Kaip saugiai sustabdyti automobilį ekstremaliose situacijose ir jį prižiūrėti

Manoma, kad tobulėjant technologijoms žmonės vis labiau praras vairavimo įgūdžius, nes automobiliai jau dabar gali vairuoti ir stabdyti patys, o vairuotojui užtenka tik minimalių prisilietimų transporto priemonei valdyti. Vis dėlto, svarbu žinoti, kaip elgtis netikėtai sugedus automobilio stabdžių sistemai. Nors ir nedažnai, pasitaiko atvejų, kai sugenda automobilio stabdžių sistema. Ši situacija itin pavojinga tiek vairuotojo, tiek keleivių gyvybei, taip pat ir kitų eismo dalyvių. Pasak ekspertų, tokioje situacijoje pirmiausia reikia nustoti panikuoti ir susikaupti.

Avarinis stabdymas be veikiančių stabdžių

Pradiniai veiksmai ir stabdžių sistemos patikra

Pirmas veiksmas, kurį turite padaryti, tai spustelėti avarinio signalo mygtuką, kad iš galo ir priekio atvažiuojantys vairuotojai matytų, jog jūsų automobiliui yra kažkas negerai. Priklausomai nuo to, kokiu greičiu važiuojate, pabandykite tolygiai spaudyti stabdžių pedalą, nes tai gali padėti pakelti spaudimą stabdžių sistemoje ir nors šiek tiek įgalinti stabdžių kaladėles prisiliesti prie ratų diskų.

Stabdymas varikliu ir pavarų dėžės naudojimas

Jei tai nesuveikia, imkitės kitos avarinio stabdymo taktikos - stabdyti automobilį įjungiant žemesnę pavarą. Jei transporto priemonėje sumontuota mechaninė pavarų dėžė, vairuotojas gali sulėtinti automobilį naudodamas variklį. Norint stabdyti tokiu būdu, reikėtų palaipsniui perjungti žemesnes pavaras. Pavarą parinkite pagal tai, kokiu greičiu važiuojate, pradėkite nuo trečios ar antros pavaros, mažinant tol, kol automobilis sustos. Tačiau prieš vėl keičiant pavaras reikėtų palaukti, kol sumažės variklio sūkiai - kitaip kyla pavojus užsiblokuoti ratams. Sustoti galima ir be stabdžių sistemos, ir automobiliuose su automatine pavarų dėže. Jei automobilis leidžia naudoti rankinį režimą, būtina perjungti žemesnes pavaras. Vairuotojas taip pat turi atsižvelgti į transporto priemonės greitį.

Stabdymas rankiniu (stovėjimo) stabdžiu

Dar vienas efektyvus būdas sustabdyti automobilį ekstremaliomis sąlygomis - naudoti rankinį stabdį. Tačiau šio veiksmo negalima imtis, jei automobilis važiuoja greitai, pavyzdžiui, 60-80 km/h, nes ėmus stabdyti rankiniu stabdžiu automobilį gali sumėtyti ir bus sunku suvaldyti. Stovėjimo stabdį galima naudoti tik tada, kai automobilio greitis neviršija 30 km/h. Ir net tokiu atveju stovėjimo stabdžio negalima staigiai įjungti. Naudoti rankinį stabdį reikia palaipsniui, o ne agresyviai, laikykite rankeną nuolat su nuspaustu mygtuku ir stabdykite palaipsniui.

Paskutinė išeitis: saugaus susidūrimo vietos pasirinkimas

Jei matote, kad automobilio sustabdyti greitai nepavyks, pasirinkite saugiausią vietą, kur nukreipti laisvam riedėjimui, arba vietą, kur galėtų automobilis atsitrenkti. Gerai, jei jūsų pakelyje pasitaikys pieva ar kelio atitvaras, tvora, į kuriuos galėtumėte sustabdyti automobilį su kėbulu. Svarbiausia, kad jūsų automobilis neatsitrenktų į kitą greitai važiuojantį automobilį, medį, stulpą ar kitą stacionarų objektą. Jei transporto priemonė juda santykinai lėtai, papildomą stabdymą galima pasiekti kontroliuojant transporto priemonės trintį į bordiūrą ar kitą aplinkinės infrastruktūros elementą.

