Lietuvos jūrų muziejus - vienas lankomiausių muziejų Lietuvoje, įsikūręs Klaipėdos Kopgalyje, šiauriausiame Kuršių nerijos taške. Atnaujintas 2025 m. gruodžio mėn. 11 d., jis yra privalomas aplankyti objektas, jei lankotės Klaipėdoje ar planuojate kelionę į Kuršių neriją. Šis muziejus kviečia ne tik pažinti jūros pasaulį, bet ir iš arčiau susipažinti su delfinais, ruoniais, jūrų liūtais bei turtinga Lietuvos jūrinio paveldo istorija.
Muziejaus ekspozicijos ir veiklos
Muziejaus ekspozicijos aprėpia platų spektrą - nuo jūrų biologijos iki laivybos istorijos. Čia galima iš arti apžiūrėti įvairių rūšių žuvis, jūrų gyvūnus, senovinius laivus, jūrininko buitį bei žvejo tradicijas. Vidutiniškai Jūrų muziejaus, akvariumo ekspozicijas apžiūrėti trunka 1,5 valandos.
Delfinariumas
Delfinariumas - neabejotinai populiariausia Lietuvos jūrų muziejaus dalis, kasmet sulaukianti tūkstančių lankytojų. Atidarytas 1994 m., jis tapo svarbiu pažintiniu, edukaciniu ir terapiniu centru. Čia gyvena Juodosios jūros afalinos (delfinų rūšis) ir kaliforniniai jūrų liūtai, kurie nuo 1996 m. taip pat dalyvauja edukacinėse programose. Delfinariumo pasirodymo trukmė - 35 minutės.
Delfinų linksmybės naktį Graikijoje (2012 m.)
Edukaciniai renginiai ir terapija
Delfinariumo pasirodymai nėra tik pramoga - tai įtraukiantys edukaciniai renginiai. Vienas jų - „Žaliasis spindulys“ - padeda pažinti delfinų elgseną, tarpusavio bendravimą, aplinkos svarbą bei gamtosaugos principus. Svarbi delfinariumo veiklos dalis - delfinų terapijos centras, veikiantis nuo 2015 metų. Čia vyksta individualūs ir grupiniai užsiėmimai vaikams ir suaugusiesiems, susiduriantiems su fiziniais, emociniais ar raidos sunkumais. Be to, organizuojami 30 minučių trukmės pažintiniai užsiėmimai su delfinais „Susitikimas su delfinu“, vykstantys ne vandenyje, kur dalyviai bendrauja su delfinais būdami sausumoje - prie pagrindinio baseino sienelės. Užsiėmimai organizuojami nuo antradienio iki sekmadienio 10.40-11.10 val. Dėl šių užsiėmimų galima kreiptis telefonu +370 698 37 299 arba +370 659 21 932, taip pat ir Kultūros paso sistemoje.
Akvariumas
Akvariumas yra viena iš įdomiausių muziejaus erdvių, kurioje galima iš arti išvysti kelių tipų vandens telkinių gyventojus - nuo Lietuvos gėlavandenių žuvų iki tropinių rifų margaspalvių gyventojų. Akį traukia perregimas 18 metrų ilgio tunelis, po kuriuo plaukioja įspūdingo dydžio eršketai. Akvariumas supažindina su jūros gelmėse slypinčia biologine įvairove - nuo paprasčiausių daugialąsčių organizmų iki plėšriųjų ryklių, murenų ir jūrų velnių.
Jūrų faunos ir laivybos istorijos ekspozicijos
Ekspozicija, įrengta istoriniame Nerijos forte, kviečia susipažinti su Lietuvos jūrine praeitimi. Čia eksponuojami inkarai, laivų modeliai, burlaivių epochos ženklai, pasakojama apie Lietuvos laivyną, žymiausias katastrofas bei pajūrio miestų raidos istoriją. Unikalioje sodyboje perteikiama XIX-XX a. pradžios Lietuvos pajūrio gyventojų kasdienybė. Ši autentiška sodyba su troba, tvartu, rūsiu, rūkykla ir pirtimi leidžia susipažinti su to meto žvejų šeimų gyvenimo būdu, buities įrankiais ir darbais. Trečdalis muziejaus ekspozicijos yra visada nemokama, galima apsilankyti net ir neturint nė cento, apžiūrėti pajūrio žvejo sodybą, kur įrengta nauja ekspozicija, pasakojanti apie Kuršmarių tradicinę žvejybą, įrankius, būdus, istoriją ir senųjų žvejų laivų aikštelę.
