Kaip gauti pinigus automobilio remontui iš KASKO draudimo

Automobilio apgadinimai eismo įvykio metu yra nemaloni situacija, verčianti vairuotoją spręsti, kaip finansuoti remontą. Draudiminis automobilio remontas, finansuojamas draudimo bendrovės lėšomis, yra patraukli alternatyva remontui savo iniciatyva. Šiame straipsnyje aptarsime esminius KASKO draudimo niuansus, jo veikimo principus, privalumus ir trūkumus, palyginti su įprastu remontu, bei pateiksime patarimus, kaip teisingai pasirinkti ir išvengti netikėtumų.

Kas yra KASKO draudimas ir kaip jis veikia?

KASKO draudimas - tai neprivalomas, savanoriškas automobilio draudimas. Jis yra visų rizikų draudimas, galintis pasiūlyti plačią automobilio draudimo apsaugą ir įvairias papildomas naudas vairuotojams. Išskyrus pagrindinius KASKO draudimo taisyklėse numatytus nedraudžiamuosius įvykius, KASKO draudimas atlygina bet kokią žalą, padarytą jūsų transporto priemonei. Apdraudus automobilį KASKO draudimu, jo remontas iki tam tikro termino gali būti atliekamas naudojant tik originalias gamintojo atsargines dalis, remontą atliekant tik oficialiuose, draudėjo patvirtintuose dirbtuvėse.

KASKO draudimo teikiama apsauga

KASKO draudimas veikia kaip apsaugos priemonė nuo įvairių rizikų, susijusių su automobiliu. Jeigu įvyksta avarija, automobilis sugadinamas dėl gamtinių jėgų (pvz., potvyniai, kruša) arba yra pavogtas - KASKO draudimas padengia nuostolius. Draudimas taip pat gali kompensuoti žalas, kilusias dėl netyčinio garažo vartų kliudymo ar įvažiavimo į tvorą.

Dažniausiai KASKO draudimas apima:

• Žalą, atsiradusią dėl eismo įvykio.
• Automobilio arba jo dalių vagystę.
• Trečiųjų asmenų tyčinę veiklą.
• Gamtinių jėgų ir gaisro sukeltą žalą.
• Kitus netikėtai ir staiga nutikusius įvykius.

Papildomos KASKO draudimo naudos

KASKO draudimas taip pat siūlo papildomą apsaugą, kuri gali būti labai naudinga:

• Pagalba kelyje 24/7 bet kurioje Europos valstybėje.
• Pakaitinis automobilis arba alternatyvių transporto priemonių paslauga (iki 30 dienų vienam draudžiamajam įvykiui).
• Padangų ir ratlankių sugadinimas.
• Raktelių praradimas: atlyginamos papildomo raktelio užsakymo arba signalizacijos įtaiso perkodavimo (spynų pakeitimo) išlaidos.
• Papildomos automobilio įrangos draudimas: stogo bagažinė, dviračių ar slidžių laikiklis, vaikiška automobilinė kėdutė, nešiojama GPS įranga, valstybinio numerio ženklas, lengvoji priekaba be krovinio (iki 750 kg).
• Stiklų, veidrodėlių, stoglangio ir panoraminio stogo draudimas (jei remontuojama ar keičiama draudiko nurodytose dirbtuvėse, dažnai netaikoma išskaita).
• Asmeninių daiktų draudimas automobilyje, jei jie sugadinami ar pavogiami iš užrakinto automobilio.
• Dviračių, slidžių ar snieglenčių vagystės iš užrakintos automobilio stogo bagažinės ar laikiklių.
• Kompensacija už nuvykimą ir grįžimą iš remonto dirbtuvių (taksi išlaidos).
• Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų: išmoka sužalojimo, laikino ar visiško nedarbingumo (neįgalumo) ar mirties atveju (pvz., 30 eurų dienos kompensacija už laikiną nedarbingumą, maksimali vienkartinė kompensacija už neįgalumą ar mirtį).
• Kelionės nutraukimo kompensacija: apmokamos kelionės namo išlaidos ir, jei reikia, apgyvendinimo išlaidos.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad KASKO draudimas nekompensuoja žalų, kilusių dėl mechaninių gedimų ar techninių problemų.