Teisingas stabdymas ir ABS sistema

Teisingas stabdymas yra vienas vairavimo įgūdžių, tiesiogiai lemiančių tiek vairuotojų, tiek kitų eismo dalyvių saugumą. Dauguma vairuotojų nežino ar nėra tikri, kaip teisingai stabdyti, esant netikėtai situacijai. Stabdymo technika priklauso nuo to, ar automobilis turi ABS, ar ne. ABS sistema padeda gerokai sutrumpinti stabdymo kelią ir valdyti transporto priemonę. Visi vairuotojai, kurių automobiliuose yra įrengta ABS, staigiai stabdydami turi prisiminti, kad stabdžių pedalą reikia spausti greitai, stipriai ir nepertraukiamai.

Kai ABS aktyvuojama, pedalas ima priešintis spaudimui. Dėl šios priežasties stabdžių pedalas ima vibruoti ir kratytis, o tai gali išgąsdinti nepatyrusius vairuotojus. Tačiau nereikėtų sumažinti pedalo spaudimo jėgos, nes tada gali susilpnėti sistemos veikla ir gerokai pailgėti stabdymo kelias. Tie vairuotojai, kurių automobiliuose nėra įrengta ABS, avarinėse situacijose turėtų stabdyti ritmiškai: pakaitomis spausdami ir atleisdami stabdžių pedalą. Stabdžių pedalas turėtų būti spaudžiamas stipriai ir intensyviai. Pavojingose situacijose, kai nėra laiko apmąstyti ar analizuoti to, kas vyksta, veiksmai turi būti atliekami automatiškai, todėl teisingo stabdymo įgūdžius reikia nuolat tobulinti.

Automobilio palikimas stovėjimo aikštelėje: saugumo taisyklės

Vairuotojas „Delfi“ pasakojo, kad automobilį paliko su įjungta pavara, užrakino ir išėjo. To neužteko: mašina nuriedėjo iš aikštelės ir nuvažiavo nuo šlaito, nulaužė medį ir partrenkė šaligatviu ėjusią moterį, o vėliau atsitrenkė ir į šalia kelio stovėjusį automobilį. Kodėl automobilis nuriedėjo, vairuotojas tikino nesuvokiąs. Internautai netruko pastebėti, kad greičiausiai automobilis galėjo nuriedėti dėl vairuotojo padarytų klaidų. Reikia nepamiršti kelių taisyklių.

Pasak vairavimo mokytojo Artūro Pakėno, paliekant automobilį ten, kur yra įkalnė arba nuokalnė, reikėtų susukti jo ratus į dešinę pusę. Tik tuo atveju, jeigu automobilis pastatomas įkalnėje, o dešinėje jo pusėje yra šaligatvio bortelis, ratus reikėtų susukti į kairę pusę. Jei automobilis paliekamas lygioje stovėjimo aikštelėje, ratų susukti nereikia - transporto priemonė nuriedėti neturėtų. Tačiau, pasak patyrusio instruktoriaus, reikėtų prisiminti ir tai, kad paliekant stovėti automobilį su mechanine pavarų dėže, patariama ne tik įjungti jo rankinį stovėjimo stabdį, bet ir įjungti pirmąją pavarą. Tokios taisyklės jis laikosi ir pats.

Automobiliai, turintys automatines pavarų dėžes, paliekami stovėti šias perjungus į „P“ poziciją. Ir nors šitaip paliktas automobilis nuriedėti neturėtų, visgi, anot A. Pakėno, įjungti rankinį stabdį nepakenks. Į internautų kalbas, kad greičiausiai dėl to, jog automobilis paliktas su įjungta pavara nuriedėjo, kalta sumažėjusi variklio kompresija, A. Pakėnas nenumoja ranka. Anot jo, logikos čia tikrai yra. Visgi taip galėtų nutikti, jeigu automobilis būtų paliktas tikrai stačioje įkalnėje ar nuokalnėje, pavyzdžiui, kokiame nors nuvažiavime į garažų masyvą ar panašiai. Jeigu yra tik nedidelis nuolydis, vargu ar dėl kompresijos trūkumo mašina galėtų nuriedėti.

