Motorolerio karbiuratoriaus ir transmisijos reguliavimas

Daugelis motorolerių savininkų siekia padidinti savo transporto priemonės galią, manevringumą ir maksimalų greitį, išlaikant patikimumą. Tam yra skirtas transmisijos ir karbiuratoriaus reguliavimas. Tinkamai sureguliavus karbiuratorių, galima ne tik pagerinti variklio darbą, bet ir prailginti jo gyvavimo laiką.

Karbiuratoriaus reguliavimas

Prieš reguliuojant karbiuratorių, būtina įsitikinti, kad motorolerio variklis dirba tinkamai. Svarbu stebėti šiuos požymius: variklis neturėtų perkaisti (tai dažnai rodo per liesą arba stipriai per riebų mišinį), neturėtų „burbuliuoti“ (dažnai indikuoja netinkamą kibirkštį, per riebų mišinį arba per didelį žiklerį) ir neturėtų dūsti (tai rodo per mažą mišinio kiekį).

Žvakės spalvos diagnostika

Vienas iš būdų patikrinti karbiuratoriaus veikimą yra žvakės spalva. Jeigu žvakė yra juoda ir sausa, tai gali reikšti per liesą mišinį. Jei žvakė tamsi ir šlapia, tai rodo per riebų mišinį. Ideali žvakės spalva turėtų būti kakavos. Tačiau vien žvakės spalva ne visada garantuoja idealų mišinį.

Pagrindiniai karbiuratoriaus elementai ir jų funkcija

• Pilot Jet (laisvosios eigos žikleris): atsakingas už kuro padavimą, kai nenaudojama gazo rankena arba paspaudus iki ketvirtadalio akceleratoriaus. Jei motoroleris sunkiai kuriasi šaltas, tai gali būti mažo laisvosios eigos žiklerio problema - jį reikėtų didinti. Jei jis kuriasi lengvai, bet prastai išvažiuoja iš vietos, žiklerį reikėtų mažinti.
• Adata: atsakinga už kuro tiekimą, kai motoroleris važiuoja su puse gazo. Esant tinkamam adatos nustatymui, ramiai važiuojant miesto keliu, motoroleris turi važiuoti idealiai, neburbuliuoti ir netrūkčioti.
• Main Jet (pagrindinis žikleris): atsakingas už kuro tiekimą, kai mopedas važiuoja pilnu tempu, pilnai atitraukus gazą. Jeigu motoroleris burbuliuoja, tai rodo per riebų mišinį, todėl žiklerį reikėtų sumažinti. Jeigu mopedas dūsta, mišinys yra per liesas - reikia pariebinti varžtą ir įsukti didesnį žiklerį.

Dažnai Lietuvos klimatui 34 dydžio žikleris yra laikomas optimaliu. Blogą kūrimąsi taip pat gali indikuoti ir netinkamai veikiantis pariebintojas (čokas).

Mišinio reguliavimas naudojant EGT daviklį

Sužinoti, ar mišinys blogas, galima ne tik iš klausos ar žvakės spalvos, bet ir naudojant specialų EGT daviklį. Šis daviklis matuoja išmetimo temperatūrą ir pagal jos parodymus galima reguliuoti mišinį. Svarbu pabrėžti, kad šio daviklio nereikia virinti prie duslintuvo.

Optimali temperatūra prie cilindro tvirtinimo duslintuve, spaudžiant visu akceleratoriaus gazu, yra apie 650 laipsnių Celsijaus. Jeigu temperatūra kyla aukščiau, tai rodo per liesą mišinį.

Karbiuratoriaus reguliavimo tvarka

1. Su kuro riebumo reguliavimo varžtu (dažnai vadinamu "riebumo" varžtu) suraskite aukščiausias variklio apsukas.
2. Su laisvosios eigos apsukų reguliavimo varžtu (sklendės varžteliu) nuleiskite apsukas iki norimo lygio.

Svarbu atlikti šiuos veiksmus nurodyta tvarka: pirmiausia nustatykite aukščiausias apsukas su "riebumo" varžtu, o tik tada reguliuokite laisvas apsukas sklendės varžteliu. Jei karbiuratorius netinkamai reaguoja į reguliavimus, tai gali reikšti užsikimšimą, oro pritekėjimą per įtrūkusias gumines tarpines, netvarkingą elektroniką arba netinkamą degimą.

