Prieš įvažiuodami į automobilių stovėjimo aikštelę, privalote susipažinti su naudojimosi ja informacija, kuri pateikiama informaciniuose stenduose, įrengtuose prie įvažiavimų į aikštelę ir jos viduje. Jei konkrečios aikštelės naudojimosi taisyklės yra neaiškios ar nepriimtinos, turite teisę nesinaudoti aikštele (t. y. į ją nevažiuoti ir nestatyti automobilio).
Sandorio sudarymas ir parkavimo kontrolė
Pastatydami transporto priemonę aikštelėje, jūs savo konkliudentiniais veiksmais sudarote sandorį dėl atlygintinų paslaugų teikimo. Parkavimo kontrolę aikštelėje vykdo UAB „DK investicijos“ (įmonės kodas: 300147633, adresas: Dariaus ir Girėno g. 8, 02011 Vilnius, 434 dėžutė). Sandoris sudaromas konkliudentiniais veiksmais, remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.71 str.
Taisyklių laikymasis aikštelėje kontroliuojamas pasitelkiant vaizdo stebėjimo kameras, kurios nuskaito transporto priemonės valstybinį numerį bei fiksuoja įvažiavimo/išvažiavimo faktą ir laiką. Jums naudojantis aikštele, yra tvarkomi jūsų asmens duomenys.
Naudojimosi aikštele instrukcijos ir atsiskaitymas
Naudojimosi aikštele instrukcijos, įkainiai ir atsiskaitymo būdai pateikiami informaciniame stende, įrengtame prie įvažiavimo į aikštelę ir jos viduje. Kiekvienoje aikštelėje gali būti taikomi skirtingi įkainiai. Aikštelių sąrašas ir jose taikomi įkainiai taip pat skelbiami tinklapyje www.parkavimasmieste.lt. Stovėjimo laikas apvalinamas iki didesnio laiko apskaitos vieneto, nurodyto aikštelės informaciniame stende.
Barjerinės ir bebarjerinės aikštelės
- Barjerinės aikštelės (su automatiniais užtvarais): Prieš įvažiuodami, privalote sustabdyti automobilį prie automatinio užtvaro ir laukti, kol bus nuskaitomas automobilio numeris ir automatinis užtvaras pakils. Jei viršijote nemokamą stovėjimo laiką (jei konkrečioje aikštelėje taikomas nemokamas laikas), privalote už stovėjimą atsiskaityti prieš išvažiuodami iš aikštelės. Užtvaras nebus pakeliamas, kol nebus atliktas mokėjimas.
- Bebarjerės aikštelės (be automatinių užtvarų): Sustoti prie įvažiavimo nėra būtina, automobilio valstybiniai numeriai nuskaitomi pravažiuojant. Įvažiavus į aikštelę, automobilį galima statyti bet kurioje laisvoje vietoje, jeigu kitaip nenurodyta aikštelės informaciniame stende bei jeigu to nedraudžia aikštelės horizontalusis kelio dangos ženklinimas arba kelio eismo ženklai.
Atsiskaitymo tvarka bebarjerėse aikštelėse
Bebarjerėse aikštelėse, viršijus nemokamo parkavimo laiką (jei konkrečioje aikštelėje taikomas nemokamas laikas), galioja „dviejų tarifų“ sistema:
Valandinis tarifas: Taikomas, jeigu už paslaugas atsiskaitote prieš išvažiuodami iš aikštelės arba per 72 valandas nuo išvažiavimo. Mokate pagal toje aikštelėje nustatytą valandinį įkainį, padaugintą iš faktiškai stovėto laiko, viršijusio toje aikštelėje taikomą nemokamo stovėjimo laiką.
Fiksuotas tarifas: Taikomas, jeigu atsiskaitoma vėliau nei per 72 valandas po išvažiavimo iš aikštelės. Tokiu atveju formuojamas „Mokėjimo pranešimas“, kuriame nurodomas fiksuoto tarifo paslaugų mokestis, sumokėjimo būdai ir terminas. Pranešimas siunčiamas transporto priemonės valdytojui ar savininkui pagal kontaktinę informaciją, nurodytą transporto priemonių registre bei gyventojų registre.
