Kaip veikia automobilio termostatas

Termostatas yra mažas, bet nepaprastai svarbus automobilio aušinimo sistemos komponentas, reguliuojantis aušinimo skysčio srautą, kad būtų palaikoma optimali variklio temperatūra. Žodis „termostatas“ kilęs iš graikų kalbos θέρμη - „šiluma“ ir στατος - „stovintis“, ir šis paprastas prietaisas reikalingas automatiškai palaikyti tam tikrą temperatūrą uždaroje grandinėje, šiuo atveju - variklio aušinimo sistemos grandinėje.

Aušinimo sistemos veikimo principas

Automobilio aušinimo sistema yra sudėtingas ir nepaprastai svarbus mechanizmas, kurio pagrindinis tikslas - reguliuoti variklio temperatūrą ir užkirsti kelią perkaitimui. Kai variklis dirba, jis sukuria didelę šilumą. Aušinimo skystis, cirkuliuodamas per variklį, sugeria šią šilumą ir perneša ją į radiatorių, kur ji yra atšaldoma. Variklis optimaliai veikia esant tam tikrai temperatūrai, kuri paprastai būna apie 90 °C.

Visa uždara aušinimo sistema skirstoma į du pagrindinius apytakos ratus:

  • Mažasis apytakos ratas: Kai variklis šaltas, aušinimo skystis cirkuliuoja tik variklio viduje, kad jis kuo greičiau sušiltų iki atitinkamos darbinės temperatūros. Termostato vožtuvas būna uždarytas, todėl siurblio varomas aušinimo skystis negali tekėti į radiatorių, o yra priverstas grįžti atgal į variklio bloką.
  • Didysis apytakos ratas: Varikliui pasiekus darbinę temperatūrą, kai kurios jo dalys gali įkaisti daugiau nei leistina. Šiuo atveju termostatas atsidaro ir leidžia aušinimo skysčiui tekėti per didįjį ratą, kuriame yra aušinimo radiatorius. Šiltas aušinimo skystis per radiatorių atvėsta oro srautu ir grįžta į variklį.

Termostatas yra riba tarp mažojo ir didžiojo ratų. Per kiek laiko termostatas atsidaro, priklauso nuo variklio apkrovos. Verta pažymėti, kad varikliui dirbant termostatas niekada nebūna visiškai atsidaręs ar uždarytas. Valdant aušinimo skysčio srautą, šis vožtuvas palaipsniui artėja prie vienos iš kraštutinių padėčių, o tai leidžia užtikrinti darbinę temperatūrą.

variklio aušinimo sistemos komponentų schema su termostatu

Termostato veikimo mechanizmas

Kai aušinimo temperatūra yra žemesnė už nurodytą vertę (pavyzdžiui, žemesnė nei 70 °C), rafinuotas parafinas termostato temperatūros jutimo korpuse yra kietas. Termostato vožtuvas uždaro kanalą tarp variklio ir radiatoriaus veikiant spyruoklei, o aušinimo skystis grąžinamas į variklį per vandens siurblį, vykdant mažąją cirkuliaciją. Tai leidžia varikliui greičiau pasiekti darbinę temperatūrą.

Kai aušinimo skysčio temperatūra pasiekia nurodytą vertę (pavyzdžiui, virš 80°C), parafinas pradeda tirpti ir palaipsniui tampa skystas. Tūris didėja, o guminis vamzdis suspaudžiamas, kad susitrauktų. Kai guminis vamzdelis susitraukia, stūmoklis stumiasi aukštyn ir atidaro vožtuvą. Šiuo metu aušinimo skystis per radiatorių ir termostato vožtuvą, o tada per siurblį teka atgal į variklį, vykdydamas didelį ciklą. Kai variklio darbinė temperatūra yra nuo 70 °C iki 80 °C, vienu metu vyksta didelė ir maža cirkuliacija.

Didžioji dalis termostatų yra išdėstyta cilindro dangčio išleidimo linijoje. Šio išdėstymo privalumas yra paprasta konstrukcija ir lengvas burbuliukų išleidimas aušinimo sistemoje. Trūkumas yra tas, kad termostatas dažnai atidaromas ir uždaromas darbo metu, todėl atsiranda svyravimai.

Termostato gedimai ir jų priežastys

Automobilio termostato gedimai gali sukelti įvairių problemų - nuo sumažėjusios variklio galios iki perkaitimo. Termostatai gali sugesti dėl įvairių priežasčių, įskaitant amžių, natūralų nusidėvėjimą ir ekstremalių temperatūrų poveikį. Laikui bėgant termostatas gali užstrigti atviroje arba uždarytoje padėtyje, todėl jis negali tinkamai reguliuoti aušinimo skysčio srauto. Dažniausiai termostato gedimų priežastis yra nekokybiškas aušinimo skystis ir nepakankama automobilio priežiūra.

