Klaipėdos istorijos ir navigacijos muziejus

Lietuvos muziejai atspindi ilgą bei permainingą šalies istoriją - nuo archeologinių radinių Kernavėje iki istorinę atmintį saugančių muziejų. Sudėjus juos kartu, galima susidaryti visapusišką, įstabiomis detalėmis turtingą vaizdą.

Muziejininkystės užuomazgos Klaipėdoje

Rytprūsiuose, kaip ir visoje Europoje, XIX a. viduryje prasidėjo kraštotyrinis sąjūdis. Daugelio didesnių miestų inteligentija steigė draugijas, kuriose buvo renkama istorinė etnografinė medžiaga, ruošiamos studijos, steigiami muziejai. Tačiau Klaipėdoje nebuvo nei mokslo, nei kultūros centrų, tad vietinė šviesuomenė prie kraštotyrinio sąjūdžio prisidėjo dalyvaudama Karaliaučiuje, Įsrutyje ar Tilžėje įsteigtų draugijų veikloje.

Pirmieji bandymai įkurti muziejų

Buvo keletas bandymų kurti muziejų ir Klaipėdoje. 1878 m. Klaipėdos Luizės gimnazijoje buvo saugomi radiniai iš Šlažų pilkapyno ir Labotakių. XIX a. pabaigoje pilyje randamus senus artilerijos sviedinius ir kitus radinius pradėta kaupti būsimam istorijos muziejui.

Klaipėdos miesto muziejaus draugijos įkūrimas

Tik 1910 m. įsikūrė Klaipėdos miesto muziejaus draugija. Draugijos pirmininku buvo išrinktas pirklys ir pramonininkas, miesto tarėjas Louis Jahnas. Iš karto į ją įsirašė šimtas narių. 1910 m. rugsėjo pabaigoje miesto tarybos posėdyje buvo pritarta L. Jahno pasiūlymui įkurti miesto muziejų ir paskirta viena patalpa senosios seminarijos pastate Liepojos gatvėje Nr. 36.

„Sandoros“ draugijos indėlis

1910-1911 m. Klaipėdos krašto kraštotyrai ir muziejininkystei svarbi buvo evangelikų liuteronų labdaros, kultūros ir švietimo draugijos „Sandora“ (įk. 1904), atstovavusios lietuvių tautiniam sąjūdžiui, veikla. 1906 m. sausio 6 d. visuotiniame susirinkime buvo pritarta sumanymui įkurti Knygyną (biblioteką), kuriame būtų saugomos ir „senoviškos knygos“. Draugijai įsigijus namus buv. Friedricho Vilhelmo g. 38, juose 1912 m. spalio mėn. pradėjo veikti biblioteka.

Muziejaus veiklos atnaujinimas po Pirmojo pasaulinio karo

Nuo 1911 m. Pirmasis pasaulinis karas ir po jo trukusi nežinomybė dėl krašto ateities pristabdė muziejinės veiklos vystymą. Po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos vėl iškilo muziejaus klausimas. 1923 m. vasarą pasigirdo žinių apie sumanymą atnaujinti muziejų veiklą, „Sandoros“ knygyną suvienijant su miesto biblioteka ir muziejumi. Dienraštyje „Klaipėdos žinios“, kurį leido „Ryto“ bendrovė, keliama mintis, kad būsimasis muziejus, pirmiausia, turėtų tirti lietuvių kultūros istoriją.

Klaipėdos krašto muziejaus draugijos steigimas

1924 m. birželio 20 d. įvyko Klaipėdos krašto muziejaus draugijos steigiamasis susirinkimas, į kurį susirinko krašte gerai žinomos asmenybės. Draugijos pirmininku išrinktas Vilius Gaigalaitis. Pirmąją valdybą sudarė:

• pirmininko pavaduotojas dr. Erichas Scheu, Šilutės apskrities gydytojas ir kraštotyrininkas;
• sekretorius - gimnazijos mokytojas Fritzas Ambrosius;
• sekretoriaus pavaduotojas - dr. Jonas Žilius;
• iždininkas - Jokūbas Stikliorius;
• bibliotekininkas - miesto bibliotekos direktorius dr. Georgas Kempas.

Muziejaus steigimu ir vystymu rūpintis buvo įpareigotas majoras P. Tarasenka. Draugijos nariais tapo 38 asmenys. 1924 m. pabaigoje narių padaugėjo iki 70, jais tapo ir įstaigos - Krašto direktorija, Klaipėdos krašto prekybos rūmai, Klaipėdos krašto žemės ūkio rūmai, Klaipėdos, Šilutės ir Pagėgių apskričių tarybos, Klaipėdos magistratas. 1928 m. vietoje išvykusių ar mirusių valdyba pasipildė naujais nariais - Prekybos rūmų prezidentu L. Jahnu ir dr. ...

