Kodėl svarbu žinoti tikrąją automobilio ridą?
Ne paslaptis, kad daug automobilių Lietuvoje važinėja su atsuktais odometrais. Mat, kad ir kokio amžiaus jie parduodami, sunku rasti tokį, kurio rida viršytų 300 tūkst. kilometrų. Nors net neįgudusiam pirkėjui akivaizdu, kad 7 metus po Vokietiją važinėjęs dyzelinis universalas turėjo nuriedėti bent pusę milijono. Atsukti ridą jau tapo nerašyta pardavėjų taisykle. Pirkėjai, net tai žinodami, žvilgčioja į odometrą, kad paskui nebūtų gėda prieš kaimynus.
„Møller Auto Vilnius“ direktorius Tomas Deržanauskas prisiminė, kaip kartą vienas vairuotojas nusipirko 160 tūkst. kilometrų nuvažiavusį 5 metų automobilį. „Jam apsilankius servise sužinojome, kad jis pats atsisuko ridą iki 60 tūkst. kilometrų. Klausėme, kodėl? Sako: „Kad geriau atrodyčiau prieš kaimynus, juk automobilis - kaip naujas“, - „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo T. Deržanauskas.
Vis dėlto dėl pardavėjų klastočių vairuotojai nebesupranta, kaip išties atrodo tam tikrą kilometrų skaičių nuriedėjęs automobilis. „Kartą klientas atvyko pasitikrinti ridos: BMW 730 rida skydelyje siekė beveik 600 tūkst. kilometrų ir vairuotojas nepatikėjo, kad ji reali. Klausė, kodėl rodo per daug. Bet patikrinus paaiškėjo, kad rida visiškai teisinga“, - tvirtino „Krasta Auto“ servisų tinklo vystymo direktorius Laurynas Sivilevičius.
Kaip atpažinti suklastotą ridą?
L. Sivilevičius su šypsena prisiminė ir kitą atvejį, kai pardavėjas ne tik apgavo pirkėją, bet ir pats išdavė savo melą. „Pardavėjas tikino, kad rida nekoreguota. Norėdamas tai įrodyti pateikė serviso knygelę, tačiau joje duomenys skyrėsi nuo automobilio prietaisų skydelio. Paaiškėjo, kad pardavėjas netyčia padavė „ne tą“ knygelę - tai patvirtino ir paties automobilio elektroninės sistemos“, - pasakojo L. Sivilevičius.
Nepaisant to, vairuotojai vis dar nepraranda vilties nusipirkti automobilį su iš tiesų maža rida. Į oficialų BMW saloną kasdien atvyksta 4 ar 5 žmonės su prašymu patikrinti ridą. „Rida išlieka svarbus rodiklis. Automobiliui perkopus 200 tūkst. kilometrų ribą ir artėjant link 300 tūkstančių, vis dažniau prireiks didesnio remonto - dalys dėvisi ir nori nenori pasiekia ribą, kai jas reikia keisti. Nesąžiningi pardavėjai, atsukdami ridą, mėgina nuslėpti, kad netrukus automobilį gali tekti remontuoti“, - teigė pašnekovas.
Odometrų atsukinėjimas taip paplito todėl, kad tai atlikti labai paprasta, o mažiau nuvažiavusį automobilį galima lengviau ir brangiau parduoti. „Ko gero, būtų sunku prašyti didelės kainos už apynaujį automobilį, jei prietaisų skydelyje - 300-500 tūkst. kilometrų ar daugiau“, - svarstė „Inchcape Motors“ serviso ir atsarginių dalių plėtros vadovas Artūras Kviliūnas.
Pasak jo, suklastotą ridą galima atpažinti iš įvairių smulkmenų. Viena jų - pernelyg tvarkinga serviso knygelė su nuosekliais techninės priežiūros įrašais. Ji gali būti suklastota. Daugiau nuvažiavusį automobilį galima atpažinti iš prastos salono būklės, vairo, svirčių, paminų, apdailos nusidėvėjimo lygio. Verta atkreipti dėmesį į pakabos, važiuoklės elementų, net padangų nusidėvėjimą. Daug ką byloja ir smulkūs kėbulo (ypač priekinės dalies - buferio, variklio dangčio, žibintų) ar priekinio stiklo pažeidimai.
