Kaip patikrinti antifrizą

Reguliarus aušinimo skysčio tikrinimas yra gyvybiškai svarbus jūsų automobilio variklio veikimui. Šis skystis atlieka labai svarbų vaidmenį, užtikrinant optimalią variklio temperatūrą, apsaugant jį nuo perkaitimo vasarą ir užšalimo žiemą. Nors visada geriausia kreiptis į specialistus, jei įtariate problemą, patys galite atlikti kelis paprastus patikrinimus.

Kodėl svarbu reguliariai tikrinti aušinimo skystį?

Aušinimo skystis (antifrizas) atlieka kelias gyvybiškai svarbias funkcijas: reguliuoja variklio temperatūrą, apsaugo nuo užšalimo žiemą ir nuo virimo vasarą, taip pat sumažina koroziją aušinimo sistemoje. Skystis susideda iš vandens ir įpilančių medžiagų - dažniausiai etilenglikolio arba propilenglikolio - bei korozijos inhibitorių.

Antifrizo savybės ir jų svarba

Geras aušinimo skystis turi pasižymėti bent jau trimis svarbiomis savybėmis: neužvirti, neužšalti ir apsaugoti aušinimo sistemoje esančius metalus nuo korozijos pažeidimų.

• Virimo temperatūra: Lengviausiai išmatuojamas parametras, ji turi būti ne mažesnė nei 107°C. Tačiau nerekomenduojama virimo temperatūrą tikrinti namų sąlygomis, nes aušinimo skysčio garai yra nuodingi.
• Kristalizacijos arba užšalimo temperatūra: Antroji svarbi savybė - kristalizacijos arba užšalimo temperatūra, kuri turi būti ne aukštesnė nei -35°C.
• Apsauga nuo korozijos ir kavitacijos: Trečia svarbi savybė - tai apsauga nuo korozijos ir kavitacijos. Korozija - tai metalų irimas dėl fizikinės ir cheminės sąveikos su aplinka, o kavitacija - garų ar burbuliukų susidarymas skystyje, burbuliukams sproginėjant iš metalo išplėšiamos mažiausios medžiagos dalelės. Taigi, norint išvengti aušinimo sistemos pažeidimų, nemažiau svarbu yra antikorozinių priedų, kitaip vadinamų korozijos inhibitoriais, kiekis ir kokybė aušinimo skystyje. Tačiau šias aušinimo skysčių savybes galima patikrinti tik laboratorijose.

Aušinimo skysčio sudėtis ir klasifikacija

Aušinimo skysčiai gaminami iš monoetilenglikolio, į kurį įmaišoma nuo korozijos apsaugančių ir putojimą stabdančių priedų, dažų ir specialiai apdoroto vandens. Pastarojo kokybė labai svarbi norint išsaugoti kuo ilgiau aktyvius korozijos inhibitorius, apsaugoti sistemą nuo apnašų ir nuosėdų. Tad koncentruotą antifrizą būtina skiesti tik distiliuotu vandeniu.

Vandeniui neužšalti ir padidinti virimo temperatūrą padeda etilenglikolis, tačiau kartais gamintojai, norėdami sumažinti gamybos kaštus, naudoja gliceriną. Glicerinas - tai pigesnė ir netoksiška medžiaga, kurios gamintojas neprivalo nurodyti ant pakuotės. Tačiau glicerinas turi vieną problemą: krentant temperatūrai jo klampa ženkliai padidėja. Klampus skystis užkrauna didelę apkrovą vandens pompai, skysčio cirkuliacija sulėtėja. Visgi gliceriną naudoti galima, tačiau labai svarbi jo švara ir kokybė, nes žaliavoje esančios priemaišos reaguoja su korozijos inhibitoriais.

Aušinimo skysčių spalva absoliučiai nieko nereiškia - gamintojai skirtingomis spalvomis atskiria savo produkcijos rūšis, pvz., skysčius su silikatais ar be jų, su boratais ar be jų. Skirtingų spalvų ar gamintojų skysčių maišyti nepatartina. Geriausia pakeisti visą aušinimo skystį, kad skirtingi korozijos inhibitoriai nesureaguotų tarpusavyje, taip sudarydami naujus nereikalingus junginius arba suardydami jau esančius kompleksus.

