Kaip patikrinti automobilio starterį

Starteris yra viena iš svarbiausių transporto priemonės sudedamųjų dalių, atsakingų už variklio užvedimą. Netinkamas jo veikimas gali sukelti sunkumų užvedant automobilį arba net visiškai jį sustabdyti. Šiuolaikiniuose automobiliuose naudojami elektriniai starteriai, varomi nuolatinės srovės, gaunamos iš akumuliatoriaus. Variklio paleidimo metu starteris privalo įsukti variklio alkūninį veleną iki tam tikro greičio, kad vidaus degimo variklis pradėtų veikti savarankiškai.

Verta prisiminti, kad starteris per trumpą laikotarpį ima iš akumuliatoriaus dideles elektros energijos dozes (nuo 200 iki 600 A). Dėl to tinkamam starterio veikimui būtinas geros būklės akumuliatorius. Tačiau netinkamas starterio veikimas gali dalinai iškrauti akumuliatorių arba net jį pažeisti.

Starterio sandara ir veikimas

Starteris yra elektros variklio tipas, kurį sudaro tokie pagrindiniai komponentai kaip:

• Elektros variklis
• Solenoidas (arba elektromagnetinis jungiklis) su jungikliu
• Sukabinimo mechanizmas (bendiksas) su jungiančiuoju mechanizmu
• Ritės (apvijos)
• Rotorius (inkaras)
• Šepetėliai

Starterio korpusas paprastai yra vamzdžio formos, kuriame yra patalpinti polių elementai, žadinimo apvijos bei nuolatiniai magnetai. Korpuse yra elektrinis rotorius su apvijomis. Ant starterio galvutės pritvirtintas įjungiantis elektromagnetas (solenoidas), kurį sudaro relė ir elektromagnetas. Starterio galvutėje sumontuoti: krumpliaratis, vienos krypties sankaba (bendeksas), svirtis ir spyruoklė.

Veikimo principas

Pasukus uždegimo raktelį arba paspaudus variklio paleidimo mygtuką, įtampa iš akumuliatoriaus patenka į elektra valdomą jungiklį (solenoidą). Srovė, tekanti apvijose, sukuria magnetinį lauką, kuris pritraukia ir sulaiko kontaktus. Sujungus kontaktus, svirtis stumia jungiantįjį mechanizmą su krumpliaračiu ir vienos krypties sankaba link variklio smagračio krumplinio žiedo. Kai krumpliaratis pilnai susijungia su smagračio krumpliniu žiedu, solenoido kontaktas uždaro pagrindinę starterio srovės grandinę. Starteris įsijungia, pradeda sukti smagratį, o dėl to pradeda suktis ir variklio alkūninis velenas. Vyksta smagračio ir rotoriaus sukimasis.

Kita svarbi sudedamoji dalis yra starterio apėjimo sankaba (bendeksas), dažniausiai sutinkama ties pavarų dėže. Ši vieta palengvina galimą išardymą.

Dažniausiai pasitaikantys starterio gedimo požymiai ir diagnostika

Standartinius paleidimo sistemos gedimus galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: elektrinius ir mechaninius. Deja, ne visus gedimus pavyks laiku diagnozuoti ir užkirsti jiems kelią. Kai kurie gedimų simptomai yra jaučiami ir girdimi, tačiau kiti atsiranda netikėtai ir be išankstinio įspėjimo.

Starteris nesuka pasukus raktelį

Reakcijos po raktelio pasukimo uždegimo spynelėje arba starterio mygtuko nuspaudimo nebuvimas - tipinis gedimas. Šiuo atveju, ypač jei pasukus raktelį įsijungia ir užgęsta kontrolinės lemputės, reikia ieškoti starterio reakcijos trūkumo priežasties akumuliatoriuje. Reikia patikrinti, ar jis nėra pernelyg išsikrovęs. Jei jo įkrovimo lygis yra tinkamas, tuomet reikia patikrinti pagrindinį laidą į starterį - ar jis nėra nutrauktas ir ar yra pilnai izoliuotas, taip pat minusinį laidą. Verta patikrinti ir visus sujungimus paleidimo sistemoje. Kartais atsitinka, kad sugenda uždegimo spynelė arba jos laidas, arba nukritęs laidas nuo starterio paleidimo ritės. Tačiau jei ir šie elementai nėra pažeisti, tikriausiai susidūrėme su elektromagnetinio jungiklio (solenoido) apvijų gedimu (netinkama sąveika su jo šerdimi).

