Šaltuoju metų laiku neužsivedančio automobilio problemos dažniausiai apsiriboja pakankamai siauru ratu. Pasirūpinus tam tikrais aspektais iš anksto, galima išvengti nemalonių situacijų, kai kiekviena minutė yra svarbi.
Akumuliatoriaus svarba ir priežiūra
Akumuliatoriaus tarnavimo laikas ir patikra
Vidutinis akumuliatoriaus tarnavimo laikas yra apie ketverius-penkerius metus. Tačiau, jei dažnai keliaujate trumpais atstumais, žiemą važinėjate nereguliariai arba esate susimontavę galingą garso aparatūrą, akumuliatorius greičiausiai tarnaus dar trumpiau.
Jeigu nežinote, kokio amžiaus akumuliatorius jūsų automobilyje, geriau įsigykite naują arba apsilankykite servise, kur patikrinsite jo darbines savybes. Gamintojai rekomenduoja tikrinti akumuliatoriaus būklę kiekvieno tepalų keitimo metu, ypač dyzelinių automobilių vairuotojams, nes jų variklių užvedimui reikalinga didesnė srovė starteriui.
Akumuliatoriaus įtampos rodikliai
Išjungus automobilio variklį ir visus elektros prietaisus, akumuliatoriaus įtampa turėtų būti apie 12,7 V. Jeigu įtampa mažesnė, akumuliatorių reikia pilnai įkrauti arba keisti nauju.
Įjungus variklį ir jam veikiant vidutiniais sūkiais (apie 1500-2000 aps./min.), įtampa turėtų būti tarp 13,8-14,5 V. Jeigu ji yra mažesnė arba didesnė, patartina automobilį parodyti meistrui, nes problema gali slypėti ne tik akumuliatoriuje.
Tinkamos talpos akumuliatorius
Kiekvienam automobiliui gamintojas nurodo montuoti tam tikros talpos akumuliatorių. Specialistai nepataria labai nutolti nuo šių gairių. Pavyzdžiui, jeigu gamintojas rekomenduoja naudoti 55 Ah akumuliatorių, nesirinkite didesnės talpos nei 60 Ah. Jūsų automobilio generatoriaus galingumas paskaičiuotas nurodytos talpos akumuliatoriui, tad didesnės talpos akumuliatorius nebus efektyviau įkraunamas.
Akumuliatoriaus paruošimas šaltam orui
Nesvarbu, ar jūsų akumuliatorius puikios ar nusilpusios būsenos, patartina šaltą rytą prieš užvedant automobilį atlikti tam tikrą ritualą: prieš pasukdami raktelį, keletą kartų įjunkite ir išjunkite šviesas. Tokiu būdu sužadinsite akumuliatorių ir vesdami automobilį, tikėtina, gausite jau stipresnį energijos impulsą. Be to, prieš pasukdami raktelį, įsitikinkite, kad visi kiti elektros prietaisai yra išjungti ir nenaudos akumuliatoriaus energijos nereikalingiems tikslams.
Trumpoje distancijoje generatorius nespėja tinkamai įkrauti akumuliatoriaus. Žiemą užvedant variklį sunaudotai elektros energijai atstatyti gali prireikti maždaug 20 minučių motoro veikimo. Todėl patartina vakare, prieš grįžtant namo, nuvažiuoti ilgesnį atstumą - taip padidės tikimybė, kad generatorius geriau įkraus akumuliatorių ir sumažins jūsų bėdas ryte. Turėkite galvoje, kad neužkuriamo automobilio su įjungta signalizacija akumuliatorius gali išsikrauti ir per savaitę.
Kaip užvesti dyzelinį automobilį, kai akumuliatorius išsikrovęs?
Automobilio užvedimo periodai turėtų būti trumpi, pasukus raktelį po 3-5 sekundes. Tada reikėtų palaukti bent pusę minutės. Trumpi starterio sukimo periodai išjudins sustingusį tepalą. Desperatiškos pastangos kenkia starteriui, tad reikėtų nepersistengti, įsiklausykite į starterio garsą: jei jis vos pasuka variklio alkūninį veleną, o sūkiai silpni, prietaisų skydelio apšvietimas prigęsta iki visai blausaus, gali būti, kad akumuliatorius jau išsikrovė ir neverta toliau kankintis.