Dažniausiai aušinimo skystis yra renkamasi pagal spalvą, tačiau svarbu atsižvelgti į tarptautinius klasifikavimo standartus, kurie nurodyti etiketėje. Aušinimo skysčiai dažniausiai klasifikuojami pagal „Volkswageno AG TL774“ standartą:

• G11 (geltonas) aušinimo skystis: Skirtas senesniems automobiliams (pagamintiems iki 1997 m.), kurių aušinimo sistemoje yra daugiau aliuminio detalių. Gaminamas etilenglikolio pagrindu. Rekomenduojama keisti kas 3 metus.
• G12, G12+ (raudonos spalvos): Skirtas automobiliams, pagamintiems nuo 1996 metų. Priskiriami prailginto veikimo (long-life) aušinimo skysčių kategorijai ir yra keičiami kas 5 metus.
• G12++ (violetinis): Skirtas automobiliams nuo 2005 metų.
• G13 (violetinis): Skirtas automobiliams nuo 2008 m. Pasakojasi tomis pačiomis savybėmis kaip ir G12++, tačiau jo sudėtyje yra nedidelis kiekis glicerino, kuris draugiškesnis gamtai. Šios kategorijos skysčiuose naudojamas labai gerai išvalytas glicerinas, tinkamas naudoti ir kosmetikos gaminiams, todėl jis žymiai brangesnis. G13 aušinimo skysčiai pasižymi sustiprinta aliuminio apsaugą nuo korozijos.
• Pigiausias (žalias) aušinimo skystis: Dažniausiai gaminamas glicerino pagrindu. Jis yra vienas pigesnių pasirinkimų rinkoje ir nėra klasifikuojamas.

Nepamirškite, kad Lietuvoje nėra konkrečios atsakingos institucijos, kuri nuodugniai tikrintų rinkoje esančių aušinimo skysčių kokybę ir atitikimą standartams.

Aušinimo skysčio trūkumo ar nuotėkio požymiai

Nepakankamas aušinimo skysčio kiekis gali sukelti rimtą pavojų jūsų automobiliui. Jei nėra tinkamo antifrizo kiekio, variklis gali perkaisti vasarą arba užšalti žiemą. Tai gali lemti brangius remonto darbus, įskaitant variklio galvutės deformaciją, tarpinių perdegimą ar net variklio užkalimą.

Aušinimo skystis laikui bėgant praranda savo technines savybes. Senas ir nenaudojamas antifrizas tampa rūgštinis, pradeda ardyti vidines variklio dalis ir praranda tepimo savybes, o tai neigiamai veikia vandens pompą. Dėl korozijos gali sugesti radiatorius, vandens siurblys ar termostatas. Nors dauguma automobilių turi indikaciją prietaisų skydelyje apie aušinimo skysčio trūkumą, svarbu nepamiršti, kad tokios indikacijos kartais gali nesuveikti.

Vizualiniai ir jutiminiai požymiai

• Skysčio bala po automobiliu: Akivaizdžiausias aušinimo skysčio nutekėjimo simptomas yra pastebėta antifrizo bala po automobiliu. Aušinimo skystis paprastai būna ryškiai žalios, oranžinės, rausvos arba melsvai žalios spalvos, o jo kvapas gali būti saldokas. Jei pastebėjote tokią balą, svarbu greitai ją išvalyti, nes aušinimo skystis yra toksiškas žmonėms, gyvūnams ir aplinkai.
• Variklio temperatūros daviklis: Kitas gana paprastas būdas pastebėti, kad trūksta aušinimo skysčio, yra stebėti variklio temperatūros daviklį prietaisų skydelyje. Jei variklis pradeda kaisti, tai gali signalizuoti apie nepakankamą aušinimo skysčio kiekį. Užsidegusi aušinimo skysčio lemputė praneš, jog laikas jį papildyti.
• Salstelėjęs kvapas salone: Jei automobilio salone jaučiate salstelėjusį kvapą, tai taip pat gali reikšti aušinimo sistemos problemą. Šis kvapas atsiranda dėl etileno glikolio, kuris yra saldžiai kvepiantis aušinimo skysčio komponentas.
• Balti dūmai iš po variklio dangčio: Jei iš po variklio dangčio kyla balti dūmai, tai gali reikšti, kad sistemoje per mažai aušinimo skysčio arba sistema kažkur prakiuro. Tokiu atveju reikia skubiai gesinti variklį.
• Balti dūmai iš išmetimo vamzdžio: Stebėkite išmetamų dūmų spalvą, jeigu ji balta, turite problemą.
• Padidėjęs variklio alyvos kiekis: Reguliariai tikrinkite variklio alyvą, jeigu jos kiekis didėja, tikėtina, kad antifrizas patenka ir kelia alyvos kiekį.

