Ką daryti, kai automobilis apgadinamas stovėjimo aikštelėje: svarbiausia informacija

Kasdienybėje dažnai susiduriame su nemalonia situacija: ateiname prie savo automobilio ir matome, kad jis apgadintas - šonas nubrauktas, durelės įlenktos, bamperis subraižytas, o kaltininko nėra. Draudimo bendrovių duomenys rodo, kad tokių įvykių, ypač didmiesčių daugiabučių kiemuose ir prekybos centrų aikštelėse, pastaraisiais metais fiksuojama vis daugiau. Remontas gali siekti šimtus ar net tūkstančius eurų. Taigi, ką daryti, jei jūsų automobilis buvo apgadintas, o kaltininko - nė kvapo, arba kaip elgtis, jei patys netyčia apgadinote svetimą automobilį?

Kai automobilis apgadintas, o kaltininko nėra: pirmieji žingsniai

Draudimo bendrovės BTA transporto draudimo žalų skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius teigia, kad tokie atvejai nėra reti, o nukentėjusieji dažnai sutrinka ir nežino, ar kviesti policiją, ar iškart kreiptis į draudimą. Būtent šiose situacijose padaromos klaidos vėliau lemia ilgesnį žalos administravimo procesą ar didesnes asmenines išlaidas.

Veiksmų eiga nukentėjusiam

• Nedelsiant užfiksuoti įvykį: Padarykite automobilio pažeidimų nuotraukas iš skirtingų kampų, taip pat nufotografuokite bendrą stovėjimo vietą ir aplinką. Tai svarbu, net jei žala atrodo nežymi, nes „net ir nedidelis nubraukimas gali virsti šimtais ar net tūkstančiais eurų siekiančiu remontu“, - sako A. Gasparavičius.
• Ieškoti liudininkų ir vaizdo įrašų: Verta apsidairyti, ar šalia nėra vaizdo kamerų (prekybos centrai, daugiabučiai), ir jei kas nors matė įvykį, būtina užsirašyti liudininkų kontaktus.
• Kreiptis į policiją: Jei žala jūsų turtui padaryta, o kas ją padarė - neaišku, reikėtų kreiptis į policiją, galbūt bus nustatytas kaltininkas. Policijos departamentas pažymi, kad jei asmuo įtaria, kad transporto priemonė buvo sugadinta eismo įvykio metu, jis gali pranešti policijai, kad būtų pradėtas tyrimas dėl galimo kito asmens pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.
• Informuoti draudimo bendrovę: Jei turite KASKO draudimą, būtinai pasitikrinkite, ar nėra numatyta prievolė jums nedelsiant apie įvykį pranešti policijai. Svarbu žinoti, kad dažnu atveju nenustačius kaltininko KASKO išmoka bus mokama pritaikius besąlyginę išskaitą.

Mindaugas Balinskas, „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas, taip pat pataria nedelsiant kreiptis į policiją. Tai ne tik padidins tikimybę rasti įvykio kaltininką, bet ir padės išvengti situacijos, kai nukentėjusieji patys tampa kaltininkais.

Kai esate kaltininkas: teisingi veiksmai

Jei netyčia apgadinote svetimą automobilį, svarbiausia neskubėti pasišalinti. Tai - viena didžiausių klaidų, už kurią numatoma administracinė ir net baudžiamoji atsakomybė.