Edukacinės programos ir renginiai
Jūrų muziejus ir delfinariumas siūlo įvairias edukacines ir pramogines veiklas, kurios praturtina lankytojų patirtį. Delfinų pasirodymai yra vienas iš pagrindinių muziejaus akcentų. Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras taip pat yra muziejaus dalis, kur lankytojai gali sužinoti apie sužeistų ar nusilpusių jūrų gyvūnų priežiūrą ir reabilitaciją. Lietuvos jūrų muziejus siūlo įvairias edukacines programas, skirtas įvairaus amžiaus lankytojams - nuo ikimokyklinio amžiaus vaikų iki suaugusiųjų. Pavyzdžiui: „Vėjų uostas“, „Vėtrungių keliais aplink marias“, „Kurėnas - žvejo namai“, „2050 BALTIJA. Distopija ar realybė?“, „Ruonis iš ateities. Ar išdrįstum su juo susitikti?“, „Pingvinai.“ Taip pat Lietuvos jūrų muziejuje galima surengti įmonės ar privačią šventę, organizuoti seminarus, konferencijas, mokymus. Erdves pamatyti galima čia.
Bilietų įsigijimas ir kaina
Bilietų pardavimo internetu sistemoje galima įsigyti bilietus į muziejaus renginius Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyse: Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir kitose šalyse, kur yra interneto ryšys. Mokėjimai atliekami per mokėjimo sistemą www.paysera.lt. Perkant bilietus į delfinariumą, sistema automatiškai parenka vietas sėdėti. Bilietus galima įsigyti muziejaus kasoje (atsiskaitymas banko kortele ir grynaisiais) arba greta delfinariumo esančiuose bilietomatuose (atsiskaitymas tik banko kortele). Rekomenduojama bilietus įsigyti internetu iš anksto, taip sutaupysite laiko ir būsite tikri, kad pateksite į norimą pasirodymą ar ekspoziciją.
Bilietų kategorijos ir nuolaidos
Lankymosi bilietų kaina kinta pagal sezoną, bilietų kategorijos yra suaugusiems ir vaikams, taip pat taikomos kitos nuolaidos ir nemokamo lankymosi galimybės. Svarbu žinoti: nemokami pasirodymai ir renginiai vyksta švenčių metu arba specialiomis progomis. Nuolaidą suteikiančius pažymėjimus būtina pateikti ir kasoje, ir, paprašius, kontrolieriui. Ši tvarka taikoma tiek grupių vadovams, gidams, atvedusiems grupes į muziejų, tiek privatiems asmenims. Atsisakius pateikti atitinkamą dokumentą, nuolaida netaikoma.
Bilietų naudojimas ir grąžinimas
- Įsigyti bilietai atgal nepriimami ir už juos pinigai negrąžinami, išskyrus atvejus, kai paslaugos lankytojams negali būti suteiktos dėl Muziejaus kaltės.
- Iki 14 vienetų bilietų galima pateikti kontrolei iš mobilaus įrenginio. Lankytojas pats atsakingas už mobilų internetą ir/ar kitus būdus kiekvienam brūkšniniam kodui atversti.
- E-bilieto turėtojas gali atsispausdinti bilietą ir pateikti kontrolės vietoje.
- Bilietas nuskaitomas ir žymimas tik vieną kartą ir galioja tik vienam asmeniui. Kontrolės aparatai rodo pirmo skenavimo datą ir laiką. Jeigu bilietas pateikiamas skenuoti antrą kartą, lankytojas nebus įleidžiamas.
- Jei renginys neįvyko dėl Lietuvos jūrų muziejaus kaltės, kasoje įsigytus bilietus galima grąžinti tik toje kasoje, kurioje jie buvo pirkti. Norint atsiimti sumokėtus pinigus, kasoje būtina pateikti įsigytus bilietus ir pirkimo kvitą.
Atvykimas į Lietuvos jūrų muziejų
Lietuvos jūrų muziejus ir delfinariumas įsikūrę Kuršių nerijoje, Kopgalyje (Smiltynėje). Norint juos pasiekti, būtina keltis keltu per Kuršių marias.
Keltų perkėlos
- Senoji perkėla (Danės g. 1, Klaipėda, „Šiaurės ragas“, Ernesto Galvanausko bulvaras 1): skirta pėstiesiems ir dviratininkams. Persikėlus, muziejų galima pasiekti pėsčiomis, dviračiu (atstumas nuo perkėlos iki muziejaus - 1,6 km) arba pasinaudojus privačiais traukinukais (paslauga mokama), kurie važiuoja pagal kelto tvarkaraštį. Dėmesio! Senojoje perkėloje automobiliai nėra keliami!
- Naujoji perkėla (Nemuno g. 8, Klaipėda): skirta automobiliams, dviračiams ir pėstiesiems. Persikėlus, muziejų galima pasiekti automobiliu, dviračiu ar pėsčiomis (atstumas iki muziejaus - 7 km).
Nuo balandžio 3 d. pradedami vykdyti tiesioginiai reisai į delfinariumą. Keltas „Nida“ plaukia „trikampio maršrutu“: Senoji perkėla - Smiltynė - Jūrų muziejus.
Automobilių stovėjimas Smiltynėje
Dėmesio! Šalia delfinariumo yra automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje telpa apie 80 lengvųjų automobilių ir 8 autobusai. Automobilių stovėjimo aikštelė taip pat yra ties perkėla, jachtklubu bei pakelėje muziejaus link. Taip pat šalia muziejaus ir šalia delfinariumo yra įrengtos vietos dviračiams palikti.
