Administracinės baudos ir jų apmokėjimas: Lietuva ir Vokietija

Šiame straipsnyje analizuojamos administracinių baudų skyrimo, apmokėjimo ir išieškojimo procedūros Lietuvoje bei Vokietijoje, remiantis piliečių patirtimis ir institucijų paaiškinimais. Nagrinėjamos problemos, su kuriomis susiduria asmenys, gaunantys pranešimus apie pažeidimus, bei aiškinama, kodėl baudos gali išaugti iki didelių sumų.

Nepagrįstos baudos ir informacijos trūkumas

Kretingos gyventoja Audra pasakojo, kad ją klaidingai užfiksavo stacionarus greičio matuoklis Kretingoje, Klaipėdos gatvėje. Jai buvo atsiųstas administracinis pranešimas, tačiau, anot moters, nebuvo pateikta jokių nuotraukų ir įrodymų. Moteris kreipėsi į pareigūnus, kad gautų įrodymus apie padarytą pažeidimą. Audra patyrė labai didelį stresą, nes gavo administracinį pranešimą, kuriame nebuvo pateikta jokios informacijos, kur galėtų kreiptis dėl paaiškinimo. Moteris teigia niekada neviršijusi greičio, jai 55 metai ir ji bijo greičio, net autostradoje nevažiuoja 130 km/val. Pašnekovė kreipėsi į Kretingos komisariatą ir esą buvo atsakyta, kad jie tokios informacijos neturi, nes ne jie surašė protokolą. „Niekada nesu pažeidusi Kelių eismo taisyklių. Jaučiuosi kaip išprievartauta“, - teigė Audra, pasidalinusi šiuo nutikimu ir vienoje feisbuko grupėje. „Dabar baudas siunčia kur nori ir kam nori“, - piktinosi ji.

Panašią situaciją patyrė ir Sergejaus tėtis, kuris, važiuodamas su sunkvežimiu Kretingoje, toje vietoje, kur leistinas greitis buvo 50 km/val., stacionaraus greičio matuoklio buvo užfiksuotas lekiantis 99 km/val. greičiu. Tačiau sunkvežimis tokiu greičiu nevažiuoja, o tėtis dažnai ten važinėja, todėl žino, kad stovi stacionarus greičio matuoklis ir šalia yra greičio mažinimo kalneliai. Be to, tėtis naudoja GPS, kuriame matoma, kad tuo metu važiavo 35-38 km/val. Sergejus minėjo, kad teko skambinti pareigūnams dėl šio įvykio, tačiau jam buvo atsakyta, kad laiškus reikia rašyti elektroniniu paštu. Pasak moters, į vis dėlto parašytus laiškus jai nebuvo atsakyta. Šiuo metu Sergejui yra paskirtas administracinis teismas Vilniuje, už šį pažeidimą jam grėstų 170 eurų bauda ir 6 mėn. teisių atėmimas.

Institucijų pozicija ir patarimai

Pasak Klaipėdos apskr. VPK atstovės D. Žilinskės, nuo 2020 m. spalio 1 d. iki birželio 11 d. tokių atvejų, kai Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai sutiko su pateiktais asmenų skundais, užfiksuota iki 2 000. Pasak pašnekovės, tai nesudaro nė 1 proc. D. Žilinskė pabrėžė, kad asmuo, gavęs pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, privalo atidžiai susipažinti su visa informacija ir kreiptis į policijos įstaigą pranešime nurodytuoju el. paštu. Nors Audra minėjo, kad nebuvo pateikta informacija, kur ji galėtų kreiptis, D. Žilinskė pabrėžė, kad tai yra netiesa. Ji nurodė, kad įstaigos, kuriai galima pateikti paaiškinimus, adresas yra Vilnius, Mėnulio g. 11, ir yra nurodomas pranešime.

