Dešiniavairių automobilių registracija ir eksploatacija Lietuvoje

Ilgai trukusiose diskusijose dėl dešiniavairių automobilių saugumo pagaliau padėtas taškas. Nuo 2018 m. sausio 1 d. tokie automobiliai tapo legalūs Lietuvoje, tačiau su keliomis išlygomis. Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) viršininko pavaduotojas Justas Rašomavičius patvirtino, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (SEAKĮ) numatytos pataisos apibrėžia dešiniavairių automobilių, įprastai pritaikytų eismui kairiąja kelio puse, naudojimą Lietuvoje. Šioms pataisoms pritarta ir jos įsigaliojo nuo 2018 m.

Įstatymo pataisos ir apribojimai

Vairuoti dešiniavairius automobilius galės ne visi. Pavyzdžiui, bus draudžiama tokius vairuoti pradedantiesiems vairuotojams. Papildomos išlygos numatytos keleivius vežantiems autobusams, mat jų bent vienos keleiviams laipinti skirtos durys privalo būti dešinėje pusėje. Šios pataisos užkūrė nemažą šurmulį, nes vieni džiūgauja, jog pagaliau galės įsigyti ir naudoti savo svajonių automobilį, kuris net nebuvo gaminamas Europos rinkai ar tiesiog analogišką, tačiau gerokai pigesnį modelį. Dešiniavairių automobilių antplūdis gali būti staigus, tačiau laikinas, be to, jo gali net ir nebūti, nes tokiems automobiliams bus keliami papildomi techniniai reikalavimai.

Techniniai reikalavimai ir perdirbimas

Nuo 2018 m. sausio 1 d. dešiniavairiai automobiliai Lietuvoje privalės turėti periskopinius priekinio vaizdo veidrodėlius, vaizdo kamerą su ekranu, kuriame būtų rodomas nufilmuotas eismas. Lietuvos transporto saugos administracijos (buvusi VKTI) viršininko įsakyme, kuris buvo paskelbtas dar rugsėjo pabaigoje, išdėstyta, ką tiksliai derėtų padaryti, siekiant gauti leidimą eksploatuoti tokias transporto priemones. Techninių ekspertizių įmonės „Transporto studijos“ specialistai, išnagrinėję dešiniavairėms transporto priemonėms nustatytus modifikavimo reikalavimus, mano, kad toks perdirbimas nebūtų pigus ir lengvai įgyvendinamas.

Netiesioginio matymo sistema

Svarbiausias uždavinys, kurį norima išspręsti prieš išleidžiant į Lietuvos kelius dešiniavairius automobilius, yra užtikrinti, kad kliūties lenkimo kelyje manevras, ypač, kai tokio manevro metu iš už kliūties reikia išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, būtų saugus. Tai padaryti tikimasi naudojant papildomą netiesioginio matymo sistemą, kuria išplečiama vairuotojo matymo į priekį zona. Šią sistemą turėtų sudaryti periskopinė veidrodžių sistema iš dviejų veidrodžių, kuriais vaizdas iš priekio vairuotojui turėtų būti perduodamas per valytuvais valomą priekinio lango zoną, bei vaizdo kameros ir monitoriaus įtaisas.

Vienos konkrečios schemos, kaip turi būti išdėstyti veidrodžiai, nėra, tačiau teisės aktuose nustatyta, kad veidrodžiai turi būti pritvirtinti stacionariai, pvz., priklijuoti prie paties stiklo, prisukti prie statramsčio ar kitos kėbulo konstrukcijos dalies - tvirtinimas vakuuminiais laikikliais nebūtų laikomas priimtinu tvirtinimo būdu. Paminėtina ir tai, kad veidrodžiai turėtų būti pagaminti iš beskeveldrio stiklo (arba dūžio atveju likti ant veidrodžio pagrindo) bei užtikrinti apsaugą nuo akinimo, atkreipia dėmesį „Transporto studijų“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius.