Bendrosios taisyklės ir saugumo aspektai
Statydami transporto priemonę aikštelėje, privalote laikytis aikštelės ženklinimo ir kelių eismo taisyklių. Aikštele turite naudotis ir joje elgtis taip, kad nesukeltumėte žalos aikštelėje esančiam turtui ar asmenims. Svarbu: aikštelė nėra saugoma.
Dažnos problemos prekybos centrų stovėjimo aikštelėse
Prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelės yra uždaros teritorijos, kuriose vairuotojai susiduria su kitokia situacija nei gatvėje. Jose įvyksta daug eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės. Pavyzdžiui, Vilniuje prie prekybos centro Ozo g. 25 nuo metų pradžios jau įvyko 127 eismo įvykiai, 3 iš jų buvo įskaitiniai.

Kelių žymėjimas ir "dešinės rankos taisyklė"
Kelių ženklų ar šviesoforų prie kiekvieno išvažiavimo prekybos centrų aikštelėse nepastatysi, tad kelių žymėjimas pagrindiniais ir šalutiniais keliais daromas ant asfalto. Būtina, kad žymėjimas būtų aiškus ir atitiktų nustatytus reikalavimus. Tam maždaug du kartus per metus jis turi būti atnaujintas, nes nusitrynusios žymos dažnai tampa eismo įvykio priežastimi. Tokiu atveju policija eismo įvykio kaltininkais pripažįsta abu į ją patekusius asmenis.
Jei žymėjimas neaiškus, privaloma vadovautis KET 159 straipsniu: lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms. Tai yra dešiniosios rankos taisyklė, kuri visada galioja ten, kur nėra kelio ženklų ir šviesoforų, o mes kertame lygiareikšmę vienodos dangos sankryžą. Ji ypač svarbi daugiabučių kiemuose ir automobilių stovėjimo aikštelėse, kur daugelis ją pamiršta. Net jei sankryžoje susikerta platesnė ir siauresnė gatvės, bet nėra ženklų, nurodančių pagrindinį kelią, galioja dešiniosios rankos taisyklė.
Važiavimas atbuline eiga
Viena iš tipinių problemų prekybos centrų aikštelėse - vairuotojų neatidumas važiuojant atbuline eiga. Nors KET aiškiai nurodo, jog važiuodamas atbulas vairuotojas visuomet privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, kai kurie vairuotojai šį nurodymą ignoruoja. Išvažiuodami iš savo vietos, jie skuba, pamiršta apsidairyti bei pažiūrėti per veidrodėlius, nepagalvoja apie galimas skubėjimo pasekmes ir tai tampa techninių avarijų priežastimi.
Situaciją apsunkina ir tai, kad kai kurie vairuotojai aikštelėse juda pakankamai dideliu greičiu, tarsi ten būtų gatvė. Rekomenduojama elgtis pagal nerašytas kultūringo vairavimo taisykles: sustabdyti savo automobilį ir, jei užsidegė kito automobilio balti atbulinės eigos žibintai, išleisti jį iš stovėjimo vietos.
Parkavimo kultūra ir dažni pažeidimai
Automobilio statymas aikštelėje reikalauja ne tik gerų vairavimo įgūdžių, bet ir vairuotojų kultūros. Svarbu įvertinti, ar per arti kito pastatytas automobilis nesudarys papildomų sunkumų kitam vairuotojui įlipti į savo automobilį. Prekybos centrų aikštelėse rekomenduojama automobilį statyti galu, kad išvažiuojant matymo laukas būtų geresnis, o manevras - saugesnis. Tačiau statant galu, reikia atsižvelgti į kitus eismo dalyvius ir rodyti posūkius.
Dažnai pasitaikantys pažeidimai ir neetiškas elgesys:
- Privažiavimas prie prekybos centro durų ir keleivių išleidimas įjungus avarinį signalą.
- Automobilių statymas prie geltonos linijos arba nepažymėtose vietose, blokuojant kitus.