Vairuotojų atidumas ir automobilių gamintojų sprendimai

Kalbėdamas apie tai, kaip automobilius stovėjimo aikštelėse rekomenduoja palikti vairavimo mokytojai, jis pabrėžė, kad patartų atlikti abu veiksmus: ir įjungti rankinį stabdį, ir pavarą. Jeigu žmogus atsakingai žiūri į vairavimą, tai jis galvoja, ką įjungti, ką paspausti. Visgi bėda ta, kad dabar į vairavimą žvelgiama atmestinai. Daugeliui vairavimas yra „aš nieko neveikiu, tik vairuoju“ situacija. Jo nuomone, tokią tendenciją pastebi ir automobilių gamintojai, todėl dabar, pavyzdžiui, užvesti automobilio, turinčio mechaninę pavarų dėžę, neįmanoma neįmynus sankabos paminos.

Taip yra dėl to, kad žmogus, palikęs automobilį su įjungta pavara, jį bandys užvesti ir mašina pradės važiuoti, o vairuotojui tai gali būti netikėta. Tad pajudėjus automobiliui šis atsitrenks į kitą, stovintį priešais. Lygiai dėl tos pačios priežasties, pasak vairavimo mokytojo, automatinę pavarų dėžę turinčius automobilius palikti galima tik įjungus „P“ poziciją, kitaip neįmanoma iš užvedimo spynelės ištraukti raktelių. Gamintojai mato, kad požiūris į vairavimą yra atsainus, todėl atsiranda vis daugiau apsaugų.

Ką daryti, kai automobilį pradeda nešti į šoną (slydimas)

Net ir moderniausios saugumo sistemos negali visiškai apsaugoti nuo slydimo, jei kelias itin slidus, o vairuotojo veiksmai - neteisingi. Slydimas - tai būsena, kai automobilis ima judėti ne pagal vairuotojo pasirinktą kryptį, o šonu. Svarbu nesupainioti slydimo su priekinių ratų nešimu. Pastaruoju atveju slysta visas automobilio priekis, o vairas tampa „tuščias“. Slydimas dažniausiai atsiranda tada, kai kelio danga yra itin slidi - plikledis, suplūktas sniegas ar ledas. Papildomą riziką sukuria per didelis greitis esamoms sąlygoms, staigus vairo pasukimas, netolygus stabdymas ar greitėjimas. Tačiau automobilį gali užnešti ir tiesioje kelio atkarpoje. Galiniais ratais varomuose automobiliuose slydimas dažnai prasideda greitėjant.

Veiksmai pajutus slydimą

• Pajutus slydimą, svarbiausia išlikti ramiam. Panika skatina daryti staigius, instinktyvius veiksmus, kurie dažniausiai tik pablogina situaciją.
• Stabdyti tokioje situacijoje negalima. Tai viena pavojingiausių klaidų, ypač ant ledo.
• Vairą reikia pasukti slydimo kryptimi - į tą pusę, į kurią neša automobilio galą. Tai padeda sulyginti automobilio trajektoriją.
• Galiniais ratais varomame automobilyje kartu su vairo pasukimu būtina sumažinti akceleratoriaus paspaudimą.
• Priekiniais ratais varomame automobilyje situacija kitokia. Čia dažnai padeda labai švelnus akceleratoriaus spustelėjimas.
• Kai automobilis beveik grįžta į tiesią trajektoriją, vairą reikia švelniai ištiesinti ir tęsti važiavimą vengiant staigių judesių.

Dažniausios klaidos ir prevencija

Dažniausia vairuotojų klaida slydimo metu - refleksinis stabdžio spaudimas. Kita dažna klaida - per ilgai laikomas pasuktas vairas. Taip pat pavojingi chaotiški, greiti vairo judesiai ir netinkamai parinkta pavara. Pradedantiesiems vairuotojams, neturintiems patirties važiuojant slidžiomis sąlygomis, esant stipriam plikledžiui dažnai saugiau automobilį apskritai palikti namuose. Elektroninės pagalbos sistemos, tokios kaip ESP ar ABS, gali labai padėti, tačiau jos nepanaikina fizikos dėsnių. Svarbiausia prisiminti, kad slydimas - tai situacija, kuri gali nutikti bet kam. Pirmosios sekundės yra lemiamos.

