Geltonas šviesoforo signalas Lietuvoje vis dar yra viena dažniausiai neteisingai suprantamų eismo taisyklių vietų. Dalis vairuotojų geltoną šviesą vis dar priima kaip „paskutinę progą pravažiuoti“, kiti, priešingai, stabdo taip staigiai, kad sukelia pavojų važiuojantiems iš paskos. Dažnai tenka stebėti nerimą keliantį vairuotojų elgesį prie šviesoforų. Atrodytų, nieko blogo, jei vairuotojas spėja kirsti sankryžą degant žaliai šviesai. Tačiau realybė dažnai būna kitokia. Toks skubotas elgesys kelia didelį pavojų ne tik patiems pažeidėjams, bet ir kitiems eismo dalyviams - tiek pėstiesiems, tiek kitiems vairuotojams, kurie sankryžą kerta pagal taisykles, degant jiems leidžiamam signalui.
KET nuostatos ir išimtys
Pagal Kelių eismo taisyklių (KET) 73.7 punktą geltonas signalas draudžia eismą ir informuoja, kad šviesoforo signalai pasikeis. Kitaip tariant, bendroji taisyklė paprasta: jei dega geltona, važiuoti negalima. Geltonas šviesoforo signalas draudžia eismą (KET 73.7), įspėja apie artėjantį raudoną signalą ir ragina vairuotojus sustoti saugioje vietoje. Tai nėra signalas spausti greičio pedalą ir bandyti „pralįsti“. Kiekviena sekundė yra svarbi, o neteisingas sprendimas prie šviesoforo gali kainuoti labai brangiai.
Tačiau KET kartu numato ir svarbią išimtį - jei vairuotojas, užsidegus geltonam signalui, galėtų sustoti tik staigiai stabdydamas, jam leidžiama važiuoti toliau. Svarbiausia suprasti, kad geltonas signalas nėra leidimas sąmoningai spartinti automobilį, kad „dar spėtumėte“. Įstatymas neleidžia pravažiuoti per geltoną vien todėl, kad taip patogiau. Jis leidžia nebestoti tik tada, kai saugiai sustoti jau nebeįmanoma be staigaus stabdymo. Pavyzdžiui, jei važiuojate mieste leistinu greičiu ir geltona užsidega tada, kai iki sankryžos dar yra pakankamai vietos švelniai sustoti, jūs privalote tą padaryti. Tačiau jei geltona įsijungia tada, kai jau beveik kertate stop liniją ir stabdyti reikėtų staigiai, KET leidžia važiuoti toliau. Kelių eismo taisyklėse (KET) teigiama, kad geltonas signalas paprastai draudžia judėti (KET 73.7), išskyrus atvejus, kai stabdant reikėtų staigiai arba avariniu būdu stabdyti, pavyzdžiui, slidžiomis sąlygomis arba kai transporto priemonė arti važiuoja iš paskos (KET 29 ir KET 166).
Geltono signalo interpretacija ir rizika
Bene dažniausia problema Lietuvos keliuose yra ne pati taisyklė, o jos interpretacija. Kai kurie vairuotojai geltoną signalą suvokia kaip paskatinimą paspausti akceleratorių ir „pralįsti“. Tačiau tokio elgesio KET nenumato. Tai ypač svarbu sankryžose su intensyviu eismu ir pėsčiųjų srautais. Vienas vairuotojas gali nuspręsti „dar spėti“, tuo metu kitas jau ruošiasi pajudėti iš šalutinės krypties ar pėstieji laukia žalio signalo. Saugaus eismo ir automobilių specialisto Artūro Pakėno teigimu, didžiausia problema, kad tokie vairuotojai, kurie įvažiuoja į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, dar labiau padidina greitį, norėdami spėti pravažiuoti iki to, kol užsidegs raudonas šviesoforo signalas. Tokiu atveju dažnas automobilio nesuvaldo ir sukelia eismo įvykį.
„Vairuotojai nuolat važiuoja degant geltonam šviesoforui. Dažnas užmiega, kai dega žalia ir tuomet lieka tik važiuoti per geltoną, nes jis juk būtinai turi pravažiuoti per tą ciklą. Kiti tiesiog iš principo nelaukia kitos žalios - važiuoja ir viskas“, - vairuotojų kultūra piktinasi A. Pakėnas. Saugaus eismo specialistas priduria, kad dėl važiavimo degant geltonam šviesoforo signalui gali būti kalta ir iš nežinia kur atėjusi nuostata, kad vairuotojas privalo pabaigti sankryžoje pradėtą manevrą. „Jei jau privažiavau šviesoforą, tai turiu ir sankryžą pravažiuoti, nors ir raudona šviesa degtų. Tokiu atveju, kai žalias signalas jau mirksi, vairuotojas dar labiau padidina greitį, kad spėtų pravažiuoti, nes yra kažkur girdėjęs mitą, jog privalo pabaigti manevrą. Jeigu automobilis sustotų prie šviesoforo, mirksint žaliai ir užsidegus geltonai, eismas vyktų kur kas tvarkingiau ir būtų išvengta nemažai nelaimingų atsitikimų“, - kaip iš tikrųjų reikėtų elgtis sankryžoje, aiškina A. Pakėnas.
