Židinys namuose - tai ne tik šildymo prietaisas, bet ir jaukumo bei estetikos elementas, kuriantis malonią atmosferą. Tačiau norint, kad židinys veiktų efektyviai ir saugiai, svarbu tinkamai jį įrengti, atsižvelgiant į daugybę niuansų, įskaitant dūmtraukio ir vėdinimo sistemos pasirinkimą, ugniakuro tipą bei tinkamą kuro naudojimą.
Židinio įrengimas daugiabutyje ir nuosavame name
Daugelis žmonių, gyvenančių daugiabučiuose, domisi, ar gali įsirengti židinį. Atsakymas - taip, tačiau su tam tikrais apribojimais ir reikalavimais:
- Židinį galima įrengti daugiaaukščio pastato 1-5 aukštuose.
- Reikalingas daugiau nei 50 proc. namo gyventojų sutikimas, pagal daugiabučių namų savininkų įstatymą.
- Gavus bendraturčių sutikimą, būtina gauti Savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus projektavimo sąlygas.
- Ar židinys tinkamas naudoti, sprendžia Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus specialistai, dalyvaujant Priešgaisrinės saugos ir Visuomenės sveikatos centro specialistams.
Daugiabutyje, kuriame nėra suprojektuoto ar pastatyto dūmtraukio židiniui ar krosniai, galima įsirengti elektrinį arba biožidinį. Tai yra saugiausias variantas.
Elektrinio vandens garų židinio įrengimo eiga
Elektrinio vandens garų židinio įrengimas apima keletą svarbių žingsnių, užtikrinančių jo funkcionalumą ir estetiką:
Židinio komponentai:
- Vandens rezervuaras: sulaiko vandenį, kuris pavirs smulkiu rūku, sukuriant liepsnos ir dūmų iliuziją.
- Kaitinimo elementas: atsakingas už vandens šildymą garams, kurie kuria tikros ugnies iliuziją.
- Įmontuotas ventiliatorius: išsklaido vandens garus visame židinyje ir patalpoje, sukurdamas natūraliai atrodančią ir tolygiai paskirstytą liepsnos ir dūmų iliuziją.
- LED lemputės: strategiškai išdėstytos taip, kad sukurtų mirgantį ir pulsuojantį liepsnos efektą.
- Valdymo pultas: leidžia reguliuoti nustatymus, tokius kaip liepsnos intensyvumas, šilumos galia ir ventiliatoriaus greitis.
Vietos paruošimas:
Pirmiausia nustatoma geriausia židinio vieta, atsižvelgiant į namų išplanavimą, dizainą ir esamas funkcijas. Toliau reikia paruošti vietą, pašalinant kliūtis ir užtikrinant pakankamai erdvės bei reikiamus saugos atstumus. Sieną arba paviršių reikia nuvalyti, užtaisyti skyles ir įsitikinti, kad paviršius yra lygus ir saugus. Prieš montuojant, svarbu turėti visus reikalingus įrankius ir medžiagas, tokius kaip tvirtinimo įranga, elektros laidai ir papildomi komponentai.
Montavimo procesas:
- Komponentų surinkimas: išimkite židinį ir surinkite komponentus pagal gamintojo instrukcijas.
- Maitinimo prijungimas: įjunkite židinį į netoliese esantį elektros lizdą.
- Vandens rezervuaro užpildymas: pripildykite vandens rezervuarą švaraus distiliuoto vandens.
Trikčių šalinimas ir priežiūra:
- Nenuoseklus liepsnos efektas: patikrinkite vandens rezervuarą ir įsitikinkite, kad jis užpildytas švariu vandeniu.
- Nėra maitinimo: patikrinkite elektros lizdą.
- Keisti kvapai: nedelsdami išjunkite ir atjunkite židinį.
