Automobilio žalos apskaičiavimas ir draudimo išmokos procesas

Automobilio žalos apskaičiavimas po eismo įvykio yra sudėtingas procesas, apimantis daugybę veiksnių, teisės aktų nuostatų ir įvairių draudimo sutarčių sąlygų. Svarbu žinoti, kaip vyksta žalos atlyginimo procesas, ką daryti patekus į eismo įvykį, kaip užregistruoti žalą ir sužinoti bylos būseną bei kada ir kaip kreiptis į policiją, kad procesas būtų sklandus ir greitas.

Veiksmai po eismo įvykio

Pirmieji žingsniai po įvykio

Įvykus eismo įvykiui, pirmiausia reikia užtikrinti savo ir kitų eismo dalyvių saugumą. Jei buvo sužaloti žmonės, su kitu eismo įvykio dalyviu nesutariate dėl įvykio aplinkybių ar padaryta žala turtui, kurio savininko įvykio vietoje nėra, kvieskite policiją. Per nustatytą terminą atvykite į artimiausią draudimo bendrovės Žalų reguliavimo skyrių. Kitais atvejais, jeigu tarpusavyje sutariate dėl eismo įvykio aplinkybių, kartu su kitu eismo įvykio dalyviu turite užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir kreiptis tiesiai į draudimo įmonę. Eismo įvykio deklaracijos blankus išduoda visos šią paslaugą teikiančios draudimo bendrovės.

Apie eismo įvykį, už kurį esate atsakingas (arba kai neaišku, kas yra dėl jo kaltas) savo draudikui turite pranešti per 3 darbo dienas, o nukentėjusysis per tą patį laikotarpį eismo įvykio deklaraciją turi pateikti kaltininką apdraudusiam draudikui.

Nepradėkite remontuoti transporto priemonės, būsto, kito turto ar naikinti sugadintų daiktų, kol draudimo bendrovės atstovai nebus apžiūrėję įvykio vietos. Jei pradedate remontuoti automobilį iki išmokos mokėjimo, turėtumėte iš anksto raštu suderinti su draudimo bendrove remonto įmonę, turto remonto būdą ir sąlygas.

Eismo įvykio registracija ir dokumentų pateikimas

Norint gauti draudimo išmoką, būtina pateikti tam tikrus dokumentus, kurie skiriasi priklausomai nuo žalos tipo:

• Transporto priemonės apgadinimas:
  • Eismo įvykį patvirtinanti deklaracija arba pirminė policijos pažyma (jei buvo kviesta policija).
  • Transporto priemonės registracijos liudijimas.
  • Nuotraukos, kuriose būtų matyti apgadinta transporto priemonė.
  • Išmokos gavėjo banko sąskaitos rekvizitai.

  Svarbu, kad nukentėjęs asmuo nesiimtų savarankiškai remontuoti sugadintos transporto priemonės prieš tai remonto darbų nesuderinęs su atsakingu draudimo kompanijos darbuotoju.

• Tretiesiems asmenims priklausančio turto apgadinimas:
  • Eismo įvykį patvirtinanti deklaracija arba pirminė policijos pažyma.
  • Eismo įvykio metu sugadintų daiktų sąrašas.
  • Sugadinto turto nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai (jeigu tokie yra).
  • Nuotraukos, kuriose matosi sugadintas turtas.
  • Išmokos gavėjo banko sąskaitos rekvizitai.

  Turto savininkui nerekomenduojama savarankiškai remontuoti sugadinto turto prieš tai nesusiderinus remonto darbų su draudimo kompanijos atstovu.