Situacijos, kai leidžiama baigti manevrą
Yra kita labai svarbi situacija, kurią vairuotojai dažnai painioja su važiavimu per geltoną. Jei į sankryžą įvažiavote teisėtai, tai yra degant leidžiamam signalui, jūs turite teisę ją užbaigti ir išvažiuoti net tuo atveju, jeigu išvažiuojant signalas jau pasikeitė į geltoną ar raudoną. Tai reiškia, kad jei sankryžą pradėjote kirsti degant žaliai, jūs negalite tiesiog sustoti viduryje sankryžos vien todėl, kad užsidegė geltona. Priešingai - turite atlaisvinti sankryžą.
Kitų šviesoforo signalų supratimas
Dar viena dažna painiava kyla dėl to, kad vairuotojai geltoną signalą maišo su kitomis panašiomis šviesoforo būsenomis. Pagal KET 73.9 punktą mirksintis geltonas signalas leidžia eismą, tačiau įspėja, kad sankryža ar perėja tuo metu nėra reguliuojama. Tuo tarpu kartu degantys raudonas ir geltonas signalai taip pat draudžia eismą. KET 73.8 punktas aiškiai nurodo, kad tokia signalų kombinacija tik įspėja, jog netrukus bus įjungtas žalias signalas. Važiuoti dar negalima. Tos pačios taisyklės galioja ir pėstiesiems. Jie taip pat negali įžengti į pėsčiųjų perėją degant geltonam arba raudonam šviesoforo signalui.
Praktinis sprendimo priėmimas
Praktiškai sprendimą lemia trys dalykai: greitis, atstumas iki sankryžos ir saugumas. Jei važiuojate leistinu greičiu ir matote, kad iki stop linijos galite sustoti tolygiai, turite tai daryti. Jei geltona įsijungė tada, kai esate per arti ir normalus stabdymas jau neįmanomas, KET leidžia važiuoti toliau. Dėl to vairuotojams praktiškai labai svarbu važiuoti tokiu greičiu, kad artėjant prie sankryžos jie galėtų priimti saugų sprendimą. Jei nuolat važiuojama per greitai, geltonas signalas tampa pretekstu rizikingai manevruoti. Lietuvoje per geltoną šviesoforo signalą galite važiuoti tik tuo atveju, jei stabdant reikėtų staigiai stabdyti arba jau esate sankryžoje. Priešingu atveju, geltoną šviesoforo signalą laikykite stabdymo signalu.
Teisinė atsakomybė ir baudos
Kadangi geltonas signalas pagal KET yra draudžiamasis, važiavimas degant geltonam, kai buvo galima saugiai sustoti, vertinamas kaip važiavimas esant draudžiamam signalui. Todėl tai nėra tik teorinis ginčas tarp vairuotojų. Neteisingas sprendimas prie geltono signalo gali baigtis ne tik bauda, bet ir avarine situacija. Pagrindinė priežastis ta, kad geltonas signalas yra pereinamoji, vos kelias sekundes trunkanti būsena. Vairuotojas sprendimą turi priimti akimirksniu, o situacija priklauso nuo greičio, atstumo, kelio dangos ir transporto srauto. Dėl to žmonės dažnai prisimena ne pačią taisyklę, o savo įprotį: vieni stabdo per anksti ir per stipriai, kiti važiuoja „iš įpratimo“.
Važiavimas degant geltonam šviesoforo signalui Lietuvoje gali atrodyti nekenksmingas, tačiau už tai gali būti skiriamos baudos arba net atimta teisė vairuoti. Pagal Lietuvos kelių eismo taisykles (KET), geltonas signalas paprastai draudžia judėti. Šios taisyklės aprašytos KET 73.7, 29 ir 166 punktuose. Šios nuobaudos nurodytos Administracinių nusižengimų kodekso 417-4 straipsnyje. Pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 417(4) ir 417(8) straipsnius, važiavimas degant geltonam šviesoforo signalui yra baudžiamas, kai galėjote saugiai sustoti. Teisiškai tai traktuojama taip pat, kaip važiavimas per raudoną. Įstatymas leidžia tęsti važiavimą, jei sustoti būtų nesaugu.
Baudų dydžiai ir teisės atėmimas
Už šį pažeidimą numatyta atsakomybė - bauda vairuotojams nuo 28 iki 86 eurų arba teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 6 mėn. Tiesa, reikia žinoti, kad lygiai taip pat baudžiami tiek tie vairuotojai, kurie važiuoja degant raudonam signalui, tiek tie, kurie nepaiso geltono šviesoforo signalo. Teisiniai precedentai ir policijos praktika pabrėžia situacijos suvokimą. Vairuotojai gali apskųsti baudas, jei turi įrodymų, kad sustoti būtų buvę nesaugu arba kad sistema veikė netinkamai. Nors dažnai klaidingai suprantama, geltona šviesa Lietuvoje nėra užmaskuota žalia šviesa. Įstatymas reikalauja, kad vairuotojai sustotų, nebent tai daryti tikrai nesaugu.
