Dvivalentės transporto priemonės ir jų rūšys

Dviračiai ir paspirtukai tapo populiariu pasirinkimu gyventojams, ieškantiems patogaus judėjimo būdo mieste ir užmiestyje šiltuoju metų laiku. Kartu su didėjančiu mikrojudumo priemonių naudojimu auga ir įvairių klausimų, susijusių su jų naudojimu viešajame eisme, identifikavimu, registravimu, saugumo užtikrinimu bei vagysčių prevencija. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines dvivalentės transporto priemones, jų klasifikaciją ir svarbiausius saugumo aspektus.

Elektrinių dviračių ir mopedų klasifikacija

Pastaruoju metu itin aktualus klausimas dėl dviračių transporto priemonių su elektros varikliu naudojimo viešajame eisme. Lietuvos dviračių verslo asociacija atkreipia dėmesį, kad pasitaiko atvejų, kai nuomos punktai siūlo elektrines dvirates transporto priemones, kurios pagal technines charakteristikas priskiriamos ne elektriniams dviračiams, o mopedams.

Taip nutinka, kai šių transporto priemonių varytuvų didžiausiasis projektinis greitis būna didesnis kaip 25 km/h ir (arba) didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 1 kW. Siekdama šviesti eismo dalyvius, Susisiekimo ministerija parengė atmintinę, kurioje pateikta informacija apie transporto priemonių skirstymą pagal maksimalų variklio išvystomą greitį ir galią:

• Paprastasis dviratis
• Motorinis (elektrinis) dviratis
• Mopedas

Atmintinėje taip pat išdėstyta informacija apie privalomus dokumentus, tokius kaip vairuotojo pažymėjimas, valstybinio numerio ženklai, transporto priemonės registracijos liudijimas, privalomoji techninė apžiūra ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas (polisas).

Dviračių ir paspirtukų vagysčių prevencija

Tyrimai rodo, kad daugelis mikrojudumo priemonių savininkų renkasi bazines apsaugos priemones. 23 proc. apklaustųjų naudoja tvirtą spyną, o apie 19 proc. palieka dviračius ir paspirtukus tik tam skirtose viešose vietose. Kiek mažesnė dalis (17 proc.) vengia palikti dviratį ar paspirtuką prie įstaigų ir parduotuvių. Tačiau struktūruotos prevencijos priemonės, pavyzdžiui, registravimas policijos registre, taikomos itin retai - tik 4 proc. gyventojų renkasi saugoti savo turtą tokiu būdu.

„Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis pastebi, kad tai rodo reaktyvų, o ne sisteminį požiūrį į dviračių ir paspirtukų saugumą. Pirmenybė teikiama fizinei apsaugai, tačiau ignoruojamos priemonės, galinčios ilgainiui reikšmingai padidinti atgavimo tikimybę arba atgrasyti nuo vagystės.

„Gyventojai dažniausiai apsiriboja fizinėmis priemonėmis - spyna ar sąmoningu parkavimo vietos pasirinkimu, tačiau tai tėra pirmasis saugumo lygmuo. Ilgalaikėje perspektyvoje daug svarbiau yra transporto priemonės registravimas policijoje, GPS sekimo priemonės ar apsaugos derinimas su draudimu, nes tai reikšmingai padidina galimybę atgauti pavogtą turtą arba gauti kompensaciją jos netekus“, - pabrėžia A. Juodeikis.

Budrumas didmiesčiuose ir namų aplinkoje

„Lietuvos draudimo“ statistika rodo, kad kasmet registruojama apie 170 atvejų, kai pranešama apie pavogtą dviratį ar paspirtuką. Dažniausiai vagystės fiksuojamos šalies didmiesčiuose - Vilniuje ir Kaune.

Atlikto tyrimo duomenimis, 20 proc. respondentų paspirtuką ar dviratį palieka tik savo kieme ar prie gyvenamojo namo. Taip dažniau elgiasi didžiųjų bei rajonų centrų gyventojai. Vis dėlto, draudikų registruojamų žalų duomenys rodo, kad ilgapirščių taikiniu tampa ne tik viešosios erdvės, bet ir gyvenamosios teritorijos.