Informacijos apie baudas paieška ir apmokėjimas

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pateikia išsamius paaiškinimus, kaip elgtis gavus administracinio nusižengimo pranešimą:

• Informacija apie paskirtas baudas: Informaciją apie paskirtų baudų už administracinius nusižengimus sumas ir jų sumokėjimo terminus rasite prisijungę prie Informatikos ir ryšių departamento paslaugų portalo, adresu epaslaugos.ird.lt, skiltyje „Administraciniai nusižengimai −> Administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims“. Dėl baudų, paskirtų iki 2015 m. liepos 1 d., reikia kreiptis į baudą paskyrusią instituciją.
• Negavus protokolo: Dėl surašyto administracinio nusižengimo protokolo gavimo turėtumėte kreiptis į instituciją, paskyrusią baudą. VMI papildomai nesiunčia informacijos apie paskirtos baudos sumą ir mokėjimui reikalingus duomenis.
• Institucijos nustatymas: Visą informaciją apie paskirtą baudą ir ją paskyrusią instituciją galite rasti prisijungę prie www.epaslaugos.lrd.lt, skiltyje „Administraciniai nusižengimai −> Administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims −> Peržiūrėti“.
• Primininai apie nesumokėtas baudas: Nesumokėjus baudos laiku, „Mano VMI“ sistemoje patalpinamas pranešimas apie nesumokėtus mokesčius. Apie tai papildomai išsiunčiamas pranešimas elektroniniu paštu (jei nurodytas „Mano VMI“), o ne „Mano VMI“ naudotojams - paštu.
• Baudos padidėjimas: Jei administracinis nurodymas neįvykdomas (bauda nesumokama laiku), baudą skyrusi institucija priima nutarimą skirti pilną (didesnę) baudos sumą. Jei bauda sumokėta iki nurodyto termino, bet neteisingai nurodytas pažeidimo identifikacinis kodas (ROIK), reikia pateikti laisvos formos prašymą per „Mano VMI“ sistemą arba kreiptis į Mokesčių informacijos centrą.
• Apskundimo tvarka: Nutarimą administracinio nusižengimo byloje galima apskųsti per 20 dienų nuo jo išdavimo dienos (administracinis nurodymas neskundžiamas). Skundas paduodamas nutarimą priėmusiai institucijai arba apylinkės teismui. Išsami informacija apie apskundimo tvarką yra epaslaugos.ird.lt.
• Mokėjimas per „Mano VMI“: Prisijungę prie „Mano VMI“ sistemos, skiltyje „Mokesčiai ir baudos“, išskleidus „Administracinės baudos“, pasirinkite reikiamą baudą ir paspauskite „Mokėti šią įmoką“. Kiekvieną baudą rekomenduojama mokėti atskiru mokėjimu.
• Mokėjimas už kitą asmenį: Mokant už kitą asmenį, būtina pildyti išplėstinę mokėjimo nurodymo formą, nurodant pradinio mokėtojo identifikacinį numerį (asmens kodą), vardą, pavardę bei nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK).
• Mokėjimas per elektroninę bankininkystę: Atliekant mokėjimą per elektroninę bankininkystę, ROIK turi būti įrašomas laukelyje „Unikalus mokėjimo kodas“. Įmoka bus įskaityta pagal įrašytą ROIK.
• Klaidų taisymas mokant: Jei mokant baudą nurodytas neteisingas įmokos kodas ir/ar neteisingas ROIK, informaciją, kokius veiksmus reikia atlikti, rasite VMI svetainėje.
• Įmokos užskaitymas: Jei kitas asmuo atliko išplėstinį mokėjimo pavedimą ir nurodė ROIK bei Jūsų duomenis, įmoka bus užskaityta automatiškai. Jei duomenys nenurodyti arba nurodyti neteisingai, mokėjęs asmuo turi pateikti prašymą per „Mano VMI“ arba kreiptis į Mokesčių informacijos centrą.
• Mokėjimas be ROIK: Jei neturite kitų mokestinių nepriemokų, tuomet suėjus mokėjimo terminui, įmoka bus užskaityta baudos už AN nepriemokai padengti, tuo atveju jei bauda buvo paskirta pagal nutarimą. Baudos, paskirtos pagal nurodymą, iš permokų nėra sudengiamos.
• Baudų atidėjimas ar išdėstymas: Informaciją, kaip ir kokius dokumentus reikia pateikti dėl administracinių baudų sumokėjimo išdėstymo, rasite VMI svetainėje. Tačiau laiku nesumokėtoms baudoms, kurių išieškojimas jau perduotas antstoliui, negali būti taikomas išdėstymas dalimis.
• Pasekmės nesumokėjus baudos: Iki nurodyto termino nesumokėjus baudos pagal nurodymą, institucija priima nutarimą, kuriuo paskiria padidintą baudos sumą. Jei ir tada bauda nesumokama ar nesikreipiama dėl jos mokėjimo išdėstymo, išieškojimas perduodamas antstoliui.
• Išieškojimo sustabdymas: Apskundus baudą, gautą pagal administracinio nusižengimo nutarimą, skundą gavusi institucija pateikia informaciją VMI, kuri sustabdo išieškojimo veiksmus.
• Antstolio vykdymo išlaidos: Vykdymo išlaidos gali būti kompensuojamos, kai išieškojimas nutraukiamas, pvz., jei bauda skirta ne tam asmeniui. Tokiu atveju dėl kompensavimo reikia kreiptis į VMI. Kitais atvejais vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko.
• Baudos grąžinimas: Jei bauda buvo sumokėta, bet vėliau panaikinta, prisijungus prie „Mano VMI“ reikia pateikti prašymą FR0781 dėl mokesčio (permokos) grąžinimo (įskaitymo).