Kameros tvirtinimas ir reikalavimai

Kitas svarbus „saugiklis“, mažinantis incidentų riziką lenkimo metu, yra vaizdo kameros tvirtinimas vadinamojoje II nuvalyto priekinio lango zonoje. Šios kameros techniniai parametrai turėtų leisti fiksuoti bei įrašyti į atmintį vaizdus esant prastam apšvietimui, o monitoriaus ekrano įstrižainė turi būti ne mažesnė kaip 17 cm. Monitoriaus funkcijos negali atlikti mobilusis telefonas, kompiuteris, navigacinis įrenginys ar kitas panašus įrenginys. Vaizdo kamera drauge su periskopiniais veidrodžiais negali užstoti daugiau kaip 10 proc. ploto minėtoje II nuvalyto priekinio lango zonoje, ką užtikrinti greičiausiai nebus itin paprasta.

Ekspertų manymu, visa nurodyta įranga neišvengiamai taps vairuotojo dėmesio „vagimi“ - vertinant situaciją kairėje dešiniavairio automobilio pusėje, todėl, renkantis įrangą bei jos išdėstymo transporto priemonėje schemą, šiuos dalykus reikėtų vertinti itin atidžiai ir pasistengti nesukurti naujų problemų. Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į reikalavimus dešiniavairių automobilių priekinių artimosios šviesos žibintų modifikavimui: pritaikant „anglišką“ automobilį, jie turės būti pakeisti į žibintus, skirtus įprastiniams mūsų rinkoje naudojamiems automobiliams - turėti atitinkamą ženklinimą, o jų skleidžiama asimetrinė šviesa turės užtikrinti tinkamą kelkraščio apšvietimą.

Saugos oro pagalvių veikimas

Dar vienas galvosūkis, su kuriuo susidurs perdirbėjai - kaip periskopinius priekinio vaizdo veidrodžius ir kamerą su monitoriumi sumontuoti taip, kad jie neturėtų įtakos saugos oro pagalvių veikimui. T. y., kad avarijos atveju besiskleidžianti keleivio saugos oro pagalvė „nenušluotų“ nuo stiklo čia esančių netiesioginio matymo priemonių ir nesužalotų automobilio salone esančių keleivių. „Vien jau panagrinėjus viešojoje erdvėje pateikiamą „EuroNCAP“ filmuotą medžiagą iš naujų automobilių bandymų laboratorijos akivaizdu, kad kai kuriais atvejais ši apsaugos sistema su ant priekinio stiklo pritvirtintais pašaliniais daiktais „nedraugautų“. Kadangi praktiškai dar neteko matyti nei vieno dešiniavairio automobilio, kuriame būtų sumontuotos visos teisės aktuose minimos netiesioginio matymo priemonės, kol kas galima tik spėlioti paprasta ar sudėtinga šiuos reikalavimus bus įgyvendinti ir ar jų įgyvendinimas nepasirodys pernelyg brangus“, - samprotauja R. Vėlavičius. „Tuomet užteks kreiptis į bet kurią techninės ekspertizės įmonę, kuri patikrins įrangos veikimą, jos tinkamumą naudoti, patvirtins, kad esami žibintai yra skirti eismui dešiniąja kelio puse. Pašnekovas akcentavo, kad automobilių su vairu dešinėje pusėje tinkamumas naudoti bus tikrinamas ir sustabdžius kelių policijos pareigūnams.

Dešiniavairių automobilių istorija ir populiarumas

Diskusija, leisti ar neleisti lietuviams važinėtis su automobiliais, kurie pritaikyti kitokiai eismo koncepcijai, truko kelerius metus. Dar 2015 m. Konstitucinis Teismas (KT) priminė ne tik tai, kad tokiu draudimu Lietuva pažeidžia ES teisę, apie ką ES Teisingumo teismas pranešė dar 2014 m. kovą ir paskelbė, kad Lietuva turi leisti registruoti tokius automobilius.

Istorinių transporto priemonių statusas

Lietuvoje dešiniavairės transporto priemonės, kaip ir įprastos, gali būti pripažintos ir įregistruotos kaip istorinės. Pirmiausia jos privalo atitikti visoms istorinėms transporto priemonėms keliamus reikalavimus. Motorinės transporto priemonės pripažinimo istorine transporto priemone tvarkos apraše nurodoma, kad tokios transporto priemonės turi būti pagamintos prieš 30 arba daugiau metų. Kad gautų tokį statusą, transporto priemonės taip pat turi būti serijiniu būdu nebegaminamos mažiausiai 15 metų. Išlaikyta turi būti ir pirminė autentiška motorinės transporto priemonės būklė. Istorinėms transporto priemonei neturi būti padaryta jokių esminių išvaizdos, konstrukcijos ir techninių parametrų pakeitimų. Jei tokie pakeitimai yra padaromi, jie turi atitikti transporto priemonės pagaminimo laikotarpį. Tai reiškia, kad į dešiniavairį istorinį automobilį nereikia sumontuoti įvairios modernios įrangos, padedančios stebėti eismą, o tokios įrangos sumontavimas reikštų tvarkos aprašo neatitikimą, nes būtų pakeista autentiška transporto priemonės išvaizda.