- Šeimų vietų užėmimas, nors jos skirtos lengvesniam vaikų kėdučių išėmimui.
- Užlįsimas prieš nosį lėčiau statančiam automobiliui, važiavimas prieš eismą.
- Automobilio statymas ant vietų suskirstymo linijų arba užimant dvi vietas.
Visose stovėjimo aikštelėse leidžiamas greitis yra 20 km/h. Konkurencija aikštelėse lemia sumaištį ir skubą, o tai neturi nieko bendro su kultūringu vairavimu.
Statistikos ir žalos
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, praėjusiais metais automobilių stovėjimo aikštelėse įvyko 3,5 tūkst. draudžiamųjų įvykių, kurie sudaro 7,5 proc. visų draudžiamųjų įvykių, kuriuose nukentėjo automobiliai. Dažniausiai tokie įvykiai fiksuojami didžiuosiuose šalies miestuose.
Būdingos žalos: nedideli įlenkimai, šonų apibraižymai, žibintų iškūlimai, veidrodėlių nulenkimai ar bamperių suskaldymai. Įprastai žalos yra nedidelės (kelis šimtus eurų), tačiau pasitaiko ir didelių nuostolių. Per metus išmokėta virš 2 mln. eurų už žalas, patirtas automobilių stovėjimo aikštelėse.
Automobilių stovėjimo aikštelės mieste. Ar sudėtinga jas įrengti?
Saugus manevravimas ir parkavimas
Manevruojant automobilių stovėjimo aikštelėje patariama vairuoti neskubant ir visada pasirinkti saugų greitį. Aikštelėse yra didelė tikimybė, kad iš parkavimo vietos neapsidairęs išvažiuos kitas automobilis arba į važiuojamą dalį išeis ar išbėgs pėsčiasis. Vairuotojai visada turėtų būti pasiruošę staigiai stabdyti, nes greitis tokiose eismo nelaimėse yra lemiamas veiksnys.
Judant automobilių stovėjimo aikštelėje itin svarbu atkreipti dėmesį į jos eismo tvarką ir kelio ženklinimą. Vairuotojai turi praleisti kitus automobilius, kurių judėjimo kryptį jie kerta, jei kelio ženklinimas rodo, kad privalote tai padaryti. Jeigu nesate tikras dėl savo pirmumo arba kelio ženklinimas nusitrynęs ir jo nesimato, tuomet elkitės taip, lyg neturėtumėte pirmumo teisės. Jei kelio ženklinimo nėra, vadovaukitės dešinės rankos taisykle.
Parkuojantis, ypač atbulomis, vairuotojas turi duoti kelią visiems eismo dalyviams, todėl svarbu ypač atsargiai įvertinti situaciją dėl pėsčiųjų. Prieš pradėdami judėti atbulomis, visada įsitikinkite, kad tai daryti saugu. Manevruojant atbuline eiga itin svarbu sekti veidrodėliuose matomą vaizdą, tačiau reikėtų nepamiršti ir apie „akląsias vietas“.
Parkavimo būdai
Kiekvienas vairuotojas turi tinkamai įvertinti galimas visų savo veiksmų rizikas bei pasekmes kitiems eismo dalyviams. Labai svarbu nepamiršti, jog pastatyti automobilį reikia taip, kad greta esančių automobilių vairuotojai nepatirtų nepatogumų tiek įlipant, tiek išlipant iš jo (KET 150 p./150.10).
Statmenas parkavimas (90 laipsnių kampu)
Šį parkavimosi būdą renkasi dauguma vairuotojų, nes daugelis aikštelių mieste yra parengtos automobilius statyti būtent tokiu būdu. Automobilio pastatymas atbulai dažnu atveju yra patogus, nes vėliau išvažiavimas iš aikštelės yra paprastesnis. Svarbiausi dalykai prieš pradedant judėti atbulomis - pažiūrėti į priekį, į galinio vaizdo veidrodėlį, į kairės pusės veidrodėlį, per kairį petį, į dešinės pusės veidrodėlį ir per dešinį petį.