Elektriniai vandens garų židiniai yra patogus, efektyvus ir universalus sprendimas, nereikalaujantis kamino ar dujotiekio. Jie taupo energiją ir nereikalauja sudėtingos priežiūros. Daugelyje modelių yra reguliuojami liepsnos ir šilumos nustatymai, įmontuoti laikmačiai, leidžiantys pritaikyti židinio išvaizdą ir funkcijas.
Židinys nuosavame name
Montuojant židinį nuosavame name, svarbiausia yra dūmtraukis. Jei pastatas jau pastatytas, galima sumontuoti metalinį pristatomą kaminą. Jei židinys rengiamas šildymui, labai svarbu, kad kaminas būtų namo centre, kad šiluma tolygiau sklistų po namus. Židinys taip pat turi būti kuo arčiau kamino. Praeinamos visos perdangos, tarp jų ir stogas, dūmtraukio susikirtimo su namo konstrukcijomis vietos turi būti kruopščiai užsandarinamos karščiui atspariomis medžiagomis. Statant naują namą, toje stogo vietoje, kur numatytas dūmtraukis, rekomenduojama įdėti plieninę detalę, kurią iš karto galima užsandarinti. Židinį galima montuoti po metų ar net vėliau.
Kaminas turi būti ne žemesnis nei 5 m aukščio nuo prijungimo prie ugniakuro vietos, o skersmuo turi atitikti ugniakuro techniniame aprašyme nurodytus parametrus. Jei dūmtraukis atsiduria lauko sienoje, jis turi būti šiltinamas iš išorės, kad nešildytų lauko oro ir sienos nerasotų, bei būtų gera trauka.
Židinio pasirinkimas ir montavimas
Židinio galingumas ir patalpų šildymas
Prieš rengiant židinį, labai svarbu įvertinti, ar pakaks mėgautis ugnele tik vienoje patalpoje, ar norima, kad šiluma sklistų po visus namus. Renkantis ugniakurą, reikia atsižvelgti į židinio galingumą ir šildomos patalpos plotą, apskaičiuoti pastato šilumos nuostolius. Meistrai teigia, kad 1 kilovato židinio šilumos galios pakanka sušildyti 10 kv. m gerai izoliuoto pastato. Jei būstas senas, tuomet 10 kv. m reikės daugiau šilumos.
Montuojant židinį, paprasčiausia nuvesti šilumą į antrą pastato aukštą. Tai kainuoja nedaug. Sudėtingiau priversti tekėti šiltą orą į greta esančias patalpas. Šiluma sklinda tik apie 4 m nuo židinio. Toliau reikia montuoti specialius karšto oro ventiliatorius, kurie priverčia orą sklisti toliau. Ventiliatoriaus galia turi būti dvigubai didesnė už šildomų patalpų tūrį.
Židinio konstrukcija ir medžiagos
Renkantis židinį, svarbu atkreipti dėmesį į medžiagas, iš kurių jis pagamintas. Židiniai gali būti gaminami iš ketaus arba plieno. Ketus ne taip greitai išdega, bet yra trapesnis nei plienas, tad jei ant įkaitusio ketaus pateks sniego, jis gali ir trūkti. Plienas yra atsparesnis, bet gali greičiau išdegti intensyviai kūrenant. Apskaičiuota, kad nuolat kūrenamas ketaus židinys tarnaus 20 metų, plieninis - apie 15 metų. Tačiau jų ilgaamžiškumas priklauso ir nuo bendros konstrukcijos bei montavimo kokybės. Todėl verta rinktis ne tik medžiagas, bet ir gamintoją.
Jei židinys yra patalpos kampe, o ugniakuro stiklas tiesus, židinys tarsi dingsta patalpoje. Todėl rengiant jį kampe patariama rinktis ugniakurą lenktu stiklu. Daugeliui žmonių, žavisiems atvira ugnimi, verta rinktis pakeliamas dureles. Nuleidus dureles neiššoks kibirkščių, vėjas iš dūmtraukio suodžių nepripūs. Pagrindinis uždaromojo židinio privalumas - specialia sklende galima reguliuoti degimo intensyvumą. Jei įleidžiama daugiau oro, malkos dega sparčiau ir labiau šildo. Jei oro patenka mažiau, malkos dega lėčiau ir ne taip kaitriai.