Kaip apskaičiuoti vidutinę ridą ir ką daryti, jei įtariate sukčiavimą?
A. Kviliūnas atkreipė dėmesį ir į vieną netiesioginį požymį, apie kurį daugelis pirkėjų nepagalvoja: „Automobilis iš Vakarų Europos su dyzeliniu varikliu arba benzininiu su dujomis paprastai nuvažiuoja mažiausiai po 50 tūkst. kilometrų per metus.“ Tačiau L. Sivilevičius įspėjo, kad kartais akivaizdžių ridos klastojimo ir automobilio nusidėvėjimo požymių gali ir nebūti. Mat pardavėjai taip pat žino silpnesnes vietas ir dažnai, norėdami brangiau parduoti automobilį, jas sutvarko.
Vidutiniškai automobilis per metus nuvažiuoja apie 20 000 km. Jei automobilis senesnis nei dešimties metų, tikėtina, kad šis nuvažiavo daugiau nei 200 000 kilometrų. Pavyzdžiui, 5 metų senumo automobilis, kurio rida yra 80 000-100 000 km, patenka į laukiamą diapazoną. Tačiau, jei automobilio dalys yra per daug susidėvėjusios, tuomet jis buvo naudojamas dažniau, pavyzdžiui, keleiviams vežti. Tokiu atveju metinė rida gali siekti 20 000 km ir net daugiau. Yra netiesioginė formulė, leidžianti sužinoti apytikslę automobilio ridą: tarnavimo laiką padauginkite iš 20 000 km.
Jei ketinate pirkti naudotą automobilį, visada patikrinkite jo istoriją, kad nustatytumėte tikrąją jo ridą ir sužinotumėte apie automobilio vagystes, registracijos liudijimus ir apgadinimus. Vienas patikimiausių būdų patikrinti ridą yra pasinaudoti specializuotomis paslaugomis, kurios teikia informaciją apie automobilio istoriją pagal VIN kodą. Tokios sistemos kaip "carVertical", "autoDNA", "Vindecoder.eu" gali pateikti informaciją apie ridą, buvusius eismo įvykius, registracijos šalis ir kt.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į automobilio fizinę apžiūrą. Nusidėvėję pedalai, vairas, pavarų svirtis ar sėdynės gali rodyti didesnį nei deklaruojama ridą. 100 000 km nuvažiavusio automobilio salonas neturėtų būti smarkiai nudėvėtas. Atkreipkite dėmesį į durų vyrius - jei jie laisvi, tai gali reikšti didelę ridą.
Jei įtariate, kad rida atsukta, praneškite apie galimą pažeidimą: galite kreiptis į vartotojų teisių apsaugos tarnybą arba policiją. Reikalaukite mažesnės kainos arba atsisakykite pirkti. Turėkite įrodymus: išsaugokite skelbimo kopiją, susirašinėjimą, patikros ataskaitas.
Kaip patikrinti, ar spidometras nebuvo atsuktas?
Ridos skaitikliu dažnas pavadinimas nuvažiuoto kelio matuoklis, t. y. įrenginys, matuojantis judančio objekto nuvažiuotą atstumą. Tačiau iš tiesų jis nematuoja tiesiogiai nuvažiuoto atstumo, bet skaičiuoja ratų sūkius važiavimo metu, o ridą (tai, ką rodo borto kompiuteris) sudaro ratų sūkių ir tam tikrų mechanizmo perdavimų skaičius, apskaičiuotas pagal atitinkamą algoritmą. Šis skaičius yra matomas prietaisų skydelyje ir vadinamas automobilio rida.