Sugedus termostatui, variklis gali perkaisti arba pakankamai neužšilti, o tai gali ne tik sumažinti jo efektyvumą, bet ir jam pakenkti. Be to, termostato korpusas gali būti surūdijęs arba pažeistas, dėl ko skystis gali nutekėti.

Pagrindiniai termostato gedimo požymiai

Sugedęs automobilio termostatas gali sukelti įvairius simptomus, kurie įspėja apie aušinimo sistemos problemas. Susidūrus su bet kuriuo iš šių simptomų, reikėtų nuvykti į autoservisą, kad automobilį apžiūrėtų specialistas.

  • Variklis perkaista: Tai vienas pavojingiausių požymių. Šį požymį galima pastebėti per pirmas 15 minučių, įjungus variklį - tada variklio temperatūros rodyklė kyla virš optimalios darbinės temperatūros. Kai termostatas užstringa ir nebeatsidaro, aušinimo skystis nebegali cirkuliuoti per radiatorių atgal į variklį, ir variklis gali perkaisti. Jei termostatas užstrigo uždarytoje padėtyje, aušinimo skystis negali cirkuliuoti per radiatorių, todėl variklis greitai perkaista, kas gali sukelti rimtus mechaninius pažeidimus.
  • Variklis nepasiekia darbinės temperatūros: Jei termostatas yra visada atidarytas, aušinimo skystis nuolat cirkuliuoja, ir variklis ilgai šyla, nepasiekdamas optimalaus šilumos lygio. Šį požymį galima atpažinti, kai variklio temperatūros rodyklė nekyla arba kyla labai lėtai, nors variklis įprastai jau turėtų būti pasiekęs optimalią temperatūrą.
  • Staigus temperatūros svyravimas: Staigus temperatūros svyravimas taip pat gali būti termostato gedimo požymis. Oras gali greitai atvėsti arba staiga įkaisti, net kai šildymo sistema nebuvo keista.
  • Aušinimo skysčio nuotėkis: Sugedęs termostatas gali užstrigti uždarytoje padėtyje, dėl to aušinimo skystis pradės veržtis per termostato korpusą ar žarnų fiksavimo vietas. Po automobiliu galite pastebėti ryškiai žalios arba raudonos spalvos balas.
  • Neveikiantis salono šildytuvas: Šaltą žiemą užstrigęs uždaras termostatas neleis aušinimo skysčiui patekti į šildymo sistemą. Įjungus šildymą, vietoj šilumos iš ventiliatoriaus pūs tik šaltas oras, nes sistema negali pernešti šilumos į saloną.
  • Keisti garsai aušinimo sistemoje: Jei aušinimo skystis užverda, girdėsite keistus garsus: duslų kalimą, burbuliavimą ar purvo kliuksėjimą. Tokie garsai gali kilti iš radiatoriaus ar variklio, todėl jų ignoruoti nederėtų.

Kiti sugedusio termostato požymiai gali būti variklio temperatūros šuoliai, sumažėjusi variklio galia ir prietaisų skydelyje degančios įspėjamosios lemputės.

automobilio prietaisų skydelio nuotrauka su užsidegusia variklio perkaitimo lempute

Termostato tikrinimas ir keitimas

Labai svarbu žinoti, kaip patikrinti termostatą susidūrus su jo gedimo požymiais.

Termostato tikrinimas neišėmus iš automobilio

Norint patikrinti termostato veikimą jo neišėmus, reikia užvesti variklį ir palaukti kelias minutes, tada atidaryti automobilio variklio dangtį ir paliesti radiatoriaus jungtis. Įjungus variklį, viršutinė radiatoriaus žarna šyla kartu su varikliu, o apatinė išlieka šalta, kol termostatas atsidaro. Varikliui pasiekus optimalią darbinę temperatūrą, termostatas atsidaro, ir apatinė žarna greitai įkaista iki tokios pat temperatūros kaip ir viršutinė. Jei termostatas nebeužsidaro, apatinė žarna pradės šilti kartu su viršutine, o jei termostatas nebeatsidaro, apatinė žarna bus visada šalta.

Kitas būdas - stebėti temperatūros rodyklę prietaisų skydelyje. Jei automobilis ilgesnį laiką stovėjo, užvedant variklį temperatūros rodyklė turėtų būti ties apatine padala. Įprastai vairuojant, galite pastebėti, kad rodyklė palaipsniui kyla ir galiausiai sustoja maždaug ties skalės viduriu.

  • Jei termostatas užstrigo užsidariusioje padėtyje: labai mažai aušinimo skysčio pateks į didįjį apytakos ratą, todėl temperatūra ims sparčiai kilti.
  • Jei termostatas užstrigo atsidariusioje padėtyje: aušinimo skystis pastoviai tekės per radiatorių, o temperatūros rodyklė kils lėčiau nei įprastai. Iki optimalios darbinės temperatūros jis gali apskritai nepakilti.