Muziejaus rinkinio formavimas ir patalpos

Muziejaus rinkinio pagrindą sudarė Klaipėdos miesto magistrato 1927 m. dovanoti 350 įvairiausių daiktų iš buvusio Miesto muziejaus rinkinio. Kelis šimtus eksponatų dovanojo Prekybos rūmai, o dr. V. Gaigalaitis atidavė visą savo privatų rinkinį. Galima manyti, kad tai buvo eksponatai iš buvusio „Sandoros“ draugijos rinkinio. P. Tarasenkai 1926 m. pradžioje sunkiai sekėsi rasti patalpas rinkiniams ir muziejui. Tik 1927 m. pavyko išsinuomoti 3 kambarius buvusio Direktorijos pastato (Laukininkų g. 6-7) trečiajame aukšte. 1928 m. buvo įrengta pirmoji ekspozicija.

Muziejaus veikla ir plėtra

Nuo 1930 m. muziejui vadovavo Emilis Nauburas. 1931 m. muziejus persikėlė į naujas patalpas Palangos g. 33 (dab. S. Šimkaus g. 15), kur veikė Klaipėdos muzikos mokykla, vadinamoji Konservatorija, buvo įsikūrusi „Aukuro“ draugija. Šiame pastate 1931 m. rugsėjo 1 d. be iškilmių atidaryta muziejaus ekspozicija, kuriai buvo skirti 4 kambariai. Ekspozicija buvo prieinama trečiadieniais ir sekmadieniais nuo 12 iki 14 val. Tais metais pradėta vesti muziejaus eksponatų inventorinė knyga - Dienynas. 1932 m. muziejų aplankė daugiau kaip 2000 žmonių.

Muziejaus rinkinio aprašymas

Svarbus šaltinis muziejaus rinkiniui apibūdinti yra Krašto muziejaus Klaipėdoje 1935 m. liepos 30 d. raštas Klaipėdos krašto gubernatūrai bei muziejaus dienynas. 1935 m. rašte nurodoma, kad muziejuje yra 1 500 eksponatų:

• 470 archeologijos;
• 500 numizmatikos;
• 123 tautodailės;
• 72 amatų eksponatai;
• 37 ginklai;
• 32 gamtos;
• 156 spaudos eksponatai;
• 80 įvairenybių ir kt.

Klaipėdos krašto muziejaus dienynas pradėtas pildyti 1931 m. kovo 11 d., baigtas - 1939 m. kovo 12 d. Archeologė Rasa Banytė-Rowell, išstudijavusi Klaipėdos krašto muziejaus dienyną, nustatė, kad jame yra daugiau kaip 634 archeologiniai dirbiniai iš 14 kapinynų ir radinių iš 19 akmens ir žalvario amžių vietovių. Į muziejų pateko 1935, 1936 m. Muziejus turėjo ne tik ekspoziciją, bet ir rengė visuomenei skirtas paskaitas istorijos, archeologijos, paveldosaugos klausimais.

Iššūkiai ir uždarymas

Tačiau muziejaus veikla nebuvo labai sklandi, trūko lėšų, o susiklosčiusios politinės aplinkybės lėmė, kad 1934 m. iš draugijos ir muziejaus veiklos pasitraukė joje dalyvavę vokiečiai. Išlikę šaltiniai rodo, kad muziejaus veiklą gana menkai rėmė tiek plačioji visuomenė, tiek inteligentija.

Muziejaus perkėlimai ir aneksija

1938 m. muziejus dar kartą turėjo kraustytis, kadangi buvo ruošiamasi pastatą nugriauti ir jo vietoje turėjo iškilti policijos būstinės pastatas. Muziejus buvo perkeltas į „Aukuro“ draugijos išsinuomotas patalpas Simono Dacho gatvėje. Po 1939 m. kovo 22 d. Klaipėdos krašto aneksijos, muziejaus draugija nustojo veikusi. Muziejaus rinkiniais pavesta rūpintis Henry Fuchsui, Nidos muziejaus steigėjui ir vedėjui. Apie veiklą Antrojo pasaulinio karo metais duomenų neturime. Po sovietų armijos įsiveržimo 1945 m. pradžioje muziejus, nors ir apnaikintas, buvo išlikęs.

tags: #istorijos #ir #navigacijos #muziejus