Automobilio gedimai: identifikavimas ir pirmoji pagalba

Automobilio gedimai yra dažnas įvykis. Jūsų automobilyje yra integruoti automobilių gedimų simboliai, kurie sugedus automobiliui jums siunčia įspėjamąjį signalą. Net jei nesate automobilių ekspertas, pagrindinius techninės priežiūros ir remonto darbus galite atlikti patys. Pakeiskite susidėvėjusį skirstytuvo dangtelį, pavyzdžiui, kad išlaikytumėte automobilio elektros energiją. Naudojant keletą pagrindinių įrankių, kuro filtrą ir oro filtrą taip pat lengva pakeisti, kad jūsų automobilis ir toliau gerai veiktų. Pagrindinis įrankių rinkinys ir dirbtuvių vadovas gali padėti jums labai daug, kai kalbama apie jūsų automobilio būseną.

Dažniausi gedimų simptomai

• Jei girdite aukšto tono garsą, panašų į varpo skambėjimą, vadinasi, pradėjo bildėti švaistiklių ir stūmoklių grupės detalės. Stūmoklių bildesys - tai stipraus variklio susidėvėjimo rezultatas.
• Jei bildesys yra sunkus, lyg kažkas daužytų plaktuko rankena per bloką, paprastai to priežastis - alkūninio veleno švaistiklio kaklelio ir švaistiklio apatinės galvutės įdėklo užsirietimas.
• Jei stabdžių pamina staigiai stabdant, važiuojant 50-80 km/val. greičiu, šokinėja aukštyn žemyn, greičiausiai deformavosi priekinių ratų diskai. Kuo skubiau juos keiskite, nes tokie diskai dvigubai pailgina stabdymo kelią.
• Jei statant automobilį, kai ratai pasukti iki ribos, girdite garsų cypimą, jį beveik visada sukelia praslystantis vairo stiprintuvo prievado diržas. Kaip laikina priemonė tiks diržo patempimas, bet vėliau jį pakeiskite.
• Jei statant automobilį sunku sukti vairą, patikrinkite spaudimą padangose. Jei spaudimas normalus, patikrinkite ratų suvedimą, ypač jei automobilis važiuoja tiesiai, o vairas pasuktas.
• Jei važiuojant 60 km/val. greičiu vairo ratas pradeda šokinėti, patikrinkite visų keturių ratų suvedimą.
• Važiuojant dideliu greičiu, apie 110 km/val., tik vieno automobilio krašto drebėjimą arba silpną vibraciją paprastai sukelia išsibalansavę ratai.
• Jei posūkiuose girdite girgždesį, tikriausiai yra nusitrynę ratų guoliai. Patikrinkite kiekvieną ratą: pakelkite automobilį domkratu ir abiem rankomis suėmę ratą pamėginkite jį pasupti.
• Jei priekiniais ratais varomuose automobiliuose važiuojant mažu greičiu, kai vairas pasuktas, pasigirdo traškesys, tai rodo, kad nusidėvėjo išorinis pusašio šarnyras. Kalimas nėra pavojingas tol, kol nepasidarys labai stiprus ir aiškiai girdimas.

Padangos sandara

Padanga sudaryta iš karkaso, kuris yra padangos pagrindas. Karkasas sudarytas iš kelių sluoksnių kordo. Brekeris (padangos dalis, susidedanti iš kelių gumos ir kordo sluoksnių), saugantis karkasą nuo mechaninių pažeidimų, sudarytas iš papildomų kordo sluoksnių (nailono, plieno ir pan.). Šonai yra iš apsauginės gumos sluoksnio ir saugo padangą nuo mechaninių pažeidimų ir temperatūros poveikio. Bortai skirti tvirtinti padangai ant ratlankio, juose įterpti žiedai iš plieninės vielos. Vidiniai sluoksniai dengia padangą iš vidaus. Protektorių sudaro guma, kuriai vulkanizuojant suteikiamos reikiamos savybės (atsparumas trinčiai, pjūviams).

Įrankiai ir vadovai automobilių remontui

Įsigykite išsamų įrankių rinkinį pagrindiniam automobilio remontui. Nieko nėra didesnio skausmo, kaip būti iki alkūnės suteptais ir suprasti, kad jums reikia pigaus įrankio, kurio neturite. Taisant automobilį neišvengiama kai kurių pirmyn ir atgal, tačiau sukaupę keletą pagrindinių įrankių galite to išvengti. Turėkite omenyje, kokį remontą turite atlikti. Pavyzdžiui, jei keičiate saugiklį, turėsite nusipirkti naują saugiklį. Jei keičiate alyvą, jums reikia alyvos filtro. Kreipkitės į vietinę automobilių dalių parduotuvę, kad sužinotumėte, kokią įrankių nuomos programą jie turi.

