Automobilių pramonė yra viena svarbiausių transporto priemonių gamybos šakų pasaulyje, kuriai tenka didelė dalis gamybos apimčių įvairiose šalyse. Įmonės gamina platų transporto priemonių ir jų komponentų spektrą.
Lietuvos automobilių pramonės potencialas ir plėtra
Užsienio partnerių dėmesys Lietuvai
Didžiosios Britanijos Motorinių transporto priemonių gamintojų ir pardavėjų asociacijos (SMMT) bei Vokietijos Automobilių pramonės asociacijos (VDA) vadovai lankėsi Baltijos automobilių detalių klasterio (BACC) kvietimu. Pasak valdybos pirmininko Giedriaus Valucko, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos automobilių pramonė jau senokai stebi Lietuvos įmonių plėtrą, o dabartinis vizitas buvo proga „gyvai“ susipažinti su verslo aplinka, pramonės ekosistema ir dar neišnaudotomis galimybėmis.
Vizito metu SMMT ir VDA asociacijų vadovai susitiko ne tik su Ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite bei susisiekimo viceministre Agne Vaiciukevičiūte, bet ir lankėsi automobilių pramonės įmonėse - UAB „Altas Auto“, UAB „Arrival LT“, UAB „Teltonika EMS“, UAB „Elinta“, taip pat tarptautinių korporacijų „Continental“ bei „Hella“ gamyklose.
Pasaulinės automobilių pramonės kaitos galimybės Lietuvai
Kaip minėjo britų Motorinių transporto priemonių gamintojų ir pardavėjų asociacijos vadovas Mike Hawes, pasaulinė automobilių pramonė yra pereinamojoje būsenoje į ateitį be iškastinio kuro. Šiuo metu sprendžiama dėl didžiulių investicijų, renkantis optimalias vietas baterijų vystymui ir gamybai. Tam būtina užtikrinti pigesnės - žaliosios energijos tiekimą, turėti kompetentingus darbuotojus ir gerą susisiekimą su pagrindiniais gamintojais Europoje. Apie šiuos klausimus buvo diskutuojama aukščiausio lygio susitikimuose su Vyriausybės ir „Investuok Lietuva“ atstovais, taip pat vietos įmonėse, planuojančiose aktyvią plėtrą.
Pasak Giedriaus Valucko, Lietuvos pramonė nuolat didina efektyvumą, augina kuriamą pridėtinę vertę, diegia modernius skaitmeninimo ir robotikos sprendimus, todėl yra tapusi viena iš lyderių Baltijos ir Šiaurės šalyse. Čia jau dabar kuriami sprendimai elektrinėms transporto priemonėms. Pastaraisiais metais Lietuva pritraukė nemažai užsienio investicijų, kurios tiesiogiai orientuotos į automobilių pramonę, sėkmingai vysto veiklą ir plečiasi Lietuvoje.
Svečius Kaune veikiančioje „Continental Automotive Lithuania“ gamykloje priėmęs vadovas Shayan Ali pabrėžė, kad automobilių sektorius Lietuvoje pastaruosius 5 metus buvo viena sparčiausiai augančių pramonės šakų. Ši tendencija neabejotinai išliks, nes pagrindiniai pamatai jau pastatyti, talentų būrys auga, ugdomos reikiamos kompetencijos. Siekiant užtikrinti tvarų augimą, bendras talentų skaičius turėtų nuosekliai didėti. Todėl daugiau žmonių turėtų būti skatinami rinktis elektronikos inžinerijos, automatikos, robotikos ir kitas automobilių pramonei svarbias specialybes.
Reikšmingas augimas net pandemijos metais
Automobilių pramonės gamybos pajėgumai reikšmingai ūgtelėjo per pastaruosius porą metų. Oficiali statistika fiksuoja, kad Kaune veikiančios „Continental“ gamyklos darbuotojų skaičius nuo poros šimtų išaugo iki beveik 700. Kone padvigubėjo (nuo 170 iki 330) kitos Kauno investicijų bumą ženklinusios „Hella“ gamyklos darbuotojų skaičius. Lietuviško kapitalo „Teltonika“ įmonių grupės, dirbančios su automobilių pramone, taip pat skaičiavo darbuotojų skaičiaus šuolį: „Teltonika Telematics“ - nuo 200 iki 500, o „Teltonika EMS“ - nuo 100 iki 650. Į naują gamyklą persikėlusios AQ Wiring systems darbuotojų skaičius šiemet išaugo nuo 700 iki 1064.
