Juodi dūmai iš duslintuvo: priežastys ir diagnostika

Nors „Dyzelinas turi dūminti“ sentencija anksčiau galėjo būti techniškai pagrįsta, šiuolaikiniuose ekologiškuose dyzeliniuose automobiliuose juodi dūmai iš išmetimo vamzdžio rodo gedimą. Anksčiau beveik kiekvieną kartą stipriau paspaudus akceleratoriaus pedalą, išmetimo vamzdis skleisdavo juodų dūmų debesis. Tačiau dabar, net ir moderniame dyzeliniame automobilyje su DPF filtru, nuolatiniai juodi dūmai signalizuoja apie rimtą problemą. Tai yra daugiau nei tipinė eksploatacinė problema ir paprastai pranašauja daugiau ar mažiau rimtą gedimą.

Automobilio dūmai yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių problemų, su kuriomis susiduria variklio savininkai. Intensyviai dūminti pradėjusi transporto priemonė vairuotojui tampa signalu, kad su varikliu - kažkas negerai. Juodi dūmai, pasak „Motointegrator.com“ atstovo Mindaugo Šerėjaus, yra palaipsniui atsirandantis gedimo požymis, būdingas daugumai dyzelinių variklių dėl komponentų susidėvėjimo. Nesvarbu, ar juodi dūmai pasirodo užvedant variklį, ar tik važiuojant, gedimo priežastis dažniausiai viena - netinkamas degalų degimas variklio kameroje. Padidėjusio dūmingumo problema daugeliu atveju būdinga tik dyzeliniam varikliui, nes tai lemia tokio variklio veikimo ir pačių dyzelinių degalų degimo specifika.

Juodų dūmų atsiradimo priežastys

Juodi dūmai dažniausiai rodo nesudegintus kuro likučius ir yra susiję su per riebiu degalų ir oro mišiniu, kuris patenka į degimo kamerą. Taip gali nutikti dėl per didelio kiekio į variklį įpurškiamų degalų arba nepakankamo oro kiekio įsiurbimo sistemoje.

1. Problemos su oro padavimu

• Užsikimšęs oro filtras: Tai yra viena iš dažniausių priežasčių. Užteršti filtrai trukdo patekti reikiamam oro kiekiui į variklį. Dėl to degimo procesas vyksta netinkamai, o tai lemia didesnį išmetamųjų dūmų kiekį. Oro filtrą reikia reguliariai keisti, geriausia - kasmet arba kas 20-30 000 km, arba vadovaujantis gamintojo rekomendacijomis (paprastai kas 10 000 - 15 000 kilometrų).
• MAF oro srauto jutiklio gedimas: Oro srauto jutiklis yra atsakingas už tinkamo degalų ir oro mišinio susidarymą variklyje. Jei su juo kažkas negerai, sistemoje bus užfiksuotas didesnis oro srautas ir į variklį bus įpurškiamas papildomas degalų kiekis.

2. Kuro įpurškimo sistemos gedimai

Kai juodi suodžiai atsiranda kartu su sunkumais užvedant variklį, galios netekimu, padidėjusiu degimu ar netvarkinga tuščiąja eiga, problema greičiausiai susijusi su įpurškimo sistema.

• Sugedę/užsikimšę purkštukai: Purkštukai yra esminiai komponentai, reguliuojantys kuro įpurškimą į cilindrus. Jei purkštukai yra nešvarūs, užsikimšę arba sugadinti, degimo procesas sutrinka, sukeldamas dūmus. Jie turėtų atsidaryti ir užsidaryti tam tikru laiku, o jei taip neatsitiks arba jie bus užkimšti, jie į cilindrą suleis netinkamą kiekį degalų. Kartais gedimą lydi didėjantis variklio alyvos lygis, taip atsitinka dėl degalų praskiedimo. Požymiai, rodantys purkštukų gedimą, apima netolygų variklio darbą (laisvąja eiga arba važiuojant), prastą akceleraciją, padidėjusias kuro sąnaudas, dūmingumą iš duslintuvo, variklio klaidų kodus („Check Engine“) ir sunkų variklio užvedimą.
• Kuro siurblio gedimas: Intensyvūs juodi dūmai gali atsirasti dėl nepakankamo dozuojamų degalų slėgio, elektros vožtuvų arba valdymo elektronikos gedimo. Ilgalaikis važinėjimas abejotinos kokybės degalais ilgainiui neigiamai paveiks aukšto slėgio siurblio būklę.