Yra trys pagrindiniai nuvažiuoto kelio matuoklių tipai: mechaniniai, arba būgniniai - skaičiai išspausdinti ant pasukamų būgnų (tokie skaitikliai buvo naudojami prieš keliasdešimt metų); elektromechaniniai - duomenys gaunami mechaniškai, bet rodomi elektroniniu būdu; elektroniniai - informacija gaunama iš jutiklių ir rodoma elektroniniu būdu. Pakeisti nuvažiuoto kelio matuoklio būklės duomenis mechaniniame skaitiklyje yra kur kas lengviau nei elektroniniame. Tam tereikia išardyti mechanizmą ir persukti skaičius rankomis. Atsargiai elgdamiesi tai sugeba padaryti net ne profesionalai. Tačiau tai nereiškia, kad naujesniuose automobiliuose nėra klastojama tikroji rida, tik kiek sudėtingiau tai padaryti. Šiuo atveju nereikia ardyti skaitiklio, o įrašyti duomenys keičiami prie jų prasibrovus pro diagnostikos lizdą arba prietaisų skydelio kištuką. Tam naudojami specialūs programavimo įrenginiai. Ridos mažinimu automobiliuose su tokiais skaitikliais dažniausiai užsiima specialistai, kurie žino, koks metodas geriausiai tinka konkrečiam automobilio modeliui.
Skaitiklio duomenų klastotojai palieka po savęs tam tikrų pėdsakų. Būgniniuose nuvažiuoto kelio matuokliuose tai dažnai būna pirštų atspaudai arba įbrėžimai ant ciferblato. Naujesni automobiliai turi sukčiams dar daugiau spąstų: informacija apie nuvažiuotus kilometrus taip pat yra įrašoma kituose moduliuose.
Šiuolaikiniuose automobiliuose beveik visi svarbūs elementai yra valdomi ir sekami elektronikos. Automobilyje esantys jutikliai bendradarbiauja tarpusavyje ir analizuoja svarbiausius duomenis, kurie gali turėti reikšmę esamam veikimui arba remontui. Šis bendradarbiavimas tapo įmanomas įvedus magistralę CAN - informacinę sistemą, skirtą transporto priemonės elektroninių valdymo sistemų tarpusavio komunikacijai. Ridos keitimas atsispindi kituose automobilio moduliuose, pavyzdžiui, variklio, automatinės pavarų dėžės, ABS ir ASP valdymo blokuose. Kai kuriuose automobiliuose (pavyzdžiui, BMW) tikrieji skaitiklio rodmenys įrašomi netgi raktelyje.
Gamintojai taip pat naudoja savo apsaugos priemones, kurios turi sumažinti skaitiklių atsukimo riziką. Kai kuriuose PAS grupės automobilių modeliuose apie duomenų skirtumą tarp nuvažiuoto kelio matuoklio ir kitų valdymo blokų signalizuoja mirksintys skaičiai. Senesniuose BMW automobiliuose nuskaitant ridos rodmenis atsirasdavo taškas. Rida taip pat būna įrašoma gana neįprastose vietose, tokiose kaip žibintai arba durų moduliai (pavyzdžiui, „Volvo“ transporto priemonėse).
Skaitiklio patikrai naudojant elektroninius modulius būtina automobilį prijungti prie diagnostikos kompiuterio. Sudėtingais atvejais prireikia specializuotos programinės įrangos. Žinoma, sukčiai gali bandyti manipuliuoti rida visuose valdymo blokuose. Įmonės, užsiimančios tokiais darbais, dažnai montuoja blokavimo mechanizmą „Can-blocker“, kuris neleidžia nuskaityti tikrosios reikšmės iš valdymo blokų ir rodo aktualius skaitiklio rodmenis.
Atsuktą skaitiklį taip pat galima atsekti naudojant tarpinį nuskaitymą. Tam naudojamas, pavyzdžiui, pelenų kiekis kietųjų dalelių filtre (DPF) bei radijo imtuvo darbo laikas (skaičiuojamas kai kuriuose automobilių modeliuose, pavyzdžiui, „Volvo“). Tačiau tokiu atveju negausite tikslaus rezultato (radijo imtuvas ne visuomet įjungiamas važiuojant), o tik patvirtinsite savo įtarimus.
Kaip patikrinti automobilio ridą?
