Automobilių išmetamųjų dujų pavojus ir apsauga

Automobilių išmetamosios dujos yra sudėtingas cheminių junginių mišinys, susidarantis vidaus degimo varikliuose deginant kurą. Šis mišinys, išmetamas į atmosferą, turi didelį neigiamą poveikį tiek žmonių sveikatai, tiek aplinkai. Transporto priemonės išskiria nemažai kenksmingų teršalų, todėl eismo dalyviai, ypač vairuotojai ir keleiviai, gauna didesnę jų dozę. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai pastebi, kad didžiausią taršą miestuose lemia transportas ir deginamas kietasis kuras, tačiau transporto tarša yra nuolatinė ir pasireiškia visais metų laikais. Siekiant suprasti problemos mastą ir galimus sprendimo būdus, būtina išnagrinėti išmetamųjų dujų sudėtį, jų poveikį ir galimas technologijas, leidžiančias sumažinti žalą.

Išmetamųjų dujų sudėtis

Automobilių išmetamosios dujos susideda iš daugelio komponentų, kurių kiekvienas gali turėti specifinį poveikį. Svarbiausi komponentai:

• Anglies dioksidas (CO2): Pagrindinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų komponentas. Nors CO2 nėra tiesiogiai toksiškas žmonėms įprastomis koncentracijomis, jis yra pagrindinis veiksnys, lemiantis klimato kaitą.
• Anglies monoksidas (CO): Bespalvės ir bekvapės dujos, susidarančios nepilno degimo metu. CO yra labai toksiškas, nes blokuoja deguonies patekimą į organizmo ląsteles.
• Azoto oksidai (NOx): Azoto monoksidas (NO) ir azoto dioksidas (NO2) yra azoto oksidai, susidarantys aukštoje temperatūroje variklio degimo kameroje. NOx prisideda prie smogo susidarymo ir rūgščiųjų lietų.
• Kietosios dalelės (PM): Smulkios dalelės, tokios kaip suodžiai ir metalų junginiai, kurios gali įkvėpus patekti į plaučius ir sukelti kvėpavimo takų problemas. PM2.5 (dalelės, kurių skersmuo mažesnis nei 2,5 mikrometro) yra ypač pavojingos, nes gali prasiskverbti giliai į plaučius ir net patekti į kraują.
• Lakieji organiniai junginiai (LOJ): Grupė įvairių organinių junginių, kurie išgaruoja kambario temperatūroje. Kai kurie LOJ yra kancerogeniniai, o kiti prisideda prie smogo susidarymo.
• Sieros dioksidas (SO2): Susidaro deginant kurą, kuriame yra sieros. SO2 gali sukelti kvėpavimo takų problemas ir rūgščiuosius lietus.
• Švinas (Pb): Anksčiau naudotas kaip priedas benzinui, švinas yra neurotoksinis metalas, kuris gali pažeisti smegenis ir nervų sistemą. Daugelyje šalių švinas buvo pašalintas iš benzino, tačiau jo vis dar gali būti kai kuriose senesnėse transporto priemonėse arba regionuose.

Kuo kvėpuojame ir kuo rizikuojame automobilių salone?

Daugelis žmonių mano, kad automobilio salone jie yra saugūs nuo aplinkos taršos. Tačiau realybė yra kitokia: automobilio salonas gali tapti vieta, kur kenksmingos medžiagos patenka tiesiai į vairuotojo ir keleivių kvėpavimo takus. Iš priekyje važiuojančio automobilio išmetamosios dujos plūsta tiesiai į mūsų automobilį, ypač jei nėra efektyvių oro filtravimo sistemų. Net ir be filtrų keliaujant senesniais automobiliais ar motociklais, tenka įkvėpti nefiltruoto oro, kurio kokybė gali būti labai prasta, net „nosį riečia“.

„Stebint oro kokybės tyrimų stotis galima matyti, kad tos, kurios yra arčiau kelio, visuomet rodo didesnį užterštumo lygį nei esančios kitose vietose. Transportas išskiria nemažai kenksmingų teršalų, tad eismo dalyviai gauna didesnę jų dozę“, - sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.

