Automobilių stovėjimo vietų trūkumas prie daugiabučių namų yra aktuali problema daugelyje Lietuvos miestų. Gyventojai susiduria su sunkumais ieškant vietos automobiliui, o tai dažnai sukelia konfliktus ir nepatogumus. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai keliami automobilių stovėjimo aikštelių didinimui prie daugiabučių, kokios galimos gyventojų iniciatyvos ir kaip šią problemą sprendžia savivaldybės, bei kaip išpirkti valstybinę žemę automobilių stovėjimo vietai prie daugiabučio.
Teisiniai Aspektai ir Nuosavybės Klausimai
Norint įvertinti tokių veiksmų teisėtumą, pirmiausia svarbu sužinoti, kam priklauso automobilių stovėjimo aikštelė ar atskira parkavimo vieta. Advokatų kontoros „Marger“ partneris, advokatas Augustinas Vaičiūnas ir teisininkas Dainius Kononovas pranešime žiniasklaidai dalijasi įžvalgomis ir pataria, ką daryti, kad perpildyti daugiabučių kiemai nevirstų karo lauku.
Viešoji Nuosavybė
Jei automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo vietos yra viešosios nuosavybės objektai, t. y. priklauso valstybei ar savivaldybei, vadinasi, automobilių stovėjimo vietos yra viešos, bendro naudojimo ir jomis gali naudotis visi asmenys, norintys parkuoti automobilius. Tokiomis aikštelėmis žmonės gali naudotis nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena šalia esančiuose pastatuose. Statyti automobilius vairuotojai gali net ir tais atvejais, kai pagal automobilių stovėjimo aikštelės buvimo vietą gali susidaryti nuomonė, kad konkretaus gyvenamojo ar kitos paskirties pastato kiemas skirtas būtent šiuose pastatuose gyvenančių ar dirbančių asmenų transporto priemonių parkavimui.
Tokiais atvejais asmenys negali savintis parkavimo vietų, t. y. statyti fizinių kliūčių, montuoti užtvarų, kabinti grandinių ir pan. Tokie veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą ar neteisėtą užtvarų įrengimą.
Privati Nuosavybė
Jei automobilių parkavimo vietos ar stovėjimo aikštelė yra privačios nuosavybės objektai, kas paprastai būna tais atvejais, kai aikštelės įrengiamos prie naujos statybos gyvenamųjų namų, tuomet gyventojas, norėdamas automobilį parkuoti privačioje stovėjimo vietoje, turi pastarąją išsipirkti ar išsinuomoti, t. y. įgyti teisę naudotis dalimi stovėjimo aikštelės. Perkant būstą naujos statybos name iš nekilnojamojo turto vystytojo ar kitų asmenų kartu su gyvenamąja patalpa paprastai nuosavybėn įgyjama ir atitinkama dalis automobilių stovėjimo aikštelės, t. y. automobilio stovėjimo vieta.
Svarbu paminėti, jog, pagal esamą teisinį reglamentavimą, įgyjama nuosavybės teisė būtent į dalį automobilių stovėjimo aikštelės. Atskiros parkavimo vietos išsipirkimas nėra galimas ir įmanomas jos nesuformavus kaip atskiro žemės sklypo ir neatidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės. Visgi net ir parkavimo vietos išsipirkimas negarantuoja, kad kiti gyventojai nestatys savo transporto priemonių į vietą, kurią asmuo laiko sava, nes visi bendraturčiai turi vienodas teises naudotis privačia aikštele.
Pavyzdžiui, jei aikštelę yra išsipirkę 20 asmenų, bus laikoma, kad kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklauso po 1/20 automobilių stovėjimo aikštelės dalį. Kylant ginčams, pavyzdžiui, tais atvejais, kai stovėjimo vietų kiekis yra nedidelis, o kitas asmuo parkuoja du ar tris automobilius, taip atimdamas kitų galimybę parkuoti savo transporto priemones, visi bendraturčiai turėtų mėginti taikiai susitarti dėl aikštelės naudojimo tvarkos.