„Investuok Lietuvoje“ gamybos sektoriaus komandos vadovė Nadežda Bausienė, komentuodama Vokietijos ir D.Britanijos asociacijų dėmesį, išskyrė progą pristatyti Lietuvos potencialą: „Dėl kelerių pastarųjų metų regioninių ir pasaulinių tendencijų, lankstumas bei gebėjimas prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių aplinkybių gamybinėms įmonėms tapo itin svarbus. Vizito metu akcentavome, kad Lietuva yra puiki lokacija inovacijoms ir plėtrai dėl lanksčių sąlygų kurti verslą ir efektyviai priimamų sprendimų. Juk ne kiekvienoje valstybėje galėtume surengti atvirą diskusiją prie vieno stalo esant tiek verslo ir asociacijų, tiek politikos atstovams“.
Tikslas - pramonės pardavimų dvigubinimas iki 1,5 mlrd. eurų
Giedrius Valuckas, Baltijos automobilių detalių klasterio valdybos pirmininkas, sako, jog per artimiausius 5 metus Lietuvos automobilių pramonės sektorius planuoja pardavimus padidinti bent 2 kartus ir pasiekti 1,5 mlrd. eurų apyvartą. Bendradarbiavimas su Europos automobilių pramonės lyderiais prie to neišvengiamai prisidės ir suteiks tvarų augimo pagrindą. Sėkmės atveju šios aukštos pridėtinės vertės gamybos plėtra bus dar spartesnė, tačiau tam būtina atlikti namų darbus plėtojant investicijoms reikalingą infrastruktūrą, keičiant švietimo sistemą, vystant tiekimo grandines.
Tokias perspektyvas patvirtina ir automobilių pramonės atstovai. Po vizito p. Mike Hawes akcentavo, jog svarbu, kad Lietuva dar nėra perpildyta rinka, todėl čia išties yra erdvės plėtoti gamybą ir tyrimus. Išsilavinę darbuotojai, geri jų kalbos įgūdžiai, dėmesys inovacijoms ir pragmatiškas požiūris tik išryškina šį potencialą. Kaip teigiama pranešime, Vyriausybės palaikymas yra esminis dabar, kai investuotojai ieško ekonominio ir politinio stabilumo, finansinių mechanizmų ir paskatų tyrimams, mokymų ir infrastruktūros investicijoms. Gyvybinga technologinė aplinka taip pat padeda aukštomis technologijomis ir skaitmeniniu pagrįstai automobilių gamybai.
Pasaulinės automobilių pramonės tendencijos
Lengvųjų automobilių gamybos apimtys pasaulyje yra didelės. 1997 m. Vakarų Europoje pagaminta 39,3 % visų lengvųjų automobilių, Azijoje - 30,4 %, Šiaurės Amerikoje - 24 %. Daugiausia lengvųjų automobilių gamina Japonija, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Vokietija. Šios šalys taip pat yra didžiausios automobilių eksportuotojos. Daugiausia eksportuoja Japonija, Vokietija, Prancūzija ir Pietų Korėja. Apie 60 % pasaulinės lengvųjų automobilių gamybos tenka šešioms didžiausioms bendrovėms.
Krovininių automobilių ir autobusų gamyba taip pat yra svarbi. Daugiau kaip 50 % pasaulinės jų gamybos tenka Šiaurės Amerikai, apie 25 % - Azijai, 15,7 % - Vakarų Europai. Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija ir Kanada yra didžiausios krovininių automobilių ir autobusų gamintojos. Kasmet pasaulyje pagaminama apie 2,5 mln. sunkvežimių. Apie 70 % pasaulinės autobusų gamybos tenka Azijai. Didžiausios troleibusų gamintojos yra Nepriklausomų Valstybių Sandrauga, Čekija, Vokietija, Didžioji Britanija ir Jungtinės Amerikos Valstijos.
Automobilių pramonei sparčiai plėtojantis, didžiausiais automobilių gamybos centrais tapo Detroitas (JAV), Londonas ir Birminghamas (Didžioji Britanija), Paryžius (Prancūzija), Tokijas (Japonija), Turinas (Italija), Stuttgartas ir Wolfsburgas (Vokietija). Iš pradžių tam tikros markės automobiliai buvo gaminami vienoje įmonėje ar valstybėje, vėliau atskirų detalių ir mazgų fabrikai buvo išdėstyti visame pasaulyje, o automobiliai surenkami jų naudojimo rajonuose.
