Vairuotojo Reakcijos Laikas ir Stabdymo Kelias

Kasdien vairuodami retai susimąstome, per kokį atstumą automobilis iš tikrųjų sustoja. Dažniausiai tikimės, kad paspaudus stabdžio pedalą transporto priemonė sustos „pakankamai greitai“, tačiau realybėje stabdymo procesą lemia daugybė veiksnių - nuo greičio ir kelio dangos iki vairuotojo reakcijos bei automobilio techninės būklės. Būtent todėl stabdymo kelias yra viena svarbiausių sąvokų, susijusių su eismo saugumu.

Stabdymo kelias tampa ypač aktualus netikėtose situacijose: staiga į kelią išbėgus pėsčiajam, priešais sustojus automobiliui ar pasikeitus eismo sąlygoms. Pavyzdžiui, naktį vairuotojas pėsčiąjį su atšvaitu geriausiu atveju gali pastebėti maždaug 150-200 metrų atstumu, o be atšvaito - tik keliasdešimties metrų atstumu. Jei automobilio greitis per didelis, net ir laiku pastebėta kliūtis negarantuoja, kad pavyks sustoti.

Svarbu suprasti, kad stabdymo kelias nėra pastovus dydis. Jis kinta priklausomai nuo važiavimo sąlygų ir vairuotojo elgesio. Todėl žinios apie stabdymo kelią leidžia ne tik geriau suprasti teoriją, bet ir praktiškai įvertinti, kokį atstumą būtina palikti iki priekyje važiuojančio automobilio bei kaip pasirinkti saugų greitį.

Stabdymo kelias ir sustojimo kelias: esminiai skirtumai

Paprastai tariant, stabdymo kelias - tai atstumas, kurį automobilis nuvažiuoja nuo momento, kai vairuotojas paspaudžia stabdžio pedalą, iki visiško transporto priemonės sustojimo. Šis atstumas apima tik patį stabdymo procesą, kai automobilis jau fiziškai stabdomas stabdžių sistema.

Sustojimo kelias - tai atstumas, kurį automobilis nuvažiuoja nuo momento, kai vairuotojas pastebi kliūtį, iki visiško automobilio sustojimo. Šis atstumas yra ilgesnis, nes jį sudaro dvi dalys: vairuotojo reakcijos atstumas ir stabdymo atstumas.

Reakcijos kelias - tai atstumas, kurį transporto priemonė nuvažiuoja, kai vairuotojas pastebi pavojų ir nusprendžia stabdyti. Žmogaus reakcijos laikas vidutiniškai yra maždaug 1 sekundė, tačiau dėl nuovargio, streso ar alkoholio vartojimo jis gali būti ilgesnis. Praktikoje tai reiškia, kad net ir labai efektyvi stabdžių sistema nepadės, jei vairuotojas sureaguos per vėlai. Pats stabdymo kelias, kaip techninis atstumas nuo stabdymo pradžios iki sustojimo, nuo reakcijos nepriklauso. Tačiau bendras sustojimo atstumas nuo kliūties tikrai priklauso. Kuo lėtesnė reakcija, tuo daugiau metrų automobilis nuvažiuoja dar prieš pradedant stabdyti, todėl net ir idealus stabdymas gali būti per vėlyvas.

Svarbu suprasti, kad net trumpas reakcijos laikas - pavyzdžiui, viena sekundė - važiuojant 90 km/h reiškia apie 25 metrus papildomo kelio. Tai atstumas, kuris gali tapti lemiamu, ypač mieste ar netikėtai važiuojamojoje dalyje pasirodžius pėsčiajam.

Nuo ko priklauso stabdymo kelio ilgis?