3. Turbokompresoriaus gedimai

Turbokompresoriai yra įprasti dyzeliniuose varikliuose ir jau kurį laiką naudojami net mažiausiuose benzininiuose automobiliuose. Todėl juodi dūmai gali būti susiję su turbokompresoriaus gedimu.

• Turbinos gedimas: Gali būti, kad sugedo sparnuotė arba kintamos mentės geometrijos sistema (jei yra). Vienas pagrindinių turbinos gedimų kaltininkų - alyvos trūkumas arba jos kokybės praradimas. Senas ar nefiltruotas tepalas gali turėti abrazyvinių dalelių, kurios gadina guolius ir veleną. Taip pat, jei alyvos padavimas į turbiną yra ribojamas užsikimšimų ar per mažos apimties, trūksta tinkamo tepimo. Kita problema - alyvos perkaitimas, kuris dažnai išprovokuojamas, kai variklis po intensyvios važiavimo atvėsimas užtrunka nepakankamai. Gedimus sukelia ir išoriniai veiksniai: nešvarus arba pažeistas oro filtras leidžia smėliui ar dulkėms patekti į turbinos kompresoriaus dalį, kur jos gali nudrožti sparnuotę. Jei į šią sistemą patenka bet koks svetimkūnis, tai gali baigtis rimtu mechaniniu pažeidimu. Perkaitimas yra dar viena problema. Turbinos dirba su labai karštomis išmetimo dujomis, o aušinimo problemos gali sukelti metalo deformacijas ar net įtrūkimus.

4. Išmetimo sistemos problemos

• DPF filtro užsikimšimas: Kietųjų dalelių filtras sistemingai sulaiko suodžius, tačiau jo pajėgumas yra ribotas. Jei dalelių susikaupia per daug, jis pradeda užsikimšti ir jo veiksmingumas sumažėja. Jei automobilis pradeda juodai dūminti, susikaupusių suodžių kiekis gali viršyti 200 mg/Nm3, o kasdien važinėjant automobiliu, jų koncentracija viršija 600 mg/Nm3. DPF filtras turėtų pats sudeginti sugautų suodžių perteklių, tačiau tam turi būti palankios sąlygos, o tai praktiškai neįmanoma sistemingai naudojant automobilį mieste. Iš išmetimo vamzdžio rūkstantys juodi dūmai labai greitai užkemša kietųjų dalelių filtrus, nes išmetimo sistemoje susidaro daug daugiau suodžių, nei įprastai.
• EGR vožtuvo gedimai: Išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) vožtuvas yra svarbi automobilio išmetimo sistemos dalis, atsakinga už išmetamųjų dujų recirkuliaciją - dalies išmetamųjų dujų grąžinimą atgal į degimo kamerą. Jo tikslas yra sumažinti azoto oksidų (NOx) emisiją, mažinant degimo temperatūrą. Jeigu EGR vožtuvas užstrigęs arba retkarčiais stringa, išmetamosios dujos patenka į degimo kamerą - oro bei kuro mišinys per daug papildomas (arba neteisingomis proporcijomis) degimo metu susidariusiomis dujomis. Laikui bėgant, EGR vožtuvas gali užsikimšti dėl suodžių ir dulkių.
• Katalizatoriaus užsikimšimas: Tai yra viena dažniausių priežasčių, kodėl išmetamųjų dujų rodikliai būna per aukšti. Katalizatorius yra viena ilgaamžiškiausių išmetimo sistemos dalių, tačiau jo eksploatacija priklauso nuo daugelio veiksnių, ypač nuo naudojamo kuro kokybės. Degalai, kuriuose yra per daug sieros ar sunkiųjų metalų, gali greitai užteršti katalizatorių ir sumažinti jo pralaidumą.