Tuomet reikia žinoti, kaip elgtis bandant automobilį užvesti laidais (vadinamais „krokodilais“) nuo kito automobilio akumuliatoriaus:
- Prieš įjungiant elektros srovę, automobilio „donoro“ savininkas turėtų išjungti variklį, bet prieš tai kurį laiką palaikyti jį įjungtą laisvomis apsukomis ir įjungti šviesas bei šildymą, kurie maksimaliai padidintų įtampą ir krovimo metu būtų kuo mažesnis jos svyravimas.
- Pirmiausia prijunkite teigiamus polius, tik po to - neigiamus.
- Užvedus variklį laidus atjunkite atvirkštine tvarka - pirmiausia atjunkite neigiamą polių, o tik po to teigiamą.
Svarbūs patarimai užvedant dyzelinį variklį šaltyje
Sankabos pedalo išmynimas ir alyvos pasirinkimas
Esant neigiamai temperatūrai, alyva stingsta, todėl starteriui sunkiau sukti variklį. Pats paprasčiausias būdas sutaupyti sukimo energiją - sukant raktelį išminti sankabos pedalą.
Apskritai žiemą rekomenduojama varikliuose naudoti mažesnio klampumo alyvą, kuri bus brangesnė, tačiau išliks skysta ir prie didelio speigo, leisdama mažesnėmis energijos sąnaudomis išjudinti variklį. Taip pat verta pakeisti degalų filtrus. Šaltą žiemą sėkmingai užkūrus variklį, derėtų vengti didelių sūkių, kol motoras ir jame cirkuliuojanti alyva sušils. Judančių detalių tepimas tokiomis sąlygomis būna prastesnis, todėl jos greičiau dėvisi.
Pakaitinimo žvakės
Dyzelinių automobilių savininkams reikia atkreipti dėmesį į kaitinimo žvakes, kurias verta patikrinti dar prieš šalčius. Spaudžiant dideliems šalčiams specialistai pataria automobilius su dyzeliniais varikliais rytais „žadinti“: iš pradžių kelis kartus pasukite raktelį ir pašildykite žvakes, ir tik po to bandykite užvesti variklį.
Autoserviso atstovas A. Trapulionis pabrėžia, kad pakaitinimo žvakių patikra yra darbas, kurį reiktų atlikti dar iki kol termometro stulpelis nenukrito žemiau +5 laipsnių. „Kai kurių dyzelinių automobilių variklio ir degalų sistema tokia, kad, pakaitinimo žvakių automobilis nejungia ir jų nenaudoja tol, kol oro temperatūra aukštesnė nei 5 laipsniai šilumos, todėl dažniausiai visi žvakių „negalavimai“ išlenda tik tada, kai atšąla. Dėl to kiekvienam dyzelinio automobilio savininkui rekomenduojame pakaitinimo žvakes tikrinti gerokai prieš žiemą“.
Žvakių patikra vyksta keliais etapais: pirmiausia žvakės patikrinamos ampermetru. Taip pat patikrinami žvaklaidžiai bei pakaitinimo žvakių ritė. Net jei ampermetras rodo, kad žvakės gana geros, bet jos keistos seniai, rekomenduojame įsigyti naujas, nes senos žvakės kaista lėčiau ir neįkaista tiek, kiek reikia, arba visos įkaista per skirtingą laiką, todėl ir rezultatas toks - blogai besivedantis automobilis.
Taip pat svarbu įsidėmėti, kad sugedus nors ir vienai pakaitinimo žvakei, rekomenduojama pakeisti visas. Taip automobilio savininkas bus tikras, kad atėjus žiemai, nesuges ir likusios žvakės, jam nereiks baimintis, kad automobilis neužsives, bei išvengs bereikalingo streso dėl pakartotinio automobilio remonto.
Degalų filtras
Degalų filtras yra ypač svarbi automobilio degalų sistemos ir tinkamo variklio darbo dalis, kadangi jo paskirtis filtruoti / išvalyti degalus, kurie patenka į degalų tiekimo sistemą.
Jei automobilis rytais blogiau vedasi ar pastebėjote, kad padidėjo degalų sąnaudos, sumažėjo trauka arba kelionės metu automobilis ėmė trūkčioti, vadinasi, laikas kreiptis į specialistus. Specialistai rekomenduoja degalų filtrą keisti kas 10 tūkst. kilometrų. Tačiau jei per metus nuvažiuojate mažiau, jį būtina keisti kas metus bei patartina prieš šaltąjį sezoną, nes stipriau paspaudus šaltukui, filtre esantis vandens likutis ir kondensatas užšąla, tad automobilį užvesti bus sunku.