Stabdymo kelio ilgis priklauso nuo daugybės tarpusavyje susijusių veiksnių, todėl vieno universalaus skaičiaus, tinkančio visoms situacijoms, nėra. Svarbiausi veiksniai yra šie:

Automobilio greitis

Kuo didesnis greitis, tuo ilgesnis stabdymo kelias. Padidinus greitį 10 km/h, galima žymiai pailginti stabdymo kelią, ypač važiuojant didesniu greičiu. Kuo didesnis greitis, tuo daugiau energijos reikia išsklaidyti stabdymo metu, o tai tiesiogiai didina atstumą iki visiško sustojimo. Padidinus greitį du kartus, stabdymo kelias pailgėja keturis kartus. Tai yra, stabdymo kelias yra proporcingas greičio kvadratui. Pavyzdžiui, jei važiuojant 50 km/h automobilis sustoja per 25 metrus, tai važiuojant 100 km/h stabdymo kelias sieks apie 100 metrų, esant toms pačioms kelio ir automobilio sąlygoms. Didelis greitis yra pavojingas, nes didėjant greičiui, mažėja vairuotojo dėmesio koncentracijos laukas, trumpėja laikas, liekantis priimti sprendimus, didėja automobilio stabdymo kelias, mažėja ratų sukibimas su kelio danga, didėja pasipriešinimo riedėjimui koeficientas.

Kelio sąlygos

• Paviršiaus būklė: Kelio danga daro didelę įtaką stabdymo keliui. Šlapia, slidi, apledėjusi ar apsnigta danga gali gerokai padidinti stabdymo kelią. Slidžiame kelyje, pavyzdžiui, ant sniego ar ledo, stabdymo kelias pailgėja kelis kartus, palyginti su sausu asfaltu, todėl bet koks staigesnis veiksmas gali baigtis slydimu. Žiemą ypatingą pavojų kelia plikledis, kurio vairuotojas dažnai nepastebi iki pat stabdymo momento. Viena slidžiausių dangų yra tašytų akmenų kelio danga. Tik pradėjus lyti, kelio danga yra ypatingai slidi. Reikėtų būti atsargiems rudenį, kai kelias padengtas lapais, kurie gali būti labai slidūs.
• Oro sąlygos: Lietus, sniegas, rūkas ar stiprus vėjas gali paveikti stabdymo kelią tiek tiesiogiai (sumažindami sukibimą), tiek netiesiogiai (pailgindami vairuotojo reakcijos laiką). Stiprus šoninis vėjas pavojingas slidžiame kelyje išvažiuojant iš uždaro kelio ruožo į atvirą.

Transporto priemonės būklė

• Stabdžiai ir padangos: Techninė transporto priemonės būklė, ypač stabdžiai ir padangos, yra labai svarbi stabdymo keliui. Jei padangų protektorius susidėvėjęs, ratų sukibimo su kelio danga jėga mažėja. Per žemas oro slėgis padangose didina kuro sąnaudas ir mažina automobilio stabilumą. Padangų gumos mišinio kokybė ir sudėtis turi didelę įtaką stabdymo keliui. Minkštesnės padangos užtikrina geresnį sukibimą su keliu. Protektoriaus gylis yra svarbus, nes mažesnis gylis gali lemti prastą sukibimą su šlapiu keliu.
• Automobilio svoris: Kuo sunkesnė transporto priemonė, tuo ilgiau užtrunka jai sustoti. Todėl sunkvežimių stabdymo kelias paprastai yra ilgesnis nei lengvųjų automobilių. Vežant sunkesnius krovinius ant lengvojo automobilio kėbulo viršaus (bagažinė ant stogo), staigus vairo pasukimas ir stabdymas yra pavojingi.
• Stabdžių sistemos: Vairo mechanizmo sandara neturi įtakos stabdymo keliui. Stabdymo kelias daugiausiai priklauso nuo važiavimo greičio, stabdžių pavaros sandaros, stabdančiųjų ratų skaičiaus ir stabdžių pedalo paspaudimo jėgos.

