Aušinimo skysčio bakelio priežiūra ir antifrizo papildymas automobilyje

Antifrizas - tai gyvybiškai svarbus automobilio skystis, kuris atlieka dvi pagrindines funkcijas: apsaugo variklį nuo perkaitimo vasarą ir nuo užšalimo žiemą. Jis palaiko optimalią variklio temperatūrą bet kokiomis oro sąlygomis, todėl bet kokie antifrizo lygio svyravimai gali signalizuoti apie potencialias problemas. Vairuotojai neretai susiduria su situacija, kai antifrizas dingsta be aiškios priežasties, o tai, jei problema ignoruojama, gali sukelti rimtų pasekmių.

Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kaip tinkamai prižiūrėti aušinimo sistemą, kokios yra pagrindinės antifrizo dingimo priežastys, kaip atpažinti jo trūkumo požymius ir kokius veiksmus reikėtų atlikti norint užtikrinti sklandų variklio darbą.

Pagrindinės antifrizo dingimo priežastys

Antifrizo lygio mažėjimą gali lemti įvairios priežastys, dažniausiai susijusios su aušinimo sistemos ar variklio komponentų gedimais. Suprasdami šių problemų šaltinius, galite užkirsti kelią rimtesniems gedimams ir užtikrinti automobilio ilgaamžiškumą.

Aušinimo sistemos nesandarumas

Viena dažniausių antifrizo praradimo priežasčių yra aušinimo sistemos nesandarumas. Įtrūkę vamzdeliai, susidėvėję sandarikliai arba korozijos pažeistas radiatorius gali sukelti skysčio nutekėjimą. Jei po automobiliu pastebite spalvotas dėmes (dažniausiai žalias, rožines ar oranžines), būtina nedelsiant patikrinti sistemą ir pašalinti gedimą. Nesandarios vietos dažniausiai pastebimos vizualiai arba naudojant specialius aušinimo sistemos tikrinimo įrankius.

Pažeista variklio sandara

Kai variklio galvutės tarpinė praranda savo funkcionalumą, antifrizas gali patekti į cilindrus arba alyvos sistemą. Tai dažnai pasireiškia baltų dūmų atsiradimu iš duslintuvo arba keistu alyvos atspalviu (pieno spalva). Šio gedimo ignoravimas gali sukelti rimtų variklio problemų, nes variklis gali būti sugadintas dėl perkaitimo arba skysčio maišymosi su alyva.

Netinkamai veikiantys sistemos komponentai

Problemos su termostatu, vandens siurbliu ar aušinimo bakelio dangteliu gali sutrikdyti antifrizo cirkuliaciją ir lemti variklio perkaitimą. Sugedęs termostatas gali blokuoti skysčio judėjimą, o nesandarus dangtelis leidžia antifrizui išgaruoti ir sutrikdo tinkamą slėgį sistemoje.

Atlaisvėjusios sistemos jungtys

Laikui bėgant, jungtys tarp aušinimo sistemos komponentų, ypač tarp žarnų, gali susilpnėti. Tai dažnai pastebima drėgmės arba nuotėkio pėdsakų atsiradimu aplink žarnas. Tokiais atvejais gali pakakti suveržti jungtis arba pakeisti jas naujomis. Šios problemos dažniau pastebimos senesniuose automobiliuose arba prastai prižiūrėtoje sistemoje.

Susidėvėjusios aušinimo žarnos

Guminės žarnos, sujungiančios aušinimo sistemos komponentus, yra jautrios temperatūrų pokyčiams ir cheminiam poveikiui. Laikui bėgant jose gali atsirasti įtrūkimų ar plyšių, dėl kurių antifrizas greitai prarandamas. Susidėvėjusi žarna tampa trapesnė, neatlaiko sistemoje kylančio slėgio ir pradeda leisti skystį.

Radiatoriaus pažeidimai

Radiatoriaus įtrūkimai ar rūdys yra dažna problema, ypač senesniuose automobiliuose. Pažeistas radiatorius ne tik leidžia antifrizui nutekėti, bet ir trikdo jo cirkuliaciją, todėl variklis gali perkaisti. Šios problemos dažniausiai atsiranda dėl korozijos arba išorinių pažeidimų.

Vandens siurblio gedimas

Vandens siurblys užtikrina, kad antifrizas cirkuliuotų per aušinimo sistemą. Sugedęs siurblys gali leisti skysčiui tekėti netinkamai arba visiškai nutekėti. Tai gali būti susiję su siurblio susidėvėjimu arba nekokybišku remontu. Laiku nepakeitus siurblio, gali būti pažeistas ir pagrindinis variklio diržas.