Pasak eksperto, tiek atviros kiemo erdvės, tiek uždaros laiptinės ar sandėliukai neretai tampa potencialiomis vagystės vietomis, nes piktavaliams svarbiausia yra susidariusi palanki situacija veikti. „Dėl šios priežasties namų aplinka taip pat turėtų būti vertinama kaip rizikos zona, reikalaujanti tokio pat budrumo, kaip ir viešosios erdvės. Palikti dviratį ar paspirtuką neužrakintą kieme ar bendro naudojimo patalpose - tai suteikti galimybę vagims veikti jiems palankiomis sąlygomis. Net ir trumpam palikus transporto priemonę, svarbu užtikrinti, kad ji būtų tinkamai užrakinta ir, jei įmanoma, laikoma stebimoje vietoje“, - teigia ekspertas.

Efektyvi apsauga - priemonių derinys

A. Juodeikis teigia, kad efektyvi mikrojudumo priemonių apsauga reikalauja ne pavienių veiksmų; tik derinant kelias tarpusavyje papildančias priemones galima sumažinti tikimybę, kad dviratis ar paspirtukas taps nusikalstamos veikos objektu.

„Mūsų duomenimis, kasmet daugiau nei 130 vagysčių atvejų susiję būtent su dviračiais. Šių transporto priemonių savininkams rekomenduojama naudoti dviejų skirtingų tipų spynas - „U“ formos rėmo ir tvirtą grandinės tipo spyną. Abi jos turėtų būti pritvirtintos per rėmą prie stacionaraus, nejudančio objekto, pavyzdžiui, metalinės dviračių stovėjimo konstrukcijos. Taip pat svarbu vengti spynų tvirtinimo tik prie ratų ar lengvai pažeidžiamų tvorų, ženklų ar turėklų“, - pataria ekspertas.

Nors elektrinių paspirtukų vagysčių skaičius yra mažesnis (apie 30 atvejų kasmet), jų apsaugai taip pat būtina skirti pakankamai dėmesio. „Elektrinių paspirtukų apsauga turi savo specifiką - šios transporto priemonės pasižymi kompaktiškumu, mažesniu svoriu ir greitomis išardymo galimybėmis. Dėl to vien tik fizinė spyna, kaip ir dviračio atveju, ne visuomet yra pakankama - būtina integruoti ir technologines saugumo priemones. Rekomenduojama naudoti GPS sekimo įrenginius arba integruotas lokacijos funkcijas“, - atkreipia dėmesį A. Juodeikis.

Dviračių transporto priemonių rūšys

Vis daugiau lietuvių atranda važinėjimo dviračiu malonumus. Jeigu anksčiau dviratės transporto priemonės buvo tik greitesnė galimybė nei kojomis pasiekti tikslą, tai šiuo metu dviračiai dažniausiai naudojami kaip smagi pramoga, kuri tuo pačiu padeda padailinti savo kūno linijas ir pagerinti sveikatą. Tiesa, dviračių rūšių tiek daug, kad paties geriausio paieškos reikalauja laiko bei žinių.

Renkantis tinkamiausią dviratę transporto priemonę, verta žinoti esminius niuansus. Tarptautinis standartas (ISO) skirsto motociklus į dvi kategorijas pagal greitį ir svorį: dvejopo naudojimo motociklus ir motociklus. Kinijoje motociklai klasifikuojami pagal darbinį tūrį ir didžiausią konstrukcinį greitį (mopedai iki 50 ml ir 50 km/val., motociklai virš 50 ml ir 50 km/val.) bei pagal ratų skaičių ir padėtį.

Apskritai, transporto priemonės dažniausiai klasifikuojamos pagal paskirtį, sandarą, variklio tipą ir darbinį tūrį. Jei dviratis reikalingas kasdieniniams maršrutams, galima rinktis mišraus tipo dviratį, kuris tinka važiuoti ir gatve, ir miško takeliu.

Kalnų dviratis

Aktyvų laisvalaikį mėgstantiems žmonėms, norintiems įveikti sudėtingas trasas, būtinas kalnų dviratis. Nors kalnų dviračių pasirinkimas yra platus, visada verta investuoti daugiau ir rinktis geriausią kokybę. Specialiai nelygiems miško keliams ir takeliams sukurti dviračiai sėkmingai važiuoja net ir prastu keliu, nes paprastu dviračiu važiuoti smėlėtais keliais būtų sudėtinga, jis klimptų ir reikalautų kur kas daugiau jėgų.