Vairuotojo reakcijos laikas

Laikas nuo pavojaus pastebėjimo iki stabdžių pedalo paspaudimo turi įtakos sustojimo keliui. Šis laikas gali būti ilgesnis, jei esate pavargęs, patiriate stresą arba esate apsvaigęs nuo alkoholio ar vaistų. Pavargusio ir sergančio vairuotojo dėmesys silpnėja, reakcijos laikas ilgėja. Didėjant judančio automobilio greičiui, vairuotojo apžvalgos kampas mažėja. Vairuotojo emocinis susijaudinimas turi neigiamą įtaką eismo saugumui. Spausti sankabos ir stabdžio pedalus rekomenduojama vidurine pėdos dalimi. Dažniausiai susidūrimus tarp automobilių nulemia ne technika, o pavėluota vairuotojo reakcija, kurią išprovokuoja apgaulingas saugumo jausmas. „Pavyzdžiui, vairuojant motociklą ar dviratį nė sekundės neatitraukiame akių nuo kelio - kitaip tokiomis transporto priemonėmis tiesiog nenuvažiuotume nei šimto metrų. Tačiau automobilyje atsiranda pagunda atsipalaiduoti - pakeisti radijo stotį, atsigerti vandens ar patikrinti navigaciją. Būtent tokios akimirkos ir prailgina stabdymo kelią“, - sako Artūras Owczarekas, prekės ženklo produktų vadovas.

Vairuotojo reakcijos laiko gerinimas

Vairuotojo reakcijos laikas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, turinčių įtakos stabdymo keliui. Štai keletas būdų, kaip sumažinti šį laiką ir pagerinti eismo saugumą:

• Venkite blaškymosi: Geriausias būdas pagerinti reakcijos laiką - vengti blaškymo vairuojant. Tai reiškia, kad vairuojant nereikėtų naudotis telefonu, valgyti, gerti, reguliuoti radijo garsų ar naudoti navigacijos. Vairuotojo dėmesys yra esminis veiksnys. Vairuotojas neturėtų atitraukti dėmesio nuo kelio ir vairavimo.
• Reguliarus poilsis: Nuovargis gali gerokai sulėtinti reakcijos laiką. Todėl ilgų kelionių metu svarbu reguliariai daryti pertraukas ir prieš vairuojant pakankamai išsimiegoti. Jeigu vairuotojas pavargo ir jį ima miegas, jis turi sustoti ir pailsėti.
• Venkite alkoholio ir vaistų: Net ir nedidelis alkoholio ar tam tikrų vaistų kiekis gali paveikti mūsų gebėjimą greitai reaguoti. Todėl visada turėtume vengti vairuoti pavartoję alkoholio ar vaistų, kurie veikia mūsų koordinaciją ir reakcijos laiką. Neblaivaus vairuotojo reakcijos laikas pailgėja.
• Reguliarus fizinis krūvis: Reguliarus fizinis krūvis gali pagerinti mūsų bendrą fizinį pasirengimą ir gebėjimą greitai reaguoti. Tai nebūtinai turi būti intensyvios treniruotės - net reguliarūs pasivaikščiojimai gali turėti teigiamą poveikį.
• Gynybinis vairavimas: Saugus vairavimas apima galimų pavojų kelyje numatymą ir tinkamą reagavimą į juos iš anksto. Tai savo ruožtu gali sutrumpinti mūsų reakcijos laiką ir padidinti eismo saugumą. Atminkite, kad kelių eismo saugumas priklauso nuo mūsų. Kuo greičiau galime reaguoti į galimas grėsmes, tuo didesnė tikimybė išvengti susidūrimo.

Kaip apskaičiuoti stabdymo ir sustojimo kelią?

Stabdymo ir sustojimo kelias yra atstumai, kuriuos transporto priemonė nuvažiuoja nuo stabdžių pedalo paspaudimo momento iki visiško sustojimo arba nuo kliūties pastebėjimo iki visiško sustojimo. Tai vieni iš pagrindinių veiksnių, darančių įtaką eismo saugumui. Štai kaip galite apskaičiuoti:

Stabdymo kelio komponentų supratimas:

• Reakcijos kelias: Tai atstumas, kurį transporto priemonė nuvažiuoja nuo kliūties pastebėjimo iki stabdžių pedalo paspaudimo. Jį galima apskaičiuoti reakcijos laiką (paprastai apie 1 sekundę) padauginus iš transporto priemonės greičio.
• Stabdymo kelias: Tai atstumas, kurį transporto priemonė nuvažiuoja nuo stabdžių pedalo paspaudimo iki sustojimo. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip transporto priemonės greitis, kelio sąlygos ir padangų bei stabdžių būklė.