Židinio apdailos darbai
Židinio karkasą galima daryti iš profilių, vatos ir gipso, arba mūryti iš pilnavidurių plytų ir apklijuoti gipso kartonu. Tačiau patikimiausia yra naudoti Silca plokštes. Prieš darbą Silca plokštės gruntuojamos specialiu gruntu, kad nebedulkėtų ir taptų slidžios. Karkasas daromas laikantis reikiamų atstumų nuo kapsulės, viršuje įrengiama antrinė kamera. Galinę sienelę galima klijuoti prie sienos su specialiais klijais, maišomais vandeniu, ir papildomai susukti plokštes medvaržčiais. Tarp židinio kapsulės ir plokštės reikia palikti apie 3 cm tarpą. Vėliau plokštes galima armuoti ir glaistyti, arba pritvirtinti karščiui atsparų gipsą.
Stiklai ir metalo apdaila
Židinio stiklai gali būti dviejų rūšių: keraminiai arba karščiui atsparūs. Karščiui atsparus stiklas suminkštėja 500 laipsnių temperatūroje, todėl jį galima lankstyti ir formuoti. Keraminis stiklas yra visiškai išbaigtas gamykloje. Metalas gali būti dažytas, sendintas, net specialiai apdorotas rūgštimi, kad atrodytų surūdijęs. Blizgius metalo paviršius galima išgauti dažant automobilių dažais specialiose kamerose; automobilių dažai išlaiko 180 laipsnių darbinę temperatūrą.
Židinio ventiliatorius ir turbina
Židinio sistema turi užtikrinti sklandų degimą ir dūmų pašalinimą. Židinio ventiliatoriaus montavimas yra vienas iš pagrindinių elementų, užtikrinančių efektyvų patalpų vėdinimą, šilumos paskirstymą ir oro kokybę. Kokybiškai sumontuotas židinio ventiliatorius pagerina šilumos sklaidą patalpoje, geriau panaudoja degimo procese išskiriamą šilumą ir užtikrina optimalų šilumos paskirstymą. Ventiliatorius įtraukia orą iš aplinkos ir perduoda jį į židinio degimo kamerą, skatina oro cirkuliaciją ir padeda išvengti šilumos stagnacijos. Naujausios technologijos židinio ventiliatoriuose leidžia paskirstyti šilumą greičiau, o tai leidžia greičiau pasiekti pageidaujamą patalpų temperatūrą. Sumažinama kondensato susidarymo rizika, nes ventiliatorius aktyviai išpučia dujų produktus ir drėgmę iš degimo kameros.
Židinio ventiliatoriaus montavimas
Židinio ventiliatoriaus montavimas yra sudėtingas procesas, kurį turėtų atlikti kvalifikuoti specialistai. Montavimas apima:
- Planavimas: apžiūrima židinio ir nustatoma, ar į jį galima sumontuoti ventiliatorių, atsižvelgiant į židinio tipą, dydį ir konstrukciją.
- Paruošimas montavimui: surenkama reikalinga įranga ir priemonės.
- Ventiliatoriaus diegimas: profesionaliai sumontuojamas ventiliatorius, parenkama vieta, tvirtinimo būdas ir prijungimas prie elektros tinklo.
- Testavimas ir reguliavimas: atliekamas išsamus testavimas, kad įsitikintų, jog ventiliatorius veikia tinkamai ir atitinka saugumo reikalavimus.
Ne mažiau svarbus yra ir židinio ortakių montavimas. Nuo jų įrengimo kokybės priklauso židinio funkcionalumas ir sklandus veikimas. Tinkamam ortakių pasirinkimui ir išvedžiojimui turėtų būti skiriamas pakankamas dėmesys.
