Civilinės atsakomybės draudimas vilkikams: svarbiausi aspektai ir naujovės

Krovinių vežimas, vilkikai ir jų draudimas - tai temos, kurios gali pasirodyti aktualios tik siauram specialistų ratui. Tačiau reali situacija yra kitokia, mat neretai girdima apie į avarijas patekusius vilkikus, nukentėjusius ar prarastus krovinius, taip pat apie eiles pasienyje.

Civilinės atsakomybės draudimo svarba

Viena esminių draudimo rūšių vežėjams yra transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas (TPVCAPD). Šis draudimas yra privalomas visiems vežėjams, ypač tiems, kurie yra „Linavos“ nariai. Nors kitos draudimo rūšys yra savanoriškos, TPVCAPD užtikrina apsaugą nuo žalų, kurias sukeliate tretiesiems asmenims eismo įvykių metu.

Kaimyninių šalių vežėjai už privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą (CA draudimą) retai kada moka daugiau nei 1000-1200 eurų. Tačiau draudiminės įvykių dažnio statistika liudija, kad Lietuvoje šis rodiklis yra kone dvigubai didesnis - apie 40 %. Tai reiškia, kad iš 100 vilkikų 40 patiria avarijas. Šis skirtumas iš dalies paaiškina, kodėl skiriasi draudimo polisų kainos.

Per pastaruosius penkerius metus tarptautinių krovininių automobilių žalų dažnis pastebimai sumažėjo nuo 61 % (2011 m.) iki 42 % (2015 m.). Tai lėmė vežėjų taikomos papildomos priemonės saugumui kelyje užtikrinti: vairuotojų mokymas, šiuolaikinių IT technologijų diegimas ar naujų, saugesnių vilkikų įsigijimas. Tačiau vidutinė žala ženkliai kyla - 2015 m. šis rodiklis išaugo net 24 %.

Draudikų biuro specialistai patikina, kad nei viena draudimo kompanija iš šios veiklos pelno negauna. Ginčai tarp vežėjų ir draudikų amžini: vežėjai skundžiasi, kad moka labai daug, o draudikai - kad to nepakanka visoms žaloms kompensuoti. Lietuvos banko ataskaitos rodo, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį ne gyvybės draudimo įmonių veikla (kurioje dominuoja transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas bei kasko) buvo nuostolinga.

Nepriklausomas draudimo žalų reguliavimo ekspertas E. pastebi, kad dėl profesionalų trūkumo ar noro sutaupyti, transporto kompanijos samdo „pigesnius“ vairuotojus iš Rytų šalių. Daugeliu atvejų tai reiškia prastesnius jų gebėjimus ir žemesnę kvalifikaciją. Dažnai skubama, taupant poilsio sąskaita ir nekreipiant dėmesio į stresą, dėl ko prastėja vairuotojų dėmesio koncentracija, o smulkios avarijos įvyksta dažniau.

BTA transporto draudimo produktų vadovas Gediminas Radavičius konstatavo, kad vairuotojai iš Rytų šalių (Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos etc.; šiuo metu Lietuvos įmonėse dirba apie 5500 tokių vairuotojų) yra 50 % didesnės rizikos grupė. Trūkstant darbo jėgos, transporto įmonės į darbą priima vairuotojus net ir žinodamos, kad jie atsakingi už eismo įvykius prieš tai buvusiose darbovietėse. Be to, pastaruoju metu įdarbinama daug trečiųjų šalių piliečių, kurie gali stokuoti tarptautinių pervežimų patirties.

Analogiškos problemos kyla ir kaimynams lenkams. Pernai vairuotojai lenkai užsienyje sukėlė net 52 000 avarijų.

Kiekviena valstybė turi savitų Kelių eismo taisyklių, kurias patartina žinoti, norint išvengti nesusipratimų.

Krovinių ir kitų rūšių draudimas

CMR draudimas

CMR draudimu apdraudžiama krovinių vežėjo automobiliais civilinė atsakomybė ir atlyginami tarptautiniais maršrutais gabenamo krovinio savininko patirti nuostoliai dėl vežėjo kaltės. Vežėjo atsakomybę reglamentuoja Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (1956 m. CMR konvencija su papildymais). Pagrindinė sąlyga, kad nuostoliai būtų atlyginti, būtina įrodyti vežėjo kaltę.