Vilniuje atlikti oro kokybės tyrimai patvirtina šią tendenciją:

• Foninę taršą stebinti Lazdynų oro kokybės tyrimų stotis praėjusiais metais užfiksavo, kad ore yra 20 µg/m³ kietųjų dalelių.
• Mišraus miesto oro matavimus atliekanti Savanorių prospekto stotis rodė 18 µg/m³ kietųjų dalelių rodiklius.
• Ties judria Kalvarijų ir Kareivių gatvių sankryža įrengta Žirmūnų oro tyrimų kokybės stotis nustatė 26 µg/m³ kietųjų dalelių taršą transporto poveikio zonoje.

Natūralu, kad miestuose didžiausią taršą išskiria transportas ir deginamas kietasis kuras, tačiau pastarasis aplinką labiau teršia tik šaltuoju laikotarpiu. Transportas orą teršia visais metų laikais, o labiausiai tai jaučia vairuotojai.

Išmetamųjų dujų poveikis

Poveikis sveikatai

Išmetamosios dujos turi platų neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pradedant trumpalaikiais simptomais ir baigiant ilgalaikėmis ligomis. „Automobiliai išskiria daug įvairių dalelių, kurios sukelia kenksmingą poveikį: azoto oksidai, sieros junginiai, kietosios dalelės, taip pat įvairios kancerogeninės medžiagos. Gali būti įvairių junginių, degimo kameroje nesudegusių produktų, kurie taip pat yra kenksmingi“, - vardija I. Taraškevičienė.

• Kvėpavimo takų problemos: Išmetamosios dujos gali sudirginti kvėpavimo takus, sukelti kosulį, dusulį, bronchitą ir astmos paūmėjimą. Ypač jautrūs yra vaikai, senyvo amžiaus žmonės ir asmenys, sergantys kvėpavimo takų ligomis.
• Širdies ir kraujagyslių ligos: Kietosios dalelės ir anglies monoksidas gali padidinti kraujo spaudimą, sukelti širdies aritmijas, miokardo infarktą ir insultą.
• Vėžys: Kai kurie LOJ ir kietosios dalelės yra kancerogeniniai ir gali padidinti plaučių vėžio, šlapimo pūslės vėžio ir leukemijos riziką.
• Nervų sistemos pažeidimai: Švinas ir kai kurie LOJ gali pažeisti nervų sistemą, sukelti kognityvinių funkcijų sutrikimus, atminties problemas ir elgesio pokyčius.
• Poveikis nėštumui: Išmetamosios dujos gali turėti neigiamą poveikį nėštumui, padidinti priešlaikinio gimdymo riziką, mažą naujagimio svorį ir įgimtus defektus.

Ypač pavojingas per duslintuvą į orą patenkantis elementas - anglies viendeginis (CO). Specialistė pateikia pavyzdį: užsidarius garaže su užvestu dyzeliniu automobiliu, dėl didelės anglies viendeginio koncentracijos, galima uždusti. Aišku, atviroje aplinkoje teršalų koncentracija niekada nebus tokia didelė, daugiausia išprovokuos tokią ūminę reakciją, kaip čiaudulys ar kosulys. Vis dėlto transporto išmetami teršalai turi neigiamą ilgalaikį poveikį žmogaus organizmui. „Ilgoje perspektyvoje tokios medžiagos pažeidžia kvėpavimo sistemą, tad atsiranda kvėpavimo nepakankamumas (aišku, jis gali būti susijęs ir su kitomis ligomis). Kai kurios medžiagos gali patekti ir į kraujo sistemą“, - ilgalaikius poveikius paaiškina I. Taraškevičienė.

Poveikis aplinkai

Automobilių išmetamosios dujos taip pat daro didelį neigiamą poveikį aplinkai.