Gaukite automobilio vadovą, kuris padės jums atlikti remonto darbus. Yra keletas spausdinimo vadovų, kurie jums gali būti naudingi. Net profesionalai naudoja šiuos vadovus remontui atlikti. Skirtingai nuo pardavėjo aptarnavimo vadovų, jie yra patogūs pradedantiesiems. Gaukite vadovą, specialiai sukurtą automobiliui, kurį bandote taisyti. Vadovėlį galite užsisakyti internetu arba daugelyje automobilių dalių parduotuvių. Perskaitykite vadovo viršelį, kad sužinotumėte, kokiai automobilio markei ir modeliui jis skirtas. Taip pat internete galite ieškoti gamintojo remonto vadovų. Įveskite savo automobilio markę ir modelį, po kurio parašykite žodžius „remonto vadovas“. Šiuos vadovus gali būti šiek tiek sudėtingiau suprasti nei spausdintus vadovus, todėl būkite atsargūs. Ieškokite remonto vaizdo įrašų ir diskusijų internete, kad gautumėte pagalbos. Interneto dėka automobilių remonto ištekliai yra labai prieinami. Tikriausiai rasite nemažai vaizdo įrašų, kuriuose žmonės atlieka remonto procesą. Tai gali padėti sužinoti apie dalis ir įrankius arba išsiaiškinti, kokių veiksmų reikia imtis norint užbaigti remontą.

Sugedusio automobilio vilkimas

Sugedusio automobilio vilkimas yra sudėtingas ir atsakingas procesas. Tačiau neretai vairuotojai nesupranta, kaip tai daryti yra sunku ir kokias pasekmes gali sukelti neatsakingas bei neapdairus elgesys. Netikėtai sugedęs automobilis kartais tampa labai didele problema. Reikia apgalvoti daug dalykų, o vienas pagrindinių - kaip automobilį nugabenti į reikiamą vietą. Nors šiandien daugelis draudimo kompanijų vairuotojams, kurie įsigyja civilinės atsakomybės draudimą, siūlo ir pagalbos kelyje paslaugą, vis dar galima pamatyti ir lanksčia vilktimi tempiamus automobilius.

Pasiruošimas vilkimui ir saugumas

Pirmiausia, sugedusio automobilio vairuotojas turi įjungti avarinį signalą ir pastatyti trikampį avarinį ženklą atitinkamu atstumu nuo automobilio. Tas, kuris atvažiuoja į pagalbą, turi sustoti priekyje sugedusio automobilio, o ne prie galinės dalies, nes vėliau gali formuotis spūstis ir sustoti taisyklingai bus sunkiau. Neretas vairuotojas nepasirūpina savo saugumu, ypač tamsiuoju paros metu. Netikėtai sugedus automobiliui, įjungia avarinį signalą, bet pamiršta kitiems vairuotojams pranešti apie save. Todėl šviesą atspindinčią liemenę būtina laikyti automobilio salone, lengvai pasiekiamoje vietoje, o ne, kaip dažnai nutinka, bagažinėje.

Tempimo lynas ir jo tvirtinimas

Kitas svarbus dalykas - pats tempimo lynas. Lyną būtina patikrinti - ar nėra įtrūkimų, atplaišų. Jam taip pat galioja trys reikalavimai. Pirmasis - lanksti vilktis neturi būti trumpesnė nei 4 ir ilgesnė nei 6 metrai. Jeigu velkama su kažkokia virve, kuri nevisai pritaikyta automobilio tempimui, tarpuose ji turi būti pažymėta vėliavėlėmis ar kaspinėliais, kad kiti vairuotojai tą lyną aiškiai matytų ir neįvažiuotų į tarpą. Užkabinti tempimo lyną ant galinės automobilio dalies paprastai ganėtinai lengva. Jį galima tvirtinti ant kablio ar specialios stacionarios kilpos. Tuo metu priekyje vis dažniau yra įsukama kilpa ir ją reikėtų įsukti tvirtai, ne su ranka, kiek pakanka, bet užkišti dar kažką ir paveržti. Ne per stipriai, bet pakankamai tvirtai, kad važiuojant kilpa nesisukiotų ir neatsilaisvintų.