Variklio alyva
Pavėluotai keičiama alyva yra viena iš turbinų gedimo, blogo vedimosi ir padidėjusių degalų sąnaudų priežasčių. Sena alyva automobilyje kaupiasi nuosėdų pavidalu, todėl apneša vidines variklio dalis. Dėl to stringa tepaliniai žiedai. O toks automobilis ypač jautrus intensyvioms sąlygoms, pavyzdžiui, ilgoms kelionėms, aukštoms variklio apsukoms bei šaltam orui.
Bendra rekomendacija dyzeliniams automobiliams alyvą keisti kas 10-15 tūkst. kilometrų. Taip pat galioja laiko taisyklė - jei per metus nuvažiuojate mažiau, nei numato alyvos keitimo rekomendacijos, ją patariama keisti kartą per metus, prieš ilgas keliones ir prieš žiemą.
Rinkdamiesi alyvą atkreipkite dėmesį į klampumą. Žymėjimas 10W40: pirmasis skaičius prieš raidę W reiškia šaltos alyvos klampumą, antrasis skaičius nurodo jos klampumą, kai automobilis pasiekia darbinę 100 °C temperatūrą. Kuo skaičius mažesnis, tuo alyva yra skystesnė šaltame ore. Tad jei žiemai rinksitės mažesnio klampumo alyvą, automobilį užvesti bus lengviau, o esant žemai variklio temperatūrai, jo tepimas bus geresnis. Svarbu įsidėmėti, kad skystesnė alyva gali netikti seniems, nusidėvėjusiems varikliams, kurių alyvos pralaidumas į išorę daug didesnis. Todėl prieš įsigydami alyvą ir jos filtrą, visada pasitarkite su serviso meistru ar pardavėju.
Dyzelino ir žiemos ypatumai
Kondensato ir parafino problemos
Norėdami turėti mažiau problemų žiemą, nelaikykite apytuščio automobilio bako, nes jame pradeda kauptis kondensatas, trukdantis sklandžiam variklio paleidimui ir galintis sukelti kuro sistemos užšalimą.
Be to, šaltuoju metu patartina naudoti tik kokybiškus žieminius dyzelinius degalus, nes esant žemai temperatūrai netinkamame dyzeline stingsta parafinas, kuris savaime nėra pavojingas, bet nusėda degalų filtre ir jį užkemša. Dėl to degalai neprabėga pro filtrą ir variklis pradeda trūkčioti ar gęsti, gali būti pažeidžiama visa kuro sistema.
Problema gali būti ne automobilis, o vasarinis dyzelinas, kuris užšąla temperatūrai nukritus iki -5 °C. Atrodytų, geriausias sprendimas - skubiai prisipilti žieminio dyzelino, tik... kur jo gauti? Žieminio dyzelino gamybos technologija labai įdomi: tik 15 proc. kuro lieka skystas, temperatūrai nukritus iki -35 °C, o kiti 85 proc. užšąla, esant -5 °C. Vasarinį dyzeliną tiesiog sumaišo su atitinkamais priedais ir parduoda kaip žieminį. Jeigu temperatūra yra -10 °C ir mažiau, ši gudrybė veikia, tačiau, orui šąlant, dyzelinas tampa parafinu ir užkemša kuro padavimo žarneles, filtrus ir baką.
Dyzelino rūšys pagal temperatūrą
Dyzelinui didelę įtaką turi aplinkos temperatūra. Būtent atsižvelgiant į ją ir gaminami skirtingų rūšių dyzeliniai degalai, nes dar palyginti nežemoje temperatūroje dyzeline pradeda kristalizuotis parafinai. Jie gali užkimšti degalų filtrą, vamzdelius - sutrikdyti variklio darbą.
Pagal oro temperatūrą galima išskirti šias dyzelino rūšis:
- Vasarinis dyzelinas: neužšąla iki -5 °C.
- Tarpinis dyzelinas: neužšąla iki -15 °C.
- Pirmos klasės arktinis dyzelinas: neužšąla iki -26 °C (žymimas viena snaige).
- Antros klasės arktinis dyzelinas: neužšąla iki -32 °C (žymimas dviem snaigėmis).
Pagal naujausias patentuotas technologijas iš biomasės pagamintas dyzelinas atsparus netgi ypatingai žemai -37 °C temperatūrai.
