Lietuvos automobilių kelių klasifikacija ir priežiūra

Kelias - tai maršrutas, kuriuo vyksta eismas. Keliai gali būti natūralūs (jūros, oro erdvė, upės, pėsčiųjų takai) ir dirbtiniai (automobilių keliai, geležinkeliai, oro uostai).

Pagrindinės automobilių kelių ypatybės

Automobilių keliai pasižymi keliomis svarbiomis ypatybėmis:

• Laisvas priėjimas: Automobilių keliai paprastai yra bendrojo naudojimo susisiekimo keliai.
• Kelių tinklo universalumas: Šiais keliais galima pasiekti įvairius punktus, be to, jie sudaro ryšį tarp visų kitų transporto rūšių.
• Manevringumas: Automobilių keliai pasižymi manevringumu, kiekvienas automobilis dirba nepriklausomai nuo kitų.
• Patikimumas: Dabartiniai keliai turi stiprią konstrukciją ir yra patikimi.
• Užpildymo laipsnis: Šiuo metu eismas pagrindiniuose keliuose yra labai intensyvus.

Automobilių transporto kelių tinklas Lietuvoje šiandien yra sudėtingas ir įvairus.

Lietuvos kelių klasifikacija

Pagal reikšmę Lietuvos keliai skirstomi į valstybinius ir vietinius. Valstybiniai keliai klasifikuojami į magistralinius, krašto ir rajoninius.

Valstybinių kelių klasifikacija

Lietuvos automobilių keliai pagal svarbą skirstomi į valstybinius ir vietinius. Valstybiniai automobilių keliai būna:

• Magistraliniai keliai: Tai pagrindiniai Lietuvos keliai ir jų tęsiniai - gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyviausias transporto priemonių eismas. Magistraliniai keliai yra tarptautinio susisiekimo keliai. AM ir AI kategorijos automobilių keliai yra automobilių magistralės, kurių trasa aplenkia gyvenvietes.
• Krašto keliai: Krašto keliai jungia magistralinius automobilių kelius, administracinius centrus ir didžiuosius miestus.
• Rajoniniai keliai: Rajoniniai keliai jungia krašto automobilių kelius, miestus ir kitus didelius objektus.

Magistralinių kelių raida ir naujienos

Lietuvos magistralinių kelių tinklas nuolat kinta ir plečiasi. Pavyzdžiui, 1992 m. pabaigoje ir apie 1999-2000 m. vietoj kelio 202 atsirado A18, kai buvo nutiestas visas Šiaulių aplinkkelis.

Pernai atsirado naujas magistralinis kelias - A19, kuris yra Vilniaus išorinis pietinis aplinkkelis. Pasikeitė Vilniaus pietinio aplinkkelio (buv. 106 kelio) numeracija. Magistralinis kelias A19 eina rekonstruota aplinkkelio (Kirtimų g.) trasa nuo Gariūnų iki Vaidotų (B. Vokės) sankryžos, buvusia krašto kelio.

Gali būti, kad atsirado dar vienas magistralinis kelias - A21. Maps.lt ir eismoinfo.lt žemėlapiuose Panemunės aplinkkelis žymimas kaip A21, o ne A12. Be to, siūloma valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą papildyti nauju 3,327 km ilgio magistraliniu keliu A21 Panemunės aplinkkelis ir 9,203 km ilgio valstybinės reikšmės rajoniniu keliu.

Yra spėjimų, kad keliai A20 ir A21 gali būti laikini. Pavyzdžiui, A12 ruožas per Panemunės miestelį gali būti pakeistas į rajoninį kelią, kai bus uždarytas tiltas automobiliams, o A20 ruožas gali tapti A6. Jei šie "laikini" pavadinimai įšals GPS ir kitose navigacijose, tai gali sukelti nepatogumų.

Dalis Vilniaus vakarinio aplinkkelio nuo Gariūnų iki Pilaitės pr. (vėliau - Ukmergės g.) priklauso ne Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD), o Vilniaus miesto savivaldybei. Tačiau Vakarinis aplinkkelis tikrai turi didelę svarbą ir galėtų būti įrašytas į valstybinės reikšmės kelių sąrašą. Kita vertus, kyla klausimas, kas per magistralinis kelias yra aplinkkelis, kurio didelė dalis patenka į miesto teritoriją.

Krašto kelių tinklo pokyčiai

Apie 1999-2000 m. atsirado krašto keliai 229, 230 (kai buvo pastatyta „Via Baltica“), papildomai atsirado 231 ir 232.

Rajoninių kelių svarba

Rajoniniams keliams priežiūra skiriama tada, kai yra užtikrinamos geros eismo sąlygos aukštesnio priežiūros lygio keliuose.