Kaip įrengti „Lomanco WhirlyBird®“ turbininį vėdinimo kanalą – papildykite savo stogo palėpės erdvės vėdinimą.
Dūmtraukio ištraukikliai: profesionalus sprendimas
Kalbant apie kamino traukos problemas, židinio ištraukiklis yra technologiškai pažangesnis, patikimesnis ir našesnis sprendimas nei tradicinis ventiliatorius. Židinio ventiliatorius, montuojamas kamino dūmtraukio viršuje, padeda stumti degimo produktus į išorę. Tačiau jis gali veikti nepastoviai, būti jautrus oro sąlygoms ir ne visada užtikrinti nuolatinę trauką. Be to, našumas gali būti nepakankamas, jei dūmtraukiai yra ilgi, išlenkti arba netobulai izoliuoti. Dūmtraukio ištraukikliai yra sukurti užtikrinti nuolatinę ir kontroliuojamą trauką, tiesiogiai veikdami visą dūmų šalinimo sistemą, žymiai pagerindami kamino efektyvumą. Ištraukiklis skirtas veikti nuolat, stabiliai ir saugiai, nepriklausomai nuo išorinių sąlygų, visam laikui pašalindamas dūmų patekimo į namus problemą, pagerindamas degimą ir sumažindamas degalų sąnaudas.
Gerai suprojektuotas židinio garintuvas taip pat palengvina ugnies įkūrimą, užtikrina puikią trauką ir sumažina dūmų atgalinio srauto riziką. Jis lengvai montuojamas ir puikiai tinka mažiems ir vidutinio dydžio židiniams. Profesionalus dulkių siurblio modelis garantuoja maksimalią siurbimo galią net ir didžiausiuose židiniuose ar sudėtingose situacijose. Apvalus vario modelio ištraukimo ventiliatorius dėl vario apdailos derina dizainą ir eleganciją, puikiai dera prie kaimiško stiliaus židinių ar rafinuotų erdvių.
Židinio ištraukimo ventiliatoriaus pasirinkimas ypač rekomenduojamas židiniams su prasta trauka, neoptimaliais dūmtraukiais arba įrenginiams vėjuotose vietose. Palyginti su židinio ventiliatoriumi, ištraukiklis pasižymi didesniu našumu, patikimumu ir ilgesne tarnavimo trukme.
Židinio priežiūra ir naudojimas
Kuras židiniui
Nors Lietuvos klimato sąlygomis tai pasiekti labai sunku, malkų drėgnumas neturi viršyti 20 proc. Malkos, kurių drėgnumas siekia 50-60 proc., blogai dega, nešildo, išskiria daug dervos ir vandens garų, užteršia degimo kamerą ir dūmtraukį. Geriausios yra ąžuolo, beržo, taip pat vaismedžių (obels, kriaušės) malkos, kuriose labai mažai šakų. Šis kuras dega tolygiai, o anglys gerai rusena. Būtent tokios malkos tinka atviro tipo židiniui. Nukirstą medį būtina iš karto supjaustyti, suskaldyti į ketvirčius ir kuo greičiau sudėti po stogu.
Kita kuro rūšis - medžio pjuvenų briketai. Tai pjuvenos be cheminių priemaišų ir rišamųjų medžiagų, supresuotos veikiant aukštam slėgiui. Pjuvenų briketai degdami nekibirkščiuoja, pasižymi ilgu degimo laiku ir mažu peleningumu. Jų drėgmės kiekis yra 4-9 proc., o šiluminė vertė siekia 4750 Kcal/kg. 1 tona briketų atitinka apytiksliai 4 m³ kūrenimui skirtų malkų (20 proc. drėgnumo). Židinius galima kūrenti ir rudąja anglimi, maišant ją su sausomis malkomis.