Miesto dviratis

Gyvenantys mieste ir dažniausiai važinėjantys asfaltuota danga turėtų rinktis miesto dviračius. Šie dviračiai pritaikyti važiuoti ne tik lygumomis, bet ir įkalnėmis, o bėgiai padeda lengviau manevruoti. Būtina įsigyti ir priedų, padedančių būti saugiu kelių eismo dalyviu.

Mišrus arba hibridinis dviratis

Jeigu nežinote, koks dviratis geriausiai tinka, ir jis reikalingas ne aktyviam sportui, o kasdieniniams malonumams, tuomet geriausias pasirinkimas yra mišraus tipo dviratis. Jis tinka važiuoti ir gatve, ir miško takeliu. Tokias transporto priemones dažniausiai renkasi tie, kuriems dviratis reikalingas kasdieniniams maršrutams įveikti.

Sportiniai motociklai

Sportiniai motociklai, dar žinomi kaip sportiniai automobiliai, yra skirti žmonių laisvalaikiui ir atostogoms. Tai smagi transporto priemonė ir pramoga, leidžianti patirti gyvenimo džiaugsmą. Sportiniai motociklai apima platų asortimentą, įskaitant super sportinius ir kelioninius motociklus, kurie taip pat atlieka sportinių motociklų funkciją.

Kelių motociklai

Motociklai, daugiausia naudojami asfaltuotuose keliuose, vadinami kelių motociklais. Juos galima suskirstyti į tris kategorijas: super sportinius motociklus, kelioninius motociklus ir amerikietiškus motociklus. Kadangi šio tipo motociklai daugiausia važinėja lygiais asfaltuotais keliais, jie taip pat žinomi kaip miesto motociklai. Struktūriškai plento motociklai tinka tik asfaltuotiems keliams, kuriuose gali pasiekti optimalų našumą, o važiuojant bekelės vietose susidurs su daugybe sunkumų. Atitinkamai bekelės motociklai pagal naudojimo vietą taip pat gali būti skirstomi į kelioninius visureigius ir miesto visureigius motociklus.

Super motociklas

Bendrieji motociklai vairuojant didelę reikšmę teikia patogumui ir naudojimo paprastumui. Kita vertus, super sportiniai motociklai daugiau dėmesio skiria motociklų važiavimui dideliu greičiu. Važiuodami šiuo motociklu, vairuotojai gali visapusiškai patirti variklio, padangų ir kelio pokyčių teikiamą malonumą. Jis skiriasi nuo lenktyninio automobilio tuo, kad siekia jaunatviško ir dinamiško važiavimo, o ne aklai siekia didelio greičio kaip lenktyninis automobilis. Be tam tikro didelio greičio veikimo lygio, kaip garantijos, vairuotojams sunku patirti šį malonumą, todėl būtina didinti motociklo greitį.

Eismo dalyvių saugumas ir atsakomybė

Nutirpus sniegui ir šylant orams, prasideda aktyviausias laikas visiems eismo dalyviams. Keliuose jau pastebimi dviračių transporto priemonių mėgėjai - dviratininkai ir paspirtukininkai, taip pat motociklininkai. „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius atkreipia dėmesį, kad išriedėdami į gatves po pertraukos ir vairuodami sezoniškai, dalis motociklininkų, dviratininkų bei paspirtukų vairuotojų stokoja įgūdžių. Pusmečio ar ilgesnis laikotarpis, nedalyvaujant eisme, gali tapti avarijų priežastimi, todėl saugus ir atsargus vairavimas, ypač sezono pradžioje, yra būtinas.

Draudikas pabrėžia, kad itin atidūs automobilių vairuotojai turėtų būti persirikiuodami, išvažiuodami iš šalutinių gatvių ir kirsdami sankryžas. „Dėl mažesnių gabaritų motociklas yra sunkiau pastebimas, todėl kyla susidūrimo pavojus. Vairuotojai, prieš atlikdami persirikiavimo ar posūkio manevrą, kai Kelių eismo taisyklės reikalauja duoti kelią kitiems eismo dalyviams, turėtų atidžiai įvertinti situaciją“, - pasakoja A. Gučius.