KASKO draudimo įmoka ir sąlygos

KASKO draudimo įmoka yra labai individuali ir priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, automobilio amžiaus ir vertės. Vidutiniškai, naujo automobilio KASKO draudimo įmoka gali svyruoti nuo 2% iki 5% automobilio vertės per metus. Nors gali atrodyti priešingai, tačiau naujo automobilio KASKO draudimas dažnai būna pigesnis nei kelerių metų senumo automobilio. Taip yra dėl to, kad nauji automobiliai rečiau genda ir juose yra daugiau saugumo sistemų, mažinančių eismo įvykių rizikas.

Konkrečios KASKO draudimo sąlygos (pvz., kada taikoma 0 Eur išskaita) gali kisti priklausomai nuo pasirinkto draudėjo ir konkretaus KASKO draudimo plano. Svarbu atidžiai perskaityti draudimo sutartį, nes draudimo teritorija, atlyginamų žalų tipai ir kitos sąlygos nurodomos būtent joje.

Draudiminis automobilio remontas: procesas ir skirtumai

Draudiminis automobilio remontas - tai automobilio taisymas, vykdomas po draudiminio įvykio ir finansuojamas draudimo bendrovės lėšomis pagal jūsų turimą polisą. Procesas apima keletą etapų:

1. Įvykio deklaravimas: įvykus nelaimei, pirmiausia pranešate apie įvykį savo draudikui (dažniausiai per tris darbo dienas). Jei įvykio metu yra nukentėjusių arba didelė žala, būtina kviesti policijos pareigūnus.
2. Žalos įvertinimas: draudimo bendrovė registruoja įvykį ir pateikia instrukcijas dėl žalos įvertinimo. Pasirinktas autoservisas apžiūri automobilį, nustato visus pažeidimus ir sudaro remonto sąmatą. Į sąmatą įtraukiami reikalingi kėbulo darbai, automobilio dažymas, detalių keitimas, darbo valandos ir t.t.
3. Sąmatos tvirtinimas: draudimo įmonė peržiūri sąmatą ir gali atsiųsti savo vertintoją apžiūrėti jūsų automobilį. Jei viskas aišku, draudikas patvirtina sąmatą ir įsipareigoja padengti remonto išlaidas.
4. Remonto darbai: gavus draudimo patvirtinimą, servisas atlieka reikiamus remonto darbus, laikydamasis sąmatoje numatytų darbų.
5. Automobilio atsiėmimas: atlikus remontą, automobilis patikrinamas (kartais draudimo atstovas taip pat atlieka patikrą). Jei viskas tvarkinga, jūs atgaunate suremontuotą automobilį.

Vairuotojui svarbiausia tinkamai deklaruoti įvykį ir pasirinkti patikimą servisą, visa kita - nuo dokumentų iki apmokėjimo - vyksta tarp serviso ir draudiko.

Draudiminio ir įprasto remonto skirtumai

Nors abiejų tipų remontų tikslas yra sugrąžinti automobilį į saugią ir tinkamai eksploatuojamą būklę, yra esminių skirtumų:

1. Kas sumoka už remonto darbus

Įprastas remontas: visą sumą dengia automobilio savininkas.

Draudiminis remontas: didžiąją dalį išlaidų padengia draudimo įmonė, gerokai sumažindama finansinę naštą automobilio savininkui.

2. Remonto proceso valdymas

Įprastas remontas: jūs pats sprendžiate, į kurį servisą vykti, pats derinate darbų apimtį ir kainą. Tai suteikia visišką laisvę rinktis, kaip ir kur taisyti automobilį (pas pažįstamą meistrą, naudoti naudotas detales ar kreiptis į įgaliotą atstovybę).

Draudiminis remontas: procesas labiau reglamentuotas: reikia bendrauti su draudiku, laukti jo patvirtinimų, teikti visą dokumentaciją draudimui. Visgi daug darbų nuo pečių nuima pats servisas, dažniausiai bendraudamas tiesiogiai su draudimo kompanija.

3. Kokybės kontrolė

Įprastas remontas: galite rinktis bet kurį servisą, net ir mažai žinomą, kas kelia riziką dėl darbo kokybės. Taupydami galite ieškoti pigesnių meistrų, tačiau tai gali atsisukti prieš jus pačius: neprofesionaliai suremontuotas automobilis greitai vėl genda, pasirodo paslėpti defektai, o pigios dalys tarnauja trumpiau.