• Klimato kaita: Anglies dioksidas yra pagrindinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų komponentas, prisidedantis prie visuotinio atšilimo ir klimato kaitos. Klimato kaita sukelia daugybę problemų, įskaitant jūros lygio kilimą, ekstremalius oro reiškinius, ekosistemų nykimą ir žemės ūkio produktyvumo mažėjimą.
• Smogas: Azoto oksidai ir LOJ reaguoja su saulės šviesa ir sudaro smogą, kuris yra oro taršos rūšis, sukelianti kvėpavimo takų problemas ir matomumo sumažėjimą.
• Rūgštieji lietūs: Sieros dioksidas ir azoto oksidai reaguoja su vandens garais atmosferoje ir sudaro rūgštis, kurios iškrinta kaip rūgštieji lietūs. Rūgštieji lietūs pažeidžia miškus, ežerus, dirvožemį ir pastatus.
• Ozono sluoksnio ardymas: Nors automobilių išmetamosios dujos nėra pagrindinė ozono sluoksnio ardymo priežastis, kai kurie LOJ gali prisidėti prie šio proceso.
• Eutrofikacija: Azoto oksidai gali patekti į vandens telkinius ir sukelti eutrofikaciją, procesą, kurio metu padidėja maistinių medžiagų kiekis vandenyje, skatinant dumblių augimą ir mažinant deguonies kiekį, kuris būtinas žuvims ir kitiems vandens organizmams.

Apsauga nuo išmetamųjų dujų: technologijos ir prevencija

Technologijos, mažinančios išmetamųjų dujų kiekį

Siekiant sumažinti automobilių išmetamųjų dujų poveikį sveikatai ir aplinkai, sukurtos įvairios technologijos ir strategijos.

• Katalizatoriai: Katalizatoriai yra įrenginiai, įmontuoti į išmetimo sistemą, kurie padeda sumažinti toksiškų dujų kiekį. Jie naudoja chemines reakcijas, kad paverstų anglies monoksidą, azoto oksidus ir LOJ į mažiau kenksmingus junginius, tokius kaip anglies dioksidas, azotas ir vanduo.
• Dyzelino dalelių filtrai (DPF): DPF yra įrenginiai, skirti sulaikyti kietąsias daleles iš dyzelinių variklių. Jie veikia filtruojant išmetamąsias dujas ir sulaikant daleles, kurios vėliau sudeginamos aukštoje temperatūroje.
• Degalų įpurškimo sistemos: Modernios degalų įpurškimo sistemos leidžia tiksliau dozuoti degalus, optimizuoti degimo procesą ir sumažinti išmetamųjų dujų kiekį.
• Variklio valdymas: Elektroniniai variklio valdymo blokai (ECU) nuolat stebi ir reguliuoja variklio parametrus, tokius kaip degalų mišinys, uždegimo laikas ir oro srautas, siekiant optimizuoti degimo efektyvumą ir sumažinti išmetamųjų dujų kiekį.
• Alternatyvūs degalai: Alternatyvūs degalai, tokie kaip biodyzelinas, etanolio mišiniai, suskystintos naftos dujos (SND) ir suspaustos gamtinės dujos (SGD), gali sumažinti išmetamųjų dujų kiekį, palyginti su benzinu ir dyzelinu.
• Elektromobiliai (EV): Elektromobiliai neteršia aplinkos išmetamosiomis dujomis, nes jie naudoja elektros energiją, o ne vidaus degimo variklius. Elektromobilių populiarumas sparčiai auga, nes jie yra tvaresnė transporto priemonė.
• Hibridiniai automobiliai: Hibridiniai automobiliai naudoja tiek vidaus degimo variklį, tiek elektros variklį, kad sumažintų degalų sąnaudas ir išmetamųjų dujų kiekį. Jie gali važiuoti trumpus atstumus tik elektra, o tai sumažina taršą miestuose.

Pažangios oro filtravimo sistemos automobiliuose

Konkurencija automobilių pramonėje skatina gamintojus kurti vis pažangesnes technologijas, daug dėmesio skiriant vairuotojų ir keleivių gerovei, įskaitant sveikatą. Rinkoje atsiranda vis išmanesnės salono oro kokybės užtikrinimo sistemos, kurios neapsiriboja įprastais filtrais. „Nauji automobiliai su įmantriomis oro filtravimo sistemomis yra gerokai pažangesni už senuosius šiuo klausimu, mat juose kito transporto išmetamosios dujos jaučiamos gerokai silpniau“, - komentuoja žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius.