Starteris sukasi ir girdimas metalinis garsas, bet automobilis neužsiveda

Taip pat dažnai nutinka taip, kad starteris nesisuka, bet girdimas pavienis metalinis garsas arba tokių garsų serija. Čia teoriškai kaltininku gali būti dalinai išsikrovęs akumuliatorius, bet labiau tikėtina, kad netinkamai veikia solenoidas. Jis gali įtraukti šerdį, tuo pat metu išstumdamas sujungiantį mechanizmą. Krumpliaratis atsitrenkia į smagračio vainiką sukeldamas būdingą garsą. Šiuo atveju gedimo priežastimi gali būti pažeisti solenoido kontaktai, kurie neuždaro elektros grandinės. Šio gedimo patvirtinimui galima atlikti trumpą eksperimentą: reikia padaryti trumpą jungimą, pvz., sujungus du varžtus solenoido pliusiniuose kontaktuose. Jei tai paleis starterį, vadinasi, pagrindine gedimo priežastimi tikriausiai yra solenoidas. Jei paaiškės, kad starterio rotorius, statorius, šepetėliai ir laikiklis yra tvarkingi.

Veikiantis starteris nesuka alkūninio veleno

Pasitaiko situacijų, kai girdimas veikiantis starteris, tačiau jis nesuka alkūninio veleno ir neužveda variklio. Dažniausiu kaltininku šioje situacijoje yra pažeistas sujungimo mechanizmas (bendeksas), kuris sujungia smagratį su starteriu, arba jo krumpliaratis nesusijungia su smagračio vainiku. Taip pat gali būti pažeista šakutė, kurios užduotis - sujungti krumpliaratį su smagračio vainiku. Rečiau priežastimi gali būti išlaužti krumpliai arba vienos krypties sankabos (bendekso) gedimas. Taip pat gali būti pažeisti arba susidėvėję smagračio vainiko krumpliai.

Per mažas starterio greitis

Kitas gedimas - tai per mažas starterio sukimosi greitis. Čia taip pat gali būti kaltas akumuliatorius, laidai arba jų sujungimai. Bet kuris gedimas minėtuose elementuose sukelia problemą srovės patekimui į starterį, dėl to sumažėja jo sukimosi greitis. Taip pat verta nuvalyti akumuliatoriaus gnybtus, nes dėl jų srovė taip pat gali sumažėti.

Jei visi šie elementai yra tvarkingi, priežastimi gali būti pertraukos lygiagrečiose statoriaus arba rotoriaus elektros grandinėse (tarpapvijinis arba trumpas jungimas). Taip pat pasitaiko situacijų, kai susidėvi rotoriaus įvorės, rotorius liečia statorių, o starteris veikia labai garsiai, arba gali būti susidėvėję šepetėliai ar pažeistos rotoriaus lamelės, starterio variklis.

Žiemos metu, esant žemoms temperatūroms, gali atsirasti problemų dėl nepakankamo srovės kiekio. Tačiau didesne grėsme gali būti didesnio klampumo variklinės alyvos naudojimas (pvz., 10W vietoje 5W), nes tai turi didelės įtakos vidiniam pasipriešinimui pačiame variklyje.