Dažniausios aušinimo skysčio nuotėkio priežastys

Automobilio aušinimo sistemoje yra daug dalių, kurios gali tapti nuotėkio priežastimi:

• Korozija radiatoriuje: Vamzdeliams senstant ir prarandant atsparumą, viduje gali atsirasti nuosėdų, kurios sukelia nuotėkį.
• Sugadintos žarnos: Žarnos, sujungtos su radiatoriumi, laikui bėgant tampa kietos ir trapios, praranda elastines savybes, atsiranda įtrūkimų dėl variklio vibracijų.
• Radiatoriaus dangtelis: Jo tarpinė gali susidėvėti arba spyruoklė gali prarasti reikiamą amortizaciją, leisdama aušinimo skysčiui po truputį ištekėti.
• Variklio galvos tarpinė: Kai ji pradeda leisti, tarpinė nebegali laikyti variklio alyvos ir aušinimo skysčio atskirai, o tai yra labai pavojinga ir dažnai sukelia rimtus gedimus.
• Vandens siurblys: Paprastai tai natūralus susidėvėjimas. Siurblio gedimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių.
• Išsiplėtimo bakas: Laikui bėgant ir veikiant temperatūros pokyčiams, plastikas gali susilpnėti, bakelis gali įtrūkti arba atsirasti bakelio dangtelio nesandarumas.
• EGR aušinimo sistema: Jei atsiranda nuotėkis, skystis gali patekti į recirkuliuojančias išmetamąsias dujas, praeiti pro variklį ir sudegti išmetimo vamzdyje, praktiškai be jokių simptomų, išskyrus nuolatinį aušinimo skysčio praradimą, kurio priežastis gali būti sunku diagnozuoti.

Kaip patikrinti aušinimo skysčio lygį ir kokybę?

Vizualus patikrinimas: pirmas ir greitas žingsnis

Prieš imantis instrumentų, pradėkite nuo paprasto vizualinio patikrinimo. Tai greita ir gali atskleisti akivaizdžias problemas. Atminkite: automobilio variklio dangtis arba aušinimo skysčio bako dangtelis gali būti karštas. Niekada neatidarykite bako dangtelio, kol variklis karštas - galite būti apipiltas karštu skysčiu arba garais.

Veiksmai vizualiam patikrinimui

1. Palaukite, kol variklis visiškai atvės. Atidarius karštą sistemą galima susižeisti.
2. Suraskite aušinimo skysčio (antifrizo) bakelį. Jūsų automobilyje jis turėtų būti lengvai pasiekiamas, po kapotu. Paprastai tai yra permatomas indas, pažymėtas MIN ir MAX padalomis.
3. Patikrinkite aušinimo skysčio lygį aušinimo bake arba ekspansinėje talpoje. Skystis turėtų būti tarp žymų "min" ir "max" arba ties "max". Jei lygis žemas, papildykite ir stebėkite - nuolatinis lygio kritimas rodo nuotėkį.
4. Įvertinkite spalvą ir skaidrumą. Daugelis antifrizų yra žalsvi, raudoni arba mėlyni, tačiau skystis neturėtų būti drumstas ar pilkas. Drumstumas, naftos priemaišos arba metalinės nuosėdos signalizuoja apie problemą.
5. Ieškokite plūduriuojančių dalelių. Smulkios nuosėdos ar rūdžių gabalėliai reiškia, kad sistema užteršta ir reikia plovimo (flush).
6. Patikrinkite išorinius požymius: ar nėra skysčio dėmių po automobiliu, ar radiatoriaus ir žarnų sujungimai sausose vietose.
7. Patikrinkite išleidžiamo skysčio spalvą. Po išleidimo vožtuvu padėkite švarų indą. Atidarykite vožtuvą ir leiskite nedideliam kiekiui aušinimo skysčio nutekėti į talpyklą, kad pamatytumėte spalvą. Jei aušinimo skystis atrodo, kad jame yra rūdžių arba jis yra rudos, o ne žalios ar oranžinės spalvos, tuomet jį reikėtų pakeisti.