Kelių dangų klasifikacija

Automobilių kelių danga turi būti stipri, lygi, šiurkšti, ekonomiška ir tenkinti sanitarijos bei higienos reikalavimus. Pagal dangos tipą keliai skirstomi į:

• Kapitalinės dangos: Betono, asfaltbetonio dangos.
• Patobulintosios dangos: Skaldos, žvyro ir grunto mišinių, sustiprintų rišikliais dangos.
• Nerišliosios dangos: Skaldos, žvyro, grunto dangos be rišiklių.
• Grunto dangos: Natūralaus, pagerinto ar sustiprinto priemaišomis grunto dangos.

Eismo saugumo priemonės

Eismo saugumui užtikrinti keliuose naudojamos įvairios priemonės:

• Kelio ženklai: Padeda organizuoti eismą ir užtikrinti jo saugumą. Pagal savo funkcinę paskirtį kelio ženklai suskirstyti į septynias grupes: įspėjamieji, pirmumo, draudžiamieji, nukreipiamieji, informaciniai nurodomieji, paslaugų, papildomos informacijos.
• Vertikalusis ir horizontalusis kelio ženklinimas: Taip pat svarbus eismo saugumui.
• Kelių atitvarai: Orientuojamieji atitvarai - tai stulpeliai, informuojantys vairuotojus apie kelio kryptį. Nukreipiamieji atitvarai gali būti įvairių konstrukcijų: gelžbetoniniai barjerai, plieninės ar lengvųjų metalų juostos, elastingi plieniniai lynai ar parapetai, pritvirtinti prie įkaltų į gruntą stulpų.
• Kelių apšvietimas ir šviesos signalizacija.

Kelių priežiūra

Kelių tarnybos dirba siekdamos užtikrinti saugias eismo sąlygas. Žemėlapyje galima susipažinti su kiekvieno valstybinio kelio ruožo priežiūros reikalavimais. Tai vairuotojams padės pasirinkti saugesnius kelius.

• Magistralinių kelių priežiūra: Pirmo lygio magistraliniuose keliuose budima visą parą, sningant valoma, o esant plikledžiui ar lijundrai barstoma bet kuriuo paros metu. Kelias turi būti nuvalytas ir pabarstytas praėjus ne daugiau kaip 2 val. po to, kai nustoja snigti ir/arba pustyti. Eismas, esant ypač sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms, gali nutrūkti ne ilgiau kaip 3 val.
• Rajoninių kelių priežiūra: Rajoniniuose keliuose, kurie prižiūrimi pagal pirmąjį rajoninių kelių priežiūros lygį, kelių tarnybos budi, valo sniegą bei barsto slidumą mažinančias medžiagas nuo 6 iki 19 val. Ruožuose, kurie prižiūrimi pagal antrąjį ir trečiąjį kelių priežiūros lygį, šie darbai atliekami nuo 9 iki 18 val.

Žemėlapyje galima susipažinti, kokiu paros metu keliai bus barstomi bei valomi ir iki kokios valandos šie darbai turi būti atlikti. Žemėlapyje pavaizduoti tik „Kelių priežiūros“ prižiūrimi keliai, kurie iš viso sudaro 21 tūkst. km.

Kelių dangų konstrukcija ir infrastruktūra

Automobilių kelių laikančioji konstrukcija yra gruntinė sankasa. Ant jos klojama kelio danga, paprastai kelių sluoksnių. Vanduo nuo automobilių kelių dangos per kelkraščius ir šlaitus nuteka į griovius, latakus ir pakeles. Nedidelėms vandentėkmėms pro automobilių kelių sankasą praleisti įrengiamos vandens pralaidos.

Kai automobilių kelias kerta kitą kelią, statomas viadukas ar įrengiama sankryža. Kai kelias kerta upę, statomas tiltas, kai gilų slėnį - estakada, kalną - tunelis.

Lietuvos kelių tinklas ir tarptautiniai koridoriai

1994 m. nustatyti du Lietuvą kertantys „Trans European Network“ koridoriai:

• I koridorius: Greitkelis „Via Baltica“ ir geležinkelio linija „Rail Baltica“ kerta Lietuvą šiaurės-pietų kryptimi, jungdamas Taliną-Rygą-Saločius-Panevėžį-Kauną-Kalvariją-Varšuvą.
• IX B koridoriaus atšaka: Jungia Kijevą-Minską-Vilnių-Klaipėdą, kerta Lietuvą rytų-vakarų kryptimi.

2016 m. Lietuvos valstybinių automobilių kelių tinklą sudarė 21 252 km, iš jų su asfaltbetonio danga - 13 985 km, su cementbetonio danga - 61 km, grindinių - 7 km, žvyrkelių - 7198 km. Magistralinių automobilių kelių buvo 1875 km, krašto automobilių kelių - 5060 km, rajoninių - 14 692 km, vietinių - apie 40 000 km.

tags: #kaip #klasifikuojami #lietuvos #automobiliu #keliai