Dyzelino sudėtis ir technologijos
Tobulėjant technologijoms, keičiasi ir dyzelinių degalų gamyba. Prieš kelerius metus vienintelis dyzelinų skirtumas buvo naudojami priedai, tačiau Suomijoje patentavus NEXBTL technologiją, 2012 m. buvo pradėtas gaminti dyzelinas iš biomasės. Degalų gamybos procesas pasikeitė iš esmės - dabar jie gali būti gaminami iš bet kokios biomasės, aukštoje temperatūroje apdorojant vandeniliu.
Pagal naujausią technologiją gaminamas dyzelinas taip pat yra vasarinis ir žieminis. Didžiausias skirtumas tarp šių klasių yra jų energetinė vertė ir eksploatacinės savybės žemoje temperatūroje - vasarinio dyzelino energetinė vertė yra kiek didesnė nei žieminio. Pagrindinės naujos kartos dyzelino savybės - ekonomija, didesnė galia ir mažesnė aplinkos tarša - išlieka visus metus.
Pagal standartinę technologiją pagaminto vasarinio, tarpinio ir žieminio dyzelino esminiai skirtumai taip pat yra temperatūros charakteristikos. Į vasarinį ir tarpinės klasės dyzeliną yra dedama 7% RRME (riebalų rūgščių metilo esterio), kuris gaminamas daugiausiai iš rapsų aliejaus. Pasaulio automobilių gamintojai Degalų Chartijoje (World Wide Fuel Charter Category 5) nurodo, kad neprieštarauja 7% RRME buvimui dyzeline, tačiau kaip svajonių dyzeliną jie mato dyzeliną be RRME, mat dėl jo susidaro nuodegos ant purkštukų, o tai didina degalų sąnaudas ir neleidžia automobiliui parodyti visų savo privalumų.
Žieminio dyzelino žymėjimas ir reguliavimas
Snaigės prie produkto - pagrindinis indikatorius vairuotojui suprasti, kokį dyzeliną jis pila. Jeigu snaigių nėra, tai reiškia, kad į degalų baką liejasi vasarinis arba tarpinis dyzelinas. Toks produktų žymėjimas - privaloma degalinės atsakomybė, kartu arktinį pirmos klasės dyzeliną išskiriant viena, o antros klasės dviem snaigėmis. Tad iš esmės visus metus vairuotojai gali rinktis geriausią dyzeliną pagal gamybos technologiją ir poveikį automobiliui, o žieminės ir vasarinės charakteristikos lieka degalų pardavėjų rūpesčiu.
Vasarinio ir žieminio dyzelinų prekybą taip pat reguliuoja valstybė. Ji nustato, kada kokie degalai turi būti parduodami, o degalinės užtikrina, kad vairuotojai piltųsi reikiamus degalus. Tiesa, valstybė nereglamentuoja pirmos ir antros arktinės klasės naudojimo. Ji tik nurodo, kada turi būti prekiaujama arktiniu dyzelinu, o pirmos, antros ar abejomis pasirenka pačios degalinės.
Netikėtai vasarą įsipylus žieminio dyzelino, jokios žalos automobiliui nebus. Na, o vasarinis dyzelinas žiemą automobilio bake - jau kita istorija.
Kuro šildymo sistemos ir priedai
Modernūs automobiliai su dyzeliniais varikliais, paprastai, jau turi specialią kuro šildymo sistemą. Jeigu modelis senesnis, tikėtina, tokios sistemos nebus ir ją teks montuoti patiems. Problema ta, kad toli gražu ne visuose modeliuose ją galima sumontuoti, o jei ir galima, tai turi atlikti kvalifikuotas meistras.
Nustatyta, kad vasarinį dyzeliną galima skiesti žibalu santykiu 1:5. 20 proc. žibalo dyzeline pažemina užšalimo temperatūra, tačiau neturi įtakos eksploatacinėms charakteristikoms.
Degalinėse ir parduotuvėse gausu įvairiausių priedų, stabdančių užšalimą ir palengvinančių užvesti dyzelinį variklį žiemą. Rinktis tikrai yra iš ko, tik reiktų atminti, kad priedus reikia naudoti iki kurui užšąlant. Jokiu būdu negalima bandyti dyzelino skiesti benzinu. Nebent norite remontuoti savo automobilio variklį, nes po tokių eksperimentų gali sugesti cilindrų ir stūmoklių grupės detalės, o dyzelinio variklio remontas, kaip jau žinome, nėra pigus.