„Premium“ segmento naujovės

• „Mercedes-Benz EQS“: Šis elektrinis flagmanas turi pažangią oro filtravimo sistemą, atitinkančią DIN EN 1822 standartą, kuris taikomas ir ligoninių operacinėms. Sistema su HEPA filtru gali išvalyti orą nuo kietųjų dalelių, azoto oksidų, sieros dioksidų ir kitų nemalonių kvapų. Tokius rezultatus vokiečių inžinieriai pasiekė gana paprastu būdu - į automobilį įmontavo HEPA filtrą, kurį sutalpinti leido gerokai mažiau vietos po priekiniu gaubtu užimanti elektros pavara.
• „Volvo“: Pristatė naujos kartos sintetinį pluošto pagrindu sukurtą filtrą, kuris, veikdamas tandemu su oro jonizatoriumi, teigiama, pašalina iki 95 proc. kietųjų dalelių.

Vidutinės klasės automobilių sprendimai

Nuo „premium“ segmento neatsilieka ir kai kurie vidutinės klasės atstovai. Pavyzdžiui, „Hyundai“ pradėjo naudoti išmanią oro kondicionavimo sistemą, kuri fiksuoja oro kokybę salone, ir jei viduje aptinka per daug kietųjų dalelių, automatiškai pradeda jį vėdinti.

Naujoji korėjiečių automobilių gamintojo oro kondicionavimo sistema turi ir kietųjų dalelių indikatorių, kuris realiuoju laiku matuoja oro kokybę automobilyje ir praneša vairuotojui, kiek viduje yra kietųjų dalelių. Jei jų per daug - sistema automatiškai ima vėdinti saloną ir mažinti drėgmę. Jeigu oro kokybė negerėja, „Hyundai“ nurodo vairuotojui, kad atėjo laikas pakeisti salono ir kondicionieriaus filtrus arba išvalyti sėdynes bei kilimėlius.

Atvirų langų pavojai ir kondicionieriaus pranašumai

Anksčiau vairuotojai neturėjo didelio pasirinkimo, oro kondicionierius buvo prabangos detalė. Vasarą tekdavo taikytis su karščiu, o žiemą gelbėjo šalikas ir atviri langai. Tačiau atidarę langą į saloną įsileidžiame ne gryną orą, o taršos mišinį. Kartu su oro gūsiu į vidų patenka išmetamosios dujos, kelio dulkės ir smulkios gumos dalelės. Vietoj tikro gaivos pojūčio gauname pramoninio smogo užuominą. Tai ne tik sukelia diskomfortą, bet ir tiesiogiai veikia sveikatą.

Atšilus orams į automobilį patenka žiedadulkės ir dulkės, dėl kurių salone prasideda nuolatinis čiaudėjimas. Vairuotojui tai reiškia dėmesio išsiblaškymą ir mažesnę koncentraciją. Kitas pavojus yra vabzdžiai ir smulkūs gyviai, kurie per pravertą langą įskrenda į saloną. Net nedidelė musė gali išgąsdinti vairuotoją ir trumpam nukreipti žvilgsnį nuo kelio. Dar didesnį pavojų kelia žmonių sukčiavimai. Esama situacijų, kai prie atviro lango pristoja nepažįstamasis, meta daiktą į saloną ar sukelia sumaištį.

Važiuojant didesniu nei 60 kilometrų per valandą greičiu, atviri langai sukelia stiprius oro sūkurius. Salonas prisipildo garsų, kurie primena dundėjimą metalinėje talpoje. Psichologiniai tyrimai įrodo, kad nuolatinis kelio garsas mažina koncentraciją. Vairavimas su atvirais langais vieną valandą vargina tiek, kiek trijų valandų kelionė ramiame automobilyje su kondicionieriumi. Be to, atviri langai trikdo aerodinamiką ir didina oro pasipriešinimą. Automobilis juda sunkiau, degalų sunaudoja daugiau, o vairavimo stabilumas, ypač autostradoje, sumažėja.