Japoniškų automobilių entuziastų džiaugsmas

Galimybe legaliai dalyvauti eisme su dešiniavairėmis mašinomis džiaugiasi japoniškų automobilių entuziastai. Kultinius devyniasdešimtųjų ar dar senesnius japoniškus modelius jie dažniausiai perka Japonijos aukcionuose. Automobiliams atkeliavus į Lietuvą, jie paruošiami tapti istoriniais, o praėję ekspertizę ir tokiais tapę, nepažeisdami įstatymų važinėja Lietuvos gatvėmis.

Ne tik dešiniavairį automobilį vairuojantis, bet ir jų importu iš Japonijos į Lietuvą užsiimantis Marius teigia, kad tokie modeliai pradėjo populiarėti dėl galimybės juos užregistruoti istorine tvarka. Anot pašnekovo, augantį populiarumą lemia ir įdomesnė komplektacija, geresnės būklės kėbulas ar mažesnė rida. Jis taip pat paminėjo automobilių retumo bei mažos pasiūlos Europoje aspektus, mat dauguma entuziastų pamėgtų modelių buvo skirti tik Japonijos rinkai. Tačiau norint įsigyti tokį įdomų japonišką modelį, piniginę teks atverti plačiau. „Be 6 tūkstančių eurų, ko gero, nepavyks atsivežti nieko įdomesnio be pačių pigiausių kasdienių automobilių“, - teigė jis. Pašnekovas taip pat akcentavo, kad 30 metų sulaukę ar senesni modeliai turi dideles muito bei pridėtinės vertės mokesčio lengvatas. Įsigijus tokį automobilį Japonijoje, teks jį parsigabenti į Lietuvą. Pašnekovo teigimu, nuo laivų laisvumo automobilis savo eilės išplaukti gali laukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, ypač, jeigu prieš kelionę jį reikia kiek sutvarkyti. Tuomet kelionė laivu užtrunka apie du mėnesius.

Vairavimo patirtys ir iššūkiai

Vairuoti dešiniavairį automobilį be papildomų sistemų eisme daug kam gali pasirodyti nelengva užduotis. Naujienų portalas tv3.lt domėjosi dešiniavairių automobilių vairuotojų Lietuvoje patirtimis.

Lengvas pripratimas prie vairavimo

Jau dvejus metus dešiniavairį „Nissan Silvia“ automobilį Lietuvoje vairuojanti Evelina teigia mašiną pirkusi dėl to, kad jos norėto modelio kairiavairių versijų tiesiog nebuvo, o jos turimas automobilis buvo gamintas tik Japonijos rinkai. Mergina teigia prie tokio automobilio pripratusi visai lengvai, tačiau pradžioje sunkumų išvengti nepavyko. „Tai buvo mano pirmasis automobilis, su juo išmokau vairuoti. Pagrindiniai sunkumai, kuriuos kelia vairas dešinėje yra tokie, kad ganėtinai sunku lenkti kitus automobilius, kartais sunku išvažiuoti iš žiedinės sankryžos. Bet viskas išsisprendė su daugiau praktikos“, - pasakojo vairuotoja. Dešiniavairį „Toyota Mark II“ Lietuvoje vairuojantis Marius pasakojo, kad prie vairo kitoje pusėje taip pat priprato gana lengvai. „Kadangi automobilis, kurį vairuoju, turi automatinę pavarų dėžę, dalis sudėtingumo atkrenta. Vairavimas miesto centre, eismo juostos ir visi manevravimo dalykai yra lengvai išmokstami, tik gal lygiagretus parkavimas vis dar keblus“, - pripažino vairuotojas. Panašiai kalbėjo ir daugiau nei 7 metus dešiniavairius automobilius vairuojantis Mantvydas. Vairavimo patirties Anglijoje turintis pašnekovas tikino, kad priprasti sunku nebuvo. „Esu kairiarankis, todėl absoliučiai nesijaučia jokio diskomforto ir galima dešiniavairius automobilius vairuoti patogiai. Viskas labai paprasta. Tiek gatvėje, tiek automagistralėje galima vairuoti taip pat, kaip ir įprastą kairiavairį“, - aiškino Mantvydas.