Priverstinis baudos išieškojimas

Remiantis Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 676 straipsniu:

1. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per ANK 675 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.
2. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.
3. VMI apie tai praneša institucijai, nurodytai ANK 673 straipsnio 1 dalyje.
4. Šio kodekso 673 straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija pažeidėjo prašymu gali baudą pakeisti viešaisiais darbais.
5. Nesumokėta bauda ar jos dalis gali būti pakartotinai perduota antstoliui priverstinai išieškoti, kai pasikeičia baudos pripažinimo beviltiška sąlygos - atsiranda turto ar pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas.

20 tūkstančių eurų bauda Vokietijoje

Tauragietis Giedrius pasakojo, kad viešėdamas Vokietijoje išsinuomojo automobilį ir, nepastebėjęs ženklų, rodančių įvažiavimą į gyvenvietę, viršijo greitį. Grįžęs į Lietuvą, jis sulaukė pranešimų apie 3 baudas už greičio viršijimą Vokietijoje, dvi iš jų - už greičio viršijimą gyvenvietėse. Kadangi Giedrius jų laiku nesumokėjo, bendra skolos suma per mažiau nei metus išaugo iki 14 tūkst. eurų. Jo pažįstamas taip pat gavo 200 eurų baudą Vokietijoje, kuri per pusmetį išaugo iki 3 tūkst. eurų. Giedrius mano, kad tai yra labai didelės baudos už palyginti nedidelius nusižengimus ir perspėja kitus vairuotojus Vokietijoje neatsipalaiduoti, ypač autobanuose.

Kodėl baudos Vokietijoje auga?

Naujienų portalas tv3.lt bandė išsiaiškinti, kodėl baudos Vokietijoje gali šitiek išaugti, tačiau nei Vokietijos, nei Lietuvos ambasados, nei Lietuvos Teisingumo, Vidaus reikalų ministerijos, policija ar teisininkai negalėjo tiksliai atsakyti į šį klausimą.

Federalinė skaitmeninių technologijų ir transporto ministerijos (BMDV) atstovė spaudai Simone Nieke paaiškino, kad Vokietija yra federacinė valstybė, o baudų skyrimo procedūras vykdo žemės. Todėl Vyriausybė neturi teisės kištis ar nurodinėti federalinėms žemėms, ir neįmanoma pateikti visos informacijos apie tai, kaip kiekvienoje federalinėje žemėje yra skiriamos ir skaičiuojamos baudos.