10 Bjauriausių pasaulio automobilių
Lietuviškų įmonių indėlis į pasaulinę automobilių pramonę
Lietuvoje veikia ne viena įmonė, gaminanti gan sudėtingas automobilių detales, kurios dažnai lieka nepastebėtos plačiajai visuomenei. Pavyzdžiui, vienoje Kauno įmonėje, kurioje dirba daugiau nei 200 darbuotojų, gaminami jungikliai ir kiti prietaisų skydelių komponentai, naudojami ne tik „Volvo“ sunkvežimiuose, bet ir „Saab“, „Peugeot“, „Citroën“ bei GM koncerno automobiliuose, surenkamuose visame pasaulyje.
Tokių Lietuvoje beveik nežinomų įmonių, kurios įvairius įrengimus tiekia stambioms automobilių kompanijoms, yra ne viena ir ne dvi. Dauguma jų buvo įkurtos be užsienio investicijų. Šios įmonės moka mokesčius į valstybės biudžetą ir kuria darbo vietas, o eksportuojamoms prekėms netaikomas PVM mokestis, kas suteikia didelę naudą valstybei.
Viena iš tokių įmonių gavo užsakymą pagaminti kelių lygių klimato kontrolės saulės sensorius, matuojančius temperatūrą salone. Pasaulyje ne tiek daug įmonių gamina tokius nišinius produktus, todėl Lietuvos įmonės gauna specializuotus užsakymus.
Bendravimas su užsienio partneriais reikalauja skirtingų įgūdžių: su švedais lengva bendrauti, vokiečiai gali būti kiek arogantiški, o japonai priima sprendimus lėtai, tačiau stebina kruopštumu ir tikslumu. Lietuvos verslininkams svarbu įtikinti klientus, kad jų produkcijos kokybė nesiskiria nuo Vakarų europietiškos, o kaina atitinka kokybę.
Kinų gamintojai pasiekė aukštą kokybės lygį, tačiau jiems sudėtinga bendrauti su vakariečiais ir užimti nišines rinkas. Jei jie turi produktą, gali pagaminti milijoną kopijų, tačiau dažnai tiek didelių apimčių neprireikia, o dėl sudėtingo derinimo proceso jie negali pradėti sandorio.
Pasaulinės krizės ir Lietuvos automobilių pramonės atsigavimas
Pasaulinė krizė palietė ir smulkiuosius automobilių detalių gamintojus iš Lietuvos. Gamybos apimtys, kurios nuolat augo, sustojo ir net šiek tiek pradėjo kristi. Teko mažinti atlyginimus. Tačiau automobilių pramonė atsigauna. Atrodo, viskas buvo nurimę, o dabar vėl visi smarkiai sujudo. Gal iš tikrųjų Lietuvą iš ekonominio nuosmukio ištemps eksportas?
Automobilių dalių ir remonto medžiagų tiekėjai
„ColorMatic“ prekės ženklas priklauso plačiam tarptautinių kompanijų tinklui, pasivadinusiam bendriniu MOTIP DUPLI GROUP vardu. Kompanijos, priklausančios šiai grupei, yra įsikūrusios Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, Čekijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje. Dėka plataus gamyklų ir prekybos atstovų tinklo bei nepriekaištingos produktų kokybės, MOTIP DUPLI GROUP yra aerozolinių dažų ir kitų aerozolinių produktų, skirtų automobilių remontui bei pramoniniam metalo sektoriui, lyderis Europoje.
„ColorMatic“ aerozoliniai produktai - tai profesionalių, automobilių kėbulo remonto medžiagų serija, kurios gamoje galima rasti visus reikalingus produktus - nuo aerozolinių glaistų, įvairiaspalvių gruntų, lakų iki silikono, įrankių, plastmasių valiklių, plastikinių detalių dažų ir remonto medžiagų. Dėka aukštos kokybės ir paprasto naudojimo, „ColorMatic“ produkcija tinkama ne tik profesionaliems meistrams, bet ir automobilistams mėgėjams.
Naudotų automobilių rinka Lietuvoje
Pirmąjį metų pusmetį Lietuvos vairuotojai „carvertical“ automobilių istorijos patikros platformoje labiausiai domėjosi 3-ios serijos „BMW“ automobilių istorija - 6,2 proc. visų platformoje tikrintų automobilių. Už šio modelio rikiuojasi 5-os serijos „BMW“ (5,8 proc.), „Volkswagen Passat“ (4,4 proc.), „Audi A4“ (4 proc.), „Audi A6“ (3,9 proc.). Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m., į pirmąjį dešimtuką įsiveržė „Škoda Octavia“ (1,5% visų istorijos patikrų), „Opel Astra“ (1,2 proc.) ir „Škoda Superb“ (1,2 proc.).
