Pastaraisiais metais dyzelinių automobilių tema sulaukia vis daugiau dėmesio tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje. Ši tendencija atspindi augantį susirūpinimą aplinkosauga ir poreikį mažinti transporto sektoriaus taršą. Europos Sąjunga ir atskiros valstybės narės, įskaitant Lietuvą, imasi priemonių, kurios pamažu keis dyzelinių transporto priemonių vietą rinkoje ir keliuose.
ES politika ir reglamentai: draudimai ir reikalavimai
Europos Parlamentas (EP) balsavo už tai, kad nuo 2035 metų būtų uždrausta pardavinėti naujus benzininius ir dyzelinius automobilius, išmetančius anglies dvideginį, taip įveikiant paskutinę teisėkūros kliūtį. ES valstybės narės jau pritarė šiam teisės aktui, kuris dabar oficialiai taps įstatymu.
Nulinės emisijos tikslai
Nuo 2035 m. sausio 1 d. Lietuva uždraus registruoti naujus benzininius ir dyzelinius keleivinius automobilius, laikydamasi Europos Sąjungos nulinės emisijos reglamento. Šis reglamentas reikalauja, kad nuo 2035 m. visi ES registruojami nauji automobiliai ir furgonai neišmestų CO₂. Pereinamasis laikotarpis numato tarpinius išmetamų teršalų kiekio mažinimo tikslus iki 2030 m.: automobiliams - 55 proc., o furgonams - 50 proc. mažesnė tarša lyginant su 2021 m. Iki 2025 m. Europos Komisija turės įvertinti šio reglamento taikymo pažangą ir iki 2026 m. - pateikti ataskaitą apie nulinės emisijos kelių transporto priemonių pažangą.
Įstatymo projekto šalininkai teigė, kad juo Europos automobilių gamintojams bus nustatytas aiškus terminas, per kurį jie galės pereiti prie nulinės taršos elektromobilių gamybos. Tai savo ruožtu padės įgyvendinti plataus užmojo ES planą iki 2050 metų tapti „klimatui neutralia“ ekonomika, kurioje bendras išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų lygus nuliui. ES pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas pabrėžė Kinijos elektromobilių pramonės augimą, ragindamas Europą konkuruoti šioje srityje ir neatiduoti svarbios pramonės šakos užsieniečiams.
DPF filtrų reikalavimai
ES taip pat svarsto galimybę įvesti papildomą priemonę, kuri ypač palies dyzelinių automobilių savininkus. DPF filtrai skirti kenksmingoms išmetamųjų dujų dalelėms surinkti ir automatiškai valomi važiuojant. Tačiau miesto eisme jie dažnai sugenda nuvažiavus 150 000 kilometrų. Šiuo metu Europos keliais važinėja milijonai dyzelinių automobilių be kietųjų dalelių filtrų, o tikslaus jų skaičiaus nustatyti neįmanoma. Briuselis nori tam padaryti galą: jei naujoji priemonė įsigalios, dyzelinių automobilių, kuriuose nėra kietųjų dalelių filtro, savininkai privalės jį iš naujo įrengti. Daugelis vairuotojų pašalino DPF sistemas, kad išvengtų brangių keitimo išlaidų. Naujas DPF gali kainuoti iki 3 000 eurų, priklausomai nuo transporto priemonės modelio. Užsikimšęs DPF (dažniausiai po 150 000-200 000 kilometrų) turi būti keičiamas arba profesionaliai valomas. Jei ES pasiūlymas bus priimtas, vairuotojai gali būti priversti modernizuoti transporto priemones, kad jos atitiktų DPF reikalavimus, arba jų transporto priemonės bus išregistruotos. Daugeliui senesnių dyzelinių automobilių net filtro įrengimas nepadės atitikti šiuolaikinių išmetamųjų teršalų normų.
