Atsitikus eismo įvykiui, kurio kaltininkas - ne jūs, jūsų automobilis gali būti taip apgadintas, kad jį teks kuriam laikui palikti autoservise. Nors daugelis vairuotojų yra gerai supažindinti su privalomojo civilinės atsakomybės draudimo būtinybe, mažai kas žino apie visus draudimo bendrovių įsipareigojimus atsitikus eismo įvykiui.
Teisinis pagrindas ir draudikų įsipareigojimai
Pasak advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ teisininko Konrado Žitkovskio, pagrindinis eismo įvykius kelyje ir jų pagrindu atsirandančios žalos atlyginimą reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (TPVCAPDĮ), o papildomu pagrindu - Civilinis kodeksas ir Draudimo įstatymas. Taip pat įstatymo galią turi ir teisėtai sudaryta bei galiojanti tiek privalomojo, tiek savanoriško draudimo sutartis tarp draudiko ir vairuotojo.
Jeigu dėl kito vairuotojo kaltės pažeidžiamas jūsų draustas automobilis, draudimo kompanija, kurioje apsidraudęs įvykio kaltininkas, privalo jums atlyginti nuostolius.
Pakaitinis automobilis: teisės ir galimybės
Draudimo teisės ekspertai primena, kad turite galimybę gauti pakaitinį automobilį nemokamai arba susijusių išlaidų, pavyzdžiui, už automobilio nuomą, atlyginimą. Svarbu paminėti, kad nei TPVCAPDĮ, nei kiti teisės aktai draudimo srityje nenumato draudikams tiesiogiai pareigos suteikti žalą patyrusio vairuotojo automobiliui pakaitinę transporto priemonę privalomojo draudimo atveju.
„Pakaitinio automobilio suteikimo klausimai yra neretai įtraukiami į savanoriškoje draudimo sutartyje išdėstytų sąlygų sąrašą. O arši tarpusavio konkurencija draudimo bendroves verčia nertis iš kailio, siūlant vairuotojams kuo patrauklesnes sutartis su plačiausia įmanoma apsauga už mažiausią įmanomą įkainį, tad vairuotojams yra iš ko rinktis“, - sako K. Žitkovskis.
Kaip prašyti pakaitinio automobilio ar kompensacijos?
„Kai kreipiatės į draudimo įmonę, kurioje draustas eismo įvykio kaltininkas, dėl žalos atlyginimo, iškart klauskite darbuotojo apie pakaitinį automobilį. Draudikui negalint suteikti pakaitinės transporto priemonės dėl vienokių ar kitokių priežasčių, jūs galite alternatyviai prašyti kompensuoti savarankiškai sudarytos pakaitinio automobilio nuomos sutarties kaštus“, - paaiškina K. Žitkovskis.
Kad lietuviai vis dažniau patys kreipiasi dėl pakaitinio automobilio nuomos atsitikus eismo įvykiui, patvirtina ir automobilių nuomos platformos „SIGVI“ bendraįkūrėjas ir vadovas Vytis Šliažas. Pats pakaitinio automobilio pasiėmimas yra greitas ir paprastas. „Mums užtenka tik informacijos ir draudiminio įvykio žalos numerio“, - teigia V. Šliažas.
Kokio pakaitinio automobilio galima tikėtis?
Pakaitinis automobilis turėtų atitikti eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės charakteristikas ar būti daugmaž ekvivalentiškas. Kai kurios draudimo kompanijos tokiose situacijose įsipareigoja suteikti ekonominės klasės pakaitinį automobilį, net jei jūsiškis yra aukštesnės klasės. Tačiau palieka teisę bandyti išsamiai pagrįsti, kodėl jums reikia būtent tokios pat kaip jūsų klasės transporto priemonės.
„SIGVI“ vadovas V. Šliažas sako, kad praktikoje dažniausiai yra kompensuojama 25-30 eurų suma už automobilio nuomą dienai. „Tačiau mes visada stengiamės pasiklausti kliento, kokį automobilį jis yra įpratęs vairuoti, kad jam būtų kuo mažesnis stresas ir diskomfortas persėsti į kitą“, - priduria V. Šliažas.
Ką daryti, jei draudimo kompanija atsisakė?
Jeigu draudimo kompanija vis dėlto atsisakė jums skirti pakaitinį automobilį arba kompensuoti jo nuomos išlaidas, retas vairuotojas žino apie galimybę kreiptis į Lietuvos banką dėl ginčo nagrinėjimo neteismine tvarka. „Neigiamą draudiko sprendimą gavusiems vartotojams nevertėtų nukabinti nosies ir jei manote, jog draudiko atsisakymas buvo nepagrįstas, o jūsų bei jūsų šeimos gyvenimas be automobilio iš tiesų stringa, galite kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo nemokamai“, - pabrėžia K. Žitkovskis.
Ekonomiškai netikslingas remontas ir automobilio „nurašymas“
Nuo 2015 m. kovo 13 d. draudimo bendrovės turi teisę priimti sprendimą dėl ekonomiškai netikslingo remonto. Toks sprendimas priimamas draudikams įvertinus žalą ir išmokėjus 75 proc. automobilio vertės. Kad taip neįvyktų ir pageidaujant toliau legaliai dalyvauti eisme, tokios transporto priemonės savininkas privalėtų padaryti atstatomąjį remontą ir atlikti ekspertizę.