5. Kitos priežastys

• Neteisingai atliktas variklio tiuningas: Po elektroninio variklio tiuningo kartais kyla problemų dėl pernelyg didelio juodų dūmų kiekio. Taip atsitinka, kai, pavyzdžiui, nustatomas netinkamas mišinio santykis, purkštukų atidarymas arba įpurškimo laikas.
• Susidėvėję variklio stūmoklio žiedai: Jei variklio stūmoklio žiedai yra pažeisti, akseleruojant gali atsirasti juodų dūmų.
• Kaitinimo žvakių gedimas: Kaitinimo žvakės dažnai susidėvi greičiau nei kiti minėti elementai, tai būna ir viena iš dažniausiai pasitaikančių gedimo priežasčių.

Diagnostika ir problemų sprendimas

Tiksliai nustatyti juodų dūmų priežastį ir įvardinti „kaltininką“ nėra taip paprasta. Jūsų mechanikas turės patikrinti beveik visus įpurškimo ir uždegimo sistemos elementus, o šiuolaikiniuose varikliuose ją sudaro mažiausiai šeši atskiri elementai. Nors toks potencialių gedimų sąrašas gali reikšti ilgą ir nepigią diagnostiką, taip nutinka ne visada. Mechanikui prijungus diagnostikos įrenginį ir nustačius klaidų kodus, šis sąrašas dažniausiai gerokai sutrumpėja. Tačiau net ir kompiuterinė diagnostika ne visada parodo konkrečią gedimo priežastį, kartais dėl to, kad jų būna net keletas. Automobilių diagnostikos specialistas Tomas Jankauskas pabrėžia: „Dauguma vairuotojų nekreipia dėmesio į smulkius variklio darbo sutrikimus, kol nepastebi akivaizdžių gedimo požymių.“

Veiksmų planas mažinant dūmingumą

1. Reguliarus oro filtro keitimas: Tai vienas iš paprasčiausių ir efektyviausių būdų užtikrinti tinkamą automobilio variklio funkcionavimą. Filtrai turėtų būti keičiami reguliariai, paprastai kas 10 000 - 15 000 kilometrų arba vadovaujantis gamintojo rekomendacijomis.
2. Purkštukų priežiūra ir valymas: Jei pastebite padidėjusį dūmingumą, gali būti verta profesionaliai patikrinti ir išplauti purkštukus. Ultragarsinis purkštukų valymas gali atstatyti purkštukų sklaidą ir našumą. Jei purkštukai stipriai nusidėvėję ar pažeisti, juos reikia pakeisti.
3. Degalų sistemos patikra: Degalų sistemos problemos, tokios kaip oro ar kuro padavimo sistemos nutekėjimai, gali būti dūmingumo priežastis. Patikrinkite degalų tiekimą, nes netinkamas kuro įpurškimo laikas gali lemti nepilną degimą.
4. Kuro priedų naudojimas: Rinkoje siūlomi įvairūs kuro priedai, kurie gali padėti išvalyti ir atnaujinti variklio sistemas. Naudokite juos nuolatos, kad pasiektumėte geriausių rezultatų.
5. Alyvos kokybė: Alyvos kokybė yra svarbus veiksnys, darantis įtaką variklio veikimui ir dūmingumui. Reguliariai keiskite alyvą ir filtrus, naudokite tik kokybiškus tepalus.
6. Važiavimo įpročiai: Vairuojant trumpais atstumais ar lėtai, gali kauptis suodžiai išmetimo sistemoje. Naudinga keletą kartų per mėnesį važiuoti didesniu greičiu (pvz., užmiestyje), kad DPF filtras galėtų sudeginti susikaupusius suodžius. Po ilgos ar intensyvios važiavimo atkarpos negesinkite variklio iš karto - leiskite jam kelias minutes paduoti alyvą aušinimui.
7. Kitos priežiūros priemonės:
   • Katalizatorių patikra ir prireikus jų keitimas.
   • EGR (išmetamųjų dujų recirkuliacijos) vožtuvo patikra ir valymas.
   • DPF (dyzelinių kietųjų dalelių filtro) valymas.
   • Turbinos priežiūra: reguliari diagnostika ir gedimų šalinimas.