Instrumentai: ką naudoti ir ko vengti

Yra keli įrankiai, skirti aušinimo skysčio būklei įvertinti. Kiekvienas turi savo privalumų ir trūkumų. Svarbu pasirinkti tinkamą prietaisą, nes kai kurie itin pigūs testavimo prietaisai buvo sukurti matuoti lengvai garuojančius alkoholio (etanolio) koncentracijas, bet jie netinka aušinimo skysčiams, kuriuose yra glikolių. Tokie testeriai gali parodyti neteisingus rezultatus.

• Hidrometras (specific gravity tester): Hidrometras matuoja tankį, pagal kurį galima nustatyti koncentraciją. Tai pigus įrankis, tačiau reikia žinoti, kokio tipo glikolį matuojate (etileną ar propileną), nes lentelės skiriasi.
• Refraktometras: Refraktometras matuoja šviesos lūžio rodiklį - tai tikslus būdas nustatyti glikolio koncentraciją ir pagal tai apskaičiuoti užšalimo bei virimo temperatūras. Profesionalams tai dažniausiai patikimesnis instrumentas nei paprastas hidrometras.
• Skysčio testeris (pipetė su indikatoriumi): Tai paprastas įrankis: paimamas mėginys, indikatorius parodo užšalimo apsaugos lygį. Šie testeriai patogūs greitam patikrinimui ir leidžia matyti skysčio spalvą aiškiai. Taip pat yra testerių juostelių, kurios vertina pH ir inhibitorių būklę.

Kaip patikrinti antifrizo kokybę namuose: sodos testas

Parduotuvėse dažnai pasitaiko klastočių, ir net gerai žinomas prekės ženklas ne visada garantuoja kokybę. Būtent todėl patyrę vairuotojai naudoja seną, patikrintą būdą - į skystį įpila paprastos valgomosios sodos.

Kaip veikia sodos testas?

Jei antifrize yra rūgšties, soda iškart sukelia putojimą. Tai aiškus signalas, kad prieš jus - klastotė. Tokia priemonė gali pažeisti aliuminio aušinimo sistemos elementus ir greitai sugadinti vandens pompą. Tikras antifrizas liks nepakitęs - jokio putojimo, tik švarus paviršius. Cheminiu požiūriu viskas gana paprasta: pigiame ar suklastotame antifrize dažnai yra rūgščių priemaišų, kurios reaguodamos su soda greitai neutralizuojasi ir sudaro burbuliukus. Tuo tarpu kokybiškų sudėčių pagrindas yra spiritas arba glikolis, kurie su soda nereaguoja. Toks patikrinimas trunka vos kelias sekundes, nereikalauja jokios specialios įrangos ir leidžia lengvai atskirti tikrą produktą nuo suklastoto.

Patarimai vairuotojams

• Nepirkite antifrizo „išpilstyto“ be etiketės.
• Visada patikrinkite spalvą ir kvapą - aštrus acto aromatas rodo rūgšties buvimą.
• Prieš pildami aušinimo skystį į sistemą, atlikite sodos testą.
• Išsaugokite pakuotę, jei reikėtų įrodyti pardavėjui klastotę.

Žingsnis po žingsnio: kaip patikrinti aušinimo skystį namuose

Šis skyrius pateikia tvarkingą procedūrą nuo saugumo iki rezultatų interpretacijos. Dar kartą - viską atlikite tik kai variklis visiškai atvėsęs.