Antifrizo perkaitimas ir išgaravimas

Netinkamas antifrizo mišinys arba užsikimšęs radiatorius gali lemti skysčio virimą, ypač esant aukštoms temperatūroms. Tokiu atveju skystis greitai išgaruoja, o variklis perkaista. Ši problema dažniausiai pasitaiko, kai automobilio aušinimo sistema nėra tinkamai prižiūrima.

Nuotėkis EGR aušintuve

Jei antifrizas patenka į EGR (recirkuliacijos išmetamosioms dujoms) sistemą, jis gali būti sudeginamas kartu su išmetamosiomis dujomis. Tai sudėtingas gedimas, kurį pastebėti gali tik profesionalūs mechanikai, tačiau jis dažnai pasireiškia nuolatiniu antifrizo lygio mažėjimu.

Pagrindiniai antifrizo dingimo požymiai

Laiku pastebėjus šiuos požymius, galima užkirsti kelią rimtesniems gedimams:

• Staigus aušinimo skysčio lygio kritimas: Jei pastebite, kad antifrizo lygis bake sumažėja greičiau nei įprastai, tai gali būti pirmasis signalas apie galimus sistemos gedimus.
• Skysčio dėmės po automobiliu: Spalvotos dėmės (žalios, rožinės, oranžinės) rodo aušinimo sistemos nuotėkį.
• Baltų dūmų atsiradimas iš išmetimo vamzdžio: Dažnai rodo, kad antifrizas patenka į variklio cilindrus dėl pažeistos galvutės tarpinės.
• Alyvos spalvos pokyčiai arba skysčio maišymasis su alyva: Jei alyva pasidaro pieno spalvos ar keistai tiršta, tai ženklas, kad antifrizas patenka į alyvos sistemą.
• Variklio temperatūros pakilimas: Staigus variklio perkaitimas gali būti signalas, kad aušinimo sistemoje trūksta antifrizo arba ji neveikia tinkamai.
• Nesandarus aušinimo sistemos dangtelis: Gali sukelti slėgio problemas, skysčio virimą ar garavimą.

Kaip spręsti antifrizo dingimo problemą?

Norint išspręsti antifrizo dingimo problemą, svarbu reguliariai tikrinti aušinimo skysčio lygį ir būklę. Jei pastebite greitą skysčio nuostolį, nedelskite ir apsilankykite patikimame autoservise, kur specialistai galės atlikti išsamią diagnostiką.

Gedimų šalinimas priklauso nuo konkretaus atvejo. Dažniausiai tai apima sugedusių komponentų, tokių kaip vamzdeliai, sandarikliai ar radiatorius, keitimą. Jei problema kyla dėl susikaupusių nuosėdų, gali būti reikalingas sistemos plovimas. Rimtesni atvejai, pavyzdžiui, variklio galvutės tarpinės pažeidimai, reikalauja šios dalies keitimo.

Svarbu imtis ir prevencinių priemonių: reguliari automobilio techninė priežiūra, susidėvėjusių aušinimo sistemos dalių keitimas, kokybiško antifrizo naudojimas bei tinkamas jo maišymas su vandeniu pagal gamintojo rekomendacijas.

Aušinimo skysčio sudėtis ir veikimo principas

Aušinimo skystis - tai atitinkamų cheminių savybių darbinis skystis, kuris cirkuliuoja aušinimo sistemoje. Jo pagrindinė funkcija - palaikyti optimalią variklio temperatūrą ir pašalinti šilumos perteklių, susidarantį variklio darbo metu. Šiuolaikiniuose automobiliuose variklio aušinimo skystis gali pasiekti net iki 115 °C temperatūrą, o tai leidžia sumažinti mechaninių variklio dalių susidėvėjimą, pasiekti didžiausią efektyvumą ir mažiausias degalų sąnaudas.

Be pagrindinės aušinimo funkcijos, antifrizas taip pat saugo metalo dalis (įskaitant šildytuvą ir radiatorių) nuo korozijos ir apnašų kaupimosi.

Aušinimo skysčių sudėtis

Europoje dažniausiai naudojami paruošti aušinimo skysčiai, kurių sudėtyje paprastai yra 50 % demineralizuoto vandens, 49 % etilenglikolio arba propilenglikolio ir mažiau nei 1 % įvairių cheminių priedų (apsaugai nuo korozijos, nuosėdų, putojimo ir kt.). Radiatorių skysčių koncentratai dažniausiai sudaro glikolis ir papildomi komponentai, su minimaliu vandens kiekiu.

Kur automobilyje cirkuliuoja aušinimo skystis?