Stabdymo kelio apskaičiavimas:

Stabdymo kelias (D) gali būti apskaičiuotas naudojant šias formules:

Supaprastinta formulė:

Stabdymo kelias ≈ (pradinis greitis / 10)²

Kur Pradinis greitis yra pradinis transporto priemonės greitis kilometrais per valandą (km/h). Ši supaprastinta formulė yra skirta apytiksliai apskaičiuoti tipinės lengvosios transporto priemonės stabdymo kelią metrais įprastomis kelio sąlygomis.

AASHTO sustojimo kelio formulė:

S = (0.278 T V) + V² / (254 * (F + G))

Kur:

• S - sustojimo kelias (metrais),
• T - vairuotojo reagavimo/reakcijos laikas (sekundės),
• V - automobilio greitis (km/h),
• F - trinties koeficientas tarp padangos ir kelio. Sausai kelio dangai - 0.7, šlapiai - tarp 0.3 ir 0.4,
• G - kelio nuolydis, išreikštas dešimtainiu tikslumu. Jis teigiamas važiuojant į kalną ir neigiamas važiuojant žemyn.

Tačiau nepamirškite, kad šie skaičiavimai yra tik apytiksliai ir kad tikrasis stabdymo kelias gali būti ilgesnis, priklausomai nuo kelio sąlygų ir transporto priemonės būklės. Dauguma formulės kintamųjų yra ganėtinai paprastai apibrėžiami, išskyrus vairuotojo reagavimo/reakcijos laiką. Nors mums atrodo, kad ekstremalioje situacijoje stabdyti pradedame instinktyviai ir nedelsiant, bet tai priklauso nuo mūsų savijautos ir dėmesingumo tą akimirką. Visais atvejais vairuotojas turi įvertinti tiek aplinkos būklę, tiek ir savo savijautą ir taip pasirinkti savo saugų greitį.

Kaip pačiam patikrinti automobilio stabdymo kelią?

Labai svarbu užtikrinti, kad jūsų automobilio stabdžių sistema veiktų tinkamai ir galėtų sustabdyti transporto priemonę saugiu atstumu. Štai veiksmai, kurių galite imtis norėdami patikrinti savo automobilio stabdymo kelią:

1. Raskite saugią vietą: Norint patikrinti stabdymo kelią, reikia atviro, lygaus paviršiaus, kuriame nėra eismo. Tam tinka automobilių stovėjimo aikštelė arba uždara lenktynių trasa.
2. Patikrinkite transporto priemonės būklę: Įsitikinkite, kad jūsų padangos tinkamai pripūstos ir stabdžiai veikia tinkamai. Jei turite klausimų dėl savo transporto priemonės būklės, kreipkitės į profesionalų mechaniką.
3. Pasiruoškite testui: Pasiruoškite važiuoti maždaug 30 km/h greičiu (arba bet kokiu kitu greičiu, kuriuo norite išbandyti). Nepamirškite užsisegti saugos diržo.
4. Atlikite testą: Pasiekę norimą greitį, kuo stipriau ir saugiau paspauskite stabdžių pedalą. Atkreipkite dėmesį į automobilio sustojimo vietą.
5. Apskaičiuokite stabdymo kelią: Dabar galite išmatuoti atstumą nuo taško, kuriame pradėjote stabdyti, iki taško, kuriame automobilis sustojo. Šis atstumas yra jūsų stabdymo kelias.

Atkreipkite dėmesį, kad šis testas pateikia tik apytikslį jūsų automobilio stabdymo kelią. Realiomis vairavimo sąlygomis stabdymo kelias gali būti ilgesnis dėl tokių veiksnių kaip oro sąlygos, kelio dangos būklė ir transporto priemonės apkrova.