Anot S. Nieke, paprastai kelių eismo taisyklių pažeidimai yra traktuojami kaip administraciniai nusižengimai, už kuriuos gali būti skirta bauda iki 2 tūkst. eurų. Baudų dydžius lemia pažeidimo pobūdis ir pavojus, kurį jis gali sukelti. Pavyzdžiui, baudos paskyrimas priklauso nuo transporto priemonės dydžio: kuo didesnė transporto priemonė, tuo didesnis greičio viršijimo keliamas pavojus ir didesnė bauda. Taip pat bauda priklauso nuo vietos: gyvenvietėse greičio limitai yra mažesni nei užmiestyje, nes yra didesnis pavojus (daugiau pėsčiųjų, dviratininkų, automobilių ir pan.). Todėl ir baudos ten už tuos pačius pažeidimus yra didesnės nei už gyvenviečių ribų.

Pavyzdžiui:

• Jei automobiliai iki 3,5 t viršija leistiną greitį iki 10 km/val., gyvenvietėse skiriama 30 eurų bauda, o už jų ribų - 20 eurų bauda.
• Jei leistinas greitis viršijamas daugiau kaip 20 km/val., mieste bus mokama 115 eurų bauda, o užmiestyje - 100 eurų.
• Užmiestyje 700 eurų bauda mokama, kai greitis viršijamas daugiau kaip 70 km/val.

Papildomi mokesčiai ir delspinigiai

S. Nieke paminėjo, kad, neskaitant baudų, už kiekvieną baudos skyrimo procedūrą yra imamas papildomas mokestis. Taip pat pranešime apie baudą institucija dar gali nustatyti ir kitus mokesčius, pvz., apmokėti pranešimo įteikimo išlaidas. Be to, jeigu administracinės ir teisinės pagalbos sandoriai vyko su užsienio šalimis, šias išlaidas pažeidėjas taip pat turi kompensuoti.

Mokestis skaičiuojamas pagal baudos dydį, t. y. 5 proc. baudos. Mažiausia mokesčio suma gali būti 20 eurų, o didžiausia - 7,5 tūkst. eurų. Jeigu tame pačiame pranešime yra nurodytos kelios baudos, išlaidų dydis nustatomas pagal bendrą jų sumą. Tad vien mokesčiai prie baudos gali siekti tūkstančius eurų.

Pašnekovė pridūrė, kad asmeniui, kuris atsisako sumokėti baudą ir visus gautame pranešime nurodytus mokesčius, gali tekti mokėti dar ir delspinigius. Taigi Vokietijoje, atstovės teigimu, nėra kažkokios sistemos, pagal kurią kas tam tikrą laiką baudos laipsniškai didėtų. „Nukentėjusiems asmenims visada rekomenduojama kreiptis į teisininkus, kad būtų galima patikrinti sprendimą ir prireikus imtis veiksmų prieš jį. Taip pat reikia įsitikinti, kad gautas laiškas iš tikrųjų yra oficialus dokumentas, o ne bandymas apgauti“, - pažymėjo S. Nieke.

Baudų didėjimas ir antstolių atlygis Lietuvoje

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paaiškino, kaip baudos skiriamos ir turi būti sumokamos Lietuvoje. Anot jos, jei nusižengimas padaromas pirmą kartą, bauda sumažinama perpus. Pavyzdžiui, viršijant greitį daugiau kaip 10 km/h, bet nedaugiau kaip 20 km/h, pirminė bauda būtų 12 eurų. Tačiau surašant administracinį nurodymą (nepakartotinio nusižengimo atveju) asmeniui siūloma sumokėti vos 6 eurų baudą.