Karbiuratoriaus priežiūra ir valymas

Motociklo karbiuratorius yra itin svarbus komponentas, aplink kurį sukasi visos kitos transporto priemonės dalys. Tai sudėtingas mechanizmas, susidedantis iš daugelio elementų, atliekančių specifines funkcijas. Kai kurie iš jų leidžia reguliuoti oro ir benzino mišinio santykį, paruošti variklį šaltam paleidimui arba užtikrinti optimalų veikimą įvairiais režimais.

Nors karbiuratorių veikimo principai panašūs, jie gali ženkliai skirtis tarp skirtingų modelių. Nepriklausomai nuo karbiuratoriaus tipo, savininkas privalo atlikti reguliarią techninę priežiūrą ir tinkamai jį išvalyti. Svarbu vengti klaidų, tokių kaip purkštukų ar oro įsiurbimo angų išderinimas, neteisingas minimalaus ar maksimalaus režimo nustatymas.

Kada būtina valyti ir reguliuoti karbiuratorių?

Karbiuratorių rekomenduojama valyti ir reguliuoti šiais atvejais:

• Kai transporto priemonė nebėra tokia sklandi kaip anksčiau.
• Po tam tikro nuvažiuoto kilometražo.
• Sezono pradžioje.
• Po ilgesnio stovėjimo be užvedimo.

Prasto karbiuratoriaus darbo simptomai

Prasto karbiuratoriaus darbo simptomai gali būti įvairūs:

• Darbas laisvąja eiga be priekaištų, tačiau trūksta galios įsibėgėjant.
• Variklio kaistimas (tai gali indikuoti per liesas arba per riebus mišinys).
• Variklis "burbuliuoja" (dažnai rodo netinkamą kibirkštį arba per riebų mišinį).
• Variklis "dūsta" (tai gali reikšti per mažą mišinio kiekį arba per liesą mišinį).
• Sunku užvesti šaltą variklį.
• Prastas išvažiavimas iš vietos.
• Variklis gesta laisvąja eiga.
• Variklis gesta, kai atsukama gazo rankenėlė.
• Padidėjusios degalų sąnaudos.

Prieš imantis karbiuratoriaus valymo, visada rekomenduojama atlikti sinchronizavimą, ypač jei motociklas turi kelis karbiuratorius. Tai vienas svarbiausių būdų užtikrinti sklandų variklio darbą, mažesnes kuro sąnaudas ir lengvesnį užvedimą. Jei po sinchronizavimo rezultatas nepasiekiamas, tuomet galima imtis valymo. Svarbu nepamiršti, kad ne visada reikia valyti karbiuratorių iš vidaus, net jei išorė atrodo nešvari. Tačiau švarus karbiuratorius atrodo estetiškiau.

Karbiuratoriaus valymo metodai

Valant karbiuratorių, svarbu naudoti tinkamus įrankius ir vidutinio sunkumo jėgą, kad būtų išvengta dalių deformacijos. Išardytos dalys turi būti tvarkingai išdėstytos. Valymas turi būti atliekamas švarioje vietoje. Pirmiausia nuvalykite išorinį paviršių, o vidines dalis galima valyti naudojant specialų karbiuratorių valiklį ar pramoninį benziną.

Valant karbiuratorių, venkite audinio ar popieriaus, kuris gali sukelti įtrūkimus ar pakartotinį užteršimą. Užblokuotos angos turėtų būti valomos benzinu arba suslėgtu oru, vengiant kietų objektų, kurie gali pakeisti skylių diametrą. Valydami motociklo karbiuratorius, stenkitės nepakeisti prieš išardymą buvusių nustatymų. Tačiau, kaip rodo praktika, švariai išvalytiems karbiuratoriams dažnai reikia reguliavimo bei sinchronizavimo.

Jei karbiuratorius yra apsinešęs ir sunkiai valosi, galima naudoti kelis metodus:

• Šveitimas spiritu ar specialiais valikliais.
• Naudojant peiliuką sunkiai pasiekiamoms vietoms valyti (atsargiai, kad nepažeistumėte).
• Ultragarsinė vonelė su specialiu valymo skysčiu ir suspaustu oru po to.
• Specialūs karbiuratorių valikliai (vengti acetono, nes jis gali pakenkti sveikatai ir kai kurioms medžiagoms).