Ko nedaryti ir kaip elgtis

• Niekada nepalikite tuščio ar neteisingo raštelio: Neretai kaltininkai palieka raštelį su savo kontaktais ant priekinio automobilio stiklo, tačiau tai ne visada apsaugo nuo rimtesnių pasekmių. „Turėjome atvejų, kai kaltininkas palieka „raštelį“, liudininkai mato, kad po smūgio jis tikrai paliktas, o tada paaiškėja, kad lapelis tuščias arba su neteisingu telefono numeriu. Taip bandoma pasišalinti iš įvykio vietos be atsakomybės“, - pasakoja A. Gasparavičius.
• Nedelsiant praneškite policijai: Jei esate kaltininkas ir negalite rasti apgadinto automobilio savininko, reikėtų pranešti policijai, kad apgadinote svetimą turtą. Policija operatyviai randa automobilio savininką ar bent užfiksuoja informaciją, todėl nebūsite apkaltinti pasišalinimu iš įvykio vietos.
• Užpildykite eismo įvykio deklaraciją: Jei automobilio savininkas atsiranda, užpildykite eismo įvykio deklaraciją. Tai padengs padarytą žalą iš jūsų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (TPVCAD).

Pasišalinimas iš įvykio vietos, anot eksperto, užtraukia administracinę atsakomybę, teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą, o jei sužalojamas ar žūsta žmogus - ir baudžiamąją atsakomybę. Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas taip pat pabrėžia, kad „pasišalinimas iš eismo įvykio vietos užtraukia ne tik baudą bei teisės vairuoti praradimą, bet ir draudimo apsaugos praradimą.“ Nors privalomasis civilinės atsakomybės draudimas žalą nukentėjusiajam atlygins, visa išmokėta suma regresine tvarka bus išieškota iš paties kaltininko.

Draudimas ir žalos atlyginimas

„Draudimas.lt“ vadovas Vytautas Janušauskas aiškina, kad svarbu žinoti skirtumus tarp privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (TPVCAD) ir savanoriško KASKO draudimo.

TPVCAD ir KASKO skirtumai

• TPVCAD: skirtas padengti žalą, kurią vairuotojas padaro kitiems asmenims ar jų turtui. Jei jūsų automobilis apgadinamas ir nėra nustatyto kaltininko, TPVCAD tokios žalos nepadengs.
• KASKO: dengia automobilio nuostolius nepriklausomai nuo kaltininko nustatymo. Tai apima žalą, padarytą nežinomų asmenų, vandalizmo, vagystės ar gamtos stichijų (pvz., krušos ar audros). KASKO taip pat gali padengti automobilio remontą, atsarginių dalių keitimą, vilkimo paslaugas ir kitas susijusias išlaidas.

Jeigu kaltininkas pripažįsta savo kaltę, užpildoma eismo įvykio deklaracija, nurodant, kad įvykis buvo sukeltas manevruojant automobilių aikštelėje. Tokiu atveju draudimas galios visa apimtimi ir atlygins nuostolius nukentėjusiajam.

Priežastys ir problemos stovėjimo aikštelėse

Dažniausios žalos stovėjimo aikštelėse - įbrėžimai ir įlenkimai ant automobilių šonų, ypač durelių, atsirandantys atidarant šalia esančio automobilio dureles, taip pat nedideli įbrėžimai ant bamperių ir šonų, atsiradę neapdairiai statant ar išvažiuojant iš greta esančios vietos. Šios problemos itin išryškėja per karantiną, kai daugiabučių kiemai perpildomi automobiliais.

Dažniausios problemos ir prevencija

1. Ankštos stovėjimo vietos: Šiuolaikiniai automobiliai tampa vis didesni ir platesni, o stovėjimo vietos daugelyje senesnių aikštelių išlieka nepakitusios. Tai sukelia sunkumų net patyrusiems vairuotojams.
2. Požeminės stovėjimo aikštelės: Manevravimo galimybes čia riboja intensyvus eismas, prastas apšvietimas, kolonos, atitvarai. Dažniausi incidentai - susidūrimai su kolonomis ar kitais konstrukciniais elementais.
3. Eismo taisyklių ignoravimas: Dauguma prekybos centrų aikštelių nėra sužymėtos pirmenybę nurodančiais kelio ženklais, todėl jose galioja lygiareikšmių kelių sankryžų principas. Vairuotojai dažnai klaidingai mano, kad jei jie važiuoja tiesiai ar platesniu pravažiavimu, jie turi pirmenybę.
4. Pasišalinimas iš įvykio vietos: Tai viena opiausių problemų. Dalies vairuotojų pasišalinimas po apgadinimo yra laikomas viena didžiausių klaidų.