Priešininkų argumentai
Tačiau priešininkai teigė, kad pramonė nėra pasirengusi taip drastiškai nutraukti vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių gamybą ir kad gresia pavojus netekti šimtų tūkstančių darbo vietų. Europos liaudies partijos narys Jensas Gieseke teigė, kad žaliojo ir socialistų europarlamentarų argumentai, jog elektromobilius eksploatuoti pigiau, tapo „niekiniai“ dėl sparčiai augančių energijos kainų. Jis paminėjo, kad Vokietijoje 600 tūkst. žmonių dirba vidaus degimo variklių pramonėje, ir šioms darbo vietoms gresia pavojus, ragindamas Europos Komisiją persvarstyti planus draudimą taikyti ir sunkvežimiams bei autobusams. Priešininkai taip pat teigia, kad automobilių akumuliatorius gamina užsienyje Europos konkurentai, pavyzdžiui, JAV, tačiau F. Timmermansas tvirtino, kad dėl ES remiamų investicijų gamyba Europoje padidės. Įstatymas EP Strasbūro sesijoje priimtas 340 balsų už, 279 prieš ir 21 susilaikius.
Mitai apie elektromobilius: ar jau gali konkuruoti su vidaus degimo varikliu varomomis mašinomis?
Situacija Lietuvoje: statistika ir prognozės
Šiuo metu Lietuvoje dyzelinių automobilių tema sulaukia vis daugiau dėmesio. Didelė dalis šalies automobilių parko - tai seni, neefektyvūs ir daug teršalų į aplinką išmetantys automobiliai, kuriuose dominuoja būtent dyzeliniai modeliai.
Esama padėtis ir rinkos tendencijos
Įmonės „Regitra“ duomenys rodo, kad 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje yra registruota net 1,16 mln. dyzelinių lengvųjų automobilių. Benzininiai ratuočiai nusileidžia daugiau nei perpus - 409 tūkst. Toliau rikiuojasi hibridiniai automobiliai (benzinas / elektra), kurių šalies keliuose yra jau 114 tūkst. Jei dar 2018-2019 m. dyzeliniai automobiliai sudarydavo apie 70-75 proc. viso importo ir vietinės rinkos sandorių, šiandien šis skaičius artėja prie 50-60 proc. Anot specialistų, šiuo metu stebima ne staigi griūtis, o lėta, bet kryptinga erozija.
Lietuviai yra gana pragmatiški pirkėjai: kol dyzeliniais degalais važiuoti bus pigu, o automobilis su pilnu baku galės įveikti iki 1 tūkst. km, dyzelis išlaikys savo pozicijas. Tačiau autoplius.lt portale per pastaruosius metus drastiškai išaugo hibridų (tiek įkraunamų „Plug-in“, tiek savaime įsikraunančių) pasiūla. Lietuviai nori ekologiškesnio ir tylesnio automobilio, tačiau vis dar jaučia nerimą dėl nuvažiuojamo atstumo.
Ekonominis spaudimas ir alternatyvos
Dyzeliniai degalai Lietuvoje neseniai buvo apmokestinti papildomais mokesčiais, tad parduodami brangiau nei benzinas. Kaina, priklausomai nuo degalinių tinklo, šiuo metu svyruoja nuo 1,5 iki 1,7 euro už 1 l. Prieš tai daugelį metų tendencija buvo priešinga - dyzelinas kainavo apie 10 proc. pigiau nei benzinas. Analizuojant skirtingais degalais varomų automobilių kainas ryškėja vienas svarbiausių rodiklių, signalizuojančių apie dyzelino eros pabaigą. Anksčiau dyzelinis automobilis antrinėje rinkoje beveik visada kainuodavo brangiau nei toks pat modelis su benzininiu varikliu. Pastebima, kad senesnių (10-15 metų) dyzelinių automobilių likvidumas mažėja. Pirkėjai skaičiuoja ne tik degalų sąnaudas, bet ir būsimą automobilio išliekamąją vertę. Jie vis dažniau žvelgia į tolimesnę perspektyvą - ar nusipirkę dyzelinį automobilį po penkerių metų galės jį parduoti už konkurencingą kainą. Valstybė siūlo tam tikras subsidijas, pavyzdžiui, skiria paramą tiems, kurie atsisako seno automobilio ir įsigyja elektromobilį.
Mažos taršos zonos ir mokesčiai
Pirmasis akivaizdus žingsnis link dyzelinių automobilių ribojimo Lietuvoje yra vadinamosios mažos taršos zonos. Tokios zonos jau veikia daugelyje Europos miestų - Berlyne, Paryžiuje, Milane. Pagal šiuo metu svarstomą planą, į centrinę miesto dalį negalės įvažiuoti automobilių vairuotojai, kurių transporto priemonės neatitinka „Euro 4“ ar aukštesnių standartų. Tokią tvarką ketina perimti ir kiti didieji Lietuvos miestai. Kaunas ir Klaipėda jau domisi galimybėmis įgyvendinti panašias zonas savo teritorijose. Be fizinių ribojimų, Lietuvoje pamažu stiprėja ir ekonominis spaudimas taršiems automobiliams. Vis dažniau kalbama apie tai, kad būtų įvestas metinis taršos mokestis, tokia sistema jau seniai galioja Vakarų Europoje. Tokiu atveju taršių automobilių savininkai turėtų mokėti papildomai kiekvienais metais.