• Žmogaus sužalojimas:
  • Eismo įvykį patvirtinanti policijos pažyma (deklaracijos nepakanka).
  • Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.
  • Gydymo įstaigų išrašai iš nukentėjusio asmens ambulatorinės kortelės, medicininės pažymos apie patirtus sužalojimus, paskirtą gydymą ir jo trukmę.
  • Gydymo išlaidas patvirtinantys dokumentai (kvitai, sąskaitos), jei šios išlaidos nebuvo dengtos privalomuoju sveikatos priežiūros draudimu.
  • Išmokos gavėjo banko sąskaitos rekvizitai.
• Žmogaus žūtis:
  • Policijos pažyma ir/ar nutarimas iš policijos, patvirtinantis, kad asmuo yra pripažintas nukentėjusiuoju.
  • Dokumentas, patvirtinantis ryšį su mirusiu asmeniu (santuokos, partnerystės liudijimas, gimimo liudijimas ir pan.).
  • Nukentėjusiojo prievolę perėmusio asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.
  • Išmokos gavėjo banko sąskaitos rekvizitai.
  • Eismo įvykio metu mirusio asmens mirties liudijimo kopija.
  • Dokumentai, patvirtinantys laidotuvių išlaidas: kvitai, sąskaitos.

  Jeigu eismo įvykio metu miręs asmuo yra sudaręs testamentą, draudimo išmoka gali būti išmokama testamente nurodytam asmeniui.

• Išlaikymą praradusių asmenų (pvz., vaikų) patirta žala:
  • Policijos pažyma, patvirtinanti eismo įvykio užfiksavimą.
  • Besikreipiančio į draudimo kompaniją asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.
  • Išmokos gavėjo banko sąskaitos rekvizitai.
  • Santuokos liudijimas.
  • Vaikų gimimo liudijimai.
  • Dokumentai, patvirtinantys teisę į išlaikymą.
  • Pažyma iš mirusiojo darbovietės apie paskutinių 3 mėnesių pajamas.

  Jei asmenys nebuvo susituokę ar įteisinę santykių partnerystės sutartimi, tačiau turėjo bendrų vaikų, su nukentėjusiuoju gyvenęs asmuo turi įrodyti savo ryšį su mirusiu asmeniu, kam gali prireikti ir teismo sprendimo.

Žalos apskaičiavimo principai ir draudimo išmokos dydis

Teisinis reglamentavimas

Eismo įvykio draudimo išmokas reglamentuoja LR vyriausybės nutarimas “Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimų sumų dydžių patvirtinimo”. Draudimo išmokos dydis priklauso nuo padarytos žalos nukentėjusiajam trečiajam asmeniui ir / arba jo turtui. Jei eismo įvykio metu nukentėjo keli asmenys, išmoka dėl žalos asmeniui ar jo turtui mokama atsižvelgiant į kiekvieno nukentėjusiojo patirtą žalą. Bendra išmokų suma negali viršyti nutarime nurodytos sumos.

LR transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas numato, kad nuo 2012 metų draudimo sumos vieno eismo įvykio metu yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos, ir 1 000 000 Eur žalos turtui. Konkrečios sumos nustatomos pagal eismo įvykį ir jo metu patirtą žalą.

Nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokamos išmokos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Įstatymu, kitų teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymą ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį. Taip pat atsižvelgiama į eismo įvykių dalyvių atsakomybę bei eismo įvykio aplinkybes. Nukentėjusio asmens žalos dydis taip pat gali būti nustatomas teismo sprendimu arba teismo taikos sutartimi.

Žalos tipai ir jų skaičiavimas

Įvykus eismo įvykiui, draudimo išmokos gali būti mokamos dėl:

