jei turtas prarandamas dėl vagystės ar kitų priežasčių, nuostoliai, jei nėra galimybės jų kompensuoti, pripažįstami ataskaitinio laikotarpio nuostoliais dėl turto praradimo. Jei pagrįstai tikimasi, kad nuostoliai bus atlyginti, numatoma atgauti suma registruojama kaip gautina suma.

Padangų eksploatavimas ir priežiūra

Tinkamas padangų valdymas užtikrina maksimalų jų pagrindinių funkcijų atlikimą, taip pat ilgą tarnavimo laiką, o tai tiesiogiai veikia ir įmonės išlaidas. Didelį vaidmenį vairuojant automobilius atlieka padangos, nes eismo dalyvių sauga ir transporto priemonės valdymas priklauso nuo jų kokybės lygio ir techninių charakteristikų.

Sezoniškumas ir padangų keitimas

Viena pagrindinių taisyklių yra svarba laiku pakeisti padangas, atsižvelgiant į metų laiką. Kiekvienais metais, šylant orams, artėja padangų keitimo metas, o įmonėms svarbu tai planuoti. Lietuvos klimatas yra labai įvairus ir sunkiai nuspėjamas, todėl reikalavimai padangoms keičiasi kartu su sezonais.

• Vasarines padangas į žiemines reikia pakeisti iki lapkričio 10 d.
• Keisti žiemines padangas į vasarines galima jau nuo balandžio 1 d.
• Jeigu žieminės padangos dygliuotos - privaloma jas pakeisti iki balandžio 10 d.

Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. būtina važiuoti tik žieminėmis, universaliomis arba dygliuotomis padangomis. Tačiau nuo balandžio 11 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Išskirtiniais atvejais, kuomet žiemos sezonas užsitęsia, dygliuotų padangų eksploatavimas gali būti prailgintas Susisiekimo ministro įsakymu.

Nors žiemą su vasarinėmis padangomis važiuoti draudžiama, vasarą su žieminėmis padangomis vykti į kelionę galima, tačiau tai nerekomenduojama. Žieminių padangų protektorius ir mišinys yra pagaminti naudojimui žemesnėse nei +7°C temperatūrose. Važiuojant įkaitusiu asfaltu vasarą žieminės padangos gali labai suminkštėti, gerokai padidinant riziką prarasti sukibimą. Tai gali ne tik sukelti pavojų eisme, bet ir lemti anksčiau laiko nudilusias padangas bei papildomas įmonės išlaidas.

Padangų būklės tikrinimas: protektoriaus gylis ir amžius

Kad būtų užtikrintas saugumas ir tinkama apskaita, būtina reguliariai tikrinti padangų būklę, įsitikinti, kad protektoriaus gylis tinkamas ir kad jos yra pakankamai pripūstos. Vairuotojai turėtų prisiminti, kad net naudojant tinkamas padangas, reikia vairuoti atsargiai ir atitinkamai pagal kelio sąlygas.

• Minimalus lengvųjų automobilių (B kategorija) padangų protektoriaus gylis nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. yra 3,0 mm. Vasaros metu (nuo balandžio 1 d.) - ne mažesnis kaip 1,6 mm.
• Autobusams (M2 klasė) nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. minimalus padangų protektoriaus gylis privalo būti ne mažesnis kaip 3,0 mm. M3 klasės autobusų minimalus padangų protektoriaus gylis ištisus metus yra 2,0 mm.
• Krovininių N1 klasės automobilių padangų protektoriaus gylis nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. neturi būti mažesnis kaip 3,0 mm.

Naujų padangų protektoriaus gylis siekia apie 8-9 mm. Padangų protektoriaus gylį galima patikrinti specialiu matuokliu, slankmačiu arba tiesiog liniuote. Patogus būdas - naudojant monetą: jeigu įstačius vieno euro monetą į griovelį nesimato žvaigždutės ant monetos krašto, tai padanga tinkama naudojimui vasarą (žieminėms padangoms rekomenduojama naudoti dviejų eurų monetą). Protektoriaus gylį būtina pamatuoti keliose vietose, nes dėl blogo ratų suvedimo arba netvarkingos važiuoklės tam tikros zonos dėvisi greičiau.