Surinkimas ir reguliavimas po valymo

Karbiuratoriaus surinkimo proceso metu plūduriuojančios kameros movos, karbiuratoriaus ir variklio sukabinimo varžto varžtas neturėtų būti sugriežtintas vieną kartą. Jis turi būti sugriežtintas kelis kartus. Bendras priveržimo momentas yra nuo 12 iki 15 Nm. Priešingu atveju jungties paviršius bus deformuotas ir atsiras oro nuotėkis arba alyvos nuotėkis. Matavimo angų dalių priveržimo momentas paprastai yra nuo 1,5 Nm iki 3,0 Nm. Jei per didelis suveržimo sukimo momentas, sriegis bus pažeistas.

Svarbu pabrėžti, kad kadangi tuščiosios eigos reguliavimo varžto padėtis turi didelę įtaką motociklo išmetimo, laisvosios eigos greičio, perėjimo, degalų sąnaudų ir kt. veikimui, paprastai draudžiama pasukti tuščiosios eigos oro reguliavimo varžtą valant karbiuratorių. Jei reikia išardyti tuščiosios eigos oro reguliavimo varžtą, pirmiausia prisukite reguliavimo varžtą iki galo, nepamirškite įrašyti sukimo skaičių (tiksliai iki 1/8 posūkio) ir grįžkite prie pradinio posūkių skaičiaus surinkimo metu.

Motociklo variklio užvedimo ir veikimo problemos

Motociklo variklio užvedimas yra sudėtingas procesas, priklausantis nuo daugelio sistemų veikimo. Variklis gali neužsivesti, jei akumuliatorius išsikrovęs, jungiklis neveikia, nustatytas netinkamas uždegimo kampas arba sugadinta žvakė. Būtina patikrinti žvakę, laidų jungtis, pertraukiklio kontaktus bei ritės darbą.

Net ir važiuojant motociklu, variklis gali neįgauti pakankamai galios. Pigus arba prastos kokybės kuras gali sukelti variklio strigimą. Kuro ir oro mišinio praturtėjimas dėl plūdės įstrigimo taip pat gali sukelti problemų. Netinkamas uždegimo laikas, kai variklis uždegamas per vėlai, gali lemti jo lėtesnį veikimą. Žvakės ar kondensatoriaus problemos, suodžiai ant žvakės elektrodų sumažina variklio galią. Oro filtro užsikimšimas arba per didelis alyvos kiekis reikalauja filtro išvalymo arba pakeitimo. Suodžių kaupimasis išmetimo vamzdyje ar cilindruose, netinkama karterio geometrija arba susidėvėjęs alkūninio veleno sandariklis taip pat gali lemti galios sumažėjimą. Kartais motociklo variklis sustoja netikėtai dėl užterštos kuro sistemos, uždegimo sistemos gedimų, užterštų cilindrinių galvų šoninių ribų ar kuro trūkumo bake.

Kuro sistemos priežiūra ir remontas

Motociklo kuro sistema yra viena svarbiausių variklio dalių, užtikrinanti stabilų veikimą ir optimalų degalų sunaudojimą. Net menkiausi gedimai gali sukelti variklio darbo sutrikimus, sumažinti galią ar net visiškai sustabdyti motociklą. Laikui bėgant kuro sistema gali užsiteršti, susidėvėti ar pradėti veikti netinkamai. Diagnostika apima kuro slėgio, purkštukų veikimo, filtrų būklės ir karbiuratoriaus darbo patikrinimą. Jei motociklas turi kelis karbiuratorius, jie turi veikti sinchroniškai. Tinkama priežiūra ne tik prailgina motociklo tarnavimo laiką, bet ir padeda išvengti rimtų gedimų. Jei pastebite kuro sąnaudų padidėjimą, variklio trūkčiojimą ar užgesimą važiuojant - gali būti, kad reikalingas motociklo kuro sistemos remontas.

Vanduo degaluose gali sukelti variklio užvedimo problemas. Jei pastebite sunkumų užvedant motociklą, verta išpilti senus degalus ir išvalyti kuro sistemą. Jei karbiuratoriaus plūduriuojančioje kameroje yra daugiau nuosėdų, tai dažnai sukelia kuro filtro gedimas. Šiuo atveju reikia patikrinti kuro filtrą. Jei patvirtinta, kad jis negalioja, reikia išvalyti arba pakeisti nauju. Jei motociklas ilgą laiką nenaudojamas, karbiuratoriaus plūduriuojantis kuras turi būti išleistas, kad būtų išvengta benzino koloido kondensacijos ir karbiuratorius veiktų netinkamai.