- Priekiu statmenai: Sustokite, kai iki nusižiūrėtos stovėjimo vietos liko maždaug dvi vietos. Artėdami, laikykitės maždaug dviejų metrų atstumo tarp savo transporto priemonės ir šalia stovinčios transporto priemonės galo. Važiuokite labai lėtai. Kai jūsų priekinis bamperis susilygins su transporto priemonės, stovinčios šalia, šonu, pažvelkite į laisvą vietą. Lėtai sukite ratus iki galo į tą pusę, kur statysite automobilį. Įvažiuodami, patikrinkite kairįjį priekinį kampą ir dešinįjį automobilio šoną, kad įsitikintumėte, jog nesusiduriate.
- Atbuline eiga statmenai: Pirmiausia sustokite mažiausiai už dviejų vietų iki norimos stovėjimo vietos, o tik tuomet pavažiuokite į priekį iki tos vietos, iš kurios bus atliekamas manevras.
Lygiagretus parkavimas (šonu)
Kone vienas iš sudėtingiausių automobilio statymo būdų. Dažnu atveju tokie automobilio apgadinimai, kaip nubraukimai galinių ir priekinių buferių kampuose, atsiranda būtent statant automobilį lygiagrečiai.
Kai automobilis statomas lygiagrečiai važiuojamosios dalies kraštui už stovinčio automobilio, pirmiausia sustoti reikia lygiagrečiai stovinčiai transporto priemonei, nuo jos paliekant tinkamą tarpą. Jūsų automobilio galas turi būti vienoje linijoje su stovinčio automobilio galu. Sustojus ratai turi būti tiesūs. Parkuojant automobilį lygiagrečiai, reikia įvertinti, ar paliktas tarpas tarp automobilių yra pakankamas, jog būtų galima saugiai pastatyti automobilį.
Išvažiavimas iš stovėjimo vietos
- Išvažiuojant priekiu: Įjunkite posūkio signalą, patikrinkite veidrodžius ir aplinką, lėtai pradėkite judėti, pasukdami vairą norima kryptimi. Pavažiuoti iki sukant vairą turima tiek, kad vairuotojo durelių rankenėlė būtų vienoje tiesėje su šalia stovinčio automobilio galu (arba priekiu).
- Išvažiuojant galu: Įjunkite atbulinę pavarą ir posūkio signalą, apsidairykite per veidrodžius ir per petį, lėtai važiuokite atgal, sukdami vairą reikiama kryptimi. Pavažiuoti iki sukant vairą turima tiek, kad vairuojamo automobilio veidrodėliai būtų vienoje tiesėje su šalia stovinčio automobilio galu (arba priekiu).
Visais atvejais judėkite atsargiai ir būkite pasiruošę sustoti, jei atsirastų kliūčių.
Požeminės stovėjimo aikštelės
Važiuojant požeminėse stovėjimo aikštelėse, daug incidentų kyla dėl pamirštų Kelių eismo taisyklių. Ypač sunku būna susigaudyti, kai nėra jokių pirmumą nurodančių ženklų.
Reikia nepamiršti, kad dešinės pusės taisyklė negalioja pajudant iš stovėjimo vietos. Dešinės pusės taisyklė taip pat negalioja esant kelio ženklams ir kelio dangos ženklinimui. Jei požeminėse stovėjimo aikštelėse ant kelio dangos iš baltų trikampių sudaryta linija, būtina prie jos sustoti. Išvažiavus iš šalutinio kelio priešais pirmumą turinčią transporto priemonę, pastarosios vairuotojas gali nespėti laiku sureaguoti, o kaltininku pripažįstamas pirmumo nepaisęs eismo dalyvis.
Eismo įvykiu yra laikomas ne tik dviejų transporto priemonių susidūrimas ar kai nukenčia žmonės, bet ir tada, kai yra apgadinamas turtas. Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, jei padaryta mažesnė nei 750 eurų žala, numatyta nuo 600 eurų siekianti bauda. Jei žala didesnė, bauda gali siekti ir pusantro tūkstančio eurų.
Ką daryti įvykus eismo įvykiui aikštelėje?