„Pagal įstatymus ne tik „nurašytų”, bet ir išregistruotų transporto priemonių turtinės teisės nesikeičia. Nustatyta tvarka atlikus privalomąją techninę apžiūrą, apdraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, su tokia transporto priemone galima ir vėl dalyvauti viešajame eisme“, - teigia K. Žitkovskis.
Pavyzdžiui, Kaune, šių metų gegužės 26 d. buvo priimtas draudikų sprendimas dėl ekonomiškai netikslingo remonto avarijoje sugadintam 2010 m. laidos „Opel Insignia“ automobiliui ir atlyginta žala jos savininkui. Spėjama, kad pastarasis skubiai suremontavo ir pardavė šį automobilį, nes minėta „Opel Insignia“ už dviejų savaičių, birželio 10 d., jau buvo perregistruota. Perregistravimas taip pat buvo atliktas teisėtai, be jokių pažeidimų, nes techninė apžiūra reikalaujama tik pirmą kartą šalyje registruojant transporto priemonę.
Nuo kovo 13 d. iki rugsėjo vidurio draudikai „nurašė“, savininkams padengdami nuostolius, 1950 transporto priemonių.
Draudimo išmokų terminai ir subjektyvios priežastys
Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro atstovo Tomo Rudzkio tvirtinimu, šalyje galioja bendri draudimo išmokų terminai, patvirtinti draudimo įstatyme. Tačiau pasitaiko tam tikrų išlygų, tarkim, kai būna iškelta baudžiamoji byla, joje atsiradus neaiškumams, iškylus ginčams ir pan. Sprendimo dėl automobilio remonto ekonominio tikslingumo priėmimas užtrunka ir dėl subjektyvių priežasčių.
„Neturint reikalingų dokumentų apie atliktą atstatomąjį remontą, prasideda fiktyvių pažymų, neaiškių sąskaitų kaišiojimas, pykčiai iš klientų pusės“, - sako T. Rudzkis. Net ir įsigaliojus įstatymo reikalavimui informuoti pirkėjus, išlieka abejonės, ar pavyks visiškai išvengti žmogiškojo veiksnio? Tai prilygtų praktikai, taikomai JAV. Ten draudimo išmoka pervedama tik užantspaudavus transporto priemonės registracijos liudijimą užrašu „Salvage“ (angl. „nurašyta“).
Pirmi žingsniai po avarijos ir ką daryti su pažeistu automobiliu
Eismo įvykis - stresas ne tik psichologiškai, bet ir praktiškai. Net ir nedidelė avarija gali sukelti daug klausimų: ką daryti su automobiliu, kiek kainuos remontas, ar verta taisyti, ar geriau parduoti?
1. Pirmi žingsniai po avarijos
Saugumas pirmoje vietoje. Jei niekas nesužeistas, pasirūpinkite, kad automobilis netrukdytų eismui. Įjunkite avarinius žibintus, pastatykite avarinį ženklą.
Iškvieskite policiją, jei:
- įvykio metu yra nukentėjusių;
- nepavyksta susitarti dėl kaltės;
- sugadinta trečiųjų asmenų nuosavybė.
Užfiksuokite įvykį: fotografuokite automobilių padėtį, pažeidimus, stabdžių žymes, kelio ženklus. Pildykite eismo įvykio deklaraciją. Jei tai nedidelė avarija ir abi pusės sutinka dėl kaltės, policijos kviesti nebūtina - pakaks tinkamai užpildytos deklaracijos.
2. Įvertinkite automobilio būklę
Po įvykio automobilis gali būti:
- Eksploatuojamas (važiuojantis) - su nežymiais pažeidimais.
- Neeksploatuojamas, bet tinkamas remontui.
- Draudikų laikomas „ekonomine žala“, kai remontas kainuotų daugiau nei likutinė vertė.
- Visiška autolaužo būsena.
Draudimo bendrovė dažnai pasiūlys išmoką arba padės organizuoti automobilio pardavimą kaip likutinės vertės turtą. Tačiau tai nereiškia, kad jūs negalite patys pasirinkti kam parduoti.
3. Ar verta taisyti, ar geriau parduoti?
Šis sprendimas priklauso nuo kelių veiksnių:
| Klausimas | Jei TAIP | Jei NE |
|---|---|---|
| Ar automobilis naujas? | Gal verta taisyti | Svarstykite pardavimą |
| Ar pažeidimai nežymūs? | Galima remontuoti | Pardavimas pigiau |
| Ar turite kasko draudimą? | Draudimas padengs | Gali būti nuostolinga |
| Ar remontas brangesnis už vertę? | Neapsimoka taisyti | Parduok supirkėjui |
Jeigu nežinote tikslios vertės - kreipkitės į automobilių supirkimo įmones. Pvz., gelda.lt pateikia pasiūlymą per 10 minučių. Dažnai tai padeda apsispręsti.