Daugelis vis dar bijo kondicionieriaus, tačiau modernios sistemos yra saugios ir efektyvios. Jei temperatūrų skirtumas nėra per didelis, kondicionierius padeda palaikyti sveiką mikroklimatą. Degalų sąnaudos padidėja ne daugiau nei keliais procentais, tačiau grąža yra akivaizdi: švaresnis oras, mažiau triukšmo ir ramesnis vairavimas. Taip pat svarbu prisiminti saugumą. Uždarytas langas suteikia papildomą apsaugą nuo akmenukų, žvyro ar šakų. Nors filmuose atviri langai atrodo romantiškai, realybėje jie sukelia triukšmą, nešvarumus ir pavojų. Kondicionierius yra šiuolaikiškesnis, saugesnis ir sveikesnis būdas mėgautis kelione. Atvirus langus vertėtų palikti tik išskirtiniams momentams, kai norisi pajusti vakarėjančio miško kvapą arba pasiklausyti variklio darbo.

Tragiški apsinuodijimo atvejai ir prevencija

Nors modernios sistemos gerina oro kokybę automobilių salonuose, praeities įvykiai primena apie išmetamųjų dujų keliamus mirtinus pavojus. Yra žinoma ne viena tragiška istorija, kai žmonės mirė apsinuodiję automobilio išmetamosiomis dujomis.

Nelaimingi atsitikimai ir jų priežastys

Vienas tokių atvejų nutiko Pagėgių savivaldybėje, kur trys jauni vyrai žuvo automobilyje, kurio variklis dirbo ilgą laiką. Pirminiais duomenimis, viena iš versijų buvo ta, kad automobilio išmetamasis vamzdis galėjo būti užsikimšęs sniegu, todėl nuodingos dujos prasiskverbė į saloną. Panaši tragedija įvyko ir Šakiuose, kur pora automobilyje garaže žuvo, palikę variklį įjungtą. Kaune, T. Masiulio gatvėje esančiame garaže, mirtinai dujomis apsinuodijo moksleivė Vaida (16 m.) ir jos draugas Deividas (19 m.), o Klaipėdoje, Minijos gatvėje esančios garažų bendrijos "Alksnynė" viename iš garažų stovėjusiame automobilyje "Honda" buvo aptikti mašinos išmetamosiomis dujomis mirtinai nusinuodiję įsimylėjėliai - Kristina (18 m.) ir Artūras (19 m.).

Šie atvejai pabrėžia, kad automobilių išmetamosios dujos (smalkės arba anglies monoksidas (CO)) yra bekvapės, bespalvės, kiek lengvesnės už orą, gleivinės nedirginančios dujos, susidarančios nevisiškai sudegus anglies turinčioms medžiagoms. Tokių dujų koncentracija susidaro garažuose, net vairuotojų kabinose, todėl apsinuodijimo simptomai gali pasireikšti staiga.

Apsinuodijimo anglies monoksidu simptomai ir pagalba

Pagrindiniai apsinuodijimo anglies monoksidu (CO) simptomai yra:

• Galvos skausmas ir svaigimas
• Pykinimas, vėmimas
• Raumenų silpnumas, vangumas
• Sąmonės pritemimas arba netekimas
• Cianozė, koma

Sunkiais atvejais gali pasireikšti tachikardija, širdies ritmo sutrikimai, kraujospūdžio kritimas, miokardo infarktas. Mirtis gali ištikti dėl kolapso ar kvėpavimo centro paralyžiaus.

Pirmosios pagalbos priemonės:

1. Nedelsiant išnešti nukentėjusįjį į gryną orą.
2. Atsegti kvėpuoti trukdančius drabužius.
3. Kviesti greitąją medicinos pagalbą.
4. Jei kvėpavimas sutrikęs ar sustojęs, atlikti dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą.

Pastebėjus menkiausius apsinuodijimo simptomus, būtina nedelsiant išeiti iš patalpos, kurioje kaupiasi dujos, ir kviesti medikus. Apsinuodijusiojo savijauta gali negerėti net ir gryname ore, jis gali nualpti, todėl reikia kuo skubiau kviesti medikus.

Prevencinės priemonės ir automobilių techninė būklė

Siekiant išvengti apsinuodijimo automobilio išmetamosiomis dujomis, svarbu laikytis atsargumo taisyklių ir užtikrinti tinkamą transporto priemonės techninę būklę.

