ZAZ „Zaporožietis“: Išskirtinio Automobilio Apžvalga

ZAZ „Zaporožietis“ - tai daugiau nei tiesiog automobilis; tai yra kultūrinis fenomenas, apipintas pravardėmis, legendomis ir, be abejonės, inžineriniais iššūkiais. Šis automobilis, gaminamas Sovietų Sąjungoje, tapo įperkamos asmeninės transporto priemonės simboliu ir sulaukė didelio susidomėjimo, nepaisant kontraversiškų vertinimų.

„Zaporožiečio“ Gimimas ir Dizainas

Nors ZAZ-965 debiutavo 1955 metais, serijinė gamyba prasidėjo 1960 metų lapkričio 22 dieną Zaporožės automobilių gamykloje „Komunar“. Kai kurie itališki bruožai buvo perskaityti serijiniame ZAZ-965, tačiau vis dėlto „Zaporožietis“ įgijo individualių bruožų. Liaudyje šie modeliai greitai tapo žinomi kaip „Zaporožiečiai“.

Itališkasis Prototipas ir Skirtumai

Pirmojo „Zaporožiečio“ prototipas yra itališkasis „Fiat 600“. Šių dviejų modelių panašumai neapsiriboja vien dizainu - abiejų automobilių pakabos, transmisijos ir vairo mechanizmo konstrukcija buvo faktiškai identiška. Taip pat abiejų varikliai buvo montuojami gale, tačiau italai su šiuo modeliu jau buvo perėję prie aušinimo skysčiu, o darbinę rusiško motoro temperatūrą turėjo palaikyti oro apykaita. Rusai tvirtina, kad jų miesto automobilis buvo ekonomiškesnis nei italų. Skelbiama, kad ZAZ-965 vidutinės degalų sąnaudos siekė 4,5 l/100 km.

„Voverė“ - Bandomasis Modelis

Prieš tai, kai pasaulis išvydo pirmąjį „Zaporožietį“, rusų konstruktoriai buvo paruošę bandomąjį modelį. Iš pradžių mažalitražis liaudies automobilis buvo testuojamas su motociklo varikliu. 1955 metais Mokslinio automobilių instituto darbuotojų pajėgomis buvo sukonstruotas prototipas NAMI-050 „Voverė“. Tokį pavadinimą šis automobilis gavo todėl, kad tuometinis Rusijos motociklų industrijos centras Irbitas garsėjo ne tik ratuota technika, bet ir kailių mugėmis. Iš viso buvo pagaminti penki prototipai, tačiau serijinė „Voverės“ gamyba taip ir nebuvo pradėta.

Techninės Charakteristikos ir Iššūkiai

Pirmieji ZAZ-965 egzemplioriai, nuriedėję nuo konvejerio 1960 metų lapkričio 22 dieną, turėjo savitų techninių ypatybių. Oru aušinami varikliai kėlė problemų didmiesčiuose, tačiau apkrauta galinė ašis suteikė šiems modeliams labai gerą pravažumą. Keturių cilindrų V formos agregatai turėjo trumpą išmetimo sistemos vamzdyną, todėl buvo ganėtinai triukšmingi.

Varikliai ir Galia

Į pirmųjų metų „Zazus“ buvo montuojami 750 kubinių centimetrų 23 AG galingumo varikliai. Vėliau variklių tūris padidintas iki beveik 900 kub. cm ir 30 AG. 1970 metais pasirodė 40 AG galingumo varikliai. Taip pat buvo eksportiniai variantai su dvikameriniu „Žigulio“ karbiuratoriumi. Toks variklis turėjo jau 45 AG, ir toks skirtumas buvo vien dėl karbiuratoriaus.

Vairavimo Savybės

A. Čikotas, „Zaz“ klubo įkūrėjas, yra išvystęs 115 km/val greitį su „Zaporožiečiu“ lygioje vietoje. Pagal knygą, jo kruizinis greitis yra apie 40 km/val, o maksimumas - 80 km/val. Tačiau dėl oro aušinimo sistemos „Zaporožietis“ negalėjo važiuoti ilgai dideliu greičiu, jam reikėjo pertraukų. Jo pakaba buvo nestabili, todėl net lygioje vietoje pasitaikydavo apsivertimų.

„Zaporožiečio“ Įperkamumas ir Populiarumas

Septintajame dešimtmetyje už vieno „Žigulio“ kainą būtumėte galėję įsigyti du „Zaporožiečius“, o už naują „Volga“ - net tris. Pirmaisiais gamybos metais automobilio kaina siekė 1800 rublių. Išsilavinęs specialistas tai laikais per mėnesį galėjo uždirbti 120 rublių, taigi naujos nuosavo mašinos svajonė tapo ranka pasiekiama. Tokiu būdu nauja transporto priemonė tapo įperkama faktiškai bet kuriam alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiaujančiam Sovietų Sąjungos piliečiui.

Pravardės ir Vertinimai

„Zaporožietis“ turėjo daugybę pravardžių pradedant tokiomis grubiomis kaip „zapas“ ir baigiant meiliais vardais - „apvalutis“ ar „kūlverstukas“. Kiekvienas naujos kartos modelis turėjo savo pravardę: ZAZ-965 buvo vadinamas „kupriuku“, ZAZ-966 liaudyje buvo žinomas kaip „didžiaausis“, o ZAZ-968 visi vadino „muiline“. Specialiai neįgaliesiems skirtą modelį ZAZ-965B žmonės pakrikštijo „neįgaliuoju“. 1961 metais viename iš partijos suvažiavimų Nikita Chruščiovas 965-ąjį modelį pavadino „konservų dėžute“. Po tokio jo pareiškimo gamykla suskubo pristatyti naujos kartos „Zaporožietį“.