4. Parduoti ar ardyti?
Auto supirkėjai perka:
- Po avarijos likusius automobilius, net jei jie nevažiuoja.
- Automobilius be techninės apžiūros ar draudimo.
- Transportą su rimtais kėbulo ar važiuoklės pažeidimais.
Svarbu: supirkėjai dažnai siūlo nemokamą transportavimą ir greitą atsiskaitymą grynaisiais arba pavedimu. Ardyti patiems? Tik jei turite žinių, laiko ir erdvės - kitu atveju tai užtrunka, o kai kurios detalės gali likti neparduotos.
5. Ar supirkėjai saugūs pasirinkimas?
Daug žmonių abejoja, ar verta kreiptis į supirkėjus. Štai ką reikia žinoti:
- ✅ Galite gauti pasiūlymą iš kelių įmonių ir palyginti kainas
- ✅ Rimtos įmonės pasirašo pirkimo-pardavimo sutartį
- ✅ Išregistravimas VĮ „Regitra“ įtraukiamas į paslaugą
- ✅ Nereikia investuoti laiko į remontą ar skelbimų rašymą
Svarbu rinktis patikimą supirkėją - pvz., gelda.lt veikia visoje Lietuvoje, siūlo sąžiningas kainas ir greitą aptarnavimą.
Nedraudžiamieji įvykiai ir vairuotojo pareigos
Anot draudimo eksperto T. Nenartavičiaus, viena dažniausiai pasitaikančių situacijų, kai vairuotojai nepagrįstai tikisi draudimo išmokos, yra tuomet, kai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAD) savo transporto priemones apdraudę ir nukentėję vairuotojai tikisi nuostolių atlyginimo su eismo įvykiais visiškai nesusijusiose situacijose.
„Pagal privalomąjį draudimą yra atlyginami tik eismo įvykio metu nukentėjusios pusės patirti nuostoliai. Nepaisant to, tokį draudimą turintys vairuotojai į draudikus kreipiasi ir tuomet, kai transporto priemonės yra apgadinamos ne eismo įvykių metu, pavyzdžiui, atidarinėjant dureles automobilių stovėjimo aikštelėse. Tokių žalų TPVCAD neapima, o nuostolių panašiose situacijose norintys išvengti vairuotojai savo transporto priemones turėtų drausti kasko“, - sako draudimo ekspertas.
Lygiai taip pat traktuojami įvykiai, kai automobiliai nurieda ir yra apgadinami palikus juos įkalnėje be įjungto rankinio stabdžio ar kuomet transporto priemonės stiklą suskaldo iš po ratų atskrieję akmenukai. Tokios žalos yra susijusios su kasko, o ne privalomuoju draudimu, todėl norintys nuo jų apsisaugoti turėtų pasirūpinti būtent automobilio kasko apsauga.
„Vairuotojai taip pat turėtų žinoti, kad net, jei yra apdraudę transporto priemonę privalomuoju draudimu ar kasko, jiems galioja tam tikros pareigos, pavyzdžiui, užtikrinti, kad į gatves būtų važiuojama tik su techniškai tvarkingu automobiliu ar jo nevairuoti apsvaigus. Tarkime, jei nustatoma, kad konkretus eismo įvykis įvyko dėl to, kad kaltininko padangos neatitiko kelių eismo taisyklėse numatytų reikalavimų, tuomet šis vairuotojas ne tik nepretenduoja į draudimo išmokas, bet ir regreso tvarka iš jo gali būti išieškota nukentėjusiai pusei padaryta žala“, - sako T. Nenartavičius.
Nedraudžiamiesiems įvykiams, pasak draudimo eksperto, priskiriami ir atvejai, kuomet automobilis apgadinamas naudojant jį ne pagal paskirtį ar važiuojant tam nepritaikytose vietose. Tą verta prisiminti ir kasko turėtojams.
„Ne tokie reti atvejai, kai išmokų iš draudimo bendrovės reikalaujama po to, kai automobiliu pasivažinėjama transporto priemonėms nepritaikytose vietose. Valstybiniais keliais eksploatuoti pritaikytos transporto priemonės nėra skirtos jomis keliauti arimais, miškų kirtavietėmis ar atlikti manevrus ant užšalusių vandens telkinių. Tokios situacijos priskiriamos nedraudžiamųjų įvykių kategorijai. Tą patį galima pasakyti ir apie atvejus, kuomet automobilį apgadina jo viduje vežamas krovinys“, - pažymi T. Nenartavičius.
Anot draudimo eksperto, draudimo išmokos nemokamos ir tuomet, kai eismo įvykis sukeliamas ar automobilis apgadinamas jo vairuotojui esant neblaiviam.
„Išimtys ir nedraudžiamieji atvejai sutartyse daugeliu atveju numatomi atsižvelgiant į kelių eismo taisykles ir sveiką protą, todėl vadovaujantis juo ir nepažeidinėjant taisyklių problemų dažniausiai nekyla. Norintiems maksimaliai apsaugoti savo transporto priemonę visuomet rekomenduojama rinktis ne tik privalomąjį, bet ir kasko“, - sako T. Nenartavičius.
tags: #kaip #lietuvoje #draudimas #nuraso #angliska #automobili