Kuro kokybės patikra ir sprendimai
Realybė tokia, kad pavojus užgesti lieka net ir tada, kai kuro buvo pilta oficialioje degalinėje. Tokiu atveju reiktų apie problemą informuoti degalinės savininkus arba, šiems nesutikus bendrauti, žiniasklaidą.
Norint patikrinti kuro kokybę:
- Jeigu turite laiko, įpilkite puslitrį dyzelino į kanistrą ir palikite lauke 10-15 min. Jeigu yra -5 °C ir daugiau, tiek laiko užteks, kad vasariniame dyzeline pradėtų susidaryti parafinas - jis pradės tirštėti.
- Galite lašelį dyzelino užlašinti ant pirštų ir patrinti - kuras turi būti riebus, konsistencija priminti augalinį aliejų.
Benzino buvimą dyzeline gali išduoti ir specifinis cheminis kvapas. Jeigu jau taip atsitiko, ieškokite šilto garažo ar požeminės automobilių saugojimo aikštelės. Senesni ir patyrę vairuotojai kartais automobilius bando šildyti patys. Tam jie pirma karštu vandeniu pašildo aukšto slėgio siurblį ir smulkaus valymo filtrą, o tada lydimo lempa ar fakelu šildo kuro baką ir karterį. Jeigu patirties turite, o šilto garažo - ne, galite bandyti taip išjudinti sušalusį „geležinį draugą".
Dažniausios dyzelinių variklių užvedimo problemos
Nors dyzeliniai varikliai yra ekonomiškesni, ypač ilgesnėse distancijose, už daugumą benzininių, jie turi ir savo trūkumų bei dažniausiai pasitaikančių problemų šaltyje. Kai užvedinėjate dyzelinį variklį, viduje sąveikauja du pagrindiniai komponentai: kompresija (suspaudimas) bei degalai. Suspaudžiant juos susidaro karštis, kuris sudegina kurą.
Kuro sistemos gedimai
- Oras kuro linijoje: dėl nesandarumo arba apgadintų sujungimų, į kuro tiekimo vamzdynus gali patekti oro. Labai realu, kad dėl to gali sutrikti degalų tiekimas į variklį.
- Užsikimšęs kuro filtras: laikui bėgant, dyzelinio kuro filtras gali apsinešti bei net užsikimšti šiukšlėmis, todėl praeinantis degalų srautas tampa nepakankamas.
- Sugedęs kuro siurblys: dėl degalų siurblio gedimo, į variklį tiesiog nebegali būti tiekiama pakankamai degalų.
- Sugedę degalų purkštukai: dėl sugedusių dyzelio purkštukų, variklis negauna reikiamo kiekio dyzelio. Ištestavus ir pakeitus sugedusius purkštukus galima išspręsti šią problemą.
Variklio mechaninės problemos
- Kompresijos problemos: dyzelinių variklių degalai užsidega ne nuo kibirkšties, bet dėl labai didelio suspaudimo. Jei kompresija per maža, variklis neužsiveda. Taip gali būti dėl susidėvėjusių stūmoklio žiedų, vožtuvų arba galvos tarpinės problemų. Jas nei nustatyti, nei išspręsti nėra lengva.
- Daviklių gedimai: tokie davikliai kaip alkūninio veleno ir skirstymo veleno padėties yra labai svarbūs variklio laiko (angl. engine time) nustatymui. Sugedus šiems sensoriams, variklis gali neužsivesti, nes nedirba sinchroniškai, atsiranda neatitikimų.
Jeigu variklis sunkiai užsiveda ir pastebite kitas problemas, pavyzdžiui, šokinėjančias apsukas, išaugusias kuro sąnaudas, dūmus, pašalinius garsus - viską prisiminkite bei informuokite meistrus. Kai kurias problemas, pavyzdžiui, akumuliatoriaus ar filtro keitimą, gali išspręsti asmenys, turintys garažą ar dirbtuves ir neblogas žinias mechanikoje, tačiau sudėtingesnių problemų, ypač susijusių su degalų sistema ar sensoriais, reikėtų nespręsti patiems. Tai palikite profesionaliems mechanikams. Remonto kaina ir trukmė labai skirsis, priklausomai nuo problemos.
Dyzelinių ir benzininių variklių skirtumai šaltuoju startu
Ekstremalios žiemos temperatūros sukelia papildomą apkrovą kiekvienai transporto priemonei, tačiau variklio užvedimo būdas šaltomis sąlygomis gali labai paveikti jo patikimumą, tarnavimo laiką ir eksploatavimo išlaidas. Nors abu variklių tipai atlieka tą pačią užduotį, jų elgesys šalto užvedimo metu labai skiriasi.