1. Palaukite, kol variklis atvės. Atidarius karštą sistemą galima susižeisti.
2. Patikrinkite išorinius požymius: ar nėra skysčio dėmių po automobiliu, ar radiatoriaus ir žarnų sujungimai sausose vietose.
3. Atidarykite aušinimo indo arba ekspansinės talpos dangtelį - tik kai sistema šalta.
4. Paimkite mėginį su pipete arba testeriu. Jei naudojate refraktometrą, ant optinio paviršiaus užlašinkite kelis lašus ir uždarykite dangtelį pagal gamintojo instrukcijas.
5. Užpildykite testerį, uždarykite baką ir apsaugokite nuo nešvarumų. Patikrinkite indikatorių: kas rodo užšalimo apsaugą (pvz. -20 °C, -37 °C)? Jei rodiklis prastesnis nei rekomenduojama, planuokite keitimą.
6. Įvertinkite skysčio išvaizdą: drumstumas, nuosėdos, naftos priemaišos ar putos reiškia, kad reikia naujo skysčio ir sistemos plovimo.
7. Jei nematote aiškių požymių, bet nuolatos tenka papildyti baką - tai signalas, kad reikia atlikti detalesnę diagnostiką arba slėgio testą, kad būtų surastas nuotėkis.

Ką daryti radus problemą: sprendimai ir prioritetai

Toliau - dažniausiai pasitaikančios problemos ir rekomenduojamos priemonės.

1. Lygis nukrito: Jei aušinimo skysčio lygis mažėja, užpildykite sistemą iki eilinio lygio ir fotografuokite arba pažymėkite datą. Stebėkite 3-7 dienas. Jei lygis vėl krenta - greičiausiai yra nuotėkis. Dažniausios vietos: radiatorius, žarnos, vandens siurblys arba galimai perdegusi tarpinė (kai mišinys patenka į variklio tepalą).
2. Skystis užterštas, bet apsauga išlikusi: Jei indikatorius rodo pakankamą apsaugą, tačiau skystis drumstas arba pilnas nuosėdų - verta atlikti aušinimo sistemos plovimą (flush) ir užpildyti nauju, tinkamos rūšies antifrizu. Valikliai, skirti šiam procesui, efektyviau išplauna nuosėdas nei vien vanduo.
3. Temperatūrinė apsauga prastėja: Jei testeris rodo prastą užšalimo arba virimo apsaugą, nebepasikliaukite: pakeiskite skystį. Ypač svarbu tai atlikti prieš žiemą, kai rizika varikliui užšalti išauga.

Slėgio testas: kada jis reikalingas ir kaip jį atlikti saugiai

Jei neatrasite išorinio nuotėkio, bet lygis nuolat mažėja arba pastebite šilumos sumažėjimą, slėgio testas leidžia saugiai patikrinti sistemą be variklio įjungimo. Tai imituoja darbinius slėgio sąlygas ir padaro nuotėkį lengviau pastebimą.

Ką daro slėgio testeris?

Įrenginys prijungiamas prie ekspansinės talpos kaklelio ir paduoda orą, sukeldamas sistemos slėgį iki gamintojo nurodytos vertės. Tokiu būdu galima stebėti, ar spaudimas laikosi, ir kurioje vietoje matomas skysčio lašėjimas ar garų burbuliavimas.

Žingsniai slėgio testui

1. Įsitikinkite, kad variklis visiškai atvėsęs.
2. Nuimkite ekspansinės talpos dangtelį ir saugiai pritvirtinkite testerio antgalį pagal instrukcijas.
3. Nustatykite reikiamą PSI. Daugelio automobilių sistemos eksploatacinis slėgis yra apie 15 PSI (apie 1,1 bar), tačiau tikslą rasite ant dangtelio ar gamintojo žinyne.
4. Įjungus prietaisą, palaikykite slėgį 3-5 minutes ir apžiūrėkite visą variklio skyrių su stipria lempa. Ieškokite lašų, putų ar girdimo oro šnarėjimo.
5. Jei slėgis krenta, bet išorinių nuotėkių nematyti - greičiausiai vidinis nuotėkis (pvz., galvutės tarpinė). Tokiu atveju reikalinga giluminė diagnostika ir meistro patikra.
6. Atlikę testą, atsargiai sumažinkite slėgį ir nuimkite prietaisą pagal instrukcijas.

Svarbu: Nepersistenkite su spaudimu - negalima viršyti talpos dangtyje nurodyto saugaus slėgio. Per didelis slėgis gali pažeisti žarnas ar radiatorių.