Aušinimo skystį varo aušinimo skysčio siurblys (arba vandens siurblys), kuris yra varomas paskirstymo diržu arba grandine. Kol variklis šaltas, skystis cirkuliuoja vadinamuoju mažuoju kontūru (apima tik variklį ir salono šildytuvą), kad variklis greičiau sušiltų. Kai aušinimo skystis pasiekia tinkamą temperatūrą, termostatas atsidaro ir nukreipia skystį į didįjį kontūrą, kuris apima radiatorių. Radiatorius vėsinamas pratekančiu oro srautu ir papildomai elektriniu ventiliatoriumi.

Kaip pasirinkti aušinimo skystį? Ar galima maišyti aušinimo skysčius?

Prekyboje galima rasti trijų tipų aušinimo skysčius: paruoštus naudoti skysčius, skysčių koncentratus ir demineralizuotą arba distiliuotą vandenį. Prieš renkantis aušinimo skystį, būtina perskaityti automobilio instrukciją. Kai kurie gamintojai rekomenduoja naudoti konkrečių prekės ženklų koncentratus, kuriuos reikia praskiesti demineralizuotu vandeniu.

Paruoštus naudoti skysčius galima iškart pilti į aušinimo sistemą. Dauguma jų yra universalūs, tačiau yra ir specializuotų produktų. Svarbu atkreipti dėmesį į informaciją ant pakuotės apie skysčio universalumą, jo tinkamumą įvairioms sistemoms (pvz., su aliuminio elementais) ir apsaugos nuo užšalimo temperatūrą.

Ar galima maišyti aušinimo skysčius? Paprastai maišyti skirtingų gamintojų ar skirtingų tipų aušinimo skysčius nerekomenduojama, nebent gamintojas nurodo kitaip. Skirtingų skysčių sudėtis gali būti nesuderinama, o tai gali sukelti nepageidaujamas reakcijas, nuosėdų susidarymą ar net sistemos pažeidimą. Aušinimo skysčio spalva yra pagalbinė informacija ir nebūtinai rodo jo suderinamumą.

Populiariausių automobilių gamintojų rekomendacijos

• Audi A3 1.6 BSF: TL VW 774D arba vanduo su 50 % priemonės G12.
• BMW 3 E90/91/92/93 318 d: Vanduo su 50 % glikolio pagrindo nuo užšalimo apsaugančios priemonės.
• Citroen C5 1.8 EW7A: REVKOGEL 2000 arba GLYSANTIN G33.
• Fiat Panda 1.1 187 A1: Vanduo su 50 % priemonės CUNA NC 596-16.
• Ford Mondeo 2.0 TDCi QXBA: Vanduo su 50 % priemonės Ford WSS M97B44-D.
• Mercedes Benz E W211-230: Vanduo su 50 % priemonės MB-326.0.
• Toyota Corolla E12 1.4 4ZZ-FE: Toyota Longlife Coolant.

Jei nenorite naudoti automobilio gamintojo rekomenduojamo aušinimo skysčio, rinkitės geriausios kokybės universalų skystį.

Kada keisti aušinimo skystį ir kaip tai padaryti?

Aušinimo skystis laikui bėgant praranda savo apsaugines savybes (pvz., antikorozines) ir gali užteršti sistemą. Todėl svarbu jį reguliariai keisti.

Aušinimo skysčio keitimo intervalai

• Standartinius universalius skysčius rekomenduojama keisti kas du metus.
• Kai kurie skysčiai (nurodyta ant pakuotės) gali tarnauti iki penkerių metų.
• Firminius ir automobilių gamintojų rekomenduojamus koncentratus gali reikėti keisti net kas septynerius arba dešimt metų.

Nepaisant nurodytų terminų, gamintojai rekomenduoja kartą per metus, geriausia prieš žiemos sezoną, patikrinti skystyje esančios priemonės nuo užšalimo kiekį arba koncentrato koncentraciją. Jeigu reikia, skystį reikia papildyti.

Kada reikia keisti aušinimo skystį nepriklausomai nuo eksploatacijos laikotarpio?

• Jei pastebimi nešvarumai skystyje.
• Jei buvo atliktas variklio remontas (pvz., keičiama galvutės tarpinė).
• Jei buvo keičiamas radiatorius, sistemos vamzdeliai, vandens vamzdis ir pan.

Kaip atliekamas aušinimo skysčio keitimas?

Svarbu: Aušinimo skystis yra kenksmingas prarijus ir gali pakenkti aplinkai. Jį reikia tinkamai utilizuoti.