Svarbiausios prevencijos priemonės:

• Garažuose privaloma įrengti efektyvią ventiliacijos sistemą.
• Kai automobilio variklis turi veikti ilgą laiką (pvz., remonto metu), būtina naudoti specialias žarnas, kurios išmeta dujas į lauką.
• Niekada neužsidarykite patalpoje ir neužveskite automobilio variklio.
• Būkite atsargūs ir lauke, ypač jei yra galimybė, kad išmetimo vamzdis gali būti užsikimšęs (pvz., sniegu), nes dujos neturės kur pasišalinti.

Automobilių dūmingumas kaip gedimo požymis

Intensyviai dūmijantis automobilis yra aiškus ženklas, kad variklyje ar jo valdymo sistemoje yra gedimų. Tvarkingai veikiantis automobilio variklis, ypač šiuolaikiniuose modeliuose su katalizatoriais ir filtrais, neturėtų skleisti jokių dūmų. Dūmingumas gali priklausyti nuo daugelio parametrų, įskaitant variklio mazgų būklę, žiedų ar cilindrų susidėvėjimą.

Pagal dūmų spalvą galima preliminariai nustatyti gedimo priežastį:

• Juodi dūmai (dažniausiai dyzeliniuose automobiliuose) - gali reikšti problemas su įpurškimo, išmetimo ar oro įsiurbimo sistema.
• Balti dūmai - dažniausiai garai, susidarantys dėl kondensato išmetimo sistemoje.
• Pilki dūmai - gali rodyti netinkamą degalų mišinį arba nesudegusius degalus.
• Mėlyni dūmai - dažniausiai signalizuoja, kad „dega“ variklio alyva dėl nesandarių riebokšlių, stūmoklių žiedų ar kitų variklio gedimų.

Važinėti dūmijančiu automobiliu yra nesaugu aplinkai ir pačiam vairuotojui. Pastebėjus dūmus, reikėtų nedelsiant kreiptis į kvalifikuotus specialistus.

Automobilių techninės apžiūros ir dūmingumo matavimai

Reguliarūs transporto priemonių techninės apžiūros ir išmetamųjų dujų matavimai padeda užtikrinti, kad automobiliai atitiktų aplinkosauginius reikalavimus ir nekeltų papildomos grėsmės aplinkai ir žmonių sveikatai.

Kaip ir kam matuojamas dūmingumas?

Techninės apžiūros metu, kai atliekamas automobilio dūmingumo bandymas, yra tikrinama automobilio variklio būklė. „Techninės apžiūros tikslas yra patikrinti techninę automobilio būklę, palyginus su tuo, kas buvo nustatyta tvirtinant transporto priemonės tipą, todėl tai yra variklio ir pagalbinių sistemų įvertinimas. Tikrinimas šiuo metu apima tai, kas yra išmetama per duslintuvą, ir yra vertinama pagal absorbcijos koeficientą, tai yra, pagal kietųjų dalelių kiekį, kurios sugeria šviesą. Tačiau tai neduoda absoliučių reikšmių, kiek ir kokių medžiagų išmetama nuvažiavus kilometrą. Tai nėra automobilio taršos įvertinimas“, - pažymi techninių ekspertizių įmonės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius.

Automobilio dūmingumo matavimui naudojamas specialus prietaisas. „Yra matavimo kolba, kurios viename gale patenka išmetamosios dujos ir ten yra šviesos šaltinis. Kitame gale yra imtuvas. Tokiu būdu yra išmatuojama, kiek šviesos yra išspinduliuojama ir kiek jos sugrįžta atgal. Šis matavimo būdas yra aptartas tiek Europos teisės aktuose, tiek Jungtinių Tautų taisyklėse ir perkelta į nacionalinę teisę“, - paaiškino R. Vėlavičius. Jei kietųjų dalelių kiekis per didelis, tai reiškia, kad variklis yra techniškai netvarkingas. Jei atitinka normą, traktuojama, kad viskas veikia gerai. Galiausiai, vertinant kietųjų dalelių kiekį, galima daryti išvadą ir apie taršą. Kuo didesnis dūmingumas ir kuo daugiau automobilis išmeta kietųjų dalelių, tuo daugiau jis išmeta ir kitų kenksmingų medžiagų.