1. Žalos asmeniui (sveikatai):
   • Sveikatos atstatymui reikalingos išlaidos: Nustatoma draudiko arba Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (Biuro), atsižvelgiant į nukentėjusiojo pateiktus žalą įrodančius dokumentus, Neįgalumo ir darbingumo tarnybos nuostatas, teismo medicinos ekspertizės arba nepriklausomų ekspertų išvadas, sveikatos priežiūros įstaigos įrašus. Atlyginamos tik būtinos sveikatos priežiūros ar atstatymo išlaidos, kurios nėra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.
   • Prarastos pajamos: Apskaičiuoja draudikas arba Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens pateiktus dokumentus apie negautas pajamas, sveikatos priežiūros įstaigos išrašus, neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio asmens darbovietės išrašus apie gaunamas pajamas. Valstybės tarnautojams pajamos skaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį. Dirbusiems pagal individualią veiklą, pajamos skaičiuojamos atsižvelgiant į paskutinių 12 mėnesių iki eismo įvykio laikotarpio gautas pajamas.
   • Žala nukentėjusiajam mirus: Apskaičiuojama pagal mirusiojo artimųjų pateiktus dokumentus, patvirtinančius laidotuvių metu patirtas išlaidas. Šios išlaidos turi vadovautis protingumo ir būtinumo principu.
   • Žala mirusiojo artimiesiems netekus pagrindinio šeimos maitintojo: Apskaičiuojama atsižvelgiant į mirusiojo gautas pajamas, išlaikytinių skaičių bei jų gaunamas socialinio draudimo išmokas.
2. Neturtinės žalos dydis: Neturtinei žalai priskiriami nukentėjusiojo fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių pablogėjimas ir kitos pinigine verte nevertinamos pasekmės. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos rekomendacijas, kurias tvirtina Vyriausybė arba įgaliota institucija.
3. Žala turtui:
   • Turto vertinimas: Žalą nukentėjusiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamam ar nekilnojamam turtui) nustato draudikas arba Biuras, remdamiesi turto vertinimo ataskaitomis, turto remonto išlaidų skaičiavimais ir nukentėjusio asmens turto vertę įrodančiais dokumentais. Žala yra automobilio rinkos kaina draudiminio įvykio dieną, sumažinta jos įrangos liekanų po draudiminio įvykio verte. Liekanų vertė apskaičiuojama pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją. Po draudiminio įvykio transporto priemonės liekanos lieka automobilio savininkui.
   • Turto sunaikinimas: Jei turtas yra sunaikinamas, jo vertė nustatoma atsižvelgiant į rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po sunaikinimo. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai neapsimoka (remonto išlaidos būtų 75 proc. ir daugiau turto rinkos vertės iki eismo įvykio).
   • Turto sugadinimas: Jei nukentėjęs asmuo nusprendžia turto neremontuoti, jam išmokama išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į būtino remonto išlaidas. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų detalių vertė, dažymo medžiagų vertė. Jei kai kurios detalės gali būti remontuojamos ir nebūtinai keičiamos, pirmenybė yra teikiama remontavimui.
   • Negautos pajamos dėl sugadinto turto: Nukentėjęs asmuo gali kreiptis dėl draudimo išmokos, dengiančios jo negautas pajamas, kurių gavimui būtina naudotis sugadintu turtu (pvz., automobiliu). Šiuo atveju nukentėjęs asmuo turi pateikti pajamų gavimą įrodančius dokumentus.

Išmokos mokėjimas ir terminai

Draudimo išmoka negali būti pasipelnymo šaltinis. Draudimo išmoka draudiko yra sumokama neatsižvelgiant į tai, ar pagal tą pačią draudimo sutartį anksčiau buvo mokėtos kokios nors draudimo išmokos. Svarbiausias dalykas yra, ar eismo įvykio metu draudimo sutartis buvo galiojanti. Jeigu eismo įvykio metu nukentėjo keli asmenys ir pagal sudarytą draudimo sutartį nepakanka draudimo sumos atlyginti visiems nukentėjusiesiems, draudimo išmokos mokamos visiems nukentėjusiems asmenims proporcingai jų patirtai žalai. Tai reiškia, kad nukentėję asmenys nebūtinai gaus draudimo išmoką, atitinkančią jo patirtai žalai. Draudimo išmoka šiuo atveju gali būti mažesnė. Jeigu dėl eismo įvykio yra kalti keli atsakingi asmenys, kiekvieno iš jų draudikas moka proporcingą dalį nukentėjusiajam, atsižvelgiant į kiekvieno kaltininko kaltės dalį.