Ginčų Sprendimas ir Teisinis Reguliavimas
Neretai gyvenamojo pastato gyventojai būna sukūrę grupes socialiniuose tinkluose, skirtas įvairių klausimų ir problemų, susijusių su gyvenamuoju pastatu, jo remontu ar automobilių stovėjimo vietomis aptarimui, kurios gali tapti efektyviu įrankiu spręsti tarpusavio nesutarimus ir dėl parkavimo vietų. Jeigu konflikto vis dėlto nepavyksta išspręsti taikiai, visi bendraturčiai gali paprasta rašytine sutartimi susitarti dėl automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos.
Tačiau tokią sutartį patvirtinus notariškai ir ją įregistravus Registrų centre, ji ir ateityje bus privaloma visiems asmenims, kurie pastate įsigis nuosavybę kartu su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo aikštelės dalį atskirai. Nepavykus susitarti taikiai, asmenims, kurių teisės pažeidžiamos, belieka galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo.
Tad fizinių kliūčių statyti automobilius įrengimas konkrečiose automobilių stovėjimo vietose teisėtai įmanomas tik automobilių stovėjimo aikštelių bendraturčiams susitarus dėl konkrečios automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos arba pastarąją nustačius teismui. Siekiant, kad kiti asmenys, nesantys konkretaus pastato gyventojai ir / ar nesusiję su konkrečiu pastatu kitais pagrindais, nestatytų savo automobilių privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, gali būti įrengiami atitvarai. Tačiau jų įrengimas privalo būti suderintas su atitinkamomis vietos savivaldos institucijomis ar jų įgaliota institucija. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo ketinamo įrengti užtvaro matmenų, būtina gauti ir statybą leidžiantį dokumentą. Svarbu žinoti, kad šių metų sausio mėn. policija techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo nebederina.
Valstybinės Žemės Skyrimas Automobilių Stovėjimo Aikštelėms
Daugiabučio namo gyventojai privalo pjauti žolę ir prižiūrėti valstybinę žemę aplink namą tik tuo atveju, jei šis žemės sklypas yra oficialiai suformuotas ir priskirtas namui (valdomas nuosavybės, nuomos ar panaudos teise) kaip bendrojo naudojimo objektas. Klausimas dėl žolės pjovimo daugiabučio namo teritorijoje tiesiogiai priklauso nuo to, ar žemė aplink pastatą yra teisiškai priskirta namo gyventojams. Svarbu suprasti, kad šis sklypas nebūtinai turi būti gyventojų nusipirktas. Įstatymas numato, kad bendrojo naudojimo žemės sklypas yra toks sklypas, kuris daugiabučių namų savininkų yra naudojamas ir (ar) valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Civilinis kodeksas nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti. Jei valstybinė žemė aplink daugiabutį nėra suformuota kaip atskiras sklypas ir nėra teisiškai priskirta namui (nėra nuomos ar panaudos sutarties), pagal pateiktus dokumentus, ši žemė nelaikoma namo bendrojo naudojimo objektu.
„Dienos klausimas“: Kratos Žemaitaičio kabinete. Kas vyksta?
Teisiniai Aspektai ir Savivaldybių Praktika
Šiaulių miesto savivaldybės administracija kviečia daugiabučių namų administratorius bendradarbiauti kuriant patogų daugiabučių namų kvartalų tvarkymą. Administracijos iniciatyva Šiaulių miesto teritorijoje yra parengti teritorijų planavimo dokumentai (DP) ir žemėtvarkos planavimo dokumentai (ŽSFP), kuriuose yra suprojektuotos žemės sklypų ribos.
Daugiabučiam namui eksploatuoti suprojektuotos žemės sklypo ribos yra projektinės - jos nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, tačiau suprojektuotos ribos suteikia galimybę, nerengiant jokio žemės planavimo dokumento, daugiabučio namo administratoriui inicijuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypas yra registruojamas VĮ Registrų centre (tai atlieka Šiaulių miesto savivaldybė kaip valstybinės žemės patikėtinis).
Kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas.
Įregistruotą žemės sklypą DNSB ar kitas administratorius, kuriam yra pavesta sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį bendrijos narių vardu, gali išsinuomoti žemės sklypą ir tokiu būdu įgyti visas nuomininkui priskirtas teises.
Svarbu paminėti, kad organizuojant daugiabučio namo bendrijos narių susirinkimą dėl valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, reikalingos daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti nuomos, būtinas DNSB balsavimas dėl sprendimo pavesti bendrojo naudojimo objektų valdytojui sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų vardu.
Prašymas išnuomoti valstybinės žemės sklypą, susirinkimo protokolas, žemės sklypo plano kopija (žemės sklypo dalių planas*) ir kiti dokumentai teikiami Administracijai vadovaujantis 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. DNSB tiksliai žino (nes žemės sklypas yra paženklintas riboženkliais), kokia teritorija yra priskirta jų administruojamam daugiabučiam namui, o tai suteikia teisę patiems nuspręsti dėl teritorijos tvarkymo, priežiūros, apželdinimo sprendimų bei naujų objektų statymo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, Valstybinės žemės nuomininkas įgyja statytojo teisę: „nuomos sutartyje galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius įrašoma nuomininko prašymu sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo“.
Papildomai informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostata, atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas: „statant, rekonstruojant inžinerinius statinius, skirtus šiame žemės sklype iki 2023 m. birželio 30 d. Automobilių parkavimo aikštelių projektavimas ir statymas vykdomas pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai.“
*Žemės sklypo dalių nustatymo planas yra būtinas tik tuo atveju, kai viename žemės sklype yra daugiau nei vienas savarankiškai funkcionuojantis statinys.
Gyventojų Iniciatyvos ir Savivaldybės Veiksmai
Eismo organizavimo tvarkos namo kieme pakeitimui turėtų pritarti dauguma gyventojų, o inicijuoti pakeitimą turėtų bendrojo objekto valdytojas. Yra ir dar viena galimybė: gyventojai gali kreiptis į miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyrių su prašymu įvertinti automobilių stovėjimo vietų įrengimo galimybę, panaudojant eco medžiagas (betonines trinkeles, kurios pritaikytos lengvojo transporto apkrovoms, be to, nereikia įrengti lietaus nuotekų tinklų).
Gyventojai informuojami, kad jei toje vietoje, kur jie siūlo įrengti automobilių parkavimo vietas, yra inžineriniai tinklai, tada būtina parengti projektą. Tačiau abiem atvejais reikalinga, kad tokiai iniciatyvai pritartų dauguma butų savininkų.
Klaipėdos savivaldybė sulaukė daug prašymų iš norinčiųjų įsirengti parkavimo vietas su ažūrine danga, todėl darbai bus atliekami sulaukus eilės. Karas dėl automobilių stovėjimo vietų kiemuose turi baigtis. Nors perprojektuoti, rekonstruoti kiemus ar aikšteles kainuoja daug pinigų ir laiko, šis procesas vyksta nepertraukiamai. Taip pat planuojami nauji sprendimai tuose miesto mikrorajonuose, kur parkavimo vietų ypač trūksta. Naujos parkavimo vietos, anot jo, buvo sukurtos minimaliais resursais, tam išnaudojant neracionaliai suplanuotus šaligatvius. Klaipėdos savivaldybė pranešė, kad planuojama įrengti beveik tūkstantį parkavimo vietų Kauno gatvės mikrorajone, tam skiriama apie 5,5 mln. eurų. Naujos vietos automobiliams atsiras ir dalyje kiemų Taikos prospekte, J. Savivaldybės trejų metų strateginiame veiklos plane iš viso numatyta skirti bemaž 9 mln. eurų.