Padangų amžius yra taip pat svarbus. Gamintojai rekomenduoja keisti padangas, jeigu jos yra pagamintos prieš daugiau nei penkis metus, net jei protektoriaus likutis vis dar tinkamas. Laikui bėgant gumos mišinys sukietėja ir praranda elastingumą. Pagaminimo datą galite rasti ant padangos sienelės, ją žymi keturi skaičiai (pvz., „1022“ reiškia, kad padanga pagaminta dešimtą 2022-ųjų metų savaitę).

Galiausiai, būtina įvertinti bendrą padangų būklę vizualiai. Ilgainiui padangos gali sutrūkinėti, nusitrinti ir deformuotis. Protektorius turėtų būti tolygus, be jokių duobių ar bangų. Taip pat atidžiai apžiūrėkite padangų sieneles - jos turėtų būti minkštos, elastingos, nesutrūkinėjusios. Prieš važiuojant su naujai uždėtomis padangomis, būtina patikrinti padangų slėgį. Tiksliausiai oro slėgį padangose galima pamatuoti dar nepradėjus automobiliu važiuoti, kol padangos dar šaltos.

Padangų ženklinimas

Automobilio su dygliuotomis padangomis gale turi būti priklijuotas skiriamasis ženklas - baltas lygiakraštis trikampis su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje.

Pavyzdžiui, padangos ženklinimas gali atrodyti taip: 185/70 R15. Šie skaičiai reiškia:

• 185 - padangos plotis milimetrais.
• 70 - aukščio koeficientas (padangos aukštis procentais nuo pločio).
• 15 - ratlankio skersmuo coliais.

ES padangų ženklinimas

Europos Komisijos reglamentas Nr. 1222/2009 reikalauja, kad visos padangos, pagamintos po 2012 m. birželio ir parduodamos ES, būtų ženklinamos specialia etikete. Naujuoju reglamentu siekiama, kad kelių transporto priemonės būtų saugesnės ir ekonomikos bei aplinkosaugos požiūriu efektyvesnės, tad skatinama naudoti degalus taupančias, saugias ir mažai triukšmo keliančias padangas.

Pagrindiniai parametrai, nurodomi etiketėse:

• Sukibimas su šlapia danga: vienas svarbiausių padangos kokybės rodiklių. Stabdymo kelio skirtumas tarp A ir G klasių gali siekti net iki 30 %.
• Pasipriešinimas riedėjimui (įtaka degalų sąnaudoms): kuo didesnė deformacija riedant, tuo didesnis padangos pasipriešinimas judėjimui, taigi didesnės degalų sąnaudos. Pagal naująjį ES padangų ženklinimą „A“ reiškia didžiausią degalų ekonomiją, o „G“ - mažiausią. Skirtumas tarp A ir G klasės padangų - iki 7,5 % mažesnės degalų sąnaudos.
• Išorinis riedėjimo triukšmas: labai svarbus aplinkos rodiklis. Decibelų lygis matuojamas naudojant logaritminę skalę, tad net kelių decibelų skirtumas lemia gerokai didesnį triukšmo lygį.

Motociklų padangų reikalavimai

Lietuvoje motociklų sezonas netrunka ištisus metus. Kelių eismo taisyklėse yra nurodyta, jog nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones su vasarinėmis padangomis, tačiau tai negalioja mopedams, motociklams, triračiams ir visų rūšių keturračiams. Eksploatuoti motociklus su vasarinėmis padangomis draudžiama gruodžio-vasario mėnesiais, taipogi kovo-lapkričio mėnesiais, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta arba apledėjusi. Motociklo padangų protektoriaus gylis negali būti mažesnis kaip 0,8 mm.

Netinkamų padangų tvarkymas ir atsakomybė

Lietuvoje vis dar dažni atvejai, kai senos transporto priemonių padangos yra kaupiamos ar mėtosi neleistinoje vietoje. Tinkamas atliekų tvarkymas yra ne tik aplinkosaugos, bet ir teisinės atsakomybės klausimas įmonėms.