Draudiminis remontas: draudikai linkę dirbti su patikimais servisais, turinčiais aukštus kokybės standartus. Tokiu atveju didesnė tikimybė gauti kokybišką paslaugą ir darbams dažnai suteikiama garantija. Nekokybiško remonto atveju galima kreiptis į draudiką.

4. Detalių pasirinkimas

Įprastas remontas: jūs pats sprendžiate dėl dalių - galite rinktis pigesnes ar brangesnes, naujas ar naudotas, priklausomai nuo biudžeto.

Draudiminis remontas: draudimo kompanijos dažnai turi savo taisykles dėl detalių. Pavyzdžiui, jei automobiliui 10 metų, gali būti kompensuojamos ne naujos originalios, o dėvėtos originalios arba naujos neoriginalios dalys. Tai daroma siekiant ekonomiškumo, tačiau neturi bloginti kokybės. Geras servisas visada parinks tinkamas dalis. Nors sprendimus dažnai priima draudikas, klientas gali derėtis ir, pavyzdžiui, primokėti kainos skirtumą, jei nori būtinai naujos originalios detalės. Kėbulo dažymas ir medžiagos taip pat įtraukiamos į sąmatą pagal normatyvus.

5. Remonto trukmė

Įprastas remontas: gali prasidėti tuojau pat, kai tik susitariate su meistrais. Remonto trukmę įtakos turi tik serviso užimtumas ir darbų apimtis.

Draudiminis remontas: neretai manoma, kad viskas užtrunka ilgiau, nes reikia laukti draudiko sprendimų (kol atvyks komisijos atstovas, kol patvirtins sąmatą). Tačiau skirtumas nebūtinai didelis, ypač jei servisas ir draudikas dirba efektyviai.

6. Remonto apimtis

Įprastas remontas: galite nuspręsti investuoti daugiau, nei būtina, ir atlikti papildomus darbus.

Draudiminis remontas: draudimo kompanija siekia atlyginti nuostolius mažiausiomis sąnaudomis, nepažeidžiant kokybės principo. Tai reiškia, kad remontas gali būti labiau orientuotas į būtiniausių darbų atlikimą (pvz., jei sparną galima taisyti ir perdažyti, draudimas neapmokės naujo sparno). Draudiminis įvykis apsiriboja konkrečios žalos sutvarkymu.

Franšizė ir nusidėvėjimas KASKO draudime

Pasirinkus apdrausti transporto priemonę KASKO draudimu, reikės pasirinkti išskaitos (franšizės) dydį. Tai yra nuostolių dalis, kurią draudžiamojo įvykio atveju apmoka pats klientas. Franšizė KASKO draudime gali būti 150 Eur, 200 Eur arba 300 Eur, ji taikoma kiekvienam draudžiamajam įvykiui. Jei remontuojami kelių įvykių padaryti sugadinimai, išskaitos taikomos kelios - už kiekvieną įvykį atskirai.

Kitas svarbus aspektas - nusidėvėjimas. Remontuojant automobilį, ypač senesnį, ir keičiant sugadintas detales naujomis originaliomis, draudimo kompanija gali taikyti nusidėvėjimą. Tai reiškia, kad draudimas nepadengs visos naujos detalės vertės, nes sugadinta detalė buvo jau pasenusi ir nuvertėjusi. Priemoka už naują originalią detalę priklauso nuo automobilio amžiaus ir variklio galios, ji skaičiuojama pagal tam tikrą lentelę. Nusidėvėjimo išvengti nepavyks net ir tada, jei esate eismo įvykyje visiškai nekaltas vairuotojas. Draudimo kompanijos privalo atstatyti automobilį į tokią būklę, kokia ji buvo prieš eismo įvykį, o senos detalės vertė ryškiai skiriasi nuo naujos, todėl draudimo kompanija neprivalo padengti atsiradusio skirtumo. Tačiau automobilį KASKO draudimu galima apdrausti ir neišskaitant nusidėvėjimo - tai svarbu aptarti sudarant sutartį.

Kada rinktis draudiminį remontą, o kada mokėti pačiam?