Vilniaus savivaldybė tiems, kurie atsinaujins senesnius kaip 15 metų daugiabučių namų kiemus ir teritoriją, iš Kaimynijų programos lėšų skiria finansavimą - po 10 eurų už 1 kv. m. atnaujinamos teritorijos. Mieste yra suformuotos 1288 kaimynijos, turinčios net 934 ha neužstatytų bendrų plotų, kuriuos galima paversti jaukiomis, patogiomis kaimyniškomis erdvėmis. Tam iš viso bus skirta apie 100 mln. eurų. Pagal šią programą taip pat finansuojamas ir automobilių stovėjimo vietų kieme įrengimas, kaimynijos teritorijoje suformuotų sklypų įteisinimas.
Šiuo metu turime vieną suderintą projektinį pasiūlymą, kurį daugiabučių namų savininkai tvirtins per artimiausias savaites, tai Konarskio g. 10-22 kaimynija. Joje iš viso numatyta 134 vnt. parkavimo vietų (18 iš jų pritaikytos neįgaliesiems). Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo Daliaus Vadlugos teigimu, pagal praėjusiais metais pateiktus prašymus šiemet planuojama rekonstruoti 7 automobilių stovėjimo aikšteles prie daugiabučių namų. Pagal galiojančią Savivaldybės tarybos patvirtintą tvarką tokių objektų projektavimas ir rekonstravimo darbai 70 proc. finansuojami miesto biudžeto lėšomis ir 30 proc. prisidedant patiems gyventojams.
Finansiniai Aspektai
Žemė miestuose brangi, todėl nemokamos automobilių aikštelės statytojams smarkiai kerta per kišenę. Įrengti pakankamai vietų požeminėse aikštelėse pavyksta ne visada, o ir ne visada jas lengva parduoti. Už neįrengtą automobilių stovėjimo vietą statytojas miestui turi kompensuoti 15000 Lt. Kompensacijos dydis už vieną automobilių stovėjimo vietą indeksuojamas kartą per metus atsižvelgiant į metinį statybos sąnaudų kainų indeksą.
Automobilio stovėjimo vieta požeminėje aikštelėje kainuoja nuo 5-6 tūkst. eurų gyvenamuosiuose rajonuose iki 13-15 tūkst. eurų miesto centre. A. Jonaičio teigimu, parkingo vietų kaina labai priklauso nuo vietos mieste ir gali skirtis kelis kartus. Vidutinė aikštelės įrengimo kaina (pagal statinių statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijas ir apimanti buvusio asfalto nuėmimą, naujo patiesimą, stogines, pritaikymą neįgaliesiems ir t.t.) yra apie 700 eurų už vieną vietą. Atkreipiame dėmesį, kad ši kaina yra maksimaliai leistina, o ne faktinė, kuri paaiškės po techninio darbo projekto parengimo ir rangos darbų pirkimo.
Gyventojų Nuomonės ir Konfliktai
Trečdalis Panevėžio Tulpių gatvės 20-ojo daugiabučio gyventojų ėmėsi žygių, kai bendrija nusprendė rinkti lėšas ir prie namo įrengti vietas automobiliams. Tačiau visas kortas sumaišė pinigai. Sutikę patys padengti 60 proc. aikštelės įrengimo sąmatos, namo gyventojai įsipareigojo sumokėti 12 tūkst. eurų. Iš viso šiame name yra šimtas butų.
„Man 80 metų, niekada nevairavau ir nebevairuosiu. Butas po manęs liks dukrai, o ji taip pat nevairuoja. Kodėl turėčiau mokėti už aikštelę, kuria nesinaudosiu? Sutikčiau, jei kiekvienam susimokėjusiam butui išskirtų vietą toje aikštelėje, bet šimtam butų tokių patogumų tikrai niekas nedarys“, - teigė viena gyventoja. Jai pritarė ir šešiasdešimtmetė Liuba Fiodorova, taip pat neturinti automobilio.