1. Paruošimas: Paruoškite talpyklą panaudotam aušinimo skysčiui. Dėvėkite apsaugines pirštines ir, jei gamintojas rekomenduoja, apsauginius akinius. Variklis turi būti šaltas.
2. Skysčio išleidimas: Po automobiliu pastatykite didelį indą. Atsukite radiatoriaus dangtelį (viršutinėje dalyje) ir skysčio išleidimo kamštį (apatinėje dalyje). Palaukite, kol visas skystis ištekės.
3. Sistemos uždarymas ir naujo skysčio pylimas: Įsukite išleidimo kamštį (rekomenduojama naudoti naują tarpiklį). Į sistemą supilkite atitinkamą kiekį naujo aušinimo skysčio arba tinkamai parinkto koncentrato, sumaišyto su demineralizuotu vandeniu. Supildami skystį, stebėkite lygį bakelyje - jis gali pamažėti kelis kartus, kol užsipildys visos ertmės.
4. Sistemos užpildymas ir nuorinimas: Uždarykite radiatoriaus dangtelį. Užveskite variklį. Jam pasiekus darbinę temperatūrą, gali tekti papildyti skysčio kiekį išsiplėtimo inde (DĖMESIO: neatidarykite radiatoriaus dangtelio, kai variklis karštas!). Jei skystis necirkuliuoja arba variklis kaista, sistemą reikia nuorinti per specialius ventilius (dažnai šalia ugniasienės) arba atlikti procedūrą varikliui dirbant su atidarytu radiatoriaus dangteliu (atvėsus varikliui) ir įjungtu salono šildymu visu pajėgumu.

Aušinimo skysčio lygio kontrolė

Reguliarus aušinimo skysčio lygio tikrinimas yra labai svarbus. Šiuolaikiniuose automobiliuose prietaisų skydelyje dažnai yra įspėjamosios lemputės, informuojančios apie per mažą skysčio kiekį, tačiau svarbu nepamiršti, kad elektronika gali sugesti.

Kaip ir kada tikrinti aušinimo skysčio lygį?

Atidarius variklio dangtį, reikia surasti išsiplėtimo indą. Jis turi skaidrų langelį su matavimo skale. Skysčio lygis turi būti tarp žymėjimų MIN ir MAX. Skystis turi būti švarus, be teršalų ir alyvos pėdsakų.

Kaip suprasti, kad iš sistemos išteka aušinimo skystis?

Apie aušinimo skysčio nutekėjimą gali signalizuoti:

• Įsijungusi prietaisų skydelio lemputė (ne visuose automobiliuose).
• Skysčio trūkumas išsiplėtimo inde.
• Aušinimo skysčio pėdsakai po automobiliu, po radiatoriumi, drėgni aušinimo skysčio vamzdeliai.
• Aušinimo skysčio temperatūros rodyklė pasiekia aukštas vertes.
• Iš po variklio dangčio kyla garai.
• Nuolat dirbantis radiatoriaus ventiliatorius, nors automobilis stovi.

Naudingi patarimai

• Niekada nepilkite paprasto vandens į aušinimo sistemą, ypač iš vandentiekio. Kalkės gali užkimšti radiatoriaus kanalus ir pažeisti vandens siurblį, o variklis gali perkaisti. Jei būtina papildyti trūkumą, naudokite tik demineralizuotą vandenį.
• Reguliariai tikrinkite aušinimo skysčio lygį ir jo būklę.
• Niekada nepilkite skysčio atsargų vien tik vandeniu. Jei naudojate koncentruotą aušinimo skystį, vienodomis dalimis sumaišykite jį su grynu vandeniu.
• Nemaišykite skirtingų aušinimo skysčių vieno su kitu.
• Keičiant pagrindinius aušinimo sistemos komponentus, naudokite tik naują aušinimo skystį.
• Svarbu: Aušinimo skystis gali labai įkaisti. Niekada neatidarykite dangtelio, kai aušinimo skystis įkaitęs. Lėtai atsukite išsiplėtimo bakelio dangtelį, kad išleistumėte viršslėgį.
• Atsargiai: Aušinimo skystis yra kenksmingas prarijus.
• Jei pastebėjote nuotėkio požymių (balos po automobiliu, garai, didelis skysčio trūkumas), venkite užvesti automobilį, kad neapgadintumėte variklio.
• Aušinimo skystis paprastai būna ryškiai žalios, oranžinės arba rausvos spalvos, o jo kvapas gali būti "saldokas". Nutekėjusį skystį greitai išvalykite, nes jis yra toksiškas.

tags: #kaip #atidaryti #antifrizo #bakeli