Teisinė bazė ir taisyklės

Keičiant padangas autoservisuose ar jų keitimo vietose (mažose dirbtuvėse), senosios padangos turi būti priimamos nemokamai. Autoservisams draudžiama netinkamas eksploatavimui padangas atiduoti jų naudotojui. Autoservisai ir kitos mažos dirbtuvėlės privalo priimti tiek senų padangų, kiek jų keičia.

Pagal galiojančius įstatymus už padangų tvarkymą atsakingi padangų gamintojai ir importuotojai. Pardavėjas turi pranešti pirkėjui, kad į padangos kainą jau įskaičiuotos ir jos sutvarkymo išlaidos. Taigi pirkėjas į prekybos vietą gali atvežti tiek nusidėvėjusių padangų, kiek pirko.

Veiklos vykdytojas (pvz., automobilių servisai) privalo priimti visas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias nepavojingąsias ir pavojingąsias atliekas. Jas grąžinti transporto priemonės savininkui ar naudotojui draudžiama, išskyrus pakartotiniam naudojimui tinkamas detales.

Teisės aktai numato, kad Lietuvoje turi būti surinkta ir perdirbta 80 proc. atskirai vidaus rinkai patiekto padangų kiekio.

Kur dėti senas padangas

Kai padangų atliekos susidarė namuose ar įmonėje, senas padangas galima nuvežti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Šios aikštelės, priklausomai nuo savivaldybių patvirtintų priėmimo sąlygų, iš vieno gyventojo nemokamai priima iki 4 ar 5 naudojimui netinkamų padangų per metus. Panaudotos padangos, alyva, filtrai, aušinimo skysčiai, akumuliatoriai ir kitos transporto priemonių priežiūros ir remonto atliekos iš gyventojų nemokamai surenkamos stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėse, tame mieste, kur gyventojas yra registruotas.

Senas padangas ar jų atliekas galima perduoti turintiems teisę jas tvarkyti atliekų tvarkytojams, kuriuos rasite viešame atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR). Šios paslaugos gali būti mokamos. Tiek autoservisai, tiek padangų prekybos vietos surinktas iš vairuotojų padangas privalo priduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams.

Padangų perdirbimas ir žala aplinkai

Pas atliekų tvarkytojus patekusios naudotos padangos perdirbamos: atskiriama tekstilė, metalai ir guma. Metalai ir guma panaudojami naujų gaminių gamyboje, o tekstilė deginama energijai išgauti. Perdirbtų padangų guma tinka sporto aikštynų ir žaidimų aikštelių dangai, automobilių statymo apsauginiams kuoleliams, garso izoliacijai, apsaugoms šaudyklose ir pan.

Kiekviena į aplinką išmesta padanga teršia aplinką, niokoja kraštovaizdį ir pritraukia kitas atliekas, taip sukurdamos atliekų sąvartynus. Aplinkosaugininkai primena, kad į aplinką patekusios senos padangos suyra tik per 120-140 metų, o jas perdirbant ar panaudojant energijai taupomi gamtos ir gamybos ištekliai.

Baudos už netinkamą tvarkymą

Nuo šių metų spalio 7 d. įsiteisėjo ANK 247 straipsnio pakeitimas, kuris už aplinkos užteršimą padangų atliekomis užtraukia baudą nuo 200 iki 500 eurų už kiekvieną atsikratytą padangos atliekos vienetą, bet ne didesnę negu 6 000 eurų. Taip pat gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala. Tais atvejais, kai padangos deginamos, skiriama bauda ir skaičiuojama aplinkai padaryta žala.

Daugiau informacijos apie transporto priemonių ir jų dalių tvarkymą galima rasti Aplinkos apsaugos departamento paruoštoje atmintinėje „Transporto priemonių ir jų dalių tvarkymas“. Jei kyla klausimų apie aplinkos apsaugos reikalavimus, Aplinkos apsaugos departamento specialistai konsultuoja telefonu +370 700 02022 arba el. paštu. Apie pastebėtus pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.

tags: #kaip #uzsipajamuoti #automobiliu #padangas