Paprastai, esant aiškioms draudimo aplinkybėms ir gavus visus reikalingus dokumentus, draudimo išmoka yra išmokama per 15 darbo dienų. Jei žala yra nedidelė ir aiški, pavyzdžiui, nesudėtingas transporto priemonės sugadinimas, išmoka gali būti atlikta per 3 darbo dienas nuo visų dokumentų gavimo. Kai žala yra didesnė, pavyzdžiui, jei reikalingas remontas arba medicininės paslaugos, išmoka gali būti mokama dalimis.

Už automobilio remontą draudimo išmoka dažniausiai yra pervedama autoremonto servisui, su kuriuo bendradarbiauja draudikas ir į kurį nukentėjęs asmuo bus nukreiptas.

Draudimo rūšys ir jų įtaka žalos atlyginimui

Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas (TPVCAPD)

Privalomasis draudimas, kuriuo turi būti apsidraudę visi vairuotojai, apima jų civilinę atsakomybę. Transporto priemonių vairuotojų privalomasis civilinės atsakomybės (TPVCAPD) draudimas už eismo įvykio kaltininką atlygina kitiems asmenims ir jų turtui padarytą žalą - kitaip tariant, vairuotojui nebereikia rūpintis svetimo automobilio taisymu. Dažniausiai eismo įvykių metu nukenčia daiktai - apgadinami automobiliai, nuverčiami kelio ženklai ar atitvarai, sugadinami apšvietimo stulpai ar gyvenamųjų namų tvoros. Tik 5 proc. atvejų žalą patiria asmenys, tačiau, žinoma, sumos tokiu atveju yra gerokai didesnės. Dviratininko padarytus nuostolius draudimo kompanija atlygintų tik tada, jei jis būtų apsidraudęs asmens civilinės atsakomybės draudimo rūšimi.

KASKO draudimas

KASKO draudimas, priešingai nei TPVCAPD, yra skirtas apsaugoti savo transporto priemonę: patirta žala atlyginama avarijos, vagystės, vandalizmo, stichinės nelaimės ir nelaimingo atsitikimo atveju. KASKO draudimo išmokos tiesiogiai priklauso nuo automobilio markės, modelio, gamybos metų ir apgadinimų pobūdžio. Nors kartais vyrauja nuomonė, kad KASKO draudimas yra prabangos prekė ir apdrausti galima tik naujus arba perkamus lizingu automobilius, specialistai sako, kad vairuotojų apsisprendimą turėtų nulemti rizikos vertinimas - automobilio dalių, remonto darbų kaina ar vagystės tikimybė. Jei savanorišku Kasko draudimu apdraustas automobilis nukenčia dėl duobių, patartina į įvykio vietą kviesti policijos pareigūnus ir užregistruoti įvykį. Turėdamas policijos pažymą, draudikas gali kreiptis į kelio savininką ar kelininkus dėl žalos atlyginimo. Tada Jums būtų ne tik atlyginti nuostoliai, bet ir būtų išsaugota Jūsų drausmingumo kategorija.

KASKO draudimo atveju žalos atlyginimas paprastai yra greitesnis. Vis dėlto, jeigu transporto priemonė buvo draudžiama „Kasko“ draudimu, nepriklausomo eksperto vertinimas visiškai nepadės, mat tokiam draudimo tipui yra nustatytos atskiros taisyklės, pagal kurias skaičiuojama išmoka.