Turbokompresoriaus priežiūra

Sugedus turbinai, svarbu kuo greičiau imtis veiksmų. Visų pirma, reikia patikrinti alyvos lygį ir nutraukti automobilio eksploatavimą, jei ji sparčiai nyksta. Tuomet patartina, kad automobilių servisas atliktų diagnostiką. Gedimo ženklai dažnai pasireiškia traukos sumažėjimu, automobilis neįgauna galios, ypač akseleruojant. Jei išmetimo vamzdžiu sklinda mėlyni arba juodi dūmai, tai gali reikšti, kad turbina leidžia alyvą arba per daug turtingas kuro mišinys. Dar vienas simptomas - keisti garsai: švilpimas, kaukimas ar metalo tarškėjimas. Nustačius gedimą, egzistuoja keli pasirinkimai: keisti visą turbokompresorių nauju ar restauruotu, arba remontuoti esamą. Nors naujas turbokompresorius yra patikimas, jo kaina gali būti išties didelė. Alternatyva - turbinos restauravimas, kur keičiamos vidinės dalys (CHRA kasetė), atliekamas balansavimas ir kiti koregavimai.

Techninė apžiūra ir išmetamųjų dujų kiekis

Techninė apžiūra - procedūra, kuri kiekvienam vairuotojui tampa tarsi testas, parodantis, ar jo transporto priemonė atitinka nustatytus saugumo ir taršos standartus. Viena dažniausių problemų - per didelis išmetamųjų dujų kiekis, dėl kurio automobilis neatitinka nustatytų normų. Aplinkosaugos reikalavimai kasmet griežtėja, o tai reiškia, kad senesni automobiliai turi vis mažiau šansų išlaikyti techninę apžiūrą be papildomo remonto. Tikrinant transporto priemonę, specialistai matuoja anglies monoksido (CO), angliavandenilių (HC) ir azoto oksidų (NOx) kiekius. Jei šie teršalai viršija nustatytas normas, automobilio savininkas privalo pašalinti problemas ir pakartotinai atlikti patikrą. Autoserviso meistras Andrius Kazlauskas pastebi: „Daugeliu atvejų žmonės keičia katalizatorius naujais, nors realiai problema gali būti išspręsta paprastesnėmis ir pigesnėmis priemonėmis.“

Ar benzininiai varikliai yra atsparūs juodiems dūmams?

Deja, bet benzininiai varikliai taip pat nėra apsaugoti nuo padidėjusio dūmingumo ar juodų dūmų atsiradimo, tačiau šio tipo varikliams tai pasireiškia daug rečiau. Jei iš automobilio su benzininiu varikliu išmetimo sistemos rūksta juodi dūmai, reikėtų patikrinti, ar tinkamai veikia deguonies jutiklis ir ar dėl to variklyje nesusidaro suodžių. Viena iš priežasčių gali būti ir blogai sureguliuotas variklis, dažniausiai autoservise keičiant skirstymo diržą.

Mindaugas Šerėjus teigia: „Visos šios padidėjusio dūmingumo problemos yra susijusios su per riebiu degalų ir oro mišiniu. Variklis tiesiog nesugeba jo sudeginti. Nesudegusių degalų likučiai kartu su išmetamosiomis dujomis patenka į išmetimo sistemą ir susidaro tam tikri šalutiniai degimo produktai, mums įprastai žinomi kaip suodžiai. Tiek dyzeliniame, tiek benzininiame variklyje juodi dūmai dažniausiai matomi ne nuolat, bet tik tam tikru momentu, stipriau nuspaudus akceleratoriaus pedalą. Dūmingumas dar padidėja, kai variklis gauna didelę apkrovą - važiuojant į įkalnę, tempiant krovinį ir panašiai.“ Esant mažiems variklio sūkiams, sumažėja į degimo kamerą per įsiurbimo sistemą įpurškiamų degalų kiekis. Dėl lieso mišinio tiek benzininiame, tiek dyzeliniame variklyje negali susidaryti juodos išmetamosios dujos.

tags: #juodi #dumai #is #duslintuvo #diagnostika