Bendrijos pirmininkas A. Rudys žino apie kai kurių kaimynų sprendimą nemokėti už aikštelės įrengimą. „Kelios bobutės nenori. Dabar dėl jų jau nieko nebereikia?“, - stebisi pirmininkas. A. Rudys pasidžiaugė, kad jų bendrija viena pirmųjų Panevėžyje susitvarkė reikalingus dokumentus automobilių aikštelei įrengti ir dabar ši svajonė jau ranka pasiekiama. Iki šiol daugiabutis aikštelės automobiliams net neturėjo, o dabar žada asfalto danga nukloti 500-600 kv.m.
„Suprantu, kad iš pensijos susimokėti 120 eurų sunku. Bet juk gyventojai kažkada pasens ir butai kitiems atiteks, o nauji šeimininkai norės turėti vietą mašinai. Be to, tos labiausiai rėkiančios kas dieną sulaukia automobiliais atvažiuojančių vaikų, anūkų, giminių“, - stebisi A. Rudys. Padengti aikštelės statybos išlaidų iš kaupiamųjų lėšų, anot pirmininko, bendrija negali - to neleidžia teisės aktai.
Problemos ir Sprendimai Valstybinėje Žemėje
Tyrimo metu išsiaiškinta, jog V. Matijošaičio ir jo verslo partnerio Liudo Skieraus valdomos „Vičiūnų grupės“ bendrovės „Kauno saulėtekis“ prekybos centras žemės sklype, kuriame jis pastatytas, turi tik simbolinį vietų automobiliams skaičių, didžioji aikštelės dalis įrengta valstybės žemėje, sudarius sutartį su savivaldybe, o kita dalis įrengta neteisėtai, tiesiog užgrobus valstybinę žemę. Šie faktai nustatyti, „Delfi“ pradėjus domėtis, kodėl privataus prekybos centro teritorijoje ėmė šeimininkauti, rinkliavą už pradelstą stovėjimo laiką rinkti Kauno savivaldybės įmonės darbuotojai. Panaudojus viešai prieinamus duomenis, Registrų centro informaciją tapo akivaizdu, jog savavališkai užimta virš 1,5 tūkst. kvadratinių metrų valstybei priklausančios žemės, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.
Įdomu tai, kad nuo 2013 metų, kai V. Matijošaičio kontroliuojama ir jo sūnaus Šarūno vadovaujama bendrovė „Kauno saulėtekis“ baigė statyti prekybos centrą, šio fakto niekas nepastebėjo ar tiesiog nenorėjo pastebėti. Ledai pajudėjo šių metų pradžioje, apie pastebėtus galimus pažeidimus „Delfi“ informavus Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Jos atstovė Rasa Kėkštienė pranešė, jog vietoje patikrinus konstatuota, kad savavališkai užimta ir naudojama 1 tūkst. 536 kv. m valstybinės žemės.
Taip pat patikslinta, jog automobilių stovėjimo aikštelė priskiriama II grupės nesudėtingų statinių kategorijai, tad, norint pradėti darbus, būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą. „Statytoja UAB „Kauno saulėtekis“ statybą leidžiančio dokumento statyti 1 tūkst. 536 kv. m. dydžio asfalto dangos aikštelę valstybinėje žemėje Statybos inspekcijai nepateikė. Atsižvelgdama į tai, Statybos inspekcija 2023 metų kovo 1 dieną surašė savavališkos statybos aktą ir įpareigojo nugriauti asfalto dangos aikštelę neteisėtai užimtoje valstybinėje žemėje“, - informavo R. Kėkštienė.
Baigiantis 2023 metams ir nusprendus pasidomėti, kaip Kauno mero sūnaus, savivaldybės tarybos nario Š. Matijošaičio vadovaujamai bendrovei „Kauno saulėtekis“ sekasi vykdyti privalomąjį nurodymą išardyti asfalto dangą bei atlaisvinti savavališkai užimtą valstybės žemę, paaiškėjo itin keistos aplinkybės. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius nugriaunant nesuformuotoje valstybės žemėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę terminas baigėsi šių metų rugsėjo 1 dieną.