„Vokiški automobiliai, tokie kaip „BMW“ ir „Audi“, jau daugelį metų dominuoja naudotų transporto priemonių rinkoje. Vairuotojai juos mėgsta ne tik dėl patikimumo - dažnam savininkui automobilis yra ir įvaizdžio dalis. Tiesa, nemažai pirkėjų atkreipia dėmesį ir į „Škoda“ ar „Opel“, kurie nors ir pigesni, tačiau užsitarnavę gerą vardą antrinėje rinkoje“, - sako „carvertical“ automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.
Populiariausi modeliai ir markės
Populiariausių markių dešimtukas per metus nepasikeitė - sąrašo viršuje dominuoja „BMW“ (17,2 proc. visų tikrintų automobilių), „Audi“ (13,1 proc.), „Volkswagen“ (12,6 proc.), „Mercedes-Benz“ (9,2 proc.) ir „Toyota“ (6,8 proc.). Tai rodo, jog lietuvių vairuotojai išlieka ištikimi toms pačioms automobilių markėms ir nėra linkę dairytis į kitus transporto priemonių gamintojus.
Tarp visų tyrime dalyvavusių šalių, per metus labiausiai augo „Mini Coupé“ (+719,1 proc.), „Tesla Model 3“ (+534 proc.), „Tesla Model X“ (+297,6 proc.), „Audi RS7“ (+262,2 proc.) bei „Jaguar E-Pace“ (+186 proc.) populiarumas. Naudoto automobilio ieškantys lietuvių pirkėjai santūresni - labiausiai šalyje didėjo „Opel Zafira“ istorijos patikrų skaičius (104,3 proc.). Už šio modelio rikiuojasi „Volvo V50“ (80,7 proc.), „Kia Sportage“ (59 proc.), „Honda Accord“ (46,7 proc.) ir „Opel Astra“ (42,8 proc.). Šių modelių populiarumo augimas - gera žinia planuojantiems parduoti tokią transporto priemonę. Kuo automobilis paklausesnis antrinėje rinkoje, tuo brangiau jį galima parduoti.
Ridos klastojimo problema
Paklausūs modeliai neretai tampa sukčių taikiniu. Rinkoje pilna automobilių su suklastota rida, kurie vėliau naujiesiems savininkams gali atnešti daugybę problemų. Kai neaišku, kokį atstumą transporto priemonė yra nuvažiavusi, tampa sudėtinga laikytis gamintojo rekomendacijų ir laiku atlikti aptarnavimus. 7,6 proc. visų „carvertical“ tikrintų 3-ios serijos „BMW“ turėjo pakoreguotus odometro rodmenis, todėl šio modelio pirkėjai turėtų būti itin atidūs ir vengti sukirsti rankomis su pardavėju nepatikrinę automobilio istorijos. Kitų populiarių modelių rida irgi klastojama dažnai: 5-os serijos „BMW“ (8,8 proc.), „Volkswagen Passat“ (7,7 proc.), o „Audi A4“ (10 proc.). Prasčiausia situacija su „Audi A6“ automobiliais, kurių net 12,1 proc. turėjo pakoreguotą ridą.
Naudotų automobilių kainų stabilizavimasis
Beveik visose rinkose ir toliau stabilizuojasi naudotų automobilių kainos - jos po truputį krenta. Kainų mažėjimą lemia naujų automobilių rinkos atsigavimas, nebėra tokio didelio automobilių vėlavimo, koks buvo prieš kelis metus. Kadangi pagaminama daugiau naujų automobilių, daugiau naudotų kelių metų senumo modelių patenka į antrinę rinką. Kalbant apie elektromobilius, šalyse, kur šviežiai buvo įvestos lengvatos, elektromobilių rinka pagyvėjo, bet tai tik trumpalaikė tendencija. Ilgalaikėje perspektyvoje elektromobilių rinka greičiausiai susidurs su sunkumais - net ir gamintojai vėl pradėjo daugiau investuoti į automobilius su vidaus degimo varikliais. „Tie pirkėjai, kurie labiausiai norėjo elektromobilių, juos jau turi, o visi kiti arba nemato reikalo pereiti prie elektromobilių, nes neturi savo įkrovimo stotelių arba jų neįperka“, - aiškina M. Buzelis. Pasak M. Buzelio, naudotų automobilių pirkimas šiek tiek atsigavęs ir pirmojo šių metų ketvirčio sandorių skaičius pagrindinėse Europos rinkose stabiliai augo.
tags: #automobiliu #gamyba #lietuvoje