- Benzininiai varikliai: veikia kibirkštiniu uždegimu, paprastai užsiveda lengviau žemoje temperatūroje, nes uždegimo žvakės tiesiogiai uždega degalų mišinį. Ilgas darbas tuščiąja eiga nereikalingas.
- Dyzeliniai varikliai: veikia suspaudimu ir šiluma, yra daug jautresni žemai temperatūrai.
Nepriklausomai nuo variklio tipo, ilgas užvedimas labai apkrauna akumuliatorių ir starterį. Ilgalaikis darbas stovint tuščiąja eiga neefektyviai įšildo šiuolaikinių variklių ir padidina jų susidėvėjimą. Mechaninių dyzelinių ir benzininių variklių skirtumų supratimas leidžia vairuotojams pritaikyti savo įpročius ir sumažinti su žiemą susijusį nusidėvėjimą. Teisinga užvedimo technika, tinkamas kuras ir realus apšilimo elgesys laikui bėgant daro išmatuojamą skirtumą.
Automobilio paruošimas žiemai: papildomi aspektai
Specialistai pabrėžia, kad žema lauko temperatūra neigiamai veikia beveik visas automobilio sistemas, todėl, kol termometro stulpelis dar nenukrito žemiau nulio, automobilį žiemai vertėtų paruošti jau dabar.
Padangos ir matomumas
Pirmiausia, reikėtų kritiškai įvertinti padangų būklę. Pradėjus kelionę įšalusiu automobiliu didele problema tampa stiklų rasojimas. Prieš žiemą taip pat vertėtų pagalvoti ir apie naujus kilimėlius. Vietoj medžiaginių geriausia rinktis guminius arba plastikinius.
Daugelyje šiuolaikinių automobilių naudojami plastikiniai ar karboniniai apšvietimo žibintų stiklai, kurie dažnai bėgant laikui blunka, todėl prieš žiemą pageidautina atnaujinti jų skaidrumą. Be to, esant sudėtingoms oro sąlygoms labai svarbu ir kuo geresnis matomumas.
Eksploataciniai skysčiai
Ruošiant automobilį žiemai, retas vairuotojas supranta ir eksploatacinių skysčių svarbą: variklio alyva, aušinimo skystis turi būti kokybiški, todėl juos svarbu profilaktiškai keisti. Vairuotojai retai kreipia dėmesį į stabdžių skysčio keitimą, degalų kokybę ar alyvų atnaujinimą. Mažai kas žino, kad tiek stabdžių skysčiuose, tiek degalų bakuose gali kauptis ar kondensuotis drėgmė, kurioje išsivysto gyvi organizmai - bakterijos. Jos gali sukelti stabdžių sistemos detalių koroziją ar jos užšalimą, esant žemai temperatūrai. Taip pat ir degalų filtrų užsikimšimą ar užšalimą.
Dyzelinių automobilių užvedimo metu, esant šaltam metų laikui, akumuliatorių baterijos energijai atkurti reikia pravažiuoti apie 20 km, tad gyvenant mieste ir važinėjant trumpus atstumus, reikia nepamiršti papildomai įkrauti baterijas.
Dyzelinių automobilių vairuotojams Lietuvoje yra prieinami iš atsinaujinančių žaliavų gaminami degalai „Neste MY Renewable Diesel“, kurie yra pritaikyti atšiauriausiai oro temperatūrai ir neužšąla iki -32 °C šalčio. Žiemos sezonui turi būti pritaikyti ne vien degalai, bet ir langų plovimo skystis.
Kėbulo priežiūra
Norint, kad kėbulo būklė ir jo apsauga nuo korozijos būtų kuo geresnė - šaltu metų laiku automobilį reikėtų plauti dažniau nei įprasta. Norint, kad automobilis tarnautų kuo ilgiau gali pagelbėti ir kėbulo dugno padengimas antikorozine danga, stiklų apsauginių kosmetinių priemonių naudojimas, durelių ar dangčių sandarinimo gumų išpurškimas silikoniniais skysčiais, durelių spynelių ar vyrių sutepimas alyvomis.
Nors daugeliui norisi kai kuriuos darbus atlikti patiems - neretai galima praleisti svarbius aspektus, kurie užtikrina automobilio saugumą ir patikimumą. Tad norint sužinoti, ko tiksliai reikia jūsų automobiliui - svarbu profilaktiškai kreiptis į automobilių servisą.