Kodėl svarbu suvokti stabdymo kelio atstumą?

Stabdymo kelio suvokimas yra gyvybiškai svarbus saugiam vairavimui, nes jis padeda išvengti susidūrimų. Žinant savo transporto priemonės stabdymo kelią, galėsite išlaikyti saugų atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės ir sumažinti avarijos riziką. Pavyzdžiui, važiuojant 100 km/h greičiu, automobilis per sekundę nuvažiuoja apie 27 metrus. Taip pat, esant intensyviam eismui, staigiai stabdant, į jus gali atsitrenkti iš paskos važiuojantis automobilis. Vairuodami visada žinokite, kas darosi aplink jus. Lenkimui pasirinktas kelio ruožas turi būti gerai matomas. Per arti privažiavus prie lenkiamo automobilio, šio ruožo matomumas bus ribotas. Kelių eismo taisyklės draudžia viršyti leistiną važiavimo greitį. Baigus lenkti negalima staiga grįžti į savo eismo juostą.

Stabdymo ir sustojimo kelio suvokimas ypač svarbus važiuojant greitai, nes padidinus važiavimo greitį pailgėja kelias, nuvažiuotas per vairuotojo reakcijos laiką, stabdymo kelias ir pailgėja sustojimo kelias. Be to, žinios apie stabdymo kelią tampa ypač svarbios esant nepalankioms oro sąlygoms, nes kelio danga gali tapti slidi. Saugos diržai dažnai išsaugo gyvybę vairuotojui ir keleiviams autoavarijų metu, susiduriant transporto priemonėms arba atsitrenkiant į kliūtį.

Saugus atstumas ir eismo srautas

Draudikų duomenys rodo, kad viena dažniausių avarijų priežasčių - neatidumas ir per mažas atstumas iki priekyje važiuojančio automobilio. Važiuojant paskui didelių gabaritų automobilį, reikia laikytis nuo jo kaip galima didesniu atstumu, kad būtų matoma ilgesnė kelio atkarpa į priekį. Susidūrimus tarp automobilių dažniausiai nulemia ne technika, o pavėluota vairuotojo reakcija, kurią išprovokuoja apgaulingas saugumo jausmas. Jeigu, esant intensyviam eismui, staigiai stabdysite transporto priemonę, į Jus gali atsitrenkti iš paskos važiuojantys.

Net ir laikantis saugaus atstumo, kritiniu momentu vairuotojus dažnai paralyžiuoja baimė. Dažniausia klaida yra bijoti stabdyti. "Visada sakau: bijoti reikia ne stabdyti, o nespėti sustoti. Greičiau sustosite - greičiau išvengsite pavojaus. Baimė, kad mašina pradės slysti ar taps nevaldoma, atėjusi iš senų laikų, kai stabdžių sistemos buvo primityvios." Vairuotojų baimę stabdyti dar labiau sustiprina mitas apie stabdžių antiblokavimo sistemą (ABS). Daugelis vis dar įsitikinę, kad ji sutrumpina stabdymo kelią. Iš tiesų - priešingai. Ant slidžios dangos, pavyzdžiui, sniego ar ledo, jis netgi pailgėja. "Pajutę vibraciją po pėda daugelis vairuotojų išsigąsta ir atleidžia stabdį. Reikia daryti priešingai - jį spausti dar stipriau," - aiškina Artūras Owczarekas.