Sprendimas dėl remonto būdo priklauso nuo daugelio veiksnių:

Draudiminio remonto privalumai

• Finansinė nauda: didžiausias pliusas - sutaupote pinigų, nes didžiąją dalį išlaidų padengia draudikas.
• Patogumas: daugumą procedūrų (dokumentų pildymą, sąmatų derinimą) už jus atlieka servisas, bendradarbiaujantis su draudimo kompanija.
• Kokybės kontrolė: draudikai linkę dirbti su patikimais servisais, todėl yra didesnė tikimybė gauti kokybišką paslaugą su garantija.
• Greitesnis sugrįžimas į eismą: kai draudimo formalumai sutvarkomi greitai, automobilio taisymas vyksta be finansinių trikdžių.

Draudiminio remonto trūkumai

• Laiko sąnaudos administravimui: reikia šiek tiek laiko popierizmui - pateikti įvykio deklaraciją, laukti draudiko sprendimo, derinti smulkmenas.
• Priklausomybė nuo draudiko sprendimų: jeigu draudimo bendrovė nusprendžia kažko nepadengti, gali tekti primokėti patiems.

Remonto savo iniciatyva privalumai

• Sprendimų laisvė: turite visišką laisvę rinktis, kaip ir kur taisyti automobilį (pas pažįstamą meistrą, naudoti dėvėtas detales ar kreiptis į įgaliotą atstovybę).
• Greitis: jei pažeidimai nedideli ir turite lėšų, remontą galite atlikti nedelsiant, nereikia laukti jokių patvirtinimų.
• Jokio poveikio draudimo istorijai: jei nusprendžiate nepasinaudoti draudimu, jūsų draudimo istorijoje neliks įrašo apie išmoką. Tai gali padėti išlaikyti mažesnes draudimo įmokas ateityje.

Remonto savo iniciatyva trūkumai

• Finansinė našta: visas išlaidas dengiate patys. Net ir nedidelis remontas gali kainuoti kelis šimtus, o rimtesnis - kelis tūkstančius eurų.
• Rizika dėl kokybės: taupydamas lėšas, žmogus gali ieškoti pigesnių sprendimų, rinktis nepatikrintus meistrus ar atidėti svarbius darbus, kas vėliau atsiliepia saugumui ir automobilio ilgaamžiškumui.
• Mažesnė apsauga nuo netikėtumų: jei po remonto išaiškėja koks brokas ar papildomas defektas, teks vėl investuoti savo lėšas.

Kada verta rinktis draudiminį remontą?

• Žalos dydis: jei žala didelė, draudimo išmoka yra būtina norint nepatirti milžiniškų nuostolių. Jei žala labai maža ir turite tik privalomąjį draudimą, draudimas vis tiek nepadengs jūsų automobilio remonto, nes jis padengia tik kitiems padarytą žalą. Tokiu atveju greičiausiai rinksitės susimokėti patys.
• Kaltininkas ir draudimo rūšis: jei nesate kaltas dėl avarijos, būtinai naudokitės kaltininko draudimu. Kreipiatės į kaltininko draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo. Jei esate kaltas, bet turite KASKO draudimą, sprendimas priklauso nuo draudimo sąlygų.
• Automobilio vertė ir amžius: jei jūsų automobilis visai naujas ar brangus, rekomenduojama tvarkyti jį per oficialius atstovus ir draudimą - taip išlaikysite vertę ir gausite kokybiškas dalis.
• Avarijų istorija: jei per paskutinius kelerius metus jau turėjote draudiminių išmokų, dar vienas atvejis dar labiau padidins draudimo įmokas ateityje. Čia reikia skaičiuoti: jei žala nedidelė, galbūt pigiau susitvarkyti pačiam, nei mokėti padidintą įmoką kelis metus.

Visada pravartu pasitarti su serviso meistrais arba draudimo specialistais, kurie gali įvertinti preliminarią remonto kainą ir patarti, ar verta inicijuoti draudimo bylą.

Naudoto automobilio pirkimas ir draudimo aspektai

Automobilių serviso vadybininko Dainiaus Danisevičiaus teigimu, infliacijai aprimus, stabilizuojasi tiek naujų, tiek naudotų automobilių kainos, tačiau jos vis dar yra didelės, todėl automobilio, ypač naujo, įsigijimas gali tapti nemenku finansiniu iššūkiu.

Mitai apie naudotų automobilių KASKO

Draudimo ekspertai pastebi, kad vyrauja mitas, jog naudotą automobilį drausti KASKO bus labai brangu, dėl to savininkai kartais linkę atsisakyti platesnio draudimo paslaugų. Tačiau to daryti nėra būtina.