„Rugsėjo 6 dieną Statybos inspekcijos pareigūnai vietoje atliko patikrinimą ir nustatė, kad privalomasis nurodymas - neįvykdytas (savavališkai įrengta automobilių stovėjimo aikštelės dalis valstybinėje nesuformuotoje žemėje neišardyta (nenugriauta). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta tvarka 2023-09-19 Statybos inspekcija privalomąjį nurodymą perdavė priverstinai vykdyti antstoliui“, - portalą „Delfi“ informavo Statybos inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė.
Antstolis Marekas Petrovskis patvirtino, kad jam perduotas vykdyti Statybų inspekcijos privalomasis nurodymas. Jis minėjo Š. Matijošaičio vadovaujamai bendrovei „Kauno saulėtekis“ siuntęs oficialų raginimą gražiuoju įvykdyti nurodymą, tačiau susidurta su keistomis kliūtimis. Jeigu to nebus padaryta, asfaltas nuo užgrobtos valstybinės žemės nenuimtas, tada bus surašytas sprendimo nevykdymo aktas.
„Paskui bus kreipiamasi į teismą dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą. Yra du galimi variantai: aikštelę išardo Statybos inspekcija arba pats skolininkas, šiuo atveju bendrovė „Kauno saulėtekis““, - teigė antstolis M. Petrovskis. Antstolis užsiminė, kad teoriškai egzistuoja ir kita išeitis - bandyti kažkaip įteisinti savavališką statybą užgrobtoje valstybinėje žemėje. Apie tai, jog Kauno mero aplinka ieško būdų įteisinti valstybinės žemės užgrobimo ir neteisėtų statybų faktą, patvirtino keli nesusiję šaltiniai. Jų teigimu, tai padaryti bus bandoma prisidengiant viešuoju interesu, esą prekybos centro statybų metu valstybinės žemės sąskaita padidinta stovėjimo aikštelė perduota miestui, ja už tam tikrą mokestį naudojasi visi norintys.
Statybos Techninis Reglamentas ir NT Rinka
Statybų techniniame reglamente numatyta, kad statant gyvenamosios paskirties daugiabutį automobilių statymo vietų skaičius turi atitikti butų skaičių. Šiame teisės akte taip pat paminėta, kad ši nuostata netaikoma statant svečių namus. Įstatymo leidėjas numato, kad viešbučiai ir svečių namai nebus užimti visą laiką, todėl tokio automobilių aikštelės poreikio kaip daugiabučių atveju tiesiog nebus.
NT rinkos specialistai taip pat pastebi parkavimo vietų trūkumo problemą. Šiai dienai konkurencija rinkoje labai didelė. Statytojai suinteresuoti pasirūpinti visomis smulkmenomis, tačiau ne visada jiems tai pavyksta. Dažnai naujai pastatytų namų gyventojams siūloma įsigyti vietą ne tik požeminėje aikštelėje, bet ir kieme, po atviru dangumi.
Daugiabučių namų savininkai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir turėdami teisėtą poreikį naudotis kieme esančia parkavimo aikštele, net jei ji priklauso kitam savininkui, gali reikalauti nustatyti tokiai aikštelei naudojimosi tvarką ir mokėtiną kompensaciją. Tai 2025 metų gegužės 6 d. paskelbtoje nutartyje konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Neretai vystytojams plėtojant daugiabučių ar individualių namų kvartalų projektus nuosavose sklypuose, pasitaiko atvejų, kai parduodant butus ar namus pagrindiniams objektams aptarnauti skirtos erdvės proporcingai nepaskirstomos gyventojams, pavyzdžiui parkavimo aikštelės ar privažiavimo keliai.
Pasak advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokato Eimanto Čepo, šis kasacinio teismo sprendimas - svarbus signalas tiek gyventojams, tiek NT vystytojams. LAT nagrinėtos bylos aplinkybės atskleidė, kad prie daugiabučio namo esanti parkavimo aikštelė nuosavybės teise priklauso privačiam juridiniam asmeniui - UAB, tačiau ja jau daugelį metų naudojasi gyventojai.
tags: #kaip #issipirkti #vieta #valstybinej #zemej #automobiliui