Automobilio stabilumas ir valdymas kritinėse situacijose

Bendrai apie stabilumą

Automobilio stabilumas tuo didesnis, kuo žemiau yra jo svorio centras. Nekrautas kroviniais automobilis ne taip greitai virsta. Visiškai pripildyta autocisterna stabilesnė už pripildytą iki pusės. Šlaitu reikalinga važiuoti lėtai, nedarant staigių judesių vairu ir stabdžiais. Inercijos jėga automobilį veikia staiga pradedant važiuoti, staigiai stabdant, važiuojant posūkyje. Išcentrinė jėga būna didesnė, kuo didesnis važiavimo greitis ir mažesnis kelio vingio spindulys. Automobilio šoninio slydimo priežastimi slidžiame kelyje gali būti tiek staigus stabdymas, tiek staigus greičio padidinimas. Jeigu automobilio ratų traukos jėga didesnė už ratų sukibimo su kelio danga jėgą, buksuos varantys ratai. Važiuojant slidžiu keliu, pavojinga staiga padidinti variklio sūkius (nuspausti akseleratoriaus pedalą), nes automobilis gali nuslysti į šoną. Staiga stabdant automobilį, užpakaliniai ratai užsiblokuoja (čiuožia) greičiau, nei priekiniai.

Valdymas slystant

• Jeigu važiuojant automobiliu su galiniais varančiaisiais ratais, posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis, reikia truputį atleisti akseleratoriaus pedalą, vairą pasukti į slydimo pusę.
• Jeigu važiuojant automobiliu su priekiniais varančiaisiais ratais, posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis, reikia truputį stipriau paspausti akseleratoriaus pedalą ir automobilio judėjimo kryptį koreguoti vairu.
• Jeigu stabdomas automobilis pradėjo slysti į šoną, reikia nustoti stabdyti.

Posūkyje automobilis stabilesnis, jeigu važiuojama su įjungta pavara ir neišminta sankaba. Jei Jūsų vairuojamojo automobilio dešinieji ratai užvažiavo ant nesutvirtinto kelkraščio, rekomenduojama nestabdant automobilio, nukreipti jį į važiuojamąją dalį. Akvaplaningo (vandens pleišto tarp padangos protektoriaus ir kelio dangos) dydis priklauso nuo važiavimo greičio, padangų protektoriaus būklės, lietaus intensyvumo, kelio dangos.

Stabdymo būdai

• Jeigu važiuodami tiesiai, Jūs netikėtai įvažiavote į nedidelį apledėjusį kelio ruožą, patartina nekeisti važiavimo greičio ir krypties, tik lengvai atleisti akseleratoriaus pedalą.
• Važiuojant per gilų sniegą, pažliugusiu grunto keliu, reikia iš anksto pasirinkti žemesnę pavarą, nedaryti staigių posūkių, neperjunginėti pavaros, stengtis nesustoti.
• Jei stabdant, stabdomi ratai užblokuojami ir slysta važiuojamosios dalies paviršiumi, stabdymo kelias pailgėja.
• Važiuojant slidžiu keliu, automobilio stabdymo kelias sumažės, jeigu bus stabdoma pertraukiamu stabdymo būdu, neišjungus sankabos ir pavaros (kai nėra ABS).
• Važiuojant slidžiu keliu, stabdymas varikliu ir neblokuojant ratų, pagerina automobilio stabilumą.
• Staiga stabdant reikia nuspausti stabdžio pedalą, neišminant sankabos pedalo.
• Staigiai stabdant, keleiviai ir nepritvirtintas krovinys juda į priekį.
• Staiga sugedus darbo stabdžiams, reikalinga įjungti žemesnę pavarą ir stabdyti stovėjimo (rankiniu) stabdžiu. Esant galimybei - pasinaudoti kokia nors kliūtimi.
• Jei stačioje nuokalnėje automobilis bus ilgai stabdomas, gali perkaisti ir sugesti stabdžiai. Stabdyti nuokalnėje reikia įjungus pavarą.
• Pavojinga staiga stabdyti automobilį, kurio kairiųjų ir dešiniųjų ratų padangos nevienodai nudilusios, nes jis gali nuslysti nuo kelio.
• Stabdant automobilį varikliu, kuo statesnė nuokalnė, tuo žemesnę pavarą įjungiame.
• Transporto priemonę palikdami stovėti visada įjunkite stovėjimo stabdį.