Draudikas pataria, įvykus eismo nelaimei stovėjimo aikštelėje ar kieme, neskubėti pasišalinti iš įvykio vietos.
- Pirmiausia, rekomenduojama 20-30 minučių ramiai luktelėti kitos transporto priemonės vairuotojo.
- Jei nelaimė įvyko kieme, reikėtų paprašyti kaimynų ar kitų daugiabučio gyventojų pagalbos: žmonių informacija labai dažnai padeda nustatyti automobilių savininkus.
- Jei avariją padarėte prekybos centro aikštelėje, kreipkitės į jo informacijos skyrių, kad darbuotojas praneštų žalą patyrusio automobilio valstybinius numerius per garsiakalbį.
- Taip pat patariama pačiam kaltininkui paskambinti trumpuoju bendrosios pagalbos telefonu 112. Policijos pareigūnai, tikėtina, padės surasti transporto priemonės savininką ir su juo susisieks.
Raginate susilaikyti ir nepalikti raštelių už valytuvo: tai - nepatikimas ir rizikingas būdas susisiekti su nukentėjusiuoju, nes raštelį palikęs asmuo galės būti baudžiamas už administracinį nusižengimą (pasitraukimą iš įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles). Šiuo metu baudos už tokius pažeidimus siekia nuo 600 Eur iki 1100 Eur, kai padaryta žala neviršija 750 Eur, arba nuo 1100 Eur iki 2000 Eur, kai žala viršija 750 Eur.
Jei susidūrėte su kita transporto priemone ir nepavyksta nustatyti eismo nelaimės kaltininko, nedvejodami kvieskite policiją, užfiksuokite eismo įvykį, fotografuokite padėtis, kelio ir kitą ženklinimą.
Saugumo stiprinimas šventiniu laikotarpiu
Artėjant Juodajam penktadieniui ir Kalėdoms, mažmenininkai susiduria su didėjančiu saugumo iššūkiu savo automobilių stovėjimo aikštelėse. Atostogų sezonas labai padidina vagysčių ir automobilių avarijų riziką (jų skaičius išauga 30 %).
Norint išspręsti šią įvairiapusę riziką, reikia visapusiško strateginio požiūrio:
- Aiškūs ženklai: Labai svarbūs, padedantys valdyti eismo srautus ir sumažinti nelaimingų atsitikimų galimybę. Ženklai turi būti aiškūs, matomi ir efektyvūs.
- Apsaugos personalas: Jo dislokavimas reikalauja kruopštaus pakartotinio kalibravimo didžiausio apsipirkimo laikotarpiais. Strategiškai išdėstyti apsaugas ne tik prekybos centre, bet ir visapusiškai uždengti automobilių stovėjimo aikštelių perimetrus.
- Šiukšlių prevencija: Dėl nenuspėjamų žiemos orų padidėja šiukšlių rizika, todėl vairuotojams gali susidaryti pavojingos sąlygos. Aktyvus stebėjimas, neatidėliotinas šiukšlių pašalinimas ir pasiruošimas tampa būtini.
- Apšvietimas: Ypač svarbus saugos veiksnys trumpesnėmis žiemos dienomis. Stiprus, visapusiškas apšvietimas ne tik atbaido galimus nusikaltėlius, bet ir padidina pėsčiųjų saugumą.
- Perimetro saugumas: Nusikaltėliai išnaudoja dideles, sudėtingas stebėjimo erdves, o katalizatoriaus vagystės kelia didelį susirūpinimą. Mobilieji stebėjimo sprendimai, pvz., 20-pėdų stebėjimo priekabos, siūlo tvirtą atgrasymo mechanizmą. Nuotolinis stebėjimas padidina saugumą ir po darbo valandų.
Atostogų sezonas neturi būti padidintos rizikos laikotarpis. Strateginiu planavimu, technologinėmis investicijomis ir holistiniu požiūriu į saugumą mažmenininkai gali užtikrinti saugų apsipirkimą savo klientams.
tags: #ivaziuojant #i #stovejimo #aikstele #laukia