Vartotojų elgsenos pokyčiai ir regioniniai skirtumai
Vartotojų elgsenos analizė rodo, kad pirkėjų prioritetai keičiasi. Prieš dešimt metų pagrindinis klausimas skambinant pardavėjui buvo: „Kiek realiai sunaudoja kuro?“. Tai liudija, kad pirkėjų akimis degalų sąnaudos nebėra vienintelis rodiklis. Vartotojai pradeda vertinti bendrąją automobilio nuosavybės kainą (TCO - Total Cost of Ownership), į kurią įeina įvairūs mokesčiai, galimos išlaidos remontui, būsimas nuvertėjimas, draudimo kaina ir t. t.
Miestų ir regionų skirtumai
Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje hibridai ir elektromobiliai populiarėja gana greitai. Čia atstumai mažesni, eismo spūstys didelės, o jose hibridai veikia efektyviausiai. Akivaizdu ir tai, kad didmiesčių gyventojai dažniau renkasi naujesnius, iki 5-7 metų amžiaus automobilius. Tuo tarpu regionų statistika liudija, kad dyzelinas čia vis dar karaliauja. Tai paaiškinama tuo, kad provincijoje atstumai tarp miestelių yra didesni, atitinkamai ilgesnės ir kelionės. Miesteliuose ar kaimuose viešojo transporto tinklas išvystytas prasčiau. Tačiau net ir šiame nusistovėjusiame rinkos sraute matomi pokyčiai. Iš JAV importuojami automobiliai yra beveik išimtinai benzininiai, ir jų srautas išlieka stabilus.
Vis dar populiarūs dyzeliai
Nepaisant gausybės gamintojų pastangų elektrifikuoti automobilius ar net visiškai atsisakyti dyzelinių variklių, taip sumažinant transporto sukeliamą taršą, lietuvių naudotų automobilių norų sąrašo viršuje vis dar išlieka dyzelinu varomi modeliai. Jie sudaro net 67,2 proc. visų „carVertical“ platformoje lietuvių tikrintų automobilių. Antroje vietoje - modeliai su benzininiais varikliais, trečioje vietoje - hibridiniai automobiliai. Remiantis „carVertical“ dažniausiai tikrinamų automobilių duomenimis, galima matyti, kad vienas geidžiamiausių lietuvių automobilių - dyzelinis BMW. Toliau rikiuojasi ta pačia degalų rūšimi varomi „Volkswagen“, „Audi“, „Mercedes-Benz“ ir „Volvo“ automobiliai. Tik šeštoje vietoje pagal lietuvių tikrinamus automobilius - pasirinkimas su benzininiu varikliu, tačiau gamintojas vis tiek išlieka BMW. Septintoje - benzinu varomi „Toyota“ modeliai. Kitame portale „Autogidas“ net 71,4 proc. visų parduotų automobilių yra dyzeliniai.
Dyzelinių automobilių priežiūra ir eksploatacija
Šiuolaikiniai dyzeliniai automobiliai yra ekonomiški ir patvarūs, o nuolat keliant EURO taršos standartų kartelę, šios transporto priemonės tampa ir vis draugiškesnės aplinkai. Visgi, svarstančius pirkti dyzelinę transporto priemonę gąsdina platus galimų gedimų spektras.
Dažniausi gedimų šaltiniai
Kaip vieną didžiausių dyzelinių automobilių gedimų šaltinių galima įvardinti nekokybiškus degalus. Žemos kokybės dyzeline gausu įvairių šiukšlių bei kenksmingų sieros junginių. Alyva - tai dar vienas elementas, kuris taps arba geriausiu automobilio draugu, arba didžiausiu jo priešu. Kokybiška ir tinkamai pasirinkta alyva sutepa variklio dalis ir apsaugo jas nuo dėvėjimosi. Tiek renkantis alyvą, tiek jos keitimo intervalus, atsižvelkite į gamintojo rekomendacijas. Taip pat nepamirškite įvertinti savo automobilio amžiaus bei jo savybių. Nauji dyzeliniai automobiliai gali pasiekti maksimalią gamintojo instrukcijoje nurodytą ribą, tuo tarpu senesniems automobiliams alyvą keisti rekomenduojama kas 10-15 tūkst. km.