Audrius Kikutis, ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Savanoriškų standartinių draudimo produktų grupės vadovas, teigia, kad „Paskutinį dešimtmetį Lietuvoje siūlomi KASKO draudimo produktai iš tiesų vystėsi įtraukdami į apsaugą vis platesnį rizikų spektrą. Tai labai svarbu naujų automobilių savininkams, tačiau gali būti neaktualu turint senesnę transporto priemonę.“

KASKO alternatyvos senesniems automobiliams

A. Kikutis pažymi, kad prieš kelerius metus įsisiūbavus infliacijai, senesnių ar mažesnės vertės automobilių savininkai, nerasdami rinkoje jų galimybes atitinkančio KASKO draudimo, pradėjo jo atsisakyti. „Tai buvo dar viena paskata siūlyti jiems „KASKO alternatyvus“ draudimą, kuris yra siauresnės apimties, atitinkamai pigesnis, tačiau apsaugantis nuo didelių nuostolių, įskaitant automobilio vagystę“, - sako A. Kikutis.

Tokiu būdu senesnio automobilio draudimas tampa mažesne našta, o jo savininkas vis dar yra apsaugotas nuo tam tikrų netikėtų išlaidų. 10-16 metų prabangūs automobiliai dar draudžiami KASKO draudimu, tačiau paprastesnių modelių vairuotojai daugiausia šios amžiaus grupės automobilius draudžia „KASKO alternatyvus“ draudimu. Dėl ribojamo baigtinio draudžiamųjų atvejų skaičiaus ir maksimalios draudimo išmokos dydžio, šio draudimo įmokos yra iki 70-80 proc. mažesnės nei įprasto KASKO draudimo rinkoje. Statistika rodo, kad 87 proc. išmokų išmokama susidūrus su kita transporto priemone, o 13 proc. vagystės, susidūrimo su laukiniu gyvūnu ar kitais atvejais.

Naudoto automobilio patikra prieš perkant

Automobilių serviso vadybininkas Dainius Danisevičius atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje naudotų automobilių parką sudaro ir kelių, ir dešimties metų ar dar senesnės transporto priemonės. Labai dažnai nutinka, kad klientai į autorizuotą servisą pristato ką tik nusipirktą naudotą automobilį, o vykdant darbus tenka pranešti apie rimtus gedimus ar netinkamai atliktus remonto darbus prieš tai. Anot D. Danisevičiaus, dažniausiai nustatomi elektros sistemos, variklio ar pavarų dėžės defektai, kurių remontas yra itin brangus. Pastebimi ir kėbulo defektai - nesutampanti detalių spalva, netolygūs sujungimai, kurie išduoda, kad automobilis galėjo būti daužtas, o tolesnė jo eksploatacija gana rizikinga.

Draudimo ekspertas Audrius Kikutis antrina, kad panašūs triukai dažnai atsiveria ir po pirmo lengvo susidūrimo, atidavus transporto priemonę į servisą: „Atrodo, pirko puikiausią automobilį, bet, vos nuėmus keletą dalių, po gražiu fasadu pasimato net su plastilinu ar lipnia juosta suklijuoti elementai arba detalės.“

Norint to išvengti, ekspertai rekomenduoja atlikti nuodugnią automobilio patikrą dar prieš jį perkant, kreipiantis į automobilio gamintojo atstovybę. Svarbu išsiaiškinti automobilio amžių, ridą, techninę būklę bei įvertinti kėbulą. D. Danisevičius pabrėžia, kad labai daug priklauso nuo to, kaip automobilis buvo eksploatuojamas: „Kartais kelerių metų automobilis gali būti kur kas prastesnės būklės nei periodiškai servise prižiūrėtas, saugotas ar rečiau naudotas dešimties metų senumo automobilis.“

Automobilio istorija ir pirkimo saugumas

Dar vienas svarbus aspektas renkantis naudotą automobilį - jo techninė istorija. Anot ekspertų, nevertėtų pasitikėti įvairiomis populiariomis programėlėmis - jos ne visada pasiekia visus duomenis, todėl nėra 100 proc. tikslios. Vertėtų pardavėjo teirautis, kur automobilis buvo remontuojamas, ir prašyti atliktų darbų istorijos. Deja, bet perkant importuotą automobilį ar iš privačių asmenų, galima tik pasikliauti pardavėjų žodžiu.