Specialios Modifikacijos

• Versija su vairu dešinėje (ZAZ-965S): Greta standartinio pirmojo „Zaporožiečio“ buvo gaminama ir modifikacija 965S. Ji buvo skirta pašto pervežimui ir turėjo dešinėje pusėje sumontuotą vairą, plieninius panelius vietoj galinių stiklų, o ten, kur įprastai buvo montuojama galinė sėdynė, atsirado speciali dėžė. Neįprastoje pusėje sumontuotas vairas palengvino laiškų pristatymą - išlipęs iš automobilio paštininkas iškart atsidurdavo ant šaligatvio. Dėl ryškių spalvų šis pašto tarnybų ZAZ buvo buvo pramintas „vabaliuku“.
• Eksportui skirta „Jalta“ (ZAZ-965A „Jalta“): Gamykloje buvo ruošiama ir eksportui skirta šiek tiek komfortiškesnė „kupriuko“ modifikacija - ZAZ-965A „Jalta“. Nuo vietiniams pirkėjams skirto modelio ji skyrėsi geresne garso izoliacija, ant sparno montuojamu galinio vaizdo veidrodėliu, taip pat turėjo peleninę ir radijo imtuvą.

Šiuolaikiniai Projektai ir Palikimas

ZAZ „Zaporožietis“ ir šiandien įkvepia entuziastus kurti unikalius projektus. Vienas tokių - Luko, Danijos technikos universiteto studento, baigiamasis darbas - automobilio „Frankenšteinas“, kurio pagrindu tapo būtent ZAZ-965 kėbulas.

„Frankenšteinas“: Modernus „Zaporožiečio“ Interpretavimas

Idėja sukurti automobilį „Frankenšteinas“ gimė Luko galvoje 2014 metų sausio mėnesį ir buvo perkelta į kompiuterį, kur projektavimui skirta specialia programa „SolidWorks 2015 Student Edition“ buvo sukurti 3D vaizdo automobilio bei atskirų elementų brėžiniai. Pirmieji eskizai ir brėžiniai buvo padaryti 2014 metų kovo mėnesį. Vizijai įgavus realesnį vaizdą buvo pradėta ieškoti „ZAZ 965“ kėbulo, kuris 2014 metų vasarą buvo gautas iš Kaune įsikūrusio „ZAZ“ klubo.

Kėbulo Modifikacijos ir Variklis

Tikslas buvo „nurengti“ senokai nenaudojamą bagį su 1,8 litro benzininiu „Audi“ varikliu ir visais šio automobilio mazgais, stovėjusį Luko kieme, ir „užvilkti“ jam naują kostiumą. Pirmiausia buvo „nurinktas“ nenaudojamas bagis, o jo konstrukcinis rėmas išardytas beveik visas. Vėliau sekė begalė darbų su „ZAZ“ kėbulu, kurio visas smarkiai korozijos paveiktas dugnas buvo išpjautas. Kadangi bagio rėmas yra ilgesnis, nei „Zaporožietis“, todėl teko prailginti kėbulą. Lukas pripažįsta, kad daugiausiai reikalų buvo su automobilio stogu. Jo sumanymas - žemiau nuleistas stogas, trumpesni statramsčiai ir siauras priekinis stiklas. Galiausiai buvo atrastas sprendimas ir stogas „atgulė“ taip, kaip planuota. Automobilio valstybiniai numeriai FEA, kurių reikšmę Lukas aiškina kaip „Frankenstein Erupts Again“, tuo tarpu ispanų kalba „Fea“ reiškia „bjaurus“.

„ZAZ“ Klubas ir Nostalgija

Lietuvoje, ypač Kaune, išlikęs didelis skaičius „Zaporožiečių“ dėka entuziastų, tokių kaip A. Čikotas. Jo kieme, Nemuno pakrantėje, pilna įvairiausių „Zaz“ modelių, nuo 1961 iki 1991 metų gamybos. Pats A. Čikotas yra tikra „Zaz“ enciklopedija, galintis pasidalinti gausia istorija ir technine informacija. Nuo 1969 metų buvo gaminamas „Zaz 966“, kuris nuo savo pirmtako nelabai daug skyrėsi. Vėliau prasidėjo trečios kartos - „Zaz 968“ - modelio gamyba, o 1979 metais pradėta gaminti „Zaz 968M“ automobiliai, kurie buvo modifikuoti, turėjo geresnį aušinimą ir buvo šiek tiek komfortiškesni. Nors šių automobilių gamyba seniai sustabdyta, jie ir toliau gyvuoja dėka klubų ir entuziastų, kurie keičiasi detalėmis ir puoselėja šią tradiciją.

„Zaporožiečio“ Palikuonis: ZAZ-1102 „Taurija“

1988 metais buvo pradėta naujos kartos modelio ZAZ-1102 „Taurija“ gamyba. Šis automobilis neturėjo nieko bendro su senuoju „Zaporožiečiu“. Buvo visiškai pakeistas dizainas, o skysčiu aušinamas variklis sumontuotas priekyje ir suko priekinius ratus. A. Čikotas pabrėžia, kad „Taurijos“ negalima vadinti „Zaporožiečiu“, nes detalės netinka, o variklis jau ne ten, kur turi būti - gale.

tags: #kaip #atrodo #automobilis #zaporozietis