Jei kyla klausimas, kodėl dūmingumo testo metu nėra tikrinama, kiek ir kokių kenksmingų medžiagų automobilis išmeta į aplinką, tam yra paaiškinimas. „Šiandien tai neįmanoma. Tokie duomenys gaunami atliekant laboratorinius tyrimus. Pati procedūra ir brangi, ir labai ilga. O techninės apžiūros metu atliekamos patikros tikslas įvertinimą atlikti greitai ir pigiai bei įvertinti transporto priemonės bendrą techninę būklę“, - LRT.lt sako R. Vėlavičius.

„Automobilis į aplinką daugiausia išmeta anglies dvideginio. Tačiau išmetama ir daugiau medžiagų, pavyzdžiui, angliavandenilių, tai yra nesudegęs kuras ir tas pats anglies viendeginis, azoto oksidas“, - papildo R. Vėlavičius.

Patikrinimo būdas priklauso nuo variklio tipo ir automobilio pagaminimo metų

Kadangi skiriasi dyzelinių ir benzininių variklių veikimo principas, skiriasi ir jų tikrinimo metodika, tai yra, į kokius duomenis atsižvelgiama patikros metu. „Techninės apžiūros metus tikrinami skirtingi dyzelinių ir benzininių ar dujomis varomų automobilių parametrai. Pavyzdžiui, dyzelis dirba vienokiu režimu ir kenksmingiausia teršalų dalis yra kietosios dalelės, pagal kurias galima vertinti techninę būklę. Benzininiams varikliams matuojamas anglies viendeginis ir lambda reikšmė“, - skirtumą paaiškina R. Vėlavičius.

Tačiau jeigu jūsų vairuojamas ir tikrinamas automobilis yra apynaujis (atitinka Euro 6 normas), gali būti, kad kontrolieriai variklio būklę patikrins tik kompiuteriniu būdu per diagnostinę jungtį (OBD). „OBD testas analizuoja duomenis, esančius automobilio valdymo bloko atmintyje, ir seka automobilyje įrengtų daviklių duomenis. Jei davikliai nerodo klaidos ir jie visi yra sumontuoti, daroma išvada, kad automobilis atitinka gamintojo nustatytas technines charakteristikas ir yra techniškai tvarkingas. Todėl gali būti, kad net neturėsime ir tam tikrų reikšmių, kaip matuojant senų automobilių dūmingumą“, - aiškina R. Vėlavičius. Automobilių techninės apžiūros metodika Lietuvoje per daug nesiskiria nuo tos, kuri naudojama kitose Europos valstybėse, nes vadovaujamasi ta pačia 2014 m. 45 direktyva.

Programinis valdymas ir dūmingumas

Jeigu automobiliui nepavyksta atlikti techninės apžiūros dėl per didelio dūmingumo, vairuotojai kartais ieško ne gedimo, kurį reikia pašalinti, bet kitokių problemos sprendimo būdų. Pavyzdžiui, yra teigiančių, jog galima variklio valdymo kompiuterį suprogramuoti taip, kad variklis dirbtų tokiu režimu, kuriuo dūmingumas sumažėja. Tačiau automobilių kompiuterių perprogramavimu užsiimančios įmonės „StartLine“ specialistas Irmantas Burinskas sako, kad tai mitas. „Benzininiams varikliams, jei yra pašalinti katalizatoriai, nieko nepadarysi ir techninės apžiūros tikrai nepavyks atlikti. Jokių galimybių tą problemą pašalinti perprogramuojant variklio valdymo kompiuterį nėra“, - be užuolankų sako I. Burinskas.

Visgi didžioji dalis Lietuvos keliais važiuojančių automobilių yra varomi dyzelinu. Tačiau ir šiuo atveju reikia žinoti, kas nutiko iš tikrųjų. „Jei dūmingumą lemia kažkoks mechaninis gedimas, programavimas nepadės. Bet pasitaiko atvejų, kai dyzeliniam automobiliui kažkas perprogramavo variklio valdymo kompiuterį, nustatė neproporcingą kuro/oro normą ir tada jis pradėjo dūminti. Tokiu atveju, pabrėžiu, jei tai tik blogas programavimas, problemą galima išspręsti įrašius teisingą variklio valdymo programą“, - papildo I. Burinskas.

tags: #kaip #turi #stoveti #automobilis #prie #lango