Kiti svarbūs aspektai

• Pervažiavęs vandens telkinį (kai buvo apsemti automobilio stabdžiai), vairuotojui rekomenduojama važiuojant nedideliu greičiu keletą kartų paspausti stabdžių pedalą, kad išdžiūtų stabdžių trinkelės.
• Per daug apkrovus lengvojo automobilio užpakalinę ašį, bus blogai valdomas, įjungtos artimosios šviesos gali akinti priešpriešais atvažiuojančius vairuotojus.
• Gyvenvietėse, važiuojant pro maršrutinio transporto sustojimo aikštelę, reikia būti atidžiam, nes pėstieji gali išbėgti pro stovinčio autobuso ar troleibuso priekį, o maršrutinio transporto priemonė turi pirmumą išvažiuodama iš sustojimo vietos, aikštelės.
• Apsnigtu keliu, išmuštomis provėžomis. Netikėtai automobiliui išvažiavus iš provėžų reikia sumažinti greitį, vairo nereikėtų sukioti, o automobilio judėjimo kryptį koreguoti lengvais, nedidelės amplitudės vairo judesiais, pasirinkus tinkamą pavarą.
• Sustojus įkalnėje ir laukiant leidžiamo šviesoforo ar reguliuotojo signalo, automobilį patartina išlaikyti vietoje stovėjimo stabdžiu.
• Pradedant važiuoti įkalnėje, stovėjimo stabdį reikia atleisti sinchroniškai, automobiliui pajudant iš vietos (atleidžiant sankabą ir spaudžiant akseleratoriaus pedalą).
• Nuokalnėje palikti stovėti automobilį su dyzeliniu varikliu ir su įjungta pavara pavojinga, nes savaime gali užsivesti variklis.
• Jeigu Jus akina saulės spinduliai, sumažinkite greitį, toliau važiuokite tik įsitikinę, kad bus saugu.
• Važiuojant rūke - atstumas iki priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės atrodo apgaulingai - atrodo didesnis už tikrąjį.
• Esant minusinei temperatūrai, nuplautą automobilį, prieš pastatant į atvirą stovėjimo aikštelę, būtina išdžiovinti stabdžių trinkeles (važiuojant nedideliu greičiu, dažnai spaudinėjant stabdžių pedalą).

Vairavimo įgūdžių tobulinimas

Neatnaujinami vairavimo įgūdžiai gali būti tokie pat pavojingi, kaip ir susidėvėję stabdžiai. Technologijos ir eismo sąlygos nuolat keičiasi, todėl vairuotojo žinios ir įgūdžiai taip pat turi būti nuolat atnaujinami.

Rekomenduojami veiksmai:

• Taipykite dviejų sekundžių taisyklę: Stebėkite priekyje važiuojantį automobilį - kai jis pravažiuoja kelio ženklą ar kitą objektą, jūs prie jo turite privažiuoti tik po dviejų sekundžių. Tai yra saugi distancija, kuri turėtų būti ne mažesnė kaip pusė važiavimo greičio reikšmės metrais.
• Pasipraktikuokite saugioje aplinkoje: Išbandykite savo automobilio stabdymo kelią saugioje vietoje.
• Nepasitikėkite vien technologijomis: Net moderniausias automobilis nepadės, jei dėmesys nukryps nuo kelio.

Vairavimo įgūdžių tobulinimą šiandien palengvina ir išmaniosios programėlės, suteikiančios grįžtamąjį ryšį apie vairavimo stilių. Pavyzdžiui, telematikos programėlė „Compensa VAIRUOK“, skirta „Compensa Vienna Insurance Group“ klientams, fiksuoja įsibėgėjimą, stabdymą, greitį, posūkių įveikimą ir dėmesio nukreipimą nuo kelio, pavyzdžiui, naudojantis telefonu, bei pateikia personalizuotas įžvalgas, padedančias tobulinti sąmoningą vairavimą. Be to, už atsakingą elgesį kelyje programėlė suteikia galimybę kaupti nuolaidą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės (TPVCA) draudimo sutarties atnaujinimui kitais metais.

tags: #ka #vadiname #vairuotojo #reakcijos #laiku