Filtrų svarba
Kiekviename dyzeliniame automobilyje yra trys pagrindiniai filtrai - alyvos, kuro ir oro. Pagrindinė šių filtrų paskirtis - išvalyti atitinkamus komponentus, patenkančius į automobilio sistemą. Bėgant laikui šie filtrai pradeda kimštis, o tai neigiamai veikia automobilio kokybę ir našumą. Siekiant išvengti įvairių gedimų, šiuos filtrus būtina keisti laiku. Oro ir alyvos filtrą rekomenduojama keisti kaskart keičiant variklio alyvą. Degalų filtrą reikėtų keisti kas antrą tepalų keitimą.
Važiavimas trumpais atstumais
Dar vienas veiksnys, kuris kelia grėsmę jūsų automobilio vidaus degimo varikliui, yra važinėjimas trumpais atstumais. Ši problema dažniausiai kyla dėl šiuolaikiniuose dyzeliniuose automobiliuose esančio DPF filtro. Iš pirmo žvilgsnio DPF sistemos veikimas atrodo gana paprastai - suodžių masei pasiekus tam tikrą lygį, automobilio valdymo blokas įpurškia numatytą degalų dozę, kuri pakelia temperatūrą kietųjų dalelių filtre, ir suodžiai automobiliui važiuojant yra sudeginami. Visgi, vairuotojai, automobilį naudodami tik trumpiems atstumams, užkerta kelią automatinei regeneracijai, kadangi vos pasiekus filtro išsivalymui reikiamą temperatūrą, automobilio variklis yra išjungiamas. Norint išvengti šios problemos rekomenduojama bent kartą per savaitę automobiliu nuvažiuoti ilgesnius atstumus.
Kuro bako lygis
Prietaisų skydelyje įsižiebus kuro lemputei, vis dar neskubate papildyti degalų bako? Šį įprotį rekomenduojama kuo greičiau keisti. Važinėdami apytuščiu kuro baku, kuro sistemą priverčiate siurbti bako dugne susikaupusias nuosėdas.
Išvados ir ateities perspektyvos
Tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos požiūris aiškus - dyzeliniai automobiliai pamažu turi išnykti iš kelių. Gali būti, kad iki 2030 metų Lietuvoje bus visiškai uždrausta registruoti naujus dyzelinius automobilius, o iki 2040-ųjų - net ir eksploatuoti kai kuriuos senesnius modelius miestuose. Tačiau prognozuojama, kad komerciniame transporte, tolimųjų reisų logistikoje ir žemės ūkyje dyzelinas neturi lygiaverčių alternatyvų ir dominuos dar bent dešimtmetį.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto mokslininkas dr. Evaldas Stankevičius sako, kad ši situacija demonstruoja ne dyzelinių automobilių išnykimą, bet lėtą jų dominavimo silpnėjimą naujai įvežamų transporto priemonių struktūroje. Ir taršos mokestis čia didelės įtakos neturi. Anot jo, viso to pagrindinė priežastis - pirkėjai, kurie vis aiškiau vertina ne tik automobilio kainą pirkimo momentu, bet ir būsimas išlaidas bei rizikas, įskaitant kuro kainų, remonto ir reguliavimo neapibrėžtumą. Mažėjantį dyzelinių automobilių importą lemia ir hibridų pozicijų stiprėjimas.
Tikėtina, kad dyzelinių automobilių importas Lietuvoje toliau mažės. Šis pokytis yra struktūrinis, bet lėtas. Dyzelis dar ilgai išliks Lietuvos automobilių parko pagrindu, nes atitinka dalies gyventojų ekonominę logiką. KTU mokslininkas teigia, kad labiausiai tikėtinas poveikis - rinkos išsiskaidymas: kokybiški ir ekonomiški dyzeliai kainą laikys geriau, o senesni ir taršesni dyzeliai taps mažiau likvidūs. Kitaip tariant, mažėja ne dyzelinių automobilių reikšmė visame parke, o jų patrauklumas naujai įvežamų automobilių pasiūloje.
tags: #kaip #bus #su #dyzeliniais #automobiliais