- Patikra „Regitroje“ (Lietuvoje): Naudojantis „Regitros“ transporto priemonių paieška galima matyti techninės apžiūros metu fiksuotą ridą. Tai vienas patikimiausių šaltinių, jei automobilis anksčiau buvo registruotas Lietuvoje.
- Techninės apžiūros centro duomenys: Techninės apžiūros centrai taip pat skelbia paskutinės apžiūros metu fiksuotą ridą. Reikėtų pasitikrinti, ar ridos augimas buvo tolygus.
- Serviso istorija: Paprašykite automobilio aptarnavimo knygelės arba sąskaitų-faktūrų iš servisų. Jose dažnai būna nurodyta rida, atlikti darbai.
- VIN patikra: Įveskite automobilio VIN kodą (unikalų identifikatorių) į mokamas ar nemokamas duomenų bazes, tokias kaip: carVertical, autoDNA, vindecoder.eu, „Regitros“ VIN patikra. Šios sistemos pateikia išsamią informaciją: ridą, avarijas, registracijos šalis, nuotraukas ir t. t.
- Fizinė apžiūra: Nusidėvėję pedalai, vairas, pavarų svirtis ar sėdynės gali rodyti didesnį nei deklaruojama ridą.
- Diagnostikos įranga: Autoservisai turi galimybę prisijungti prie automobilio kompiuterio ir gauti informaciją apie ridą, fiksuotą valdymo blokuose.
Automobilio ridos klastojimo požymiai 🚘👊 | AUTOpatikros || Važiuojam AUTO
Teisinės pasekmės ir prevencija
Seimo priimtose Baudžiamojo kodekso pataisose numatyta, kad už transporto priemonės ridos klastojimą grės iki dvejų metų nelaisvės. Projekto autorius konservatorius Kęstutis Masiulis neslėpė pats prieš daugelį metų įkliuvęs į automobilių prekeivio pinkles. „Prieš daug metų, dar dirbdamas dėstytoju, nuvažiavau į Jurbarką ir nusipirkau automobilį. Su niekuo nesitariau, pasiklioviau tik savo nuomone. Bet automobilis ryte nebeužsivedė. Teko daryti kapitalinį variklio remontą, jis kainavo 3 tūkst. litų. Vėliau pardaviau automobilį, bet patyriau didžiulių nuostolių“, - prisimena jis.
Automobilių pardavimo ekspertas Paulius Valiukėnas pabrėžia, jog didžiausia rizika kyla perkant mašinas iš pavienių pardavėjų, dalis kurių iki šiol linkę dirbti „senais metodais“ ir rūpinasi ne klientais, bet savo pelnu. „Galima paskaičiuoti, jog toks sukčiavimas nesąžiningiems pardavėjams atneša papildomus 15-20 proc. uždarbio, jei ne daugiau. Apskritai dažnas pirkėjas vis dar vengia didelės ridos, todėl šiuo atveju mes kalbame ne tik apie kainą, bet ir apie transporto priemonės likvidumą“, - tvirtina specialistas.
P. Valiukėnas pataria rinktis sertifikuotus automobilių pardavėjus. Tokiu atveju ir baimes dėl galimai suklastotos ridos, ir kitus nuogąstavimus dėl potencialių techninių ar finansinių problemų bus galima pamiršti. „Kalbant apie ridą, sertifikuoti pardavėjai dažniausiai turi ją patvirtinančius dokumentus, tokius kaip Olandijoje veikianti RDW sistema, Belgijos „Car-Pass“ ir pan. Be to, šiuo duomenis dažnai papildo ir atitinkami servisų išrašai“, - teigia P. Valiukėnas.
Jis atkreipia dėmesį, jog norintys patikrinti ridą Lietuvoje gali kreiptis į techninių apžiūrų centrus. Tačiau juose verta tikrinti tik Lietuvoje pirktas transporto priemones, kadangi importuodami automobilius iš užsienio nesąžiningi pardavėjai iš pradžių suklastoja ridos duomenis ir tik tuomet atlieka techninę apžiūrą.