Sugedę automobilio amortizatoriai: pasekmės ir ką daryti

Netvarkingi automobilio amortizatoriai gali sukelti kur kas daugiau problemų nei vien tik neigiama techninės apžiūros išvada. Tai itin svarbios pakabos detalės, kurioms netinkamai veikiant ženkliai suprastėja ratų sukibimas su kelio danga, o tuo pačiu - ir galimybė kritinėse situacijose suvaldyti automobilį. Nuo amortizatorių darbo priklauso ir važiavimo komfortas.

Amortizatoriai yra neatsiejama transporto priemonės saugos trikampio dalis, kartu su padangomis ir stabdžiais. Todėl vieno iš šių elementų gedimas neišvengiamai turi įtakos kitų veikimui ir bendram automobilio saugumui. Siekiant, kad automobilis savo valdymo savybėmis neprimintų sovietinės technikos, reikėtų laiku atpažinti amortizatorių gedimus ir nedelsiant juos šalinti.

Amortizatorių funkcija ir svarba

Amortizatoriai yra mechaninis elementas, kurio pagrindinė funkcija - užtikrinti tinkamą padangų sąlytį su kelio danga. Jie veikia kartu su pakabos spyruokle, amortizuodami vibracijas ir išlaikydami nuolatinį ratų kontaktą su keliu. Šie pakabos elementai yra vieni svarbiausių. Pati amortizatoriaus konstrukcija paremta kietųjų kūnų ir dujų tamprumu arba skysčių klampumu. Kuomet smūgis deformuoja gumą, plieninę spyruoklę ar susuka strypą, jo poveikis sumažėja.

Pagrindinė amortizatorių teikiama savybė yra užtikrinti saugumą bei komfortą. Amortizatoriai užtikrina ratų kontaktą su kelio danga ir neleidžia pakabos spyruoklėms laisvai judėti. Taip šie elementai užtikrina patogumą, o svarbiausia - saugų transporto priemonės valdymą. Amortizatoriai užtikrina, kad ratai liestųsi su bet kokia kelio danga: tiek su lygesne, tiek su labiau duobėta. Bent akimirką sąlytį su keliu praradęs automobilis gali pradėti slysti, jį gali tapti sunkiau suvaldyti posūkiuose ir kitose sudėtingesnėse kelio vietose.

Šis įtaisas taip pat slopina vibraciją ir apsaugo nuo jos perdavimo kėbului, todėl neleidžia automobiliui šokinėti važiuojant duobėtu paviršiumi. Be to, amortizatoriai apsaugo padangas bei kitas pakabos dalis nuo per greito dėvėjimosi.

Amortizatorių tipai

Praktikoje įprastai naudojami dujiniai ir hidrauliniai amortizatoriai, taip pat vienvamzdžiai ir dvivamzdžiai amortizatoriai.

Hidrauliniai amortizatoriai

Hidrauliniai amortizatoriai veikia pagal slėgio perdavimo skysčiu dėsnį, pasireiškiantį tiek suspaudimo, tiek išsitiesimo cikle. Hidraulinį amortizatorių sudaro cilindro viduje judantis stūmoklis. Cilindro vidus būna užpildytas tepalu. Naudojant stūmoklyje esančius vožtuvus, tepalas cirkuliuoja iš vienos kameros į kitą. Svyravimų amortizavimo laipsnis reguliuojamas kontroliuojant tepalo pralaidumą. Nors šios rūšies amortizatoriai yra minkštesni ir patogesni, tačiau nėra skirti važinėti prastomis kelio sąlygomis ar didesniais greičiais. Tepalas, esantis juose, gali putoti, o tai trukdo ratams tinkamai sukibti su kelio danga.

Dujiniai amortizatoriai

Dujiniai amortizatoriai taip pat turi anksčiau nurodytų tipų panašumų, tačiau jų veikimui naudojamos suspaustos azoto dujos. Hidraulinis skystis yra veikiamas pastovaus slėgio, o tokiu būdu amortizatoriai pasižymi dar greitesne reakcija, taip pat jų veikimas tampa tylesnis. Kadangi dujiniai amortizatoriai mažina tepalo putojimą, tokiu būdu yra užtikrinamas itin veiksmingas transporto priemonės sukibimas su kelio danga.

Dažniausios amortizatorių gedimo priežastys

Amortizatorius, kaip ir bet kuris mechanizmas, periodiškai susidėvi. Būtent todėl amortizatorius reikia reguliariai keisti. Amortizatoriai dažniau genda, jei vairuojama prastesnėmis oro ir kelio sąlygomis. Druska, vanduo bei dulkės daro įtaką greitesniam amortizatorių dėvėjimuisi. Pastebima, kad iškylančios problemos dažniausiai būna susijusios su netinkamu amortizatorių montavimu ir eksploatacija.