Lenkimo manevrai ir sauga

Vis dėlto, atlikti lenkimo manevrą tokiu automobiliu yra daug sunkiau. Sėdint dešinėje pusėje, dviejų priešingų eismo juostų kelyje, stebėti priešprieša atvažiuojančius automobilius nėra taip paprasta. „Aplenkti kitus automobilius sunku, dažniausiai nelenkiu arba palieku didelį atstumą iki kitos transporto priemonės, kad matyčiau didesnį atstumą į priekį. Arba paprašau keleivio, kad žvilgteltų už mane“, - pasakojo Marius. Vairuotoja Evelina taip pat aiškino, kad vienas svarbiausių dalykų - saugaus atstumo išlaikymas. Reikia, kad priekyje esantis automobilis neuždengtų kelio. Tuomet, privažiavus arti centrinės linijos, kaip tikino pašnekovė, puikiai matosi, ar iš priekio važiuoja kitas automobilis. Paklausta, ar tokių automobilių eksploatavimas kelia didesnę riziką, Evelina aiškino, kad viskas priklauso nuo vairuotojo ir jo vairavimo patirties. „Eismo saugumui pavojų kelia neatsakingi vairuotojai, o ne tai, kad eisme dalyvauja dešiniavairės transporto priemonės“, - pareiškė ji. Tačiau kiti pašnekovai tikino, kad tokių automobilių kiekiui keliuose smarkiai išaugus, rizika padidėtų.

Lietuvos pozicija ir tyrimai

Siekiant užtikrinti kelių eismo saugą, Lietuva ir toliau neketina registruoti transporto priemonių su dešinėje pusėje įrengtu vairu be atitinkamų modifikacijų. Susisiekimo ministerija raštu informavo Europos Komisiją, kad Lietuvos manymu, Europos Komisija neteisingai kelia klausimą dėl draudimo eksploatuoti transporto priemones dėl priežasčių, susijusių su jų vairavimo mechanizmu, nes direktyvoje 70/311/EEB net neužsimenama apie vairo įrengimo vietą automobilyje. Lietuva šiuo pagrindu nenustato ribojimų. Lietuvos teisės aktai nevaržo laisvo prekių judėjimo.

Saugumo argumentai

"Lietuvoje galiojančio draudimo registruoti transporto priemones su vairu dešinėje pusėje tikslas - užtikrinti automobilio vairuotojo ir aplinkinių saugą. Didelis kiekis tokių transporto priemonių Lietuvos keliuose neišvengiamai pablogintų situaciją", - sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Vairuojant dešiniavairę transporto priemonę dėl mažesnio matomumo lauko vairuotojui tampa žymiai sudėtingiau lenkti, daryti kairįjį posūkį, atlikti kitus manevrus. Tai reikalauja papildomų automobilio valdymo gebėjimų ir įgūdžių, kurie Lietuvoje pirminiame vairavimo mokyme nėra įgyjami, rašoma Europos Komisijai adresuotame laiške. Šalies kelių infrastruktūra (pvz., maršrutinio transporto stotelės) pritaikyta tik dešinės pusės eismui.

Mokslinių tyrimų išvados

Automobilio pritaikymo eismo sistemai reikšmę atspindi ir moksliniai tyrimai, atlikti JAV, Kanadoje, Europos šalyse. Tyrimai parodė, kad rizika pakliūti į eismo įvykį dešinės kelio pusės eisme su automobiliu, pritaikytu eismui kaire kelio puse, yra 30-40 proc. 2007-2010 m. iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą buvo importuoti 9066 automobiliai, iš jų apie 95 proc. buvo su vairu dešinėje pusėje. Visi šie automobiliai buvo perdaryti pagal nustatytus reikalavimus ir pritaikyti eismui dešine kelio puse, ir tik tada buvo užregistruoti Lietuvos transporto priemonių registre.

tags: #kaip #registruoti #automobili #su #vairu #desineje