Jei pasirodo geltona šviesa ir esate pakankamai toli, kad galėtumėte saugiai sustoti prieš STOP liniją, pėsčiųjų perėją ar sankryžos kraštą, važiavimas per sankryžą laikomas pažeidimu. Šiuolaikinės sankryžų kameros Lietuvoje gali aptikti transporto priemones, kertančias geltoną šviesoforo signalą, jei buvo įmanoma saugiai sustoti. Policija arba teismai tai nustato pagal atstumą iki stop linijos, greitį, kelio dangą ir eismo intensyvumą.
| Pažeidimas | Bauda (eurais) | Teisės atėmimas (mėnesiais) |
|---|---|---|
| Važiavimas per geltoną/raudoną šviesoforo signalą | 28-86 | 1-6 |
| Pėsčiųjų nepaklusimas šviesoforo signalams | 23-40 | Netaikoma |
Eismo įvykiai dėl geltono signalo ignoravimo
Nesilaikydami taisyklių ir būdami neatsargūs, vairuotojai rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikata. To pavyzdys gali būti ir rugpjūčio 21 dieną Kaune įvykusi avarija. Portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojai užfiksavo sekmadienio vakarą Savanorių prospekte prie „Hyper Maxima“ parduotuvės eismo įvykį. Pirminiais duomenimis, automobiliai susidūrė apie 21 valandą. Avarijos aplinkybės miglotos. Liudininkai sako, kad „BMW“ važiavo degant geltonam šviesoforo signalui, o jo vairuotojui nepavyko „išimti“ posūkio. Kauno greitosios medicinos pagalbos budinčioji gydytoja portalui „Kas vyksta Kaune“ patvirtino, kad į eismo įvykio vietą važiavo suteikti pirmąją pagalbą mažametei, 10 mėnesių mergaitei, praskelta galva, ir jos mamai. „BMW“ automobilio ekipažui medikų pagalbos neprireikė. Viena pagrindinių šio įvykio priežasčių yra šviesoforo signalo nepaisymas, didelis greitis įvažiavus į sankryžą ir automobilio nesuvaldymas.
Sprendimo būdai ir prevencija
Lietuvos kelių policijos duomenimis, šiais metais, iki rugpjūčio 30 dienos, Lietuvos keliuose užfiksuoti 4483 atvejai, kuomet transporto priemonių vairuotojai važiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui. Pasak A. Pakėno, sustabdyti pažeidžiančius šią kelių eismo taisyklę įmanoma, tačiau tam reikėtų daugiau techninių priemonių. „Labiausiai gyventojai piktinasi dėl baudų. Tai juos veikia. Todėl vienas iš problemos sprendimų būdų gali būti pastatyti fotoradarus prie šviesoforų, kurie fiksuotų tuos, kurie pravažiavo degant geltonai šviesai“, - mano A. Pakėnas.
Pėsčiųjų elgesys ir švietimas
Nesaugiai eisme dalyvauja ne tik vairuotojai, bet ir pėstieji. Šiemet policijos pareigūnai nubaudė 705 pėsčiuosius, nepaklususius eismo reguliavimo signalams. Jiems skirtos piniginės baudos nuo 23 iki 40 eurų. Pėstieji yra linkę išbėgti į gatvę, kai jau užsidega geltonas šviesoforo signalas, nes mano, kad vairuotojas juos turi praleisti. Tačiau saugaus eismo ir automobilių specialistas A. Pakėnas sako, kad žmonės vadovaujasi taisykle, kurios iki galo nežino. Anot jo, mokyklose labai trūksta išsamesnio švietimo, neužtenka tik išmokyti pažinti šviesoforo signalus, reikėtų vaikams paaiškinti, kada automobilis privalo juos praleisti ir kada jiems negalima žengti į gatvę. Reikėtų ir socialinių reklamų, kurios informuotų, kaip elgtis pėstiesiems perėjoje ir automobilių vairuotojams sankryžose. Tokios priemonės, pasak A. Pakėno, bent truputį galėtų sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių keliuose.
Geltonas tinklas (koris) sankryžose
Kai kuriose miesto sankryžose galima pastebėti geltonomis linijomis pažymėtą plotą, vadinamąjį „korį“. Kelių eismo taisyklėse numatytas sankryžos ženklinimas pieštu geltonu tinklu arba geltonu keturkampiu su X viduryje (3 priedas 1.32p.). Sustojus sankryžoje gali tekti palaukti net užsidegus raudonam šviesoforo signalui. Tuo metu pasikeitus šviesoforo signalams kertamajame kelyje įsijungia žalias šviesoforo signalas - eismas tampa blokuojamas ir kitiems vairuotojams. Jei automobilis stovi sankryžoje kirtęs „Stop“ liniją, tai jau yra pažeidimas. Šis reikalavimas netaikomas vairuotojams, kurie sankryžoje suka į kairę. Kiti vairuotojai - apie tokį pažeidimą gali pranešti ir kiti vairuotojai per epolicija.lt sistemą.
tags: #ivaziavimas #i #sankryza #per #geltona