Amortizatoriai pasižymi pakankamai sudėtinga konstrukcija, todėl nustatyti jų gedimus dažniausiai nėra itin lengva. Turint tam tikrų žinių, pastebėti ir atpažinti įvairius jų gedimus gali būti paprasčiau. Šių pakabos elementų gedimų būna pačių įvairiausių.

• Alyvos nutekėjimas: atsiranda tiek dėl natūralaus tarpiklio susidėvėjimo, tiek dėl korozijos. Tai gali būti ir amortizatoriaus koto pažeidimo montavimo metu pasekmė.
• Pakabos elemento tvirtinimo nulūžimas: įvyksta tiek dėl ilgo eksploatavimo, tiek dėl pernelyg didelės apkrovos (pavyzdžiui, smūgio metu).
• Amortizatorių koto sulinkimas arba lūžimas: stiprus smūgis, automobilio geometrijos pažeidimai, taip pat montavimo technologijos nesilaikymas gali sukelti amortizatorių koto sulinkimą arba lūžimą.
• Įstrigimas: dažnai pasireiškia dėl vidinių konstrukcijų pažeidimų, vandens patekimo ir nekokybiško skysčio naudojimo.
• Nusidėvėjusios atraminės gumos: girdimą triukšmą tam tikrais atvejais gali kelti ne patys amortizatoriai, o sudilusios jų atraminės gumos. Kuomet šios detalės yra tvarkingos, važiuojant jos sugeria nuo kelio nelygumų per amortizatorius perduodamą smūgio energiją. Kai šios pagalvėmis dažnai vadinamos atramos sudyla, tiesioginis smūgis tenka automobilio rėmui.
• Sugedę atraminiai guoliai: be pačių amortizatorių, svarbu atkreipti dėmesį ir į jų atraminius guolius. Sugedęs atraminis guolis gali sukelti triukšmą, vibracijas ar netgi pabloginti automobilio valdymą.
• Šoniniai smūgiai: standartiniai amortizatoriai efektyviai slopina svyravimus vertikalia kryptimi, tačiau nėra pritaikyti atlaikyti šonines apkrovas. Dėl šios priežasties, nepriklausomai nuo amortizatorių amžiaus, atsitrenkus į šaligatvio bortelį slystant šonu ar panašioje situacijoje juos vis tiek reikėtų papildomai apžiūrėti.

Amortizatorių gedimo pasekmės

Nors amortizatoriai yra gana patvarūs, laikui bėgant jie dėvisi. Pirmieji ženklai apie mažėjantį jų efektyvumą gali pasirodyti net malonūs, pavyzdžiui, švelnesnis važiavimas, ilgainiui tai sukelia rimtų problemų. Prastos būklės amortizatoriai gali sukelti šias pasekmes:

• Padidėjęs stabdymo kelias: kai amortizatoriai neveikia tinkamai, padangos praranda gerą sąlytį su kelio danga, o tai tiesiogiai ilgina stabdymo kelią.
• Sumažėjęs valdymas ir stabilumas: automobilis tampa mažiau stabilus posūkiuose, gali stipriau svirduliuoti, o vairuotojui sunkiau kontroliuoti transporto priemonę, ypač esant didesniam greičiui ar blogoms oro sąlygoms. Automobilis nestabilus kelyje, gali šokinėti ir drebėti, ypač važiuojant greičiu.
• Padidėjęs padangų ir kitų pakabos elementų dėvėjimasis: netolygiai pasiskirstanti apkrova ir nuolatinis kratymasis greičiau susidėvi padangas, guolius, šarnyriukus ir kitas pakabos dalis.
• Padidėjusi rizika avarijai: sumažėjęs stabilumas, ilgesnis stabdymo kelias ir prastesnis valdymas didina avarijos tikimybę.
• Nemalonūs garsai: dėl amortizatoriaus ar kitų pakabos elementų gedimo gali atsirasti bildėjimo, girgždėjimo ar kitokie neįprasti garsai. Sugedę amortizatoriai ima skleisti kalenimo garsą.

Kaip atpažinti amortizatorių gedimus?

Amortizatoriai dėvisi tyliai. Automobilis neturi jokio įspėjamojo signalo, kuris praneštų, kad pakaba nebeatlieka savo darbo. Problema ta, kad pokyčiai vyksta palaipsniui. Vairuotojai, kasdien naudojantys automobilį, gali nepastebėti šio proceso, nejučia prisitaikydami savo vairavimo stilių prie prastėjančios automobilio būklės. Vis dėlto, yra keletas požymių, išduodančių, kad automobilio amortizatoriai pažeisti:

1. Automobilio elgesys posūkiuose: jei įsukant į posūkį jaučiate, kad automobilio kėbulas pernelyg pasvyra į išorinę pusę - tai vienas pirmųjų ženklų.
2. Automobilio elgesys stabdant: kai stabdote ir jaučiate, kad automobilio priekis stipriai „neria” žemyn - amortizatoriai gali būti kalti.
3. Nestabilumas kelyje ir valdymas: vairuojant tą patį automobilį ilgesnį laiką tampa nesunku pastebėti pasikeitusias jo valdymo savybes. Automobilio stabilumą ir valdymo savybes galite patikrinti staigesniuose ne pernelyg dideliu greičiu įveikiamuose posūkiuose, o komfortą - bet kokioje prastesnėje atkarpoje. Taip pat galima pervažiuoti greičio kalnelį arba pakeltą pėsčiųjų perėją. Blogi signalai, jei jaučiate siūbavimą, nestabilumą posūkiuose, didelį šokinėjimą važiuojant banguotu asfaltu. Jei važiuojant tiesia kelio atkarpa automobilis pradeda nukrypti nuo trajektorijos arba reikia nuolat koreguoti vairą - pakabos būklę verta patikrinti.
4. Alyvos nutekėjimas: amortizatoriai yra užpildyti specialia alyva, todėl tikrinant sausu oru galima pamatyti jos dėmes. Tai aiškus signalas, įspėjantis apie rimtus pažeidimus. Tą patį galima atlikti ir prastesniu oru, tačiau tuomet prireiks uždaros patalpos, o prieš tikrinant amortizatorius iš pradžių juos reikėtų nuvalyti. Jei amortizatoriai apvarvėję tepalu - tai reiškia, kad amortizatorius yra pažeistas ir reikia jį keisti. Būtina apžiūrėti ir pakabinimo mazgus - amortizatoriaus korpusas turi būti švarus. Dažnai po prieškorozinio apdorojimo ant korpuso lieka preparato žymių, o tai nėra leistina.
5. Padangų dėvėjimasis: netolygus protektoriaus susidėvėjimas (įprastai tam tikromis dėmėmis per visą padangos ilgį) taip pat yra vienas iš nusidėvėjusių amortizatorių požymių. Jei protektoriaus blokeliai nusidėvėję netolygiai - vieni aukštesni, kiti žemesni, tarsi pjūklo dantys - tai vadinamasis „pjūklinis dilimas”. Jis atsiranda dėl mikrovibracijų, kurias sukelia blogai veikianti pakaba. Padanga „šokinėja” ant kelio paviršiaus, užuot tolygiai riedėjusi.
6. Linguojimo testas: tai paprastas testas, kurį galite atlikti patys per kelias sekundes. Stipriai paspauskite ant automobilio kėbulo virš rato ir staigiai atleiskite. Jei kėbulas greitai nusistovi - viskas gerai. Jei kėbulas siūbuoja aukštyn - žemyn ir tai daro daugiau nei vieną kartą, tai rodo, kad amortizatorius yra sugedęs. Šis metodas veikia geriausiai, kuomet vienu metu iš viršaus keletą kartų ritmiškai suspaudžiami abiejų priekinių arba galinių ratų amortizatoriai. Jei šie yra tvarkingi, nepriklausomai nuo to, kaip stipriai pavyks juos suspausti, automobilio pakaba po vienintelio svyravimo grįš į pradinę padėtį ir liks joje.

Ką daryti, jei amortizatoriai neveikia?

Jei pastebėjote, kad jūsų automobilio amortizatoriai veikia neįprastai, rekomenduojama juos patikrinti ir, reikalui esant, pakeisti. Amortizatorių keitimas yra procedūra, kurią turėtų atlikti specialistai, nes savarankiška intervencija gali iššaukti defektus. Daugeliu atvejų tai yra efektyviausias problemų sprendimo būdas. Geriausiai amortizatorių būklę visuomet patikrins profesionalūs servisų meistrai.

Nusidėvėjimo lygis gali skirtis priklausomai nuo vairavimo stiliaus ir aplinkos, kurioje automobilis naudojamas. Gamintojų techninės rekomendacijos nurodo, kad amortizatoriai vidutiniškai keičiami kas 70 000 km iki 150 000 km. Tačiau praėjus kiek laiko, amortizatorius nusidėvi natūraliai, tad jį reikėtų keisti pravažiavus maždaug 60-80 tūkst. km. Amortizatorių gedimą taip pat sąlygoja ir tai, kad jie buvo netinkamai sumontuoti. Jei pakeisite tik vieną, ratai dirbs skirtingai. Būtina atkreipti dėmesį ir į ratus. Reguliari patikra leidžia laiku pastebėti net ir nedidelius gedimus ir užkirsti kelią rimtesnėms problemoms.

Laiku atliktas remontas gali padėti išvengti rimtų transporto priemonių gedimų ir didesnių finansinių nuostolių. Jei nesate tikri dėl pasirinkimo ar turite klausimų, visuomet drąsiai kreipkitės į specialistus. Jie turi sukaupę nemažai patirties, todėl gali duoti naudingų patarimų ir padėti apsispręsti.

tags: #jeigu #neveikia #automobilio #amortizatoriai