„Saugiausia būtų atrasti automobilį, kuris buvo nuosekliai prižiūrimas gamintojo atstovybėje. Tokiu atveju atstovybei žinoma, kaip dažnai buvo vykdomi profilaktiniai aptarnavimai, kokių gedimų pasitaikė, kokie papildomi remonto darbai buvo atliekami. Visa tai padeda papildomai įsivertinti automobilio būklę“, - sako D. Danisevičius.

Dar viena alternatyva - ieškoti naudoto automobilio tiesiogiai atstovybėje. Įprastai siūlomi naudoti automobiliai būna „atpirkti“ iš atstovybėje naujus automobilius įsigijusių klientų, turėjusių garantinį aptarnavimą. Tokiais atvejais automobiliai privalomai remontuojami periodiškai, pagal gamintojo rekomendacijas, taip pat atstovybė žino apie buvusio automobilio savininko eksploatavimo įpročius.

Draudimas ir kelio sąlygos

Draudikai pastebi žalų pagausėjimą šaltuoju metų laiku, kai keliams virtus čiuožykla, o atsiradusios duobės sukelia ne tik prakirstų padangų, bet ir apgadintų ratlankių, bei važiuoklės gedimų. Vien draudimo bendrovė BTA 2023 metais registravo daugiau nei pusantro šimto įvykių, kai vairuotojas įvažiavo į duobę ir prakirto padangą ar pažeidė ratlankį. Fiksuojama ir įvykių, kai į duobę įvažiavęs arba jos vengdamas vairuotojas nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio atitvarus ar kitas kliūtis.

Andrius Žiukelis, BTA Ekspertizių skyriaus vadovas, anksčiau teigė: „Pernai iš viso fiksavome maždaug pusantro tūkstančio žalų, kurių metu buvo sugadinti transporto priemonių ratlankiai ar padangos. Daugiausia incidentų, be abejo, būna žiemą, svyruojant temperatūrai tarp teigiamos ir neigiamos bei pavasarį, kai duobės dar nėra gerai matomos. Nutirpus sniegui, kol kelininkai nepašalina opiausių trūkumų, fiksuojame maždaug 2,5 karto daugiau pranešimų apie automobilių patirtą žalą dėl kelio dangos, nei likusią metų dalį. Duobės gali ne tik prakirsti padangas, bet ir apgadinti ratlankius ar net automobilio važiuoklę, o žala transporto priemonei gali būti skaičiuojama ir tūkstančiais eurų, priklausomai nuo automobilio.“

Draudimo ekspertas primena, kad automobilio savininkas turi teisę reikalauti kelio nelygumų padarytos žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar automobilį draudė tik privalomuoju draudimu, ar ir KASKO. Abiem atvejais įvykiui užfiksuoti teks kviesti policijos pareigūnus. Tačiau neturint KASKO draudimo, žalos atlyginimo pačiam vairuotojui teks reikalauti iš kelio savininko ar už priežiūrą atsakingos įmonės, o tai nėra paprasta.

Privalomasis ir KASKO draudimas: esminiai skirtumai

Nesusigaudote, kuo skiriasi privalomasis ir KASKO draudimas? Jūs ne vieni. Net ir ilgamečiai automobilių savininkai ne visuomet žino skirtumus, ką kompensuoja ir kokias paslaugas teikia kiekviena draudimo rūšis. Be to, kiekvienoje draudimo bendrovėje apsauga gali skirtis.

• Privalomasis draudimas (oficialus pavadinimas - Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas, trumpinys - TPVCAPD) - tai vairuotojo civilinės atsakomybės draudimas. Vairuojant automobilį be privalomojo draudimo galima gauti baudą, nes privalomasis draudimas yra būtinas kiekvienam automobiliui. Šis draudimas atlygina žalą, kurią padarote kitiems eismo dalyviams.
• KASKO draudimas - savanoriškas draudimas, kuris atlygina žalą, padarytą jūsų transporto priemonei, nepriklausomai nuo to, kas yra kaltininkas.

Taigi, privalomasis draudimas saugo jus nuo finansinės atsakomybės už kitiems padarytą žalą, o KASKO draudimas saugo jūsų automobilį nuo įvairių rizikų.

tags: #kaip #is #kasko #gauti #pinigus #remontui