Karbiuratorių sinchronizavimas

Sinchronizavimas - tai vienas svarbiausių patobulinimų, kad motociklo variklio darbas būtų sklandus. Tai atliekama motociklams, kurie turi daugiau nei vieną karbiuratorių. Tai padeda užtikrinti tolygų variklio darbą, mažesnes kuro sąnaudas dirbant laisvąja eiga ir tolygų įsibėgėjimą, taip pat lengvesnį motociklo užvedimą. Kartu atsiranda malonus variklio „murkimas“. Nereikia skubėti valyti motociklo karbiuratoriaus. Visada pirmiausia patartina atlikti sinchronizavimą. Ir tik tada, jeigu nepavyksta gauti norimo rezultato, galima imtis karbiuratorių valymo.

Transmisijos reguliavimas

Kai karbiuratorius sureguliuotas, laikas prisėsti prie transmisijos. Labai dažna problema būna, kai mopedas iš vietos išvažiuoja prastai, ir tik nuo 20-40 km/h greičio pradeda traukti, arba atvirkščiai, mopedas išvažiuoja iš vietos gerai, tačiau pajudėjęs jis rėkia daugiau negu važiuoja. Tam yra transmisijos reguliavimas ir skirtas.

Sankaba

Sankabos būna įvairios: reguliuojamos ir nereguliuojamos. Norint gauti "aštrumo" (tarkime, jūsų mopedas iš vietos bukas ir norisi padaryti jį aštresnį), reikia reguliuoti sankabą. Nereguliuojamos sankabos atveju, sūkių diapazoną, kuriuo išvažiuosite, atsako jūsų mopedo mažosios spyruoklės. Jos, priklausomai nuo kietumo, pirma užkelia apsukas ir tik tada leidžia sankabai sukibti ir važiuoti iš vietos, todėl motoroleris taps aštresnis. Tačiau, jeigu uždėsite per kietas sankabos spyruoklytes, jūsų motoroleris daugiau rėks, negu važiuos, kadangi nesusidarys tinkamas rezonansas ir nebus gero efekto važiuojant. Todėl labai svarbu atgauti balansą šioje vietoje. Daugumai motorolerių užtenka geltonų/žalių spyruoklyčių. Jeigu turite galingesnį nei LOW END klasės rinkinį, tada pravartu įsidėti kietesnes, tačiau tik labai retais atvejais jų tokių reikia.

Sankabos (Variatoriaus) didžioji spyruoklė: ji nedaro didelio darbo važiuojant iš vietos. Tačiau, kai įsibėgėjate, važiuojate 30 km/h, atleidžiate akceleratorių ir vėl jį spaudžiate, šį darbą atlieka būtent ji. Ši spyruoklė leidžia motoroleriui likti savo apsukų diapazone arba jį kilstelti, kai važiuojate mopedu jau pajudėjus iš vietos. Todėl paspaudus staigiai „gazą“ jūsų motoroleris nestovės tame pačiame sūkių diapazone, o pradės juos kelti ir šauti į priekį.

Būna ir reguliuojamų sankabų, kuriose keisti sankabos spyruoklytes ne visada reikia. Jose būna varžtas, kuris leidžia vienodai įtempti visas sankabos spyruokles, todėl galite patys reguliuoti, kokiais sūkiais mopedas turi važiuoti.

Variatorius

Motorolerio variatorius, diržas ir svareliai su poveržle (šaibute) atlieka didelį darbą transmisijoje. Svarbiausia, jog kai reguliuojate transmisiją, jūsų variatoriaus sistema nebūtų sugadinta. T.y. visi bendeksai, poveržlės (išskyrus ribotuvus) turi būti likę, jog atstumai išliktų tokie patys ir neleistų diržui stovėti kreivai. Taipogi, poveržlė, kuri tvirtinasi priešais variatoriaus lėkštutę, yra būtina, kadangi be jos diržas bus blogai užspaudžiamas ir motoroleris prastai važiuos iš vietos.

Didelį darbą atlieka pats variatorius (jeigu jis yra sportinis, labiau išgaubtas) ir jo svareliai. Jeigu svareliai yra per lengvi, jūsų mopedas per daug rėks, negu važiuos, o jeigu per sunkūs, bus uždusęs ir nevažiuos. Todėl reikia individualiai sureguliuoti, kad jaustumėte optimalų važiavimo efektą.

tags: #kaip #atsukti #karbiuratoriu #motoroleriui