Kada papildyti ar įsigyti naują antifrizą?

Antifrizas turi neužvirti ir neužšalti, aušinimo sistemoje esančius metalus saugoti nuo korozijos pažeidimų. Taip pat ir kitas automobilio detales bei automobilio variklį - nuo perkaitimo. Antifrizo kiekis turi būti pakankamas, automobilio variklio temperatūra - 80-90 °C. Jei antifrizo trūksta, svarbu papildyti jo kiekį.

Kai automobilis stovės 15 minučių, pažiūrėkite, ar po juo nėra šviežios antifrizo spalvos skysčio balos. Jei nėra balos, bet užuodžiate saldų antifrizo aromatą, atsigulkite ir apžiūrėkite automobilio apačią, ar nematote nieko šlapio ar padengto lašeliais. Jei po automobiliu susidaro nedidelė bala ar aušinimo skysčio dėmė, pakelkite variklio dangtį ir pradėkite dairytis į variklio skyrių. Ieškokite aušinimo skysčio nuotėkio požymių - šviesios spalvos likučių ar dėmių - aplink radiatoriaus dangtelį, ant visų variklio skyriaus žarnų ir ant paties radiatoriaus.

Kai variklis visiškai atvės, patikrinkite automobilio aušinimo skysčio lygį stebėdami, kiek skysčio yra jūsų automobilio aušinimo skysčio surinkimo bake. Aušinimo skysčio lygio indikatorius yra permatomo plastikinio bako šone. Dauguma cisternų turi aiškius minimalaus ir didžiausio žymėjimo ženklus. Aušinimo skysčio lygis turi būti tarp „min“ ir „max“ ženklų.

Kiek laiko galima važiuoti su antifrizo nuotėkiu?

Rekomenduojama kuo greičiau jį sutvarkyti. Aušinimo sistemos problemos savaime neišnyksta ir gali greitai pablogėti. Jei turite nedidelį (lėtą) aušinimo skysčio nuotėkį ir yra vasara, galite važiuoti kelias dienas, papildydami aušinimo sistemą vandeniu, kai tik jo pritrūksta. Tačiau visada geriausia aušinimo sistemą papildyti tinkamu antifrizo ir vandens mišiniu santykiu 50-50, ypač žiemą. Vanduo, sėdintis variklyje šaltą žiemos naktį, virsta ledu ir plečiasi, dėl ko gali lengvai sprogti radiatorius, suskaidyti aušinimo sistemos žarnos ir net įtrūkti variklio blokas ar cilindro galvutė.

Praktiniai patarimai: kokį antifrizą rinktis ir kaip dažnai keisti

Renkantis aušinimo skystį atkreipkite dėmesį į gamintojo rekomendacijas. Yra keli pagrindiniai tipai: tradicinis IAT, OAT (organiniai inhibitoriai), HOAT (mišrio veikimo tipo). Kiekvienas turi savo privalumų ir suderinamumo reikalavimų. Neteisingas skysčio maišymas gali sumažinti apsaugą.

Dauguma modernių „extended life“ antifrizų užtikrina apsaugą nuo 5 iki 10 metų (arba iki 150-300 tūkst. km), tačiau realus tarnavimo laikas priklauso nuo automobilio ir eksploatacinių sąlygų. Jei nežinote, kada paskutinį kartą keistas skystis - patikrinkite jį arba tiesiog pakeiskite prieš žiemą.

Aušinimo skysčio spalva parodo aušinimo skysčio tipą ir jame esančius priedus. Oranžinės arba rožinės spalvos antifrizo sudėtyje paprastai yra organinių rūgščių technologijos (OAT), kuri labiau suderinama su šiuolaikiniais varikliais. Paskutinis parametras, į kurį rekomenduojame kreipti dėmesį - OE specifikacija. Pagal kodą galite rasti produktą, kurį rekomenduoja jūsų transporto priemonės gamintojas arba aptarnaujantis servisas. Visada pasižiūrėkite į savo transporto priemonės vadovą arba klauskite serviso specialistų, koks aušinimo skystis geriausiai tinka jūsų automobiliui.

tags: #kaip #patikrinti #antifriza