Jei aušinimo skysčio temperatūra viršija 110 laipsnių: išjunkite variklį, atidarykite variklio dangtį, palieskite aušinimo skysčio radiatoriaus viršutinį vandens (skysčio) vamzdį - jis turėtų būti labai karštas. Tada palieskite radiatoriaus apatinį vandens (skysčio) vamzdį - jis taip pat turėtų būti labai karštas. Jei viršutiniame ir apatiniame vandens vamzdžiuose yra didelis temperatūrų skirtumas, nustatomas termostato gedimas.

Termostato tikrinimas išėmus iš automobilio

Iš automobilio išimtą termostatą galima patikrinti namuose. Tam jis įdedamas į puodą su verdančiu vandeniu ir patikrinama, ar vožtuvas atsidaro. Karštame vandenyje termostatas turi atsidaryti, o vandeniui atšalus - užsidaryti. Prieš įdedant į vandenį, patikrinkite, ar termostato korpusas nepažeistas, pvz., nėra įtrūkimų ar nesandarių vietų. Aptikus pažeidimus, termostatą reikėtų pakeisti.

technikas tikrina automobilio termostatą

Termostato keitimas

Termostato keitimas dažnu atveju nėra sudėtingas darbas, tačiau reikalauja tam tikros įrangos ir žinių. Pirmiausia, leiskite varikliui atvėsti, tada suraskite termostatą, kuris paprastai yra šalia variklio bloko tarp variklio ir radiatoriaus. Turėkite omenyje, kad išimant termostatą greičiausiai išbėgs dalis aušinimo skysčio. Atsukite varžtus, nuimkite termostatą.

Keičiant termostatą, verta pakeisti ir tarpinę, kuri yra tarp termostato ir variklio bloko. Nekeiskite termostato patys, jeigu nežinote, kaip tai daryti. Naudokite tinkamus įrankius ir darbų gidą. Pakeitę termostatą, patikrinkite aušinimo skysčio lygį ir, jei reikia, įpilkite daugiau. Po keitimo aušinimo sistema pripildoma aušinimo skysčio ir nuorinama.

Termostato kaina nėra aukšta, o jį pakeisti nesudėtinga. Dažniausiai jis parduodamas kartu su tarpikliu, užtikrinančiu sandarumą.

Kaip sumontuoti ir pakeisti termostatą

Kodėl svarbu reguliariai tikrinti aušinimo sistemą?

Neignoruokite neveikiančio termostato ir jį kuo greičiau pakeiskite. Eksploatuodami automobilį su užstrigusiu termostatu rizikuojate nepataisomai sugadinti variklį. Jeigu ilgai važinėsite su nepilnai įšilusiu varikliu, tai ne tik patirsite dideles degalų sąnaudas, bet dėl didelio temperatūrų skirtumo netgi gali skilti variklio blokas. Perkaitinus variklį, jį galima sugadinti nepataisomai.

Reguliarus automobilio aušinimo sistemos patikrinimas yra labai svarbus norint išvengti ne tik termostato gedimo, bet ir kitų problemų, susijusių su perkaitimu. Patikrinti aušinimo skysčio lygį, oro burbulus ir aušinimo sistemos sandarumą būtina, nes net menkiausi gedimai gali sukelti rimtų pasekmių. Jei laiku pastebite problemą, ją galima išspręsti greitai ir efektyviai, išvengiant brangių remonto išlaidų vėliau.

Tinkamai veikianti aušinimo sistema - būtina sąlyga ilgalaikei variklio eksploatacijai ir optimaliam jo veikimui. Jei pastebėjote gedimo požymius, rekomenduojame kreiptis dėl profesionaliai atliekamo termostato keitimo, kuris padės užtikrinti saugų ir efektyvų automobilio darbą.

Kaip apsaugoti automobilį nuo aušinimo sistemos gedimų?

Svarbiausias žingsnis siekiant apsaugoti automobilį nuo aušinimo sistemos gedimų - reguliari jos patikra ir priežiūra. Pirmiausia, svarbu stebėti aušinimo skysčio lygį ir būklę, nes mažas skysčio kiekis arba jo prasta kokybė gali sukelti perkaitimą. Taip pat būtina patikrinti aušinimo sistemos sandarumą, nes net menkiausi nuotėkiai gali sukelti rimtų problemų.

Be nuolatinės patikros, svarbu ir naudoti tinkamas aušinimo skysčio priemaišas bei laikytis gamintojo rekomendacijų. Renkantis tinkamą aušinimo skystį, atsižvelkite į sezono pokyčius, nes žiemos metu reikia naudoti žemesnėje temperatūroje veikiantį skystį, o vasarą - didesnės temperatūros atlaikančius skysčius. Jei pastebėjote neįprastus požymius, tokius kaip neįprastai aukšta arba žema temperatūra, šaltas šildytuvas ar aušinimo skysčio nutekėjimas, nedelskite ir kreipkitės į specialistus.

tags: #kaip #automobilio #termostatas #darinejasi