Draudimo bendrovės atstovas pataria nepasikliauti nuojauta apie artėjančio motociklo greitį. „Jei matote atvažiuojančią šią transporto priemonę ir turite duoti jai kelią, taip ir padarykite. Dėl mažų motociklo gabaritų sunkiau įvertinti link jūsų artėjančio motociklo greitį, todėl automobilių vairuotojai neretai surizikuoja bandydami spėti atlikti manevrą prieš motociklą, bet, deja, tokia rizika gali tapti eismo nelaimės priežastimi.“

Motociklininkai taip pat turėtų prisiminti, kad kiti eismo dalyviai, ypač sezono pradžioje, yra atpratę nuo motociklų gatvėse, todėl pirmosiomis savaitėmis reikėtų pasirinkti ne leistiną, o saugų važiavimo greitį. Važiuojant pagrindiniu keliu, kuriame daug išvažiavimų iš šalutinių gatvių, A. Gučiaus teigimu, reikia būti ypač budriems ir pasiruošusiems netikėtoms situacijoms.

Šviesoforais reguliuojamose sankryžose ir pėsčiųjų perėjose problemą išsprendžia aiški pirmumo teisės ir važiavimo tvarka. Užtat nereguliuojamuose eismo srautų susikirtimuose problemos išlieka ir net auga, daugėjant greičiau už įprastą pėsčiųjų srautą judančių dviračių transporto priemonių. Viena labiausiai nepaisomų Kelių eismo taisyklių nuostata, įpareigojanti vairuotojus, įvažiuojančius į šalia esančias teritorijas arba išvažiuojančius iš jų, praleisti pėsčiuosius, kurių judėjimo kryptį kerta.

„Dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai turėtų būti itin dėmesingi pėstiesiems. Važiuojant kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, privaloma duoti kelią pėstiesiems, neturima jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, artimu pėsčiojo judėjimo greičiui, t. y. 3-7 km/h, paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Dviratininkams ir elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojams yra draudžiama kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis. Vis dėlto ne visuomet paisoma šių taisyklių“, - teigia A. Gučius.

„Jeigu dviratininkai nori patys spręsti, kaip saugiai atvyks į savo kelionės tikslą, jie privalo pasirinkti protingą saugų greitį, t. y. tokį, kad bet kuriuo momentu pavyktų sustabdyti priemonę ir išvengti susidūrimo su netikėta kliūtimi. Mieste judėjimas yra itin intensyvus ir niekas negali garantuoti, kad visi kelyje sutikti eismo dalyviai yra atidūs ir paisys KET taisyklių“, - pabrėžia A. Gučius.

Draudimas ir atsakomybė

Nuo sausio 1 d. privaloma apdrausti neregistruotinas motorines transporto priemones, kurių didžiausias projektinis greitis yra daugiau kaip 25 km/val. arba kurių didžiausias grynasis svoris - daugiau kaip 25 kg, o didžiausias projektinis greitis - daugiau kaip 14 km/val. Draudimas atlygintų nuostolius, jei pavažiuojant paspirtuku, būtų sužeistas kitas asmuo ar turtas, pavyzdžiui, statinys ar kita transporto priemonė.

Apskaičiuojant draudimo įmoką, atsižvelgiama į įvairius veiksnius, susijusius su konkrečiu valdytoju ir norima apdrausti transporto priemone, įskaitant transporto priemonės tipą ir jos naudojimo paskirtį. Žmonės gali pasirinkti tinkamiausią draudimo sutarties laikotarpį ir sutartį sudaryti tik keliems mėnesiams, t. y. aktyviausiam sezonui.

• Paspirtukas ar kita būtina apdrausti dviratė transporto priemonė neturi valstybinių numerių, todėl deklaracijoje svarbu įrašyti paspirtuko identifikacinį numerį.
• Deklaracija pildoma įprastai.
• Jei eismo įvykio kaltininkas nėra apsidraudęs, bet jo transporto priemonė pagal parametrus turi būti apdrausta, dėl žalos atlyginimo galima kreiptis į bet kurią draudimo bendrovę, kuri LR transporto priemonių draudikų biuro vardu administruos nukentėjusiojo žalą ir atlygins nuostolius.

tags: #dvirates #transporto #priemones #rusys