Gamtos apsaugos reikalavimai draudžia naudoti kaip kurą buitines atliekas: tapetų klijus, presuotų medžiagų likučius, sintetines atliekas, degančias mineralines medžiagas (anglį, sausą spiritą). Jokiu būdu negalima naudoti degančių skysčių, tepalo ar kitų netinkamų medžiagų, nes jų deginimas kenkia ir jūsų sveikatai. Beje, židinio ugnį galima dažyti: valgomoji druska liepsnai suteiks savotiško gelsvumo, o įbėrus į židinį vario chlorido, ugnis nusidažys žalia arba žydra spalva.
Židinio užkūrimas ir kaminų valymas
Prieš užkuriant židinį, reikia iš pradžių kaminą pasišildyti, po to truputį prasikurti mažomis malkutėmis ir jau vėliau dėti stambias, gerai išdžiovintas pliauskas. Nerekomenduojama kūrenti išmetimui skirtais leidiniais - knygomis, žurnalais su blizgiu popieriumi, kartonu, nes juose yra cheminių priemaišų, galinčių užteršti židinį ir dūmtraukį.
Židinio ugniakurą reikia valyti po kiekvieno kūrenimo, o dūmtraukį valyti patariama bent 2 kartus per metus. Jei židinys kūrenamas intensyviai - ir dažniau. Pelenai trukdo būtinai oro cirkuliacijai, reikalingai degimui, todėl būtina juos pašalinti ir suberti į metalinę, hermetiškai užsidarančią talpą. Kamino priežiūrai galima naudoti specialius miltelius, kurie periodiškai įpilami į ugnį. Specialistai rekomenduoja suodžių sudegimo katalizatorių „Sadpal“, kuris išvalo kaminą nuo suodžių, valo židinių ir katilų vidinius paviršius, gerina degimo procesą, sumažina SO² ir NO² emisiją į atmosferą, mažina koroziją. Reguliariai naudojamas „Sadpal“ užtikrina kamino įdėklo ilgaamžiškumą. Kitas priežiūros būdas - specialiai židinių valymui skirti kibirai, jungiami prie buitinio dulkių siurblio, kurie leidžia greitai surinkti pelenus iš židinio kapsulės ar pakuros.
Židinio stiklo valymas
Židinio stiklą galima valyti tik tada, kai visiškai ataušta kasetė. Jis valomas specialiu skysčiu, kurio galima įsigyti specializuotose židinių parduotuvėse. Kitas valymo būdas - šiltu vandeniu, įpylus truputį acto esencijos ar valymo miltelių, su audinio skiaute. Stiklo valymui negalima naudoti abrazyvinių medžiagų.
Alternatyvūs šildymo būdai ir patarimai
Didžiausias būsto šildymo židiniu ar krosnele trūkumas yra tas, kad šildoma ne nuolatos, t. y. tol, kol dega ugnis. Todėl verta pagalvoti apie dujinį ar elektrinį šildymą, o židinį (krosnelę) palikti kaip alternatyvų variantą. Kai židinys pastatytas patalpos centre, šiltas oras pasklinda po patalpą ir skverbiasi pro durų tarpelius. Į gretimas patalpas jis patenka pro specialias angas, skirtas šilto oro ventiliavimui. Naudojami dviejų tipų ventiliatoriai: pučiantys ir traukiantys. Pirmieji statomi po uždaru ugniakuru arba įmontuojami priekinėje židinio sienelėje. Didelių individualių namų šildymui geriau naudoti traukiančius ventiliatorius, kurie įkaitusį orą iš židinio kameros paskirsto po visas patalpas. Taip pat, be židinio ventiliatoriaus, galima naudoti rekuperatorių, kuris iš svetainės ištraukia sušilusį orą ir pakelia šviežio tiekiamo oro temperatūrą, o tada oras per difuzorius pučiamas į visas gyvenamas patalpas.
Jei grindų paviršius neatsparus ugniai, būtinai jį izoliuokite, pavyzdžiui, metaline plokšte ar pan. Nepamirškite patikrinti ir sienų atsparumo, gali tekti izoliuoti ir jas. Rekomenduojama įsirengti pakabinamą židinį.