Rekomendacijos ir problemos dėl automobilių srautų
DĖMESIO, ypač lietingu oru, vasaros metu, nerekomenduojama keltis į Smiltynę automobiliais. Susidaro spūstys, nepakanka parkavimosi vietų ir lankytojai vėluoja į norimos valandos delfinų pasirodymą. Lietuvos jūrų muziejaus atstovai ir direktorė Olga Žalienė akcentuoja, kad skatina lankytojus į Smiltynę keltis pėsčiuosius keliančiais keltais, paliekant savo automobilius žemyninėje miesto dalyje. Muziejus poilsiautojams turi tik vieną patarimą - dėl teritorijos unikalumo čia atvykti be transporto ir planuoti savo laiką bilietus įsigyjant internetu. Vykstančius į Jūrų muziejų iš Kuršių nerijos atstovė taip pat ragina rinktis viešąjį transportą ar dviračius.
Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė raštu kreipėsi į Klaipėdos miesto tarybos narius, merą ir Savivaldybės administracijos direktorių prašydama peržiūrėti gegužės pabaigoje priimtus automobilių stovėjimo rinkliavos tvarkos pakeitimus. Muziejaus nuomone, vasaros sezono metu automobilių srautas Smiltynėje yra sunkiai suvaldomas, o nuo šių metų liepos 1 d. brangesnių zonų išplėtimas ir mėlynosios zonos panaikinimas dar labiau apsunkins situaciją ir Smiltynė bus visiškai „užkimšta“ automobiliais, kas darys dar didesnę žalą Kuršių nerijos ekosistemai. Visiškai panaikinus mėlynąsias parkavimo zonas ir išplėtus brangesnių zonų ribas, manoma, kad Klaipėdos miesto svečiai centre rinksis likti kur kas trumpesniam laikui, mažės lankomų objektų ir pramogų vietų lankomumas, kas ekonomiškai gali būti kur kas skaudesniu smūgiu miestui nei pajamos, gautos iš didesnės rinkliavos. Muziejus prašo politikų nenaikinti mėlynosios parkavimo zonos, kuri šiuo metu yra svarbi muziejaus darbuotojams, neturintiems efektyvių alternatyvų atvykimui į darbą.
Privatumo politika
Lietuvos jūrų muziejus, tam kad teiktų bilietų platinimo internetu paslaugas, tvarko lankytojo (-ų) asmens duomenis. Ši Privatumo politika išaiškina, kaip www.automuziejus.lt naudoja jūsų asmeninius duomenis bei pateikia priežastis jūsų asmeninių duomenų rinkimui. Kuomet naršote www.automuziejus.lt, automatiškai renkama tam tikra informacija apie jūsų įrenginį - naršyklė, IP adresas, laiko juosta ir jūsų įrenginio slapukai. Taip pat renkama statistinė informacija apie naršymą svetainėje: puslapiai, kuriuose apsilankote, produktai, kuriuos peržiūrite bei kita svetainės naršymo informacija. Ši automatiškai renkama informacija vadinama „Įrenginio informacija“. Jūsų duomenų saugumas yra ypatingai svarbus, dėl to renkame ir valdome tik būtiniausius jūsų asmeninius duomenis, be kurių negalėtume užtikrinti sklandaus svetainės veikimo. Automatiškai renkami duomenys yra naudojami svetainės analitikai. Galite apsilankyti svetainėje, nesuteikdami jokios informacijos, kuria būtų galima identifikuoti jūsų asmens tapatybę. Tačiau, jeigu norėsite pasinaudoti svetainės funkcijomis, norėsite gauti naujienlaiškį arba užpildysite kontaktinę formą, tuomet galite suteikti asmeninių duomenų: el. pašto adresą, vardą, pavardę, gyvenamosios vietos informaciją, telefono numerį. Turite pasirinkimą nesuteikti asmeninių duomenų, tačiau tokiu atveju negalėsite naudotis dauguma svetainės teikiamų funkcijų. Svetainės lankytojai, nežinantys, kokią informaciją privalu rinkti, gali susisiekti su muziejumi el. paštu. Valdome Europos gyventojų asmeninius duomenis, norėdami išpildyti jūsų užsakymus arba kitaip įgyvendinti tikslus, išvardytus dokumento pradžioje. Svetainėje gali būti kitų svetainių, kurių mes nevaldome, nuorodos. Pažymime, kad nesame atsakingi už kitų svetainių ar trečiųjų šalių asmeninių duomenų rinkimo procesus. Jūsų asmeninių duomenų apsaugai pasitelkiami aukščiausios kokybės serveriai, kuriuos gali pasiekti tik įgalioti asmenys. Reguliariai stebimos sistemos, norint nustatyti, ar nėra kokių nors pažeidžiamų vietų ar kibernetinių atakų, kurių metu galėtų nukentėti jūsų asmeniniai duomenys. Jeigu norite gauti daugiau informacijos apie šią privatumo politiką arba apie jūsų asmeninius duomenis, kreipkitės į mus el. paštu.
tags: #jutu #muziejus #automobiliu #mokesciai