VMI aiškinimu, jeigu asmuo per numatytą laiką baudos nesumoka, pirminis nuosprendis yra naikinamas ir jam jau būna skiriama minimali bauda - ne 6, o jau 12 eurų. Jeigu pažeidėjas nesusimoka ir tada, VMI išieškojimą perduoda antstoliui - tada bauda taip pat pakyla, nes asmeniui tenka mokėti ir už antstolio darbą: „Viskas susiję su nesusimokėjimu laiku ir pranešimų ignoravimu.“

Antstolių rūmų revizijos komisijos narys, antstolis Saulius Virbickas patikino, kad administracinės baudos išieškojimo išlaidos Lietuvoje negali išaugti tokiu neproporcingu skolai dydžiu, kadangi tiek baudos, tiek antstolio vykdymo išlaidos yra fiksuotos. Jis paminėjo, kad Jungtinėje Karalystėje bauda skiriama pagal žmogaus pajamas, o Lietuvoje teisinė sistema veikia kitaip. Antstolių vykdymo išlaidos priklauso nuo baudos dydžio ir atlygio dydžius nustato įstatymo leidėjas - tai nepriklauso nuo antstolio valios.

Antstolio atlygio pavyzdžiai, priklausomai nuo skolos dydžio:

• Išieškant 1 tūkst. eurų skolą, antstolio atlygis - 170 eurų.
• Išieškant 4 tūkst. eurų skolą, antstolio atlygis - 480 eurų.
• Išieškant 10 tūkst. eurų skolą, antstolio atlygis - 1,6 tūkst. eurų.

S. Virbickas pabrėžė, kad didesnių skolų išieškojimas nėra dažnas atvejis - tai vienetiniai atvejai. Jis aiškino, kad skolų didėjimas Lietuvoje priklauso ir nuo priteisimo: jei buvo priteistos palūkanos, dėl jų skola kasdien didėja, o antstolis privalo jas skaičiuoti ir išieškoti. Jeigu yra netesybos, tai už kiekvieną dieną yra priskaičiuojama tam tikra pinigų suma. Taigi pagrindinis skolos didėjimas, pašnekovo teigimu, iš to ir susideda.

„Pavyzdžiui, šiandien gavau išieškojimą, kur teismas išieškotojui iš skolininko priteisė 14 tūkst. eurų skolą ir 1 proc. palūkanas nuo priteistos skolos sumos už kiekvieną dieną. Nesunkiai galime paskaičiuoti, kad tokiu atveju po metų, jeigu skolininkas skolos nepadengs, skolos suma bus jau ne 65,1 tūkst. eurų. Ir pažymėtina, kad visą šią sumą gaus ne antstolis, o išieškotojas“, - pasakojo S. Virbickas.

Vykdymo išlaidos (antstolio atlygis), pasak pašnekovo, yra tik fragmentas prie esamos skolos. S. Virbickas patikino, kad antstolis negali pats sugalvoti, kiek kainuos jo darbas išieškant skolą - visas vykdymo išlaidas yra nustatęs teisingumo ministras, jas patvirtina finansų ministras ir viską automatiškai suskaičiuoja pati „Antstolių informacinė sistema“. Jis nurodė, kad nėra ribų, kiek daugiausia skola gali išaugti per mėnesį ar metus, tačiau patikino, kad iki kažkokių pasakiškų dydžių ji niekad neišauga.

„Teisingumo ministerija labai saugo žmonių interesus ir yra nustačiusi tokius įkainius, kad vykdymo išlaidos sudaro tik labai nedidelę skolos dalį. Išimtis gali būti tik mažų sumų išieškojime. Pavyzdžiui, jeigu išieškoma suma - 5 eurai, tai kaip jūs įsivaizduojate, koks turėtų būti antstolio atlygis? Išieškant 5 eurų skolą antstolio atlygis būtų 8 eurai. Viskam yra proto ribos - juk, jei žmogus yra toks nepareigingas, kad net kelių eurų nesusimoka, tai jau tada antstolis, išieškodamas tą skolą, turi gauti kažkokį atlygį, kad tas darbas nebūtų bent jau per daug nuostolingas“, - kalbėjo S. Virbickas.

tags: #kaip #kretingoje #susimokejo #20 #tukstantine #bauda