Žibintų naudojimas vilkimo metu

Velkamasis visada turi įsijungti avarinį šviesos signalą, velkantysis - tik tam paros metui skirtus žibintus. Dažnai tenka matyti, kad abu įjungia avarinę signalizaciją. Tai gali klaidinti kitus vairuotojus, pavyzdžiui, važiuojančius iš priekio, kurie nesupranta, ar tai stovintis, ar visgi tempiantis automobilis, o gal įvykusi avarija. Tačiau, pavyzdžiui, nakties metu galima naudoti ir gabaritinius žibintus. Tokioje situacijoje galima viską paaiškinti dvejopai. Reikia analizuoti situaciją, ar variklis veikia, ar ne. Jei veikia, reiškia, generatorius gamina elektrą ir jei įjungsiu žibintus - viskas bus gerai. Jei neveikia variklis, reikia atkreipti dėmesį, kad yra labai ribotas elektros kiekis, kurį aš galiu greitai išnaudoti, todėl geriausia įjungti tik tai, kas privaloma - avarinę šviesos signalizaciją. Jeigu velkamajame automobilyje neveikia jokie žibintai, net avarinė signalizacija, tuomet ant galinės jo dalies būtina privirtinti trikampį šviesą atspindinį avarinį ženklą.

Vilkimo greitis ir rizikos

Automobilio tempimas sudėtingas procesas, todėl būtina atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Tenka matyti atvejų, kai lynas nutrūksta. Dažnai tai būna pradedant tempimą, bet ne rečiau ir tempiant, kai velkamasis pradeda vytis vilkiką, lynas nukrenta ant žemės ir palenda po ratu. Tai tas pats, kas užminti ant atsirišusio batraiščio. Tokiu atveju, automobilį gali sumėtyti ir galima sukelti eismo įvykį. Tam, kad lynas nuolatos būtų įtemptas, galima naudoti tempiamo automobilio stabdžius. Kadangi tempiant sugedusį automobilį dažniausiai jame tinkamai nefunkcionuoja pagrindinės sistemos, vilkimo greitis yra griežtai ribojamas. KET labai aiškiai apibrėžta, kad tempiant lanksčia vilktimi greitis negali būti didesnis nei 50 km/val. Tai galioja tiek mieste, tiek užmiestyje. Žinoma, negalima pamiršti, kad automobilio su lanksčia vilktimi negalima tempti magistraliniuose keliuose ir greitkeliuose. Ten galioja minimalaus greičio limitas, kuris yra 60 km/val. Žinoma, dėl tokio sąlyginai nedidelio greičio gali kilti ir problemų. Dažna kito vairuotojo logika, kad jei tu lėčiau važiuoji, aš tave greičiau aplenksiu. Velkamo automobilio vairuotojas viską turi daryti iš jėgos, stabdymas tampa sunkiu ir neefektyviu. Todėl jeigu kažkas užlys ir reikės staigiai stabdyti, velkamas automobilis gali nespėti sustoti ir atsitrenkti į velkantįjį, o šis į tą, kuris užlindo. Todėl ne visada būna taip, kad kaltas yra tas, kuris atsitrenkia į galą.

Pagalba kelyje

Vis dažniau įsigyjant privalomąjį civilinės atsakomybės automobilio draudimą vairuotojui suteikiama ir nemokama pagalbos kelyje paslauga. Kasmet šios paslaugos paklausa padidėja 15-20 proc. Tą būtų galima sieti su klientais, kurie pasinaudoja pagalbos kelyje paslauga ją įsigiję kartu su civilinės atsakomybės draudimu. Pasinaudoje vieną kartą, jie vėliau nebeieško draugo ar kaimyno, kuris galėtų padėti. Kadangi aptarnaujame ne vieną draudimo kompaniją, matome, kad reikia padėti ne vienam naują automobilį įsigijusiam vairuotojui. Per dieną sulaukiame apie 30 užsakymų. Važiuojame į avarijų vietas, padedame jiems transportuoti automobilius iki serviso. Per mėnesį turime apie 1800 iškvietimų. Nuo gegužės vidurio iki rugsėjo vidurio yra aktyviau naudojamasi tokia paslauga. Jei paprastai per mėnesį būna apie 15 iškvietimų, vasaros metu jų sulaukiame apie 30 ir daugiau.

tags: #kaip #sustumt #ant #automobiliop