Dažnai pamirštama, kad šis draudimas riboja vežėjo maksimalios atsakomybės dydį (kompensacija negali viršyti 8,33 atsiskaitymo vieneto (SDR) už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio). Todėl, prieš gabenant krovinį, rekomenduojama pasidomėti, ar krovinys apdraustas krovinių draudimu.

Krovinių draudimas

Krovinių draudimas yra savanoriško draudimo rūšis, sauganti krovinio savininką nuo nuostolių, kuriuos gali patirti dėl krovinio sugadinimo arba jo dalinio ar visiško praradimo vežant. Krovinius galima drausti vienkartiniu draudimu arba sudaryti ilgalaikes sutartis. Krovinių draudimo įmokos dydis priklauso nuo maršruto, krovinio tipo, transportavimo priemonių, perkrovimų skaičiaus, franšizės dydžio, krovinio vertės ir draudimo apsaugos.

Kelionių draudimas

Kelionių (medicinių išlaidų vykstančiųjų į užsienį) draudimas yra savanoriškas, todėl vežėjas gali susitarti su draudiku dėl įvairių draudimo sąlygų, sumų ir išlygų.

Naujasis Saugumo įnašas (SĮ)

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos saugumo įnašo įstatymas (SĮĮ). Šis įnašas nėra draudimo įmokos dalis, o yra prievolė draudikui nuo ne gyvybės draudimo sutarčių įmokų sumokėti 10 % dydžio įnašą į valstybės biudžetą.

Pagrindiniai Saugumo įnašo aspektai:

• Įsigaliojimas: 2026 m. sausio 1 d.
• Taipomas momentas: Saugumo įnašas (SĮ) taikomas nuo draudimo sutarties sudarymo datos.
• Mokėtojas: Išimtinai draudikas.
• Tarifas: 10 % nuo saugumo įnašo bazės.
• Prievolė mokėti SĮ: Nustatyta Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems draudikams, įskaitant Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmones ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialus.
• Mokestinis laikotarpis: Kalendorinis ketvirtis.
• Deklaracija: Teikiama Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninio deklaravimo informacinės sistemos (EDS) būdu.
• Atleidimas nuo SĮ: Draudikai atleidžiami nuo SĮ mokėjimo už ne gyvybės draudimo įmokas iš fizinių asmenų už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, jei transporto priemonės nenaudojamos ūkinei veiklai. Taip pat atleidžiama nuo SĮ už draudimo įmokas, susijusias su ūkinių gyvūnų sveikata ir pasėliais.
• Saugumo įnašo bazė: Per mokėjimo laikotarpį sudarytose, pratęstose ar pakeistose ne gyvybės draudimo sutartyse nurodytų draudimo įmokų suma, apskaičiuota visam sutarties galiojimo laikotarpiui (išskyrus grąžinamas įmokas nutraukus sutartis, sudarytas iki 2025 m. gruodžio 31 d.).

Kelionės automobiliu po Europą: patarimai ir rekomendacijos

Draudimo bendrovės „If“ ekspertai pataria atsižvelgti į kelis svarbius patarimus, keliaujant automobiliu po Europą:

• Žalioji kortelė: Būtina turėti tarptautinį transporto priemonės draudimo liudijimą, leidžiantį keliauti per daugelį valstybių.
• Navigacijos sistemos: Kai kurios sistemos turi funkciją įspėti apie greičio matuoklius, tačiau daugelyje Europos šalių tai nelegalu. Naudotis greičio matuoklių detektoriais visiškai uždrausta Šveicarijoje, Lichtenšteine, Prancūzijoje ar Vokietijoje.
• Greitosios pagalbos transporto praleidimas: Austrijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Slovėnijoje ir Šveicarijoje numatytos didelės baudos už policijos, ugniagesių ar greitosios pagalbos automobilio nepraleidimą.
• Greičio ribojimai Vokietijoje: Daugelyje Vokietijos automagistralių greitis neribojamas, tačiau rekomenduojama važiuoti 130 km/val. Būtina atkreipti dėmesį į kelio ženklus. Vairuojant kemperį iki 7500 kg leistinas greitis - 100 km/val.
• Saugojimasis nuo vagysčių: Palikdami automobilį stovėjimo aikštelėje, įsitikinkite, kad salone neliko vertingų daiktų.

tags: #civilines #atsakomybes #draudimas #vilkikai