Garsiai veikiantis starteris

Taip pat gali nutikti, kad įjungus starterį jis susijungia su smagračio krumpliniu vainiku, bet jo nesuka (girdimas būdingas traškesys). Tokiu atveju susiduriame su pažeistais arba pernelyg susidėvėjusiais krumpliais sujungiančiame mechanizme arba ant smagračio krumplinio vainiko. Tais atvejais, kai starteris suka smagratį netolygiai (būdingas trūkčiojimas) - tikriausiai sugedo sujungiantis mechanizmas (bendeksas).

Starteris neišsijungia

Pasitaiko, kad po variklio paleidimo, pasukus raktelį uždegimo spynelėje iš III pozicijos į II, starteris tebedirba. Tai nebūtinai degimo spynelės kaltė. Priežastimi gali būti sujungiančio mechanizmo (bendekso) krumpliaračio įstrigimas smagračio krumpliniame vainike. Pasitaiko situacijų, kai įvorė sujungiančiame mechanizme yra pažeidžiama ir blokuoja viso mechanizmo sugrįžimą į pirminę padėtį. Dažnai pastebimi apdegę elektromagneto kontaktai, kurie bandant išjungti starterį lieka sujungti. Jei pastebite pirmuosius probleminio variklio paleidimo simptomus, reikia kuo greičiau suremontuoti starterį.

Starterio diagnostika

Starterio ir visos užvedimo sistemos techninės būklės patikra gali būti atliekama tiesiogiai automobilyje, bandant užvesti variklį, o taip pat jį išmontavus. Pirmasis metodas dažniausiai yra naudojamas pirminei diagnostikai, kurios metu įvertinamas galimo gedimo pobūdis. Paprastai paeiliui tikrinami visi elementai, kol randamas gedimo šaltinis. Patikra apima išorinę apžiūrą, starterio veikimo patikrinimą, laidų ir jų sujungimų patikrinimą, maitinančios įtampos matavimą ir įtampos kritimo matavimą. Antrasis metodas, atliekamas laboratorinėmis sąlygomis, apima kruopščią visų starterio elementų patikrą su atitinkama įranga.

Atliekant savarankišką diagnostiką

1. Patikrinkite akumuliatorių: Pirmiausia įsitikinkite, kad problema nesusijusi su akumuliatoriumi. Neužtektinai įkrautas akumuliatorius gali lemti, kad starteris negaus reikiamos galios veikti. Patikrinkite akumuliatoriaus įtampą naudodami multimetrą. 2. Patikrinkite starterio relę ir saugiklius: Jei akumuliatorius tvarkingas, kitas žingsnis - starterio relės ir saugiklių patikrinimas. Relės patikrinimui naudokite multimetrą įtampai matuoti relės išėjimo kontaktuose, pasukus užvedimo raktelį. 3. Patikrinkite patį starterį: Jei relė ir saugikliai tvarkingi, pereikite prie paties starterio patikrinimo. Tam reikės nuimti starterį nuo automobilio. Starterį galima patikrinti prijungus jį tiesiogiai prie akumuliatoriaus. Tam reikės perjungiklio. Sujunkite teigiamą akumuliatoriaus gnybtą su teigiamu starterio gnybtu, o neigiamą akumuliatoriaus gnybtą - su starterio korpusu (arba minusiniu gnybtu, jei jis yra). Jei starteris sukasi, jis veikia.

Kiti diagnostikos metodai jau priklauso nuo starterio netinkamo darbo priežasčių. Gali būti reikalinga šepečių, starterio komutatoriaus bei apvijų patikra ar visų laidų, prijungtų prie starterio ir akumuliatoriaus, izoliacijos kokybės patikra. Atliekant tikslią diagnostiką, išmontavus starterį yra matuojama jungiklio apvijų varža, tikrinama elektromagneto šerdies grįžtamosios spyruoklės būklė, o taip pat šerdies laisvo judėjimo ričių korpuse galimybė.

Net smulkiausias gedimas variklio užvedimo sistemoje negali būti ignoruojamas. Be to, verta atkreipti dėmesį į tai, kad smulkios problemos su starteriu pavasario-vasaros sezone gali padidėti atėjus šalčiams.

tags: #kaip #patikrinti #starteri