Kaip išvengti nemalonumų?

„Draudimas.lt“ vadovas V. Janušauskas rekomenduoja:

• Parkuoti automobilį saugiose vietose: Rinkitės stovėjimo vietas, kuriose yra vaizdo kameros arba kurios yra gerai apšviestos ir matomos. Stengtis pasirinkti platesnes stovėjimo vietas ar parkuoti automobilį stovėjimo aikštelių gale, kur iš šonų nebus kitų automobilių.
• Naudoti apsaugos sistemas: Automobilių apsaugos sistemos su judesio jutikliais ar vaizdo registratoriais gali padėti užfiksuoti įvykius ir veikti kaip prevencinė priemonė.
• Rinkti įrodymus: Jei atsiranda žala, kuo greičiau surinkite visus galimus įrodymus (fotografijas, liudytojų parodymus), kad būtų lengviau kreiptis į draudimo bendrovę ar policiją.
• Įsigyti KASKO draudimą: Tai efektyviausias būdas apsisaugoti nuo finansinių nuostolių, įskaitant nuostolius, sukeltus nenustatyto kaltininko.
• Geranoriškai bendrauti su kaimynais: Spręsti stovėjimo vietų problemą, paliekant pakankamai vietos kitiems automobiliams išvažiuoti ar pravažiuoti. Jei užstatėte kitą automobilį, palikite savo kontaktus.

Automobilio apgadinimas ne eismo įvykio metu

Policijos departamento atstovė Jorūnė Liutkienė pabrėžė, kad policija turi būti kviečiama tik dėl įskaitinių eismo įvykių, t. y. kai abi transporto priemonės judėjo ir buvo sužeistas ar žuvo bent vienas žmogus. Visais kitais atvejais, kai automobilis buvo apgadintas, policijos kviesti nereikia ir ji tokio įvykio netirs.

Pavyzdžiui:

• Kai asmuo tyčia sugadina turtą: įspiria ar tyčia atsitrenkia durelėmis į kitą automobilį ir pan. (tokie atvejai vertinami kaip turto sugadinimas).
• Kai praeivis netyčia užkabina ir nulaužia stovinčio automobilio veidrodėlį.
• Visais kitais atvejais, kai savininkas rado savo automobilį apgadintą, tiek esant kaltininkui šalia, tiek ir kaltininko nežinant.

Visais šiais atvejais žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas civiline tvarka: reikia užpildyti eismo įvykio deklaraciją per „Epoliciją“ ir dėl žalos kreiptis į draudimą.

Advokatų profesinės bendrijos „Šuminas Remeikė legal“ advokatas Simas Šuminas pataria rašyti pareiškimą per „Epoliciją“, kuriame nurodyti, kad automobiliui stovint užrakintam, kito automobilio vairuotojas jį apgadino savo automobilio durelėmis. Taip pat reikėtų pridėti abiejų stovinčių automobilių nuotrauką, kurioje matyti, kaip arti pastatytas kito asmens automobilis, bei matomų apgadinimų nuotrauką. Jei automobilis buvo ką tik po poliravimo, reikėtų pridėti ir sąskaitą už poliravimą su data.

„Policija atsisakys pradėti administracinių nusižengimų teiseną, kadangi tai - turtinės žalos padarymas ne eismo įvykio metu, ir išaiškins, kad turite teisę žalą prisiteisti civilinio proceso tvarka. Tuomet gaukite serviso pasiūlymą remontui ir pateikite kaltininkui civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Kaltininkas taip pat turės padengti ir jūsų advokato išlaidas“, - aiškino teisininkas. Kartais užtenka kaltininkui išdėstyti visą šią veiksmų eigą ir jis sutinka sumokėti, nenorėdamas turėti reikalų su policija ir teismais.

tags: #iskrovimo #metu #apgadino #automobili