Nesutarimai dėl žalos vertinimo ir ginčų sprendimas

Nepriklausomi ekspertai ir jų vaidmuo

Jeigu atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotas asmuo neatvyko per nustatytą terminą, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pasamdyti turto vertintoją, kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Dažnu atveju nepriklausomas vertintojas apskaičiuoja žalą taikydamas didesnius serviso darbų įkainius ir naujų originalių dalių kainas, nors automobilis jau ne pirmos ir net ne antros jaunystės. Draudikai atsižvelgia į nepriklausomo vertintojo išvadas tais atvejais, kai jos atitinka realią remonto kainą. Jie patys yra atlikę ne vieną analizę, kurios remiantis, gali labai greitai patikrinti, kiek nepriklausomo vertintojo išvadose pateikta kaina yra reali ir atspindi situaciją rinkoje.

Žalų administravimo centro „Celerauto“ vadovas Kęstutis Bartkevičius atkreipia dėmesį, kad jeigu asmuo yra nukentėjęs, draudimo bendrovė atsižvelgia į visą visumą aspektų: koks automobilis, kokia rida, kokia būklė ir vėliau nustato serviso įkainius. Sumokama suma yra gerokai mažesnė, nei kainuotų remontas, jeigu klientas remontuotų servise. Klientas gali išsireikalauti daugiau pinigų, tačiau tam reikės rašyti pretenziją draudimo bendrovei, gavus atsakymą, kreiptis į Lietuvos banką (LB), prireikus - į teismą. Tai yra kiek sudėtingi keliai paprastam žmogui, ir draudimo bendrovės tuo naudojasi.

Ginčų sprendimas su draudimo bendrovėmis

Draudimo bendrovių veiklą Lietuvoje prižiūri Lietuvos bankas (LB), o kai kuriais atvejais jame yra sprendžiami ir kilę ginčai. Jei žmogus nesutinka su draudimo bendrovės nustatyta išmoka ir turi nepriklausomo žalų eksperto ar turto vertintojo skaičiavimus, pirmiausiai, jis turėtų raštu kreiptis į draudimo bendrovę ir pateikti minėtus skaičiavimus. Jeigu per 15 darbo dienų draudimo bendrovė neatsakys arba atsakymas žmogaus netenkins, jis gali kreiptis į LB arba tiesiai į teismą, prašydamas išnagrinėti kilusį ginčą.

LB atstovai pastebi, kad nepriklausomo žalų eksperto nuomonė, kuomet yra vertinamas žalos dydis, yra svarbi, tačiau tai - ne vienintelis ir nenuginčijamas žalos dydžio įrodymas. Draudikai gali atsižvelgti į nepriklausomo turto vertintojo nuomonę, tačiau vadovautis vien ja neprivalo, ypač jeigu turi surinkę pakankamai duomenų apie tai, kad vertintojų apskaičiuota remonto kaina yra didesnė nei būtinosios ir pagal vidutinius įkainius apskaičiuotos remonto išlaidos. LB, remdamasis teismų praktika, sako, kad turto vertinimo ataskaitos neturi didesnės įrodomosios vertės nei kiti įrodymai, pavyzdžiui, remonto paslaugas teikiančių įmonių parengtos sąmatos.

Svarbiausia, kad eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims ir jų turtui padaryta žala būtų atlyginta teisingai, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus būtinųjų remonto išlaidų ir vidutinės rinkos kainos, kitus svarbius kriterijus. LB ragina susitarti su draudikais ir prieš automobilio remontą apsitarti, kokiame servise ir kokiomis sąlygomis bus tvarkomas automobilis.

Patarimai žalos mažinimui

Norint sumažinti patiriamus nuostolius eismo įvykio metu, draudimo kompanijos rekomenduoja eismo įvykio kaltininkui imtis visų įmanomų priemonių žalai sumažinti. Tai gali būti skubios medicininės pagalbos nukentėjusiajam suteikimas, užtikrinimas, kad dėl eismo įvykio kaltės nekils ir neišsiplės gaisras, kad eismo įvykis nesukels žalos kitiems eismo dalyviams ar pėstiesiems ir panašiai. Taip pat pasekmes gali sumažinti skubiai iškviesta medicinos pagalba, avarinės tarnybos, policija.

